Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB "Šiltupa" vadybininku, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2024 m. rugpjūčio 25 d. apie 03 val. 15 min., Pylimo g. prie pastato, pažymėto numeriu 58, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai, 2024 m. rugpjūčio 25 d. 03 val. 37 min. antrojo patikros metu, alkoholio matuokliu (A. A. Nr.ARFM-0443, (patikros sertifikatas Nr. 2194735)), nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,71 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais veiksmais M. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis M. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad tą vakarą niekur nesiruošė važiuoti ir vairuoti automobilio. Jie su draugu, kai gavo skambutį nuo A., kurį turėjo važiuoti paimti, nuėjo nuo Halės turgaus iki automobilio. Atsisėdus į mašiną, pradėjo apsisukimo manevrą ir iš aklos zonos išvažiavo automobilis taksi, paspaudė signalą ir pamojavo ranka. Jis sėdėjo keleivio vietoje ir paspaudė signalą atgal. Taksi vairuotojas nuvažiavo toliau ir sustojo. Jie toliau važiavo, taksi vairuotojas išlipo ir pradėjo eiti link jų, jis, atidaręs langą, pradėjo bartis. Toliau pavažiavus jis pribėgo prie automobilio, gal jis norėjo trenkti ir pagrobė telefoną. Jie su O. išėjo iš automobilio, pradėjo su V. konfliktuoti. Kad jam buvo užtvertas kelias, tai taip nebuvo. Po 5-10 min. O. grįžo, o jie toliau stovėjo, barėsi. Kai jis atėjo, nustūmė ir pasakė „eik iš čia“, jis (kaltinamasis) nuėjo link McDonaldo. Jo telefonas buvo pas V. Nuėjo link stoties, pagavo taksį, kuris stovėjo pradžioje McDonaldo, atsisėdo ir paprašė nuvežti į tą vietą, kur buvo konfliktas. Vairuotojas kaip ir žinojo, kur važiuoti. Nuvažiavus ten, išlipo, vairuotojas pabendravo, o jis atsistojo prie mašinos ir po 5-10 min atvažiavo policija. Jų buvo 4 žmonės, iš kur atsirado kitas žmogus, nežino. Su K. draugu, irgi taksistu, grįžo į vietą pats. Jį (kaltinamąjį) formino vieną, pagalvojo, kad kvietė policiją dėl konflikto ir rašys pareiškimą. Iš įvykio vietos išėjo, kad nebūtų muštynių. Kada policija buvo atvykusi, jis ne taip įvertino tą padėtį ir sutiko, jog jis vairavo, nes norėjo išsaugoti Bolt paskyrą. Jam galvoje buvo, kad 250 Eur bauda ir blokas visam gyvenimui. Pas juos viena mašina šeimoje, tai jis naudoja Boltą. Kada alkoholis atleido, pradėjo sakyti faktinę tiesą, kad O. vairavo mašiną. Policijos pareigūnai pasakė, kad eik iš čia. O atėjus į apklausą pas tyrėja, jo niekas nenorėjo klausyti, sustabdė vairavimą. Patikina teismą, kad vairavo ne jis.

Atsakydamas į klausimus kaltinamasis parodė, kad pas jį buvo situacija, kada vairavo kitas žmogus pagal jo paskyrą ir atsiuntė baudą. Bolt užblokavo paskyrą savaitei ir pasakė, kad jeigu dar bus taip pat, tai blokas visam laikui ir 250 Eur bauda. O. viso konflikto metu buvo tai atėjęs, tai išėjęs, bet buvo kartu. Suprato galiausiai iš bendravimo su policija, kad forminamas vairavimas neblaiviu, o ne konfliktas. Jis buvo girtas ir galvojo, kad tiesiog rašo pareiškimą dėl konflikto. O. nepriėjo, nes jis jam pasakė nelįsti čia. Po to policija jau nenorėjo klausyti. O. nežinojo, kas ten vyksta. Jis buvo priėjęs vieną kartą ir antrą, o po to stovėjo, bet ne šalia, buvo toliau. Jis (kaltinamasis) buvo labai girtas. Policininkai jam pasakė, kad po to viską išsiaiškins. Iki dviejų butelių vyno išgėrė tą vakarą. Kada konfliktavo su K., pas jį dar buvo butelis rankoje. Per 5-4 val. išgėrė tą vyną. Gėrė centre prie baro, turėjo vyną su savimi. Centre susitiko su O., kuris nevartojo alkoholio tą vakarą. I. B. automobilį jis, o vairuoti turėjo O. Kada jam paskambino draugas, po 10-5 min išnuomojo. Mašina buvo ne prie pagrindinių laiptų Halės turgaus. Atėjo su O. prie mašinos, O. atsisėdo už vairo, o jis į keleivio vietą. O. pradėjo apsisukimo manevrą, taksi automobilis, matyt, buvo akloje zonoje. Taksi vairuotojas atėjo iš vairuotojo pusės, O. ramiai sėdėjo, konfliktavo jis (kaltinamasis) su taksi vairuotoju. Telefonas gulėjo ant panelės, kai K. jį paėmė. Iš pradžių norėjo važiuoti namo, bet po to nusprendė, kad reikia išspręsti konfliktą ir pasakė važiuoti į tą vietą, pats ten grįžo. Grįžus ten buvo du žmonės, vienas su pilvuku, su kuriuo jis grįžo. Nebuvo susitaręs su O. dėl atsidėkojimo, kad vairuos automobilį. Jis pats vieną kartą į pusmetį vartoja alkoholį. Dėl to ir susitiko su O. tą dieną, nes prašė, kad jis pavežtų, nes tą dieną buvo nuvežęs žmones į vestuves už Santariškių 10-15 km ir reikėjo juos pasiimti. Sulaukė iš jų skambučio ir ėjo link mašinos. Nuvežęs draugus į vestuves, buvo suplanavęs vakarą, kai jo paprašė pasiimti. Pasakė, kad suorganizuos paėmimą, dėl to O. ir paprašė. Taksi vairuotojas buvo priėjęs prie pat Bolt mašinos, gerai ją matė. Nežino, kodėl jis nurodė kitą mašiną, nežino, kodėl jis taip sakė.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. K. parodė, kad rugpjūčio 25 d., jau buvo naktis, jis važiavo link stoties į kalną ir jam užkirto kelią „Bolt“ automobilis, dėl ko jis pasidavė į dešinę. Po kaire pro langą pasižiūrėjo į automobilį ir pamatė ten sėdintį pilietį, niekaip atrodantį. Pavažiavo į priekį, po to priėjo prie jo, atidarė dureles, jis pradėjo savo žargonais kažką sakyti ir jis paėmė jo telefoną. Jis išlipo, prasidėjo kalbos ir po kažkiek laiko atsirado jo draugas – O., kuris buvo teismo salėje. Prasidėjo jo ir jo draugo grasinimai. Pasakė, kad kviečia policiją, kai paskambino, draugas pabėgo link turgaus, o kaltinamasis pabėgo į kalną. Paskambino policijai pasakė, kad abu pabėgo. Vieną pasivijo prie Lietuvos viešbučio ir McDonald‘s, pasakė sėstis į mašiną. Jis atsisėdo ir pasakė “pavežk, kad manęs čia nebūtų“, absoliučiai nesiorientavo. Nuvežė jį prie Bolt automobilio ir draugas jo pasirodė tuo metu. Kaltinamasis nesuprato, kas čia vyksta. Sakė jam, kad tuoj atvažiuos draugai ir viską išsiaiškins. Ekipažas atvyko po 3-4 min. Jis stovėjo šalia. Pasakė pareigūnams, kad šis pilietis taip ir taip. Pareigūnas paklausė kaltinamojo, ar jis vairavo, jis sako, taip vairavau. Pareigūnas pasakė, kad jis (liudytojas) laisvas.

