- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-08-18
- Bylos Nr.
- II-494-718/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00746-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė (pirm.)
- Institucija
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius
- Advokatai
- Indrė Selvestravičiūtė
dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui A. L., jos atstovei, advokatei Indrei Selvestravičiūtei,
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įgaliotam atstovui Andrejui Pavlovskiui (Andrej Pavlovskij),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracine tvarka nubaustos A. L., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini)., skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. gegužės 3 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) vyriausiasis specialistas 2021 m. kovo 8 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą A. L. už tai, kad ji, 2020 m. spalio 7d. 11 val., už žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurinės ribos, pastatė tvorą. Savavališkai užimtoje valstybinėje žemėje įrengtas daržas. Šiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 straipsnio 7, 11 ir 12 punktus.
NŽT 2021 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalyje, A. L. paskirta administracinė nuobauda – 430 Eur bauda.
Klaipėdos apylinkės teisme Klaipėdos miesto rūmuose 2021 m. birželio 3 d. gautas Institucijos persiųstas administracine tvarka nubaustos A. L. skundas, kuriame prašoma NŽT 2021 m. gegužės 3 d. nutarimą panaikinti. Skunde teigiama, kad ji nebuvo informuota apie surašytą 2021 m. kovo 8 d. administracinio nusižengimo protokolą, apie jo surašymą jai tapo žinoma tik iš 2021 m. gegužės 3 d. NŽT rašto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsiųstas 2021 m. gegužės 3 d. administracinio nusižengimo nutarimas. Iki to ji nebuvo informuota apie 2021 m. kovo 8 d. protokolą ir administracinį nurodymą – pasiūlymą sumokėti baudą, lygią pusei baudos. Deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), negavo jokių pranešimų, taip ir Nacionalinės žemės tarnybos 2021 m. kovo 8 d. protokolo. Nurodo, jog ANK 608 straipsniu įtvirtintu reguliavimu, privalėjo būti informuota apie jos atžvilgiu 2021 m. kovo 8 d. surašytą administracinio nusižengimo protokolą ir jame įrašytą administracinį nurodymą – pasiūlymą dėl baudos. Šiuo atveju Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos miesto skyrius nesilaikė ANK 608 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų ir neinformavo apie tai, kad jos atžvilgiu yra surašytas 2021 m. kovo 8 d. protokolas ir jame įrašytas administracinis nurodymas. Kadangi, nebuvo laikytasi 2021 m. kovo 8 d. administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu surašymo procedūrų, negali būti laikomas teisėtai surašytas ir 2021 m. gegužės 3 d. administracinio nusižengimo nutarimas. Be to, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), išnuomotas trims asmenims, t. y. D. A. A. išnuomota 0,1597 ha žemės sklypo; B. B. – 0,0597 ha žemės sklypo; A. L. – 0,1579 ha žemės sklypo. Žemės sklypo dalimi, šiaurinėje žemės sklypo dalyje, naudojasi ne ji. A. L. nuosavybes teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kadangi patekimas į butą yra iš pietinės žemės sklypo dalies, atitinkamai ir naudojasi pietinėje pusėje esančia žemės sklypo dalimi. Nurodo, jog ji nesinaudoja žemės sklypo dalimi, atitinkamai ir daržu. Įvertinant tai, jog ji nesinaudoja žemės sklypo dalimi, esančia šiaurinėje sklypo dalyje, jos atžvilgiu surašytas 2021 m. gegužės 3 d. administracinio nusižengimo protokolas dėl tvoros šiaurinėje sklypo riboje pastatymo ir daržo įrengimo yra nepagrįstas ir naikintinas. Taip pat, nurodo, jog butą Nr. 3 