Kauno apygardos teismo nutartis

2014-04-28 · Civilinė byla Nr. 2A-760-480/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-28
Bylos Nr.
2A-760-480/2014
Teisminio proceso Nr.
2-51-3-00694-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Palubinskaitė (pirm.), Albina Rimdeikaitė (pran.), Gintautas Koriaginas
Atsakovas
Ą. K.
Ieškovas
Lietuvos policijos mokyklos
Trečiasis asmuo
Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-760-480/2014Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00694-2013-6Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.6;35.5;121.18;121.21; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė), Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Ą. K. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-913-308/2013 pagal ieškovės Lietuvos policijos mokyklos ieškinį atsakovui Ą. K., trečiasis asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl mokymosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 6423 Lt mokymosi išlaidų ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2009 m. vasario 5 d. Stojimo į vidaus tarnybą sutartimi Nr. 10P-113/5-IL-108 (toliau – Sutartis), sudaryta tarp Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos policijos mokyklos ir Ą. K., buvo sutarta dėl atsakovo mokymosi Lietuvos policijos mokykloje ir baigus mokymą dėl jo būsimos tarnybos vidaus tarnyboje. Atsakovas, pasirašydamas šią Sutartį įsipareigojo (Sutarties 5.3 p.) „Baigęs Pirminės grandies policijos pareigūno (policininko) profesinio mokymo programą ir gavęs profesinio mokymo pažymėjimą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po įsakymo dėl policininko kvalifikacijos suteikimo atvykti į policijos įstaigą, į kurią buvo siųstas šiuo įsakymu, įsidarbinti šioje įstaigoje ir ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus". Sutarties 5.4 punktas numato, kad Ą. K. įsipareigoja atlyginti mokyklai visas su jo mokymu susijusias išlaidas, jei bus pašalintas iš mokyklos arba baigęs mokymąsi atsisakys tarnauti vidaus tarnyboje, arba bus atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės anksčiau nei Sutarties 5.3 punkte nustatytas terminas. Sutarties 6 punktas numato, kad Sutarties 5.4 punkto numatytais atvejais Ą. K. privalo atlyginti mokyklai su jo mokymu susijusias išlaidas per 6 mėnesius nuo pašalinimo iš mokyklos ar atsisakymo tarnauti vidaus tarnyboje baigus mokymąsi ar atleidimo iš vidaus tarnybos dienos. 2009 m. lapkričio 9 d. LPM viršininko įsakymu Nr. 144-V1-5 „Dėl S09-2 būrio kursanto Ą. K. išbraukimo iš kursantų sąrašo“, atsižvelgiant į LPM S09-1 būrio kursanto Ą. K. 2009 m. lapkričio 9 d. prašymą (pačiam prašant), 2009 m. lapkričio 9 d. S09-1 būrio kursantas Ą. K. buvo išbrauktas iš kursantų sąrašo. LPM 2009 m. lapkričio 11 d. pažymoje Nr. 144-S-289 „Apie mokyklos išlaidas, tiesiogiai susijusias su kursanto profesiniu ar įvadiniu mokymu" nurodyta, kad per mokymosi laikotarpį nuo 2009-01-05 iki 2009-11-09 atsakovui buvo priskaičiuotos 6 423,00 Lt mokyklos išlaidos, tiesiogiai susijusios su jo profesiniu mokymu. Atsakovui 2011 m. lapkričio 30 d. buvo išsiųstas raštas Nr. 144-S-1802 „Dėl su mokymu susijusių išlaidų atlyginimo“, kuriuo jis buvo informuotas apie skolą ir duotas terminas iki 2011 m. gruodžio 12 d. atlyginti su jo mokymu susijusias išlaidas, tačiau per nurodytą terminą atsakovas šių išlaidų negrąžino. Ieškovė tokius atsakovo veiksmus vertina kaip sutartinių įsipareigojimų, numatytų Sutarties 5.3, 5.4 ir 6 punktuose, nevykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Varėnos rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė iš atsakovo ieškovei 6423 Lt ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-08-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas iš surinktų įrodymų padarė išvadą, kad atsakovas be svarbių (pateisinamų) priežasčių nutraukė mokslą pas ieškovę, kadangi pateiktais įrodymais nepagrindė, kad jis būtų atleistas iš mokymosi pas ieškovę kitais pagrindais, nei ieškovės pateiktais įrodymais (paties atsakovo prašymu). Dėl to teismas sprendė, kad ieškovė Sutarties 5.4 punkto pagrindu turėjo teisę reikalauti atsakovą atlyginti ieškovės turėtas išlaidas, išleistas atsakovo mokymui, o atsakovas per Sutarties 6 punkte nurodytą terminą – iki 2010 m gegužės 9 d., turėjo pareigą atlyginti ieškovei jos patirtas atsakovo mokymo išlaidas. Taip pat teismas nurodė, kad atsakovas atsikirsdamas į ieškovės ieškinį prašė taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senatį, numatytą LR CK 1.125 straipsnio 6 dalyje, nurodydamas, kad ieškovė yra praleidusi žalos išieškojimo trejų metų ieškinio senaties terminą. Tačiau teismas sprendė, kad šiuo atveju tarp ieškovės ir atsakovo nėra žalos atlyginimo santykių, kadangi atsakovas nėra padaręs jokio pažeidimo, dėl kurio jam būtų atsiradusi deliktinė atsakomybė (CK 6.245 str. 4 d.). Teismas nurodė, kad tarp šalių buvo sutartiniai santykiai ir šios sutarties nutraukimo pagrindu atsakovui atsirado sutartinė civilinė atsakomybė dėl turtinės prievolės grąžinti ieškovei išleistas lėšas jo mokymui (CK 6.245 str. 3 d.). Dėl to sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo atsakovo prašymu taikyti ieškinio senatį LR CK 1.125 straipsnio 6 dalies pagrindu ir tuo pagrindu atmesti ieškinį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantas nurodo, kad jis prašė taikyti ieškinio senatį, numatytą CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, t. y. trejų metų ieškinio senaties terminą, kurį ieškovė neginčijamai praleido kreipdamasi į teismą dėl mokymosi išlaidų priteisimo, tačiau teismas neargumentavo savo atsisakymo taikyti ieškinio senatį. Taip pat nurodo, kad byloje yra pateiktas prašymas (b. l. 21), kuriuo jis prašė nuo 2009-11-09 išbraukti jį iš Lietuvos policijos mokyklos kursantų sąrašų, kadangi dėl sveikatos būklės negalėjo tęsti mokslų. Ieškovė nereikalavo atlyginti nuostolių už mokymą, kaip tai buvo nurodyta pasirašytoje sutartyje, ir tik 2011 m. gruodžio mėn. jis gavo 2011-11-30 raštą Nr. 144-S-1802 „Dėl su mokslų susijusių išlaidų atlyginimo“, kuriuo buvo prašoma iki 2011-12-12 atlyginti ieškovei 6423 Lt už mokymąsi policijos mokykloje. Apeliantas nurodo, kad tai jam buvo netikėta, kadangi manė, kad ieškovė sutiko su jo prašyme išdėstyta aplinkybe, kad negali tęsti mokslo dėl sveikatos būklės ir tai buvo svarbi bei pateisinanti priežastis nutraukti trišalę sutartį. Sutartis nutraukta 2009-11-09. Pagal sutarties 6 punktą, jis per šešis mėnesius nuo pašalinimo iš mokyklos dienos privalėjo atlyginti mokyklai mokymosi išlaidas, t. y. iki 2010-05-09, civilinė byla iškelta 2013-08-30.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas sprendime teisingai aiškino, kad nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį, nes iš tarp šalių susiklosčiusių santykių matyti, kad šiuo atveju tarp ieškovės ir atsakovo nėra žalos atlyginimo santykių, kadangi atsakovas nėra padaręs jokio pažeidimo, dėl kurio jam būtų atsiradusi deliktinė atsakomybė (CK 6.245 str. 4 d.). Tarp šalių buvo sutartiniai santykiai ir šios sutarties nutraukimo pagrindu atsakovui atsirado sutartinė civilinė atsakomybė dėl turtinės prievolės grąžinti ieškovei išleistas lėšas atsakovo mokymui (CK 6.245 str. 3 d.). 