- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-26
- Bylos Nr.
- e2S-754-459/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04216-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Ieškovas
- L. V., D. V.
- Atsakovas
- A. S.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų L. V. ir D. V. (apeliantų) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų L. V. ir D. V. ieškinį atsakovei A. S. dėl paveldimo turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė tokia tvarka padalyti po palikėjo A. V. mirties atsiradusį palikimą: A. S. – negyvenamąją patalpą-poilsio patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 166 999 Eur; negyvenamąją patalpą-poilsio patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 80 000 Eur; negyvenamąją patalpą-poilsio patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 112 999 Eur; negyvenamąją patalpą-poilsio patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 178 000 Eur; negyvenamąją patalpą-poilsio patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 95 000 Eur; 270 000 Eur lėšų, esančių sąskaitose arba banko saugykloje; D. V. – pastatą, esantį(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 115 000 Eur; pastatą-sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 106 999 Eur; žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 42 200 Eur; butą-patalpą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 30 000 Eur; negyvenamąją patalpą-parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 118 999 Eur; žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 14 000 Eur; žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 29 300 Eur; pastatą-parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 133 999 Eur; pastatą-parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 109 900 Eur; 18,75 % visų akcijų: 563 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų (nominali vertė – 563 Eur); 11 250 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų (nominali vertė – 11 250 Eur); 107 284 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų (nominali vertė – 107 284 Eur); 1 406 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų (nominali vertė – 1 406 Eur); 563 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų (nominali vertė – 563 Eur); 338 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų (nominali vertė – 54 134,08 Eur ); 288 vnt. (duomenys neskelbtini) vardinių privilegijuotųjų akcijų (nominali vertė – 288 Eur); 94 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų (vertė – 156 Eur); 1 665 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų (vertė – 3 430 Eur); 24 000 Eur lėšų, esančių sąskaitose arba banko saugykloje; L. V. – visas kitas turtas.
2. Ieškovai nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 str. 1 d. 1 p., CK 5.13 str., CK 3.87 str. 1 d., CK 3.117 str. 1 d. ir 2021 m. gegužės 7 d. antstolės Gretos Žutautės sudarytu Paveldimo turto apyrašu Nr. S-21-188, kiekvienam iš paveldėtojų priklauso šis turtas: 1) L. V. – 2 408 637,72 Eur (L. V. dalis, atidalyta iš bendrosios jungtinės nuosavybės) + 602 159,43 Eur, iš viso – 3 010 797,15 Eur; 2) A. S. – 903 239,15 Eur; 3) D. V. – 903 239,15 Eur. Ieškovai pareikštu ieškiniu siekia paveldimą turtą pasidalyti taip, kad kiekvienas iš jų turėtų asmeninę nuosavybės teisę į konkretų turtą, t. y. neliktų bendrosios dalinės nuosavybės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. birželio 16 d. nutartimi ieškovų ieškinį atsisakė priimti, išaiškino ieškovams, kad šie su ieškiniu turi kreiptis į Klaipėdos apygardos teismą. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šioje byloje yra reiškiamas reikalavimas padalyti po palikėjo A. V. mirties atsiradusį palikimą. Iš esmės pagal reikalavimų turinį ir siekiamus padarinius ieškovai ieškinio reikalavimais siekia turtinės naudos – siekia padalyti paveldimą A. V., mirusio (duomenys neskelbtini), turtą tarp įpėdinių A. S., D. V. ir L. V.. Teismo nuomone, tokiu būdu ieškovų turtinė padėtis pasikeistų (pagerėtų). Šiuo atveju teismas padarė išvadą, kad ieškiniu reiškiamas reikalavimas yra turtinis reikalavimas. Paveldimo turto vertė siekia apie 4 817 275,45 Eur sumą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovai prašo pripažinti nuosavybę į turtą, kurio bendra vertė yra didesnė nei keturiasdešimt tūkstančių eurų, padarė išvadą, kad ieškinys nėra teismingas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.
5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 27 straipsnyje nustatyti ginčai, kuriuos apygardų teismai nagrinėja kaip pirmoji instancija. Vienas civilinių bylų priskyrimo apygardos, kaip pirmosios instancijos, teismams kriterijų yra ieškinio suma. Civilinėse bylose, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nagrinėja apygardos teismai kaip pirmosios instancijos teismai (CPK 27 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškinys nėra teismingas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams, todėl ieškinį atsisakė priimti ir nurodė, kad ieškovai su ieškiniu turi kreiptis į Klaipėdos apygardos teismą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu apeliantai L. V. ir D. V. teismo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Atskirojo skundo argumentai:
7. Apeliantai nurodo, jog Klaipėdos apylinkės teismas, nuspręsdamas, kad byla pagal ieškovų reikalavimus teisminga apygardos teismui, netinkamai taikė teismingumą reglamentuojančias teisės normas, nesivadovavo teismų formuojama praktika, todėl nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
8. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovai, prašydami atidalyti po palikėjo A. V. mirties atsiradusį palikimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, pareiškė turtinį reikalavimą, o atidalytino turto vertei (virš 4 mln.) viršijant 40 000 Eur, ginčas teismingas apygardos teismams.
9. Nagrinėjamu atveju ieškovai prašo padalyti po palikėjo A. V. mirties atsiradusį palikimą, šis reikalavimas negali būti pripažintas turtiniu, kadangi ieškinio patenkinimo atveju ieškovų turtinė padėtis niekaip nepasikeis – pasikeistų tik bendrosios nuosavybės teise valdyto turto teisinis režimas, tai yra, bendrosios nuosavybės teise valdytas turtas po jo padalijimo taptų buvusių bendraturčių asmenine nuosavybe.