nuosavybės teise ji įsigijo 2009-07-17, vielinė tvorelė, esanti už žemės sklypo ribos, kiek jai žinoma, įrengta seniai, miško ūkio darbuotojų, kurie gyveno name (duomenys neskelbtini), iki butų, esančių name, (duomenys neskelbtini), privatizavimo. Ši tvorelė buvo pažymėta dar 2013 m. parengtame ir su NŽT, kuri surašė jai skundžiamą 2021 m. gegužės 3 d. nutarimą, 2013 m. suderintame plane. Iš žemės sklypo plano matyti, kad tvorelė už žemės sklypo ribų buvo įrengta seniai, ir apie jos egzistavimą NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriui buvo žinoma. Žemės sklypo planas, kuriame ir pažymėta tvorelė, 2013 m. spalio 8 d. buvo suderintas su minėtu Žemės tarnybos skyriumi. Nurodo, jog jokių tvorelių žemės sklypo šiaurinėje dalyje, kuria ji nesinaudoja, neįrenginėjo. Administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nurodoma, kad neva ji pastatė tvorą už sklypo šiaurinės ribos, yra nepagrįstas ir naikintinas. Pažymi, kad jai nepriklausantis daržas šiaurinėje sklypo dalyje yra įrengtas žemės sklypo ribose, jokio savavališko valstybinio žemės sklypo užėmimo nėra. Taip pat, pažymi, kad ji nesutiko pasirašyti 2020 m. spalio 7 d. žemės sklypo patikrinimo akte, nes vielinę tvorelę įrengė ne ji; patikrinimo akte neteisingai nurodoma, kad neva šiltnamis, esantis už sklypo ribų, kuriuo naudojasi kita sklypo bendranaudotoja D. A. A., pastatytas prieš 50 metų. Nurodo, kad šiltnamis, kuris šiuo metu yra valstybinėje žemėje, yra naujų konstrukcijų ir akivaizdu, kad jis negalėjo būti pastatytas prieš 50 metų. Šiltnamis yra akivaizdžiai už sklypo ribų, kaip ir rūkykla, įrengta D. A. A.. Akte nurodytos neteisingos aplinkybės dėl daržo ir vielinės tvoros, ji visiškai nesutinka su D. A. A. akivaizdžiai melagingais paaiškinimais.
Atsiliepimas
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius atsiliepimu nesutinka su A. L. skunde išdėstytais motyvais, nurodė, kad A. L. kaltė yra nustatyta byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, kurie parodo, kad A. L., būdama nekilnojamojo turto savininkė ir žemės sklypo naudotoja, adresu (duomenys neskelbtini), savavališkai įsirengė daržą, aptverdama jį tvora valstybinėje žemėje. Teismui pateiktoje administracinio nusižengimo tyrimo medžiagoje yra pakankamai duomenų, tame tarpe ir fotonuotraukų bei tinklalapio geoportal.lt duomenys, kurie patvirtina, kad A. L. be teisėto pagrindo užėmė valstybinę žemę. Vadovaujantis ANK 608 straipsnio 2 dalies nuostatomis administracinio nusižengimo protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neatvyko ir nedalyvavo surašant protokolą. Šiuo atveju A. L. buvo kviečiama 2020-10-08 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atvykti į teritorinį skyrių iki 2020 m. spalio 30 d. aplinkybių nustatymui ir galimam protokolo surašymui. Tačiau nei iki nurodytos datos, nei vėliau, A. L. neatvyko ir nepateikė jokių paaiškinimų dėl nustatyto žemės naudojimo pažeidimo. Vadovaujantis ANK 616 straipsnio 1 dalies nuostatomis administracinių nusižengimų bylos ne teismo tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, nekviečiant administracinių bylų teisenoje dalyvaujančių asmenų į bylos nagrinėjimą. Vykdant valstybinę žemės kontrolę 2020 m. spalio 7 d. buvo atliktas teritorijos patikrinimas, kuriuo metu buvo nustatytas pažeidimas, t. y. savavališkai užimta valstybinė žemė – aptverta tvora, įrengtas daržas. Atsižvelgiant į tai, kad administracinis nusižengimas numatytas ANK 110 straipsnio nuostatomis yra trunkamojo pobūdžio, todėl pagrįstai yra nubaustas asmuo, kuris nuo 2009 metų būdamas nekilnojamojo turto savininku ir žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), naudotoju, be jokio pagrindo aptvėrė tvora ir įrengė daržą valstybinėje žemėje.