Atsakydamas į klausimus liudytojas parodė, kad dirba su taksi automobiliu. Automobilyje, kuris užkirto kelią, buvo vienas žmogus - kaltinamasis. Atpažįsta jį. Mašinoje vienas žmogus sėdėjo, nieko daugiau nebuvo. Kai jis kaltinamąjį sustabdė, tada priėjo dviese. To liudytojo kartu su kaltinamuoju automobilyje nebuvo. Jis atėjo iš apačios. Liudytojo nebuvo ir tada, kai atvežė kaltinamąjį prie mašinos. Atvykusiems policijos pareigūnams pasakė, kad šitas pilietis – kaltinamasis vairavo. Pareigūnai paklausė, ar jis vairavo mašiną, jis atsakė, kad taip, jis vairavo, ir pareigūnai nusivedė jį į busiką. T. B. automobilis ir stovėjo skersai kelio. Blaivumo patikrinimo procedūros nematė. Žmogus atvežtas į vietą nesiorientavo, matyt, buvo ne tik alkoholio prisigėręs. Jis elgėsi kaip neblaivus asmuo, svyravo į šonus, kalbėjo nerišliai. Važiavo savo automobiliu, kai jis užkirto kelią, ir jis net nesuvokė, kad užkirto kelią. Jis neatpažino jo, kai jį surado prie McDonald‘s. Sakė, kad greičiau važiuojam iš čia. Jis net nesuvokė, kad atvežė į tą pačią vietą. Liudytojas irgi buvo neblaivus.

Vairuoja „Š. O.“ mėlynos spalvos automobilį. Tas automobilis, kuris jam užkirto kelią, buvo mini džipas tamsios spalvos su užrašu Bolt. Jam pasirodė, kad ten buvo Toyota automobilis. Jam atrodė, kad liudytojas (O.) buvo neblaivus. Nesakė, kad liudytojas atvyko su savo automobiliu, jis atėjo pėsčiomis iš apačios. Ten, kur randasi baras ir yra Halės turgus, iš ten atėjo liudytojas. Įvykio vietoje stovėjo jis (liudytojas), kaltinamasis ir liudytojo draugas su balta „V. J.“, irgi taksi automobiliu. Buvo trise, kai atvažiavo policija, liudytojo O. nebuvo. Jis pabėgo, kai buvo pasakyta, kad bus iškviesta policija. Gal liudytojas atėjo vėliau, kai jie išvažiavo jau. 3-4 min bendravo su policija. Pirmas klausimas policijos kaltinamajam buvo, ar jus vairavote, jis sako, aš vairavau. Nematė automobilio raktelio. Kaltinamasis, kada jį ištraukė iš automobilio, bandė skambinti, bet paėmė telefoną, pasakė, atvažiuos policija ir bus viskas grąžinta. Atvažiavo policija ir viskas jam buvo grąžinta. Policijos darbuotojai su liudytojo draugu nekalbėjo. Kaltinamasis su O. bandė padaryti su juo konfliktą, bet konflikto nebuvo. Niekas nieko nemušė.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas O. B. parodė, kad kaltinamasis yra jo draugas. Draugas paprašė pasiimti draugų, sėdo už vairo ir įvyko konfliktas. Sėdo į mašiną, pradėjo važiuoti, kažkas šalia pasignalizavo ir M. pasignalizavo atgal. Iš dešinės įlindo žmogus, pasiėmė telefoną, atsirado konfliktas. Konflikto metu M. paprašė pakviesti draugų. Jis nuėjo jų kviesti ir po 10-15 min. grįžo atgal. Pamatė, kad toliau konfliktuoja, pasakė, kad M. skirtųsi, kad iki muštynių nenueitų. Jis nuėjo į viršų, o jis (liudytojas) nuėjo į barą. Po to jam paskambino gal M. ar dar kažkas, atėjo ir pamatė, kad atvažiavo policija. Matė dar du žmones, kurie stovėjo prie M.. Priėjo prie M., pasiklausė, jis sako, kad ant jo rašo pareiškimą, ir tada laukė jo.