Šalies argumentai
10. Apeliantai pažymi, kad pastarieji ir atsakovė jau yra įgiję nuosavybės teisę į prašomą padalyti turtą, todėl jų reikalavimas nėra susijęs su turto priteisimu ar nuosavybės teisės pripažinimu į turtą. Ieškovai kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, kad palikėjo A. V. įpėdiniai yra ieškovai ir atsakovė, visi įpėdiniai turtą priėmė. Taigi tiek ieškovai, tiek atsakovė yra įgiję nuosavybės teisę į paveldimą turtą.
11. Ieškovai pareikštu ieškiniu siekia paveldimą turtą pasidalyti taip, kad kiekvienas iš jų turėtų asmeninę nuosavybės teisę į konkretų turtą, t. y. neliktų bendrosios dalinės nuosavybės. Tai reiškia, jog ieškovai ieškinio patenkinimo atveju neįgis daugiau turto, negu turėjo iki ieškinio pareiškimo, jų turtinė padėtis nei pagerės, nei pablogės, todėl jų reikalavimas nėra turtinis. Būtent tokios pozicijos, kad prašymas atidalyti turtą iš bendrosios nuosavybės nėra turtinis ginčas, laikosi teismai anksčiau nagrinėtuose analogiškuose ar panašiuose ginčuose.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. Nagrinėjamu atveju apeliantai skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį, kadangi ieškinys neteismingas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Ieškiniu ieškovai teismo prašė ieškinyje nurodyta tvarka padalyti po palikėjo A. V. mirties atsiradusį palikimą, kurio bendra vertė siekia apie 4 817 275,45 Eur sumą.
14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis).
15. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nesprendžia šalies pareikšto reikalavimo iš esmės, o tik patikrina, ar ieškinys atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, numatytus CPK 111 ir 135 straipsniuose, taip pat ar nėra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų atsisakyti priimti ieškinį. Vienas iš pagrindų teismui atsisakyti priimti ieškinį, jeigu jis neteismingas tam teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK yra numatytos taisyklės, pagal kurias nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus CPK 35 straipsnyje nustatytus atvejus bei pasikeitus rūšiniam teismingumui. CPK 26, 27 straipsniuose yra įtvirtintos rūšinio teismingumo taisyklės. Bendroji rūšinio teismingumo taisyklė yra ta, kad visas bylas kaip pirmoji instancija nagrinėja apylinkės teismas, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27 ir 28 straipsniuose (CPK 26 str. 1 d.). CPK 27 straipsnis numato kategorijas bylų, kurios teismingos tik apygardos teismams, kaip pirmosios instancijos teismams. Bylų teismingumo apygardos teismams nustatymo kriterijai yra ginčo dalykas (pobūdis), ginčo subjektų (šalių) teisinės padėties ypatumai, ginčo suma.
16. Vienas civilinių bylų priskyrimo apygardos, kaip pirmosios instancijos, teismams kriterijų yra ieškinio suma. Civilinėse bylose, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nagrinėja apygardos teismai kaip pirmosios instancijos teismai (CPK 27 straipsnio 1 punktas).
17. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigia bendraturčio su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-701/2018).
18. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės galimas įvairiais būdais: išskiriant bendraturčiams tenkančias dalis natūra, parduodant bendrą daiktą ir pasidalijant už daiktą gautus pinigus, sumokant bendraturčiui kompensaciją už jam tenkančią dalį ir kt. Ieškovai ieškiniu teismo prašo padalyti po palikėjo mirties šalių paveldėtą turtą. Teismas pažymi, kad tokio pobūdžio ieškinio reikalavimu neprašoma priteisti turtą ar pinigų sumas, o prašoma tik atidalyti paveldėto turto dalis. Atidalijant dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės kiekvienas atsidalijantis bendraturtis negauna kokio nors papildomo turto, išskyrus atitinkamą dalį to paties turto, kurį valdė bendrosios nuosavybės teise su kitais bendraturčiais. Tokiu ieškinio reikalavimu ieškovai nesiekia įgyti ir neįgis turto daugiau negu jiems jau priklauso. Bendraturčio dalies iš bendro turto atidalijimo atveju keičiasi tik bendrosios nuosavybės teise valdyto turto teisinis režimas – bendrosios nuosavybės teise valdytas turtas po jo padalijimo tampa buvusių bendraturčių asmenine nuosavybe. Šiuo atveju paveldėto turto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovams tiesioginių turtinių pasekmių nesukeltų, kadangi ieškovai nesiekia įgyti naujo turto. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su atskirojo skundo argumentais, jog šiuo atveju ieškovų pareikštas reikalavimas dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės laikytinas neturtiniu, kuris turi būti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu ir yra teismingas Klaipėdos apylinkės teismui.
19. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškovų pareikšto reikalavimo pobūdį, todėl nepagrįstai nurodė, kad ieškovų ieškinys teismingas Klaipėdos apygardos teismui. Ieškovų ieškinys dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės yra teismingas apylinkės teismui pagal turto buvimo vietą.
20. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovų ieškinį dėl paveldėto turto padalinimo, kaip nenagrinėtiną apylinkės teisme, tai sudaro pagrindą atskirąjį skundą tenkinti, o skundžiamą nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.