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinėn atsakomybėn patraukta A. L. į teismo posėdyje palaikė skundą jame išdėstytus motyvais. Nurodė, kad jokio pranešimo iš Nacionalinės žemės tarnybos ji negavo, nebuvo niekur išvykusi, buvo namuose, slaugė sergantį ligonį. Gruodžio mėnesį paaiškinimą išsiuntė Nacionalinei žemės tarnybai, iš pradžių elektroniniu būdu ir gavo atsakymą, kad pasirinko netinkamą siuntimo būdą, tada išsiuntė paaiškinimą paštu. Daugiau jokių pranešimų nėra gavusi. Pasitikrinus mokesčių inspekcijoje, pastebėjo, kad jai yra paskirta bauda, tuomet kreipėsi į savo advokatus. Nacionalinė žemės tarnyba, pasirašant su ja nuomos sutartį, visus jos duomenis turėjo; turėjo jos elektroninį paštą ir telefono numerį. Kai siuntė paaiškinimą, jį siuntė elektroniniu paštu, ir iš NŽT taip pat gavo atsakymą elektroniniu paštu. Nurodo, kad NŽT tikrai galėjo su ja susisiekti. Kodėl ji administracinio nusižengimo protokolo su nurodymu negavo paštu, negali paaiškinti. 2021 m. gegužės 3 d. nutarimą gavo. Nurodo, jog žemės sklypas buvo pamatuotas 2012 metais, nes prieš tai miškininkai turėjo žymiai didesnį žemės sklypą ir 2012 metais inicijavo žemės sklypo suformavimą. Iš didesnio žemės sklypo tapo mažesnis, ji neprieštaravo, kadangi ji neturėjo tikslo, kad jis būtų žymiai didesnis. Spygliuotos vielos tvora buvo jau nuo senų laikų, ji pati jos nestatė- buvę gyventojai, norėdami apsisaugoti nuo laukinių gyvūnų, buvo aptvėrę teritoriją šia tvorele. 2018 metais buvo pasirašyta žemės nuomos sutartis su trim savininkais, taigi buvo trys žemės nuomos sutartys. Kadangi ji butą pirko iš privataus asmens, privatus asmuo jau naudojosi pietine ir vakarine žemės dalimi, ji tą žemės dalį ir naudojo. Šiaurine žemės sklypo dalimi ji nesinaudojo ir jokio daržo neturi. Tai paaiškino ir NŽT, kad jos naudojama dalis yra pietinė ir vakarinė sklypo dalis, o ten jokio daržo nėra, auga daugiamečiai krūmai ir pieva. Nurodo, jog žemės sklypo planas buvo suderintas su NŽT 2013 m. spalio 8 d., taigi ginčo tvorelė visada buvo pažymėta žemės sklypo plane ir ji buvo suderinta su NŽT. Šiuo metu tvorelės nebėra, ji su sutuoktiniu geranoriškai šią tvorelę pašalino. Pažymi, kad ji neturi jokio daržo, yra dirbanti ir neturi laiko daržininkauti.
Administracinėn atsakomybėn patrauktos A. L. atstovė paaiškino, kad žemės sklypo patikrinimas buvo inicijuotas A. L., nes kita sklypo bendraturtė, kaip patvirtina prie skundos pateiktos nuotraukos, valstybiniame žemės sklype yra pastačiusi šiltnamį, kurį teigia esą pastačiusi jau prieš 50 metų, nors aiškiai matyti iš nuotraukų, kad šiltnamis yra naujos konstrukcijos, atitinkamai yra pastatyta rūkykla, kiti rakandai išmėtyti valstybiniame žemės sklype. Būdama sklypo bendraturtė, neapsikentusi tokios netvarkos, informavo NŽT, tačiau apart to, kad NŽT valstybinio žemės sklypo valdytojai imtųsi veiksmų, kad esantys statiniai valstybinėje žemėje būtų pašalinti, jie nubaudė ją pačią. NŽT jokių veiksmų, kad gretimas valstybinis žemės sklypas būtų atlaisvintas, nesiėmė. Neseniai paaiškėjo, kad už tą patį nusižengimą nubaudė ir A. L. sutuoktinį B. B.. Kaip ir patvirtina teismui pateikta fotonuotrauka, tiek rūkykla, tiek šiltnamis šiai dienai yra valstybiniame žemės sklype. Ji pati neturi tikslo valdyti, naudoti didesnį žemės sklypą, negu jai yra priskirta nuomos sutartimi. Žemės sklypo planas, kuris yra prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, buvo patvirtintas Neringos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 13 d. įsakymu. Ir dėl žemės sklypo plano, kuriuo buvo patvirtintas mažesnis žemės sklypo plotas 0,3773 ha, buvo kilęs teisminis ginčas. Būtent šį žemės sklypo sumažinimą inicijavo A. L., o