Atsakydamas į klausimus liudytojas parodė, kad M. paspaudė į vairą ir signalizavo, jis buvo išgėręs. Kitas vairuotojas paėmė telefoną. M. pasakė, nueik, pakviesk draugus. Draugus reikėjo kviesti, kad išsiskirti greičiau. Jo nebuvo apie 5-10 min. Mano, kad visą tą laiką M. konfliktavo. Tas žmogus – taksi vairuotojas, konfliktavo ir buvo agresyviai nusiteikęs. Per tuos 10 minučių konfliktas neišsivystė, kai išėjo, jie konfliktavo ir kai grįžo, jie konfliktavo. M. vardu buvo išnuomotas automobilis. Liudytojas neturi paskyros, tai jis išsinuomojo. Kažkas jam paskambino prieš jam grįžtant į vietą, bet ar jis skambino, ar ne, nežino. Po 15 minučių maždaug paskambino po to, kai išsiskirstė. Gal 20-30 min. Sako, ateik ten, kur buvo konfliktas. Iš M. telefono buvo skambinta. Matė du žmones, vienas perdavė policininkams telefoną. Jis priėjo, paklausė, kokia situacija, M. pasakė, kad rašo pareiškimą, ir jis jo laukė. Jo paties policininkai nieko neklausė. Jeigu žinotų, kad čia buvo ne konflikto atvejis, o vairavimo, pasakytų. Šnekėjosi su kaltinamuoju po tai, kai jis grįžo iš pareigūnų. Jis norėjo dar kažką paklausti pas pareigūnus. Tuo metu jis neaiškino, apie ką jis kalbėjo. Jis iš karto pasakė, kad ant jo rašo pareiškimą, o kai grįžo iš policijos automobilio, tai nieko nesakė. Liudytojas buvo priėjęs prie pareigūnų, bet jam niekas nieko nepasakė. Su M. Š. gyveno vienoje gatvėje nuo vaikystės. Į savaitę kartą visada susiskambina. Turtiniai santykiai jų nesieja, darbiniai irgi. Turi vairuotojo pažymėjimą ir automobilį.

Su išnuomotu „ Bolt“ automobiliu turėjo parvežti M. Tą naktį paprašė parvežti, susitiko centre. Kur susitiko, nepamena. Kai susitiko, buvo vienas, M. irgi buvo vienas. Išėjo pasivaikščioti 12 val. nakties, į centrą atvyko su taksi. Neatsimena, kada buvo išnuomotas automobilis. M. pasiūlė, kad išnuomoti automobilį, atlygio už vairavimą nepasiūlė. Neatsimena, kaip buvo apsirengęs M. Kaip buvo jis apsirengęs, irgi neatsimena. Buvo prie Halės turgaus ir reikėjo nuvežti M. į vestuves, pasiimti draugų. M. sėdo į dešinę pusę ir jie pradėjo judėti, į M. draugo vestuves važiavo. Neatsimena, į kurią vietą važiavo. Prasidėjus konfliktui nuėjo į barą kviestis draugų. Iš karto šalia Halės turgaus yra baras. Nieko nerado bare. I. M. draugų, ten kartu su jais buvo prieš tai. Neatsimena, kiek laiko buvo bare. Pats alkoholio nevartojo, o M. vartojo vyną. Dar buvo M. draugas P. S., kito nepažįsta. Tuo metu, kai buvo bare, žinojo, kad reikės vežti į vestuves. Konflikto metu iš mašinos vyras paėmė M. telefoną. M. sėdėjo keleivio pusėje. Vyras priėjo iš vairuotojo pusės, įkišo ranką ir ištraukė telefoną, kuris buvo per vidurį. Išėjo iš mašinos ir prasidėjo konfliktas. Neprašė atiduoti telefoną. Galvojo, kad taip išsiaiškins, dėl to nekvietė policijos. Prieš tai buvo porą kartų, kai vežė M. Kai paprašo, tai paveža. Po įvykio su M. bendravo, kitą dieną susikontaktavo, ką kalbėjo, neatsimena. Po visko numetė automobilį ir išėjo, nes programėlė gi pas M. Žiūrėjo, kad muštynių nebūtų, apie mašiną netgi pamiršo. Atvykę du pareigūnai buvo, uniformuoti pareigūnai. Dar du asmenys buvo su mašina. M. irgi buvo. Su juo įvykio vietoje buvo 6 žmonės.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas N. G. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdyboje 1-ojo skyriaus vyriausiuoju patruliu. Gavo iškvietimą, kad sulaikė neblaivų vairuotoją. Kai atvyko į vietą, visi jau stovėjo krūvoje. Paklausė pranešėjo, ar liudys, pasakė, kad neliudys. Atsisakė liudyti ir nurodė, kuris asmuo vairavo.

Atsakydamas į klausimus liudytojas parodė, kad tas, kas pranešė, atsisakė liudyti, sakė nenori liudyti, kad jį tampytų. Sakė, kad sulaikė kaltinamąjį. Toliau bendravo su kaltinamuoju. Kaltinamasis iš pradžių sakė, kad jis vairavo. Vėliau sakė, kad ne jis. Tikrino jo blaivumą. Buvo neblaivus, bet neatsimins kiek. Kai jie pradėjo formintis, kaltinamasis išėjo namo. I. B. atstovus ir jie pasiėmė mašiną. Tarnybinius pranešimus jau rašė vieni. Ką reikėjo, jis pasirašė, ir išėjo. Buvo dar jo draugas. Neatsimena, ar jis buvo blaivus. Draugas su jais nešnekėjo, jis buvo toliau. Vaikščiojo pirmyn atgal ir vėliau kartu išėjo. Kaltinamasis sakė, jog jis vairavo, o vėliau pradėjo mėtytis. Lygtais buvo Bolt mašina, kieno vardu ji buvo išnuomota, neatsimena. Rakteliai buvo arba pas juos, arba automobilyje. Pas ką buvo mašinos rakteliai, kai atvyko, nepamena. Surinko parašus, suformino viską ir tarnybinius rašė patys vieni. Paprastai, tokiais atvejais jie skambina vyriausiam tyrėjui. Prieš sulaikant asmenį klausia tyrėjų, ar sulaikyti žmogų, ar šaukimą siųsti.