2009 m. vasario 5 d. tarp šalių sudaryta trišalė Stojimo į vidaus tarnybą sutartis Nr. 10P-113/5-IL-l08 nėra pripažinta negaliojančia ir todėl šalims turi įstatymo galią bei įpareigoja atlikti visa tai, kas joje numatyta. Kadangi apeliantas vienašališkai nutraukė šią sutartį, tai jam atsirado prievolė įvykdyti sutarties 5.4 ir 6 punktus (per numatytą terminą grąžinti visas su jo mokymu susijusias išlaidas). Tokios sutarties sąlygos yra įtrauktos vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau - Statuto) 9 straipsnio 2 dalimi. Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytas atleidimo pagrindas, kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai, nesukelia prievolės atlyginti visas su mokymu susijusias išlaidas. Ieškovės nuomone, apelianto teiginiai, kad ieškovė neatsižvelgė į jo sveikatos būklę ir priėmė įsakymą išbraukti jį iš Lietuvos policijos mokyklos kursantų sąrašų vadovaujantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 punktu (jo paties prašymu) ir, kad jam buvo netikėta, jog reikės atlyginti visas su mokymu susijusias išlaidas, vertinami kaip apelianto gynybinė pozicija. Dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi. Šiuo atveju apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad jis būtų prašęs ieškovės pasiųsti jį į Komisiją ir pateikęs kokius nors prastą sveikatos būklę patvirtinančius dokumentus. Apeliantas 2009 m. spalio 15 d. vykusio pedagogų posėdžio metu, kuriame jis pats dalyvavo ir kuriame buvo svarstomas jo pažangumas bei padaryti vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai, jokio prašymo ar paaiškinimo dėl sveikatos būklės neišreiškė. Su protokolo tekstu jis buvo supažindintas pasirašytinai. Be to, apeliantas 2009 m. lapkričio 16 d. buvo pasirašytinai supažindintas su Lietuvos policijos mokyklos viršininko 2009 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 144-V1-5 „Dėl S09-2 būrio kursanto Ą. K. išbraukimo iš kursantų sąrašų", kurio pagrindu Lietuvos policijos mokyklos Finansų skyrius buvo įpareigotas apskaičiuoti ir pateikti apeliantui visas su jo mokymu susijusias išlaidas, kurias jis privalo atlyginti ieškovei. Apeliantui buvo pasirašytinai įteikta Lietuvos policijos mokyklos 2009 m. lapkričio 11 d. pažyma Nr. 144-S-289 „Apie mokyklos išlaidas, tiesiogiai susijusias su kursanto profesiniu ar įvadiniu mokymu“. Apeliantas posėdžio metu pripažino, kad teisės aktų nustatyta tvarka neskundė jokių jo nurodomų ieškovės sprendimų, veiksmų (neveikimo), taip pat jis jokiais įrodymais nepagrindė savo įvardintų aplinkybių dėl ieškovės netinkamo sutarties vykdymo, todėl teismas pagrįstai ieškovės ieškinį patenkino.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Policijos departamentas prie LR vidaus reikalų ministerijos prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai šalių santykius kvalifikavo kaip sutartinius santykius, iš kurių apeliantui atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė bei šiuo atveju nėra pagrindo taikyti ieškinio senaties pagal LR CK 1.125 straipsnio 6 dalį. Atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius bei įvertinus pasirinktą civilinių teisių gynimo būdą, šiuo atveju taikytinas bendras ieškinio senaties terminas - 10 metų (1.125 str. 1 d.). Taip pat nurodo, kad tarp ginčo šalių yra sudaryta sutartis, kurios viena iš sąlygų (5.4 p.) yra mokymosi išlaidų atlyginimas Lietuvos policijos mokyklai, tuo atveju, jeigu kursantas nebaigia mokymosi ar neištarnauja policijos įstaigoje įstatyme numatyto termino. Sutartis galioja iki visų joje numatytų sąlygų įvykdymo – šiuo atveju sutartis galios kol apeliantas neįvykdys sutartimi prisiimto įsipareigojimo atlyginti mokymosi išlaidas. Taigi, apeliantas sutartimi įsipareigojo atlyginti mokymosi išlaidas, sutartis šiuo metu galioja, o ieškovės kreipimasis į teismą dėl mokymosi išlaidų išieškojimo, trečiojo asmens nuomone, yra vertinamas ne kaip kreipimasis į teismą dėl turtinės žalos išieškojimo iš pažeidusio teisę asmens (CK 1.138 str. 6 p.), o kaip kreipimasis į teismą dėl teisių (nustatytų sudarytoje sutartyje) pripažinimo bei galimybės mokymosi išlaidas išsireikalauti priverstine tvarka.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2009 m. vasario 5 d. Stojimo į vidaus tarnybą sutartimi Nr. 10P-113/5-IL-108 (toliau – Sutartis), sudaryta tarp Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos policijos mokyklos (toliau -LPM arba ieškovė) ir Ą. K., buvo sutarta dėl atsakovo mokymosi Lietuvos policijos mokykloje ir baigus mokymą dėl jo būsimos tarnybos vidaus tarnyboje. 2009 m. lapkričio 9 d. LPM viršininko įsakymu Nr. 144-V1-5 „Dėl S09-2 būrio kursanto Ą. K. išbraukimo iš kursantų sąrašo“, atsižvelgiant į LPM S09-1 būrio kursanto Ą. K. 2009 m. lapkričio 9 d. prašymą (pačiam prašant), 2009 m. lapkričio 9 d. S09-1 būrio kursantas Ą. K. buvo išbrauktas iš kursantų sąrašo. Per mokymosi laikotarpį nuo 2009-01-05 iki 2009-11-09 atsakovui buvo priskaičiuotos 6 423,00 Lt mokyklos išlaidos, tiesiogiai susijusios su jo profesiniu mokymu, kurias privalo atlyginti atsakovas (Sutarties 6 p., 5.4 p., 5.3 p.). Atsakovui per nustatytą terminą šių išlaidų negrąžinus, ieškovė kreipėsi į teismą dėl 6 423,00 Lt mokymo išlaidų priteisimo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino pilnai.

Byloje kilo ginčas dėl ieškinio senaties taikymo ir išbraukimo iš kursantų sąrašo pagrindo reikšmės prievolės pagal Sutartį vykdymui.

Vienas iš apeliacinio skundo argumentų yra tas, kad teismo posėdžio metu apeliantas prašė taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalį, o pirmosios instancijos teismas neargumentavo savo atsisakymo taikyti ieškinio senaties, kuri taikytina žalai ir nuostoliams atlyginti pagal sutartį. Teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu nesutinka. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio (b. l. 55 arba skundžiamo sprendimo 4 psl.), pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog „ ... iš tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių matyti, kad šiuo atveju tarp ieškovo ir atsakovo nėra žalos atlyginimo santykių, kadangi atsakovas nėra padaręs jokio pažeidimo, dėl kurio jam būtų atsiradusi deliktinė atsakomybė (LR 6.245 str. 4 d.). Tarp šalių buvo sutartiniai santykiai ir šios sutarties nutraukimo pagrindu atsakovui atsirado sutartinė civilinė atsakomybė dėl turtinės prievolės grąžinti ieškovui išleistas lėšas jo mokymui (LR CK 6.245 str. 3 d.). Dėl to šiuo atveju nėra pagrindo atsakovo prašymu taikyti ieškinio senatį LR CK 1.125 str. 6 d. pagrindu ir to pagrindu atmesti ieškinį“. Kaip nustatyta bylos medžiaga, tarp šalių buvo sudaryta Sutartis, kurios viena iš sąlygų yra mokymosi išlaidų atlyginimas ieškovei tuo atveju, jeigu asmuo nebaigia mokymosi ar neištarnauja policijos įstaigoje Sutartyje numatyto termino (Sutarties 5.4 p.), ir iš tarp šalių susiklosčiusių sutartinių teisinių santykių atsakovui atsirado prievolė grąžinti ieškovei išleistas lėšas atsakovo mokymui, o tokiu atveju taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas (10 metų) (CK 1.125 str. 1 d., CK 6.245 str. 3 d.). Ir nors vietoje apelianto prašomo taikyti 3 metų ieškinio senaties termino pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį (b. l. 49 -50), pirmosios instancijos teismas nurodė CK 1.125 straipsnio 6 dalį, tačiau apeliantas nepateikia jokių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo taikyti ieškinio senatį, todėl teisėjų kolegija ieškinio senaties klausimu plačiau nepasisako.

Apelianto samprotavimai, kad ieškovė nereikalavo atlyginti nuostolių už mokymą, kaip tai buvo nurodyta pasirašytoje sutartyje, o jis manė, kad ieškovė sutiko su jo prašyme išdėstyta aplinkybe, kad negali tęsti mokslo dėl sveikatos būklės ir tai buvo svarbi bei pateisinanti priežastis nutraukti trišalę sutartį, yra tik jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta jo nuomonė. Priešingai, iš Sutarties 7 punkto matyti, kad asmuo neprivalo atlyginti su mokymu susijusių išlaidų, jei jis negali įvykdyti šios Sutarties sąlygų dėl sveikatos būklės (pateikus Vidaus reikalų ministerijos Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadą) arba dėl kitų nuo jo nepriklausančių ir nepašalinamų priežasčių arba jeigu jis per 1 mėnesį nuo sutarties pasirašyto atsisakys tęsti mokymą pagal profesinio mokymo programą. Dėl šios Sutarties sąlygos byloje ginčo nekilo. Pažymėtina, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau –Statutas) 9 straipsnis apibrėžia stojimo į vidaus tarnybą sutartį, o šio straipsnio 2 dalies 1 punktas (2006-07-19 įst. Nr. X-804) numato, kad sudarant stojimo į vidaus tarnybą sutartį su asmeniu, nusiųstu į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursus, privaloma stojimo į vidaus tarnybą sutarties sąlyga – šio asmens įsipareigojimas mokytis, baigus mokymąsi ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 3 metus, o jeigu jis bus pašalintas iš vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos arba baigęs mokymąsi atsisakys tarnauti vidaus tarnyboje, arba bus atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės anksčiau, – atlyginti vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigai visas su jo mokymu susijusias išlaidas. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia asmenims galimybę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susitarti dėl sutarties sąlygų, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi šalims įstatymo galią ir turi būti sąžiningai bei tinkamai vykdoma (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str. 1 d.). Remiantis į bylą pateiktais ir joje ištirtais įrodymais nustatyta, kad apelianto pažangumas ir padaryti vidaus tvarkos pažeidimai buvo svarstytas 2009 m. spalio 15 d. vykusio pedagogų posėdžio metu, tačiau jame nėra jokių duomenų, kad posėdyje dalyvavęs ir posėdžio protokolą pasirašęs apeliantas būtų reiškęs kokius nors prašymus ar paaiškinimus dėl sveikatos būklės (b. l. 32). Ir nors 2009-11-09 prašyme dėl išbraukimo iš kursanto sąrašų apeliantas yra nurodęs, kad dėl dabartinės sveikatos jis negali tęsti mokymų, todėl prašo išbraukti iš kursantų sąrašų, tačiau jokių jo sveiktos būklę patvirtinančių įrodymų prašyme nenurodyta. Apeliantas 2009 m. lapkričio 9 d. ieškovės viršininko įsakymu Nr. 144-V1-5 „Dėl S09-2 būrio kursanto Ą. K. išbraukimo iš kursantų sąrašo“, atsižvelgiant į jo paties 2009 m. lapkričio 9 d. prašymą, 2009 m. lapkričio 9 d. buvo išbrauktas iš kursantų sąrašo (civ. b. Nr. 2-499-547/2013, b. l. 8). Pagal to paties įsakymo 