kita bendraturtė, D. A. A., ginčijo šį žemės sklypo planą, t. y. jo ploto sumažinimą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. išnagrinėjo bylą Nr. I- 1-563-583/2014 ir konstatavo, kad šis sklypo planas yra teisėtas. Be to, vielinė tvorelė buvo įrengta labai seniai, kuomet pareiškėja įsigijo žemės nuosavybę, tvorelė jau buvo. Šiai dienai ši tvorelė yra savanoriškai pašalinta pačios A. L.. Pažymi, kad A. L. naudoja žemės sklypo dalį tik tiek, kiek jai yra priskirta. Pažymi, kad A. L. negavo 2021 m. kovo 8 d. administracinio nusižengimo protokolo, A. L. gyvena savo deklaruotu adresu (duomenys neskelbtini), ir jokie pranešimai jai nebuvo siunčiami, todėl savanoriškai sumokėti mažesnę baudą ji neturėjo galimybių.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įgaliotas atstovas Andrejus Pavlovskis nurodė, kad su skundu nesutinka, kadangi A. L. padarė nusižengimą, nes be jokio pagrindo užėmė valstybinę žemę. Tai buvo užfiksuota patikrinimo aktu. Visi laiškai buvo siunčiami adresu (duomenys neskelbtini), tačiau dėl kažkokios priežasties protokolo asmuo negavo. Siuntė registruotu laišku, tačiau laiškas buvo neįteiktas. Siunčiamu laišku buvo prašoma atvykti protokolo surašymui. Kitomis ryšio priemonėmis su A. L. nebandė susisiekti. Iš visų duomenų, esančių byloje, nuotraukų, paaiškinimų, internetinės svetainės geoportal.lt duomenų, 2013 m. žemės sklypo plano, matyti, kad A. L. su sutuoktiniu daug metų buvo užėmusi valstybinę žemę. Vertinant šių duomenų visumą, specialistas priėmė sprendimą pradėti administracinio nusižengimo teiseną. Pažymi, kad buvo 2013 m. derintas žemės sklypo planas, o ne tvorelė. Tai, kad plane atvaizduota faktinė tvorelės vieta, nereiškia, kad tvorelė yra suderinta su NŽT. Buvo suderintas būtent formavimo ir pertvarkymo projekto planas, t. y. dėl konkretaus žemės sklypo. Byloje yra D. A. A. paaiškinimas, jog daržas priklauso A. L.. Kadangi B. B. taip pat yra daržo naudotojas, tai yra bendra sutuoktinių veikla, jam buvo irgi surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Surašydami protokolą rėmėsi D. A. A. paaiškinimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
A. L. skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
A. L. administracinė nuobauda paskirta už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba naudojimą. Administracinei atsakomybei pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų: 1) savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą; arba 2) naudojimąsi.
Teismų praktikoje savavališku svetimos žemės užėmimu pripažįstami atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-2013). Žemės užėmimu laikomi ir tokie atvejai, kai užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias, jį užpilant žemėmis, atribojant akmenimis ir dėl to žmonės negali juo naudotis. Tad pagrindinis kriterijus, sprendžiant yra kaltininko veikoje objektyviosios pusės požymis užėmimas ar ne, yra tai, kaip laisvai valstybine žeme gali naudotis bet kuris kitas visuomenės narys. Teismų praktikoje žemės užėmimu laikomi tokie atvejai, kai kaltininkas sudaro objektyvias kliūtis, dėl kurių akivaizdžiai fiziškai ribojama galimybė, trukdoma laisvai šia žeme naudotis (praeiti, patekti į ją) ar jos negalima naudoti pagal tiesioginę paskirtį (pvz., kelias, kuris užverstas akmenimis, užstatytas, įrengti automatiniai vartai, kurių bet kas atidaryti negali ir pan.). Aiškindamas užėmimo sąvoką ANK 110 straipsnio prasme Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs ir tai, kad užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet pats užėmimo fakto buvimas ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimas sau (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N556-1212/2008).