Teismui pagarsinus liudytojo N. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 43-46), liudytojas parodė, kad pamena apklausą, taip ir buvo, kaip nurodė. Kaltinamasis trynė pirštais, rodė dėl pinigų.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 3 d. apklaustas įtariamuoju M. Š. paaiškino, kad savo kaltės nepripažįsta. Alkoholį vartoja labai retai. Turi teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, šią teisę įgijo prieš 15 metų. 2024 m. rugpjūčio 25 d. apie 24 val., susitiko su draugu O. B., kurio paprašė pagalbos nuvežti jį pasiimti draugų iš vestuvių. Tą vakarą O. nevartojo alkoholio, buvo laisvas, todėl sutiko jam padėti. Nei jis, nei O. neturėjo automobilio, todėl jis iš savo "Bolt" paskyros išsinuomojo automobilį "Peugeot", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo priešais "Halės" turgų, (duomenys neskelbtini). Jie abu įsėdo į išnuomotą automobilį. Visą vakarą gėrė alkoholį – vyną, todėl neatsimena, kada paskutinį kartą gėrė prieš įsėdant į automobilį. O. sėdo prie vairo, o jis – keleivio vietoje priekyje. Tą vakarą buvo apsirengęs mėlynais šortais ir marškinėliais, o O. vilkėjo juodą maikutę ir tamsius džinsus. O. užvedė automobilio variklį ir pradėjo važiuoti, bet nuvažiavęs apie 1 metrą susiginčijo su taksi vairuotoju, kuris vairavo "Toyota" automobilį. Jo valst. Nr. neįsidėmėjo. Pradėjus ginčytis, jie apsisuko, kai "Toyota" vairuotojas priėjęs atidarė jų automobilio vairuotojo dureles ir pasiėmė jam priklausantį "iPhone" telefoną, gulėjusį ant panelės. O. pasakė, kad eis pakviesti jų draugų iš netoliese esančio baro (pavadinimo nežino). Jis liko vienas su "Toyota" vairuotoju. Jie ginčijosi ir pradėjo stumdytis dėl kelio nepasidalinimo. Po maždaug 15-30 minučių O. sugrįžo, pasakęs, kad draugų bare neberado. Jam pabodo ginčytis su "Toyota" vairuotoju, todėl nusprendė išeiti. Nuėjo prie Stoties, kur toliau gėrė vyną, kurį turėjo su savimi. Kiek jo išgėrė, tiksliai nurodyti negali, tačiau jautėsi girtas ir pavargęs. Po to sustabdė taksi automobilį ir paprašė nuvežti jį atgal prie "Halės" turgaus, kur paliko "Toyota" vairuotoją ir O. Kodėl nusprendė grįžti, negali paaiškinti. Atvykęs paprašė taksi vairuotojo padėti jiems išsiaiškinti situaciją su "Toyota" vairuotoju. Grįžęs į įvykio vietą, O. ten nebuvo, prie automobilio "Peugeot", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), liko tik "Toyota" vairuotojas. Po 10-15 minučių atvažiavo policijos pareigūnai. Jie jo paklausė, ar vairavo automobilį "Peugeot", ir jis patvirtino. Pareigūnai pasiūlė patikrinti jo blaivumą ir jis sutiko. Pirmuoju pūtimu jam buvo užfiksuotas 1,93 promilės girtumas, antruoju – 1,71 promilės. Bendraudamas su pareigūnais suprato, kad vis dėlto ne jis vairavo automobilį, o O. Tikriausiai dėl girtumo neteisingai suprato pareigūnų klausimą, todėl atsakė, kad vairavo jis 2024 m. rugpjūčio 25 d. automobilį "Peugeot", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nors tai nėra tiesa. Automobilį vairavo O. Kodėl jis nepaminėjo to pareigūnams, nors stovėjo visai netoli jų, paaiškinti negali. Manė, kad "Toyota" vairuotojas turi pretenzijų ir iškvietė policiją dėl kelio nepasidalinimo konflikto. Nepripažįsta, kad vairavo minėtą automobilį neblaivus 2024 m. rugpjūčio 25 d. Jis nematė, kad tą vakarą O. būtų vartojęs alkoholį (b. l. 68-69).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 18 d. apklaustas liudytoju V. K. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 25 d. apie 03.00 val., jam būnant automobilio „Š. O.“ viduje, kuris buvo priparkuotas prie „HALĖS“ turgaus, (duomenys neskelbtini), pastebėjo vaikštantį vaikiną, apsirengusį šviesios spalvos marškiniais ir šortais. Jis bendravo telefonu. Akivaizdžiai matėsi, kad vaikinas yra neblaivus, nes svirduliavo. Staiga pastebėjo, kad vaikinas kažkur nuėjo ir dingo iš jo vaizdo akiračio. Jis pajudėjo link Stoties pusės, kai netikėtai jam kelią užkirto „Bolt“ „Toyota“ automobilis ir vos neatsitrenkė į jo automobilį. Pamatė, kad automobilio viduje sėdi tas pats vaikinas, kurį prieš tai matė prie „Halės“ turgaus svirduliuojantį. Jis pavažiavo į priekį, o tuo metu „Toyota“ automobilio vairuotojas pradėjo apsisukinėti. Išlipo iš automobilio ir priėjo prie „Toyota“ vairuotojo. Atidaręs automobilio duris, paklausė vaikino, ar jis blaivus, į ką jam buvo atsakyta, kad tai ne jo reikalas. Automobilio viduje jis buvo vienas. Nuo vaikino sklido alkoholio kvapas, suprato, kad jis neblaivus, todėl, siekdamas apsaugoti kitus eismo dalyvius, užgesino jo automobilio variklį. Kiek matė, alkoholio viduje nebuvo. Vaikinas bandė kažkam skambinti, tad atėmė jo telefoną. Netikėtai prie jų priėjo kažkoks jam nepažįstamas vaikinas, kaip suprato, neblaivaus vairuotojo draugas, kuris taip pat buvo neblaivus. Jis svirduliavo, kalbėjo nerišliai, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jis išlipo iš savo automobilio. Jie stovėjo lauke ir bendravo. Priėjęs vaikinas pradėjo jam grasinti, sakydamas, kad jis užsiima nesąmonėmis. Jis jį informavo, kad kvies policiją. Abu vaikinai, išgirdę apie pareigūnus, pabėgo: „Toyota“ vairuotojas – link stoties, o jo draugas – link „Halės“ turgaus. Jis iš karto įsėdo į savo automobilį ir nuvažiavo ieškoti neblaivaus vairuotojo. Jį rado stovintį prie „McDonald’s“. Privažiavęs prie jo, jis pamatė, kad jis yra su taksi automobiliu, įsėdo į vidų ir paprašė kuo greičiau jį nuvežti iš šios vietos. Jis jį nuvežė prie palikto jo automobilio ir paaiškino, kad atvažiuos žmonės, kurie jam padės. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kuriems ir perdavė neblaivų vairuotoją, važiavusį „Bolt“ „Toyota“ automobiliu. Pareigūnai paklausė, ar vaikinas vairavo būdamas neblaivus, ir jis patvirtino, kad alkoholį vartojo šiandien, prieš 4-5 valandas, po ko neblaivus sėdo prie vairo (b. l. 36-37).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3-ojo PK 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjo S. S. 2024 m. rugsėjo 18 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 18 d. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-33064-24 liudytojo V. K. apklausoje dėl techninės klaidos buvo nurodyta klaidinga automobilio markė, kurią 2024 m. rugpjūčio 25 d. vairavo asmuo, kaip įtariama, būdamas neblaivus. Apklausos protokole nurodyta, kad liudytojas V. K. sustabdė automobilį „Toyota“, tačiau turėtų būti nurodyta „Peugeot“, ką patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga (b. l. 40).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 25 d. apklaustas liudytoju N. G. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskr. VPK RV 1-ojo skyriaus vyriausiuoju patruliu. 2024 m. rugpjūčio 24 d. dirbo nuo 18.00 val. iki 2024 m. rugpjūčio 25 d. 06.00 val. kartu su vyriausiuoju patruliu M. K., tarnybiniu automobiliu, borto numeris 1711. Apie 03.15 val., jiems patruliuojant trečiojo policijos komisariato teritorijoje, iš Vilniaus OVS budėtojo gavo pranešimą, kad pranešėjas pagavo neblaivų vairuotoją, kuris vairavo automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apie 03.24 val., atvykus į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), juos pasitiko pranešėjas, kaip vėliau paaiškėjo – tai buvo V. K., gim. (duomenys neskelbtini) kuris paaiškino, kad sulaikė vyrą, vairavusį „B. D.“ automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris, jo nuomone, galimai buvo neblaivus. Šalia pranešėjo ir sulaikyto asmens stovėjo dar vienas vaikinas, tačiau jiems pradėjus aiškintis aplinkybes jis pasišalino, todėl jo duomenų jie neužfiksavo. Aiškinantis įvykio aplinkybes, nustatyta, kad V. K. sulaikė M. Š., gim. (duomenys neskelbtini)., kuris, pasak jo, neblaivus vairavo minėtą automobilį. M. Š. patvirtino, kad jis prieš 6 valandas vartojo alkoholį – vyną, po ko sėdo prie automobilio vairo. Jiems bendraujant su M. Š., nuo jo sklido alkoholio kvapas, koordinacija buvo sutrikusi, jis kalbėjo neaiškiai, akivaizdžiai matėsi, kad jis yra neblaivus. M. Š. buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą, su kuo jis sutiko. Su jais bendravo ramiai ir noriai. Pranešėjas liudyti vairavimo išgėrus faktą atsisakė bei iš karto pasišalino iš įvykio vietos. M. Š. priėjus prie tarnybinio automobilio, prie jų priėjo tas pats vaikinas, kuris buvo prieš tai pasišalinęs. Ar jis jiems ką sakė, neatsimena, todėl patikslinti negali. Tik priėjus prie tarnybinio automobilio, M. Š. elgesys pasikeitė, jis pradėjo nurodinėti, kad neverta tikrinti jo blaivumo. Kiek atsimena, M. Š. rodė pinigų gestą. Jo pažįstamas, kurio duomenų nepaklausė, sakė, kad įvykio galima neregistruoti. 03.23 val. M. Š. alkotesteriu patikrintas blaivumas bei pirmuoju putimu užfiksuotas 1,93 prom. girtumas, o 03.37 val. atlikus antrą putimą, M. Š. nustatytas 1,71 prom. girtumas. Patvirtinus faktą, kad M. Š. vairavo transporto priemonę neblaivus, jam buvo įteiktas šaukimas atvykti į policijos komisariatą 2024 m. rugpjūčio 27 d. 13.00 val. M. Š., suvokęs, kokia atsakomybė jam gresia, kelis kartus pakeitė savo parodymus ir įvykio versiją, teigdamas, kad automobilį vairavo ne jis, o kažkoks jo pažįstamas, kurio duomenų, paklausus, pateikti negalėjo. Jis taip pat teigė, kad jį sulaikęs asmuo klysta ir nematė vairavimo fakto. M. Š. nuolat keitė parodymus ir įvykio versiją, todėl jis buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Vykstant įvykio įforminimui, M. Š. bandė juos paveikti, kad įvykio jie neįformintų, visais būdais trukdė atlikti darbą, todėl jis buvo įspėtas, kad jei toliau trukdys ir nevykdys teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų pasišalinti iš įvykio vietos, jam grės atsakomybė. Galiausiai, M. Š. pasišalino. Į įvykio vietą buvo iškviestas „B. D.“ atstovas, kuriam, po automobilio apžiūros, Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perduotas (b. l. 43-44).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 8 d. apklaustas spec. liudytoju Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais O. B. paaiškino, kad 2024 m. rugpjūčio 25 d. apie 24 val., jis susitiko su M. Š. centre, tačiau tikslesnės vietos neatsimena ir nurodyti negali. M. Š. paprašė jį nuvažiuoti parvežti jo draugų iš šventės. Tą vakarą alkoholinių gėrimų nevartojo, buvo neužsiėmęs, todėl sutiko jam padėti. Tą vakarą tiek jis, tiek M. Š., buvo be transporto priemonės, todėl jis (M. Š.) iš savo „Bolt“ paskyros išsinuomojo automobilį. M. Š. tą vakarą vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė vyną. Kiek matė, jis išgėrė vieną butelį raudono vyno. Išnuomotas automobilis buvo tamsios spalvos, tačiau nei modelio, nei markės nurodyti negali, nes neatsimena. Automobilis stovėjo prie „Halės“ turgaus įėjimo, (duomenys neskelbtini). Kiek atsimena, apie 03.00 val. jie abu įsėdo į išnuomotą automobilį. Jis atsisėdo už vairo, o M. Š. atsisėdo keleivio pusėje. Užvedė variklį ir pajudėjo iš vietos. Netrukus jam šalia pravažiuojantis automobilis pasignalizavo, jis sustabdė automobilį, o M. Š. pasignalizavo pravažiuojančiam automobiliui atgal. Automobilis staiga pristabdė ir vairuotojas su M. Š. susimosavo. Koks tai buvo automobilis, nurodyti negali, nes neatkreipė dėmesio ir net neįsidėmėjo jo spalvos. Automobilio vairuotojas sustabdė savo automobilį, priėjo prie jų, atidarė vairuotojo pusės duris ir rėkdamas ant jų, griebė ant panelės gulėjusį M. Š. mobiliojo ryšio telefoną. Iš automobilio išlipo jis ir M. Š.. Jis pradėjo konfliktuoti su automobilio vairuotoju. Pamatęs, kad bręsta konfliktas, pasakė M. Š., kad eina pakviesti draugų, kurie šalia esančiame bare vakarojo. Apytiksliai po 5–10 minučių sugrįžo atgal prie M. Š. ir pasakė, kad draugų bare nebėra, ir užtenka konfliktuoti, pasiūlė skirstytis. Jis nuėjo į barą dar kartą patikrinti savo draugų, o M. Š., kiek matė, nuėjo kita kryptimi, link Stoties, vairuotojas lyg ir liko prie stovinčių automobilių. Apytiksliai po 20–30 minučių paskambino M. Š., tačiau atsiliepė nepažįstamas vyras, kuris paprašė sugrįžti prie automobilių. Jis tuoj pat taip ir padarė. Grįžęs prie automobilių, matė, kad M. Š. taip pat buvo vietoje, o šalia jau stovėjo pareigūnai ir prieš tai buvęs automobilio vairuotojas. M. Š. jam paaiškino, kad vairuotojas rašo pareiškimą dėl įvykusio konflikto, turi jam pretenzijų. Matė, kad pareigūnai nusivedė M. Š. pasitikrinti blaivumo, iš jo žodžių jis pripūtė daugiau nei 1,51 promilės. Tačiau ką M. Š. tuo metu aiškino pareigūnams, jis negirdėjo ir nežino. Neprisijungė ir nepasakė pareigūnams, kad tą vakarą, t. y. 2024 m. rugpjūčio 25 d. apie 03.00 val., vairavo išnuomotą automobilį, nes jie jo to neklausė, o M. Š. paaiškino, kad pareigūnai atvyko dėl konflikto su kitu vairuotoju, kuris rašo dėl jo veiksmų pareiškimą. Jis tą vakarą vairavo išnuomotą automobilį, o M. Š. tik sėdėjo viduje. Tą vakarą alkoholio nevartojo, buvo blaivus, o M. Š., kiek žino, buvo neblaivus, jam matant išgėrė vieną butelį raudono vyno. Jis neatsimena, ar automobilio viduje jis dar būtų vartojęs alkoholį. Kaip tą vakarą buvo apsirengęs M. Š., neatsimena. Pamena tik, kad M. Š. buvo apsirengęs šviesiau nei jis (b. l. 52-53).