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei atsižvelgiant į Sutarties 5.4 ir 6 punktus, finansų skyrius buvo įpareigotas apskaičiuoti ir pateikti Ą. K. nuo 2009-01-05 iki 2009-11-09 visas su jo mokymu susijusias išlaidas, kurias jis privalo atlyginti ieškovei. Apeliantas pasirašytinai buvo supažindintas su 2009 m. lapkričio 11 d. Pažyma apie mokyklos išlaidas, tiesiogiai susijusias su kursanto profesiniu ar įvadiniu mokymu, kurios 2 dalyje nurodytos 6 423, 00 Lt dydžio išlaidos, o 3 dalyje nurodytas jų išieškojimo pagrindas – jau minėtas 2009 m. lapkričio 9 d. įsakymas Nr. 144-VI-5, pažymint, kad apeliantas išbrauktas iš kursantų sąrašų pačiam prašant (civ. b. Nr. 2-499-547/2013, b. l. 10). Apeliantas nepateikė įrodymų, kad minėtus ieškovės sprendimus ar veiksmus (neveikimą) buvo apskundęs teisės aktų nustatyta tvarka, kas leidžia daryti išvadą, jog apeliantas sutiko su jo išbraukimo iš kursantų sąrašų pagrindu – pačiam prašant, bei pareiga atlyginti išieškomas išlaidas. Pažymėtina, kad Statuto 53 straipsnis reglamentuoja atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindus, pagal kurį pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu (Statuto 53 str. 1 d. 1 p.) ir pareigūno atleidimas kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai (statuto 53 str. 1 d. 4 p.) yra du visiškai skirtingi, savarankiški atleidimo pagrindai. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis tiek 2009 m. spalio 15 d. posėdžio metu ar vėliau būtų prašęs ieškovės atsakingų pareigūnų jį pasiųsti medicininei apžiūrai į LR VRM Medicinos centro centrinę medicinos ekspertinę komisiją, o atsisakius jį pasiųsti tokį atsisakymą būtų skundęs Lietuvos policijos mokyklos viršininkui ar trečiajam sutarties dalyviui-Policijos departamentui prie LR VRM. Tokių įrodymų atsakovas nepateikė ir kartu su apeliaciniu skundu. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovas pateiktais įrodymais nepatvirtina, kad jis iš mokymosi pas ieškovę būtų atleistas dėl svarbių priežasčių, numatytų Vidaus tarnybos statuso 53 straipsnio 1 dalies 4 punkte, t. y. dėl netinkamos jo sveikatos būklės tarnauti vidaus tarnyboje, kur tokiu atveju atsakovo atžvilgiu būtų pradėjęs galioti Sutarties 7 punktas ir atsakovui būtų išnykusi prievolė atlyginti ieškovei jo mokymui išleistas lėšas. Pažymėtina, kad Sutarties 6 punkte numatytas 6 mėnesių terminas atlyginti su mokymu susijusias išlaidas pašalinus asmenį iš mokyklos, yra paties atsakovo įsipareigojimas per 6 mėnesius gera valia atlyginti su mokymu susijusias išlaidas jo pašalinimo iš mokyklos atveju, tačiau ne Sutartimi ieškovei nustatytas kreipimosi į teismą terminas išreikalauti mokymosi išlaidas priverstine tvarka. Be to, ieškinio senatį apibrėžia įstatymas, bet ne Sutartis (CK 1.124 str.).

Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialines ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl atsakovo Ą. K. apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Gintautas KoriaginasRūta PalubinskaitėAlbina Rimdeikaitė