Taikant teisinę atsakomybę už padarytą nusižengimą, asmens veikoje privaloma nustatyti inkriminuojamo nusižengimo sudėtį, kuriai būtini keturi požymiai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė; jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Pagal formuojamą teismų praktiką laikomasi pozicijos, jog administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio l dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį turi būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-1007/2009, N438-1330/2010).
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte numatyta, kad žemės savininkų ir kitų naudotojų pareiga savo naudojamuose žemės sklypuose vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. To paties įstatymo 11 ir 12 punktuose numatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo statyti statinius ir įrenginius tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus reikalingus leidimus, laikytis kitų įstatymų nustatytų reikalavimų.
Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 608 straipsnio 4 dalis nurodo, jog administracinio nusižengimo protokolas surašomas dviem egzemplioriais; vienas protokolo egzempliorius nedelsiant įteikiamas, o 2 dalyje numatytais atvejais- kuomet administracinio nusižengimo protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, jis nusiunčiamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Tokiu atveju protokolas siunčiamas asmeniui šio kodekso 573 straipsnyje nustatyta tvarka.
ANK 573 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku arba elektroniniu paštu. Registruotas laiškas siunčiamas į asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą arba kitą žinomą asmens gyvenamąją vietą. Teismų praktikoje pažymima, kad administracinio nusižengimo protokolo įteikimas asmeniui yra svarbi asmens, kaltinamo administracinio nusižengimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi susipažinimas su asmeniui surašytu administracinio nusižengimo protokolu gali lemti ir asmens gynybos strategiją. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pažeidimo esme laikytina administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir bylos baigtis, protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1253/2010).
Žemesnės instancijos teismas
Skundą pateikusi A. L. neigia padariusi administracinį nusižengimą. Nurodo, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), išnuomotas trims asmenims, t. y. D. A. A., B. B. ir A. L.. Šiaurine žemės sklypo dalimi, kur yra savavališkai užimta valstybinė žemė, naudojasi ne ji. A. L. naudojasi pietinėje pusėje esančia žemės sklypo dalimi. Be to, vielinė tvorelė, 2013 m. spalio 8 d. buvo suderinta su Nacionaline žemės tarnyba. Iš žemės sklypo plano matyti, kad tvorelė už žemės sklypo ribų buvo įrengta seniai, galimai buvusių miško ūkio darbuotojų, pati A. L. jos neįrenginėjo, tačiau savanoriškai po to ją pašalino. Pažymi, kad privalėjo būti informuota apie jai surašytą 2021 m. kovo 8 d. administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį ir jame įrašytą administracinį nurodymą. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos miesto skyrius neinformavo apie tai, kad jos atžvilgiu yra surašytas 2021 m. kovo 8 d. protokolas ir jame įrašytas administracinis nurodymas. Jokių pranešimų nei paštu, nei elektroniniu paštu ar telefonu, negavo.
Iš bylos duomenų matyti, kad 2020 m. spalio 7 d. buvo atliktas žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimas, ir surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės naudojimo patikrinimo akte nustatyta, jog už žemės sklypo, šiaurinėje pusėje, valstybinėje žemėje, yra pastatyta tvora, įrengtas daržas, šiltnamis, metalinė rūkykla (b. l. 28-31). Prie šio patikrinimo akto pridėtos 5 fotonuotraukos (b. l. 32), kuriuose užfiksuoti pažeidimai, tiksli vieta, kur pažeidėja, anot institucijos, užėmė valstybinę žemę, yra fotonuotraukoje Nr.5. Be to, prie minėto Žemės naudojimo patikrinimo akto pridėta ir užimtos valstybinės žemės schema (b. l. 33). NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2020 m. spalio 8 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo A. L., jog iki 2020 m. spalio 30 d. turi atvykti į Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių aplinkybių nustatymui ir galimo administracinio nusižengimo protokolo surašymui (b. l. 37-38). A. L. registruotu laišku išsiuntė paaiškinimą, jog dėl garbaus amžiaus ir dėl Covid-19 infekcijos šalyje, neatvyks bei nurodė, kad žemės sklypas yra išnuomotas trims asmenims, vielinė tvorelė, esanti už sklypo ribos, yra įrengta labai seniai, ją įrengė ne ji, o galimai miško darbininkai, gyvenę iki namo privatizavimo, jokio daržo ji neturi (b. l. 39-40, 105-106).
Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, matyti, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) nuosavybes teise priklauso Lietuvos Respublikai. D. A. A., B. B., A. L. yra nuomininkai, sudarę Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis (b. l. 34-36). Žemės sklypo plane, kuris prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, yra pažymėta vielinė tvorelė 2013 m. spalio 8 d. Iš byloje esančios medžiagos (patikrinimo akto, žemės sklypo plano, fotonuotraukų, A. L. ir D. A. A. paaiškinimų) matyti, kad minėtame sklype šiaurinėje pusėje įrengta tvora, nors A. L. sklypas yra pietinėje dalyje ( b.l. 41, 107). Kaip minėta anksčiau, savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais. Nagrinėjamu atveju tvora aptverta valstybinė žemė nėra prieinama naudotis kitiems asmenims, riboja kitų asmenų teisę laisvai judėti per valstybinės žemės plotą (teritoriją), todėl atitinka ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyvųjį požymį, tačiau vien to nepakanka patraukti asmenį atsakomybėn. Būtina taip pat nustatyti ir subjektyviosios pusės požymį – tyčią, nes atsakomybė kyla tik jeigu veika padaryta tyčia, tačiau šiuo atveju byloje surinkti duomenys nepatvirtina, jog A. L. veikė tyčia, t. y. valstybinėje žemėje pastatė vielinę tvorelę. Pažymėtina tai, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, jog tvorą įrengė būtent A. L.. Taigi byloje nepakanka įrodymų konstatuoti subjektyviojo administracinio nusižengimo požymio - kaltės.
Kaip minėta anksčiau, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.
Pažymėtina, kad A. L., būdama sklypo bendrasavininkė, pati inicijavo žemės naudojimo patikrinimą, kadangi, pasak A. L., D. A. A. savo asmeninių poreikių tenkinimui, ūkinės veiklos vykdymui naudojo greta žemės sklypo esančią valstybinę žemę (b. l. 26-27).
Taigi konstatuotina, kad nepaneigus pareiškėjos pozicijos, negalima daryti patikimos išvados, kad jos veiksmai atitinka valstybei priklausančios žemės savavališko užėmimo ir naudojimo požymius.
Pažymėtina ir tai, kad A. L. nebuvo informuota apie NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus surašytą 2021 m. kovo 8 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), nes siunta grąžinta siuntėjui 2021-04-20 (b. l. 103-104). Nėra duomenų apie administracinio nusižengimo protokolo įteikimą A. L.. Šiuo atveju, Institucija, turėjo galimybę susisiekti bei išsiųsti protokolą elektroniniu paštu, tačiau elektroniniu paštu A. L. jokie procesiniai dokumentai nebuvo siunčiami, taigi, nebuvo išnaudotos visos ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatytos procesinių dokumentų tinkamo įteikimo galimybės. Nesant duomenų apie administracinio nusižengimo protokolo, surašyto nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tinkamą įteikimą, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nebuvo tinkamai informuotas apie administracinio nusižengimo protokolo surašymą, tai buvo atlikta formaliai, teismui nepateikti duomenys apie protokolo įteikimą A. L., tuo pažeista A. L. teisė į gynybą.
Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LAT nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, kad A. L. valstybinėje žemėje, tai yra žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), ir greta jo, savavališkai pastatė tvorą, įrengė daržą. Nagrinėjamu atveju nustačius, jog A. L. nebuvo įteiktas 2021 m. kovo 8 d. NŽT vyriausiojo specialisto surašytas administracinio nusižengimo protokolas, buvo pažeistos A. L. esminės procesinės teisės, susijusios su gynyba nuo pareikšto kaltinimo. Kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Remdamasis tuo, kas aptarta anksčiau, teismas daro išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai A. L. kaltės padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje, įrodymų.
Nenustačius A. L. veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties, skundžiamas nutarimas naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, administracinio nusižengimo bylos teisena A. L. atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
A. L. skundą tenkinti.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. gegužės 3 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.