Iš 2024 m. rugpjūčio 25 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektas yra automobilis "Peugeot", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovi Pylimo g. šalia "Halės" turgaus. Automobilis yra pilkos spalvos, tvarkingas, neturi kėbulo defektų. Ant automobilio šoninės dalies iš abejų pusių yra žymėjimas "B. D." bei žalios spalvos fonas. Automobilis stovi paliktas ant važiuojamosios kelio dalies. Priekinis vairuotojo pusės langas yra atidarytas. Atidarius automobilio prekines duris, matosi jog automobilio salonas yra tvarkingas, nesimato girtavimo pėdsakų. "Peugeot" automobilis yra su automatine pavarų dėže, paliktas ant "Parking" pavaros. Taip pat automobilis yra užgesintas, rakteliai ištraukti. Įvykio vietoje stebėjimo kamerų nepastebėta (b. l. 18-23).

2025 m. rugpjūčio 25 d. Neblaivumo nustatymo aktu nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 25 d. 04.00 val. M. Š. užfiksuotas iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Eiti tiesia linija - pėda po pėdos, negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) gali. Asmuo nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 6 valandas. A. A. 6810 Nr. ARFM-0443, patikros sertifikato Nr. 2194735, galioja iki 2025 m. sausio 19 d., 03.29 val. M. Š. pirmuoju pūtimu nustatytas 1,93 prom. girtumas. 03.37 val. antruoju putimu nustatytas 1,71 prom. girtumas (b. l. 14-17).

VĮ „Regitra” duomenų bazės duomenimis nustatyta, kad automobilio "Peugeot", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas yra UAB LT "B. S.", savininkas - UAB "Swedbank lizingas" (b. l. 26).

Iš VšĮ „Emprekis” duomenų matyti, kad automobilio "Peugeot", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (2023 m. gamybos) vidutinė kaina Lietuvoje yra 23 090 eurų (su PVM), 18 241 eurai (be PVM) (b. l. 37).

2024 m. rugsėjo 9 d. Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūros objektas yra bendrojo pagalbos centro pateiktas vienas garso įrašas. Apžiūrimas garso įrašas pavadinimu „BPC skambu io ra as (duomenys neskelbtini), skambu io prad ia_ 2024-08-25 03_10_16)“. Garso įrašas darytas 2024 m. rugpjūčio 25 d. 03.10 val. Garso įrašo trukmė 3 minutės 41 sekundė. Operatorius – 112; Pranešėjas – V. K..

Operatorius: 112.

Pranešėjas: Čia prie Halės turgaus girtas Bolto vairuotojas nori važiuot už vairo.

Pranešėjas: Joo, jisai, šita, blemba. Jis nori su nuomota mašina girtas apsisukinėja važiuot.

Pranešėjas: Va pabėgo. Telefonas liko jo pas mane.

Operatorius: Supratau. Sakykit, valstybinį greitai užsirašykit.

Operatorius: Valstybinį pasakykit.

Pranešėjas: Uoj, čia tas Toyota, kuris norėjo važiuot su tuo boltu?

Operatorius: Taip, taip, taip. Toyota vairuotojas.

Pranešėjas: Taip. M., M., H – H., 158.

Pranešėjas: Jis dabar stovi. Jisai iš mašinos sustabdžiau. Jisai pabėgo iš mašinos į kalną, į Pylimo, į viršų tenai, į patį galą.

Pranešėjas: Jo. Dar va draugas, aš iš jo telefoną atėmiau.

Pranešėjas: Taip. Šortai ir balti marškinėliai. Dabar jisai nubėgo link. Link tų. Link šito, link stoties. Dabar bėga, bėga į kalną.

Pranešėjas: V.

Pranešėjas: K.

Operatorius: Gerai, perduodam.

Pranešėjas: Va jis. Palaukit, gal aš jį paseksiu iš galo. Tegul mašina ta Bolto stovi. Jinai čia niekur nenuvažiuos.

Operatorius: Seksit jį, gerai? Tai aš jungiu tiesiai su policijos pareigūnais, gerai? Nurodysit, kur jis ten bėga.

Pranešėjas: Gerai.

Operatorius: Mhm, nedėkit ragelio.

Pranešėjas: Gal aš jį dar pagausiu tuoj.

Pranešėjas: Nu jisai ant kalno bėga.

Operatorius: Gerai, nedėkit ragelio.

Vyksta jungimas su VPK OVS pareigūnu.

Operatorius: Policija, klausom. Kurioj vietoj esat? Kaip žmogus atrodo?

Pranešėjas: Nu aš dabar, šita, ant žiedo važiuoju, kur yra stotis.

Pranešėjas: Kartu.

Pranešėjas: Jo, jo, jo. Aš jį paėmiau.

Operatorius: Tai grįšit į vietą, ten prie to automobilio.

Pranešėjas: Ne, ne, ne. Tai jisai tada pabėgs.

Pranešėjas: Ant žiedo, kur yra stotis.

Operatorius: Žiede važinėjatės. Su kokia transporto priemone?

Pranešėjas: Taksi mėlyna.

Pranešėjas: (duomenys neskelbtini).

Pranešėjas: (duomenys neskelbtini).

Pranešėjas: Jo, jo, jo.

Operatorius: Žiūrėkit, aš dabar padėsiu ragelį, siunčiu ekipažą ir ekipažas susiskambins su jumis. Pasakysit, kur tiksliai esat.

Pranešėjas: Gerai.

Pokalbio pabaiga.

Apžiūrimas antrasis garso įrašas pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID (duomenys neskelbtini), skambu io prad ia_ 2024-08-25 03_19_40)“. Garso įrašas darytas 2024 m. rugpjūčio 25 d. apie 03.19 val. Garso įrašo trukmė 30 sekundžių. Operatorius – 112; Pranešėjas – V. K..

Operatorius: 112.

Pranešėjas: Nu tai aš čia dėl to vairuotojo. Tai, kad čia niekas nevažiuoja. Nei pareigūnas, nieko.

Operatorius: Informuoti yra pareigūnai. Laukit, viso gero.

Pranešėja: Nu tai, žinot, ne man čia gi reikia.

Operatorius: Tai informuoti yra pareigūnai. Iš mūsų pusės viskas padaryta.

Pranešėjas: Tai aš gi negaliu jį laikyti čia pusę valandos.

Pranešėjas: Dabar jis prie tos mašinos. Aš jį atvežiau.

Operatorius: Supratau, aišku.

Pranešėja: Nu.

Operatorius: Gerai. Laukit, viso.

Pokalbio pabaiga (b. l. 30-31).

Iš 2024 m. rugsėjo 9 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad naudojant „Windows M. P.“ leistuvą apžiūrimas 2024 m. rugpjūčio 25 d. policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašas. Vaizdo įrašas pavadinimu ,,PSS-20240825-032417UTC+0300“. Vaizdo įrašo trukmė 30 minučių. Vaizdo įrašas spalvotas. Vaizdas fiksuojamas kūno kamera, kuri pritvirtinta prie policijos pareigūno tarnybinės uniformos (toliau Pareigūnas 1). Vaizdas pradedamas fiksuoti tarnybiniame automobilyje. Pareigūnai atvyko į iškvietimą. Prie pareigūno 1 gatvėje prieina vyras 1 (trumpais, tamsiais plaukais, vilkintis tamsiai pilką palaidinę, šviesius džinsus, avintis juodus sportinius batelius, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai yra pranešėjas V. K.). V. K. pareigūnui 1 paduoda mobilųjį telefoną. Vyras 2 (trumpais, tamsiai rudais plaukais, vilkintis šviesiai mėlynus marškinėlius ir tamsiai mėlynus šortus, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai yra M. Š.) pripažįsta, kad yra neblaivus, alkoholį (vyną) vartojo prieš šešias valandas ir vairavo automobilį būdamas neblaivus. Pareigūnas 1 apžiūri ,,Bolt“ automobilį, kurį vairavo M. Š.. Pareigūnas 2 tikrina M. Š. blaivumą. Pirmo pūtimo metu M. Š. nustatytas 1.93 promilių girtumas. Vyras teigia, kad tiesiog važinėjo automobiliu. Antru pūtimu M. Š. nustatytas 1.71 promilių girtumas. Vyrui įteikiamas šaukimas į apklausą. Pareigūnai pildo procesinius dokumentus. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. Vaizdo įrašo pabaiga.

Tęsiama vaizdo įrašo pavadinimu ,,PSS-20240825-035417UTC+0300“ apžiūra. Vaizdo įrašo trukmė 7 minutės 41 sekundė. Vaizdo įrašas spalvotas. Vaizdas fiksuojamas kūno kamera, pritvirtinta prie policijos pareigūno 1 tarnybinės uniformos. Vaizdas pradedamas fiksuoti tarnybinio automobilio salone. Pareigūnai pildo procesinius dokumentus. Vyras 2 - M. Š., priėjęs prie policijos pareigūnų automobilio, aiškina, kad jis ,,Bolt“ automobilio nevairavo. Jį vairavo kitas žmogus, o jis tiesiog sėdėjo automobilyje. Pasak M. Š., ,,Bolt“ automobilis buvo išnuomotas jo vardu, bet automobilį vairavo jo draugas O., kuris pabėgo. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. Vaizdo įrašo pabaiga.

Tęsiama vaizdo įrašo pavadinimu ,,PSS-20240825-032427UTC+0300“ apžiūra. Vaizdo įrašo trukmė 23 minutės 3 sekundės. Vaizdo įrašas spalvotas. Vaizdas fiksuojamas kūno kamera, pritvirtinta prie policijos pareigūno 2 tarnybinės uniformos. Pareigūnai atvyko į iškvietimą. Vyras 3 (tamsiais, trumpais plaukais, vilkintis juodą palaidinę, juodas sportines kelnes ir juodus sportinius batelius). V. K. ir vyras 3 atsisako liudyti. Vaizdo įraše pateikiama analogiška informacija vaizdo įrašui ,,PSS-20240825-032417UTC+0300“. Papildomų duomenų ikiteisminiam tyrimui neužfiksuota. Vaizdo įrašo pabaiga.

Tęsiama vaizdo įrašo pavadinimu ,,PSS-20240825-040909UTC+0300“ apžiūra. Vaizdo įrašo trukmė 33 sekundės. Vaizdo įrašas spalvotas. Vaizdas fiksuojamas kūno kamera, pritvirtinta prie policijos pareigūno 1 tarnybinės uniformos. Vaizdas pradedamas fiksuoti tarnybiniame automobilyje. Pareigūnai pildo procesinius dokumentus. Vaizdo įrašo pabaiga.

Tęsiama vaizdo įrašo pavadinimu ,,PSS-20240825-040647UTC+0300“ apžiūra. Vaizdo įrašo trukmė 2 minutės 22 sekundės. Vaizdo įrašas spalvotas. Vaizdas fiksuojamas kūno kamera, pritvirtinta prie policijos pareigūno 1 tarnybinės uniformos. Pareigūnai pildo procesinius dokumentus. Papildomų, reikšmingų duomenų ikiteisminiam tyrimui neužfiksuota. Vaizdo įrašo pabaiga (b. l. 32-33).

Įrodymų vertinimas, teismo argumentai ir išvados.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (Kasacinė nutartis 2K-49-693/2019).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė ir pripažįsta, kad M. Š., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę.

Vertindamas, ar M. Š. veiksmai gali būti vertinami kaip atitinkantys nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, teismas pažymi, kad nors viso baudžiamojo proceso metu M. Š. neigė vairavęs transporto priemonę, būdamas neblaivus, bei nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo jo draugas O. B., su kuriuo jie susitiko tą vakarą miesto centre, ir kurio jis paprašė nuvežti jį pasiimti draugų iš vestuvių, tam tikslui savo vardu išsinuomojo Bolt automobilį. Tačiau tokią M. Š. nurodytą įvykių versiją paneigia ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys: teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. K. parodė, kad būtent kaltinamasis vairavo Bolt automobilį, buvo neblaivus, kitų asmenų automobilyje nebuvo, o liudytojas N. G. patvirtino, kad atvykus pagal iškvietimą dėl neblaivaus asmens vairavimo, vietoje rado pranešėją ir M. Š., kuris patvirtino, kad automobilį vairavo jis, o vėliau, supratęs, kokia atsakomybė jam gresia, visais būdais bandė jos išvengti, siūlydamas pinigus, po to teigdamas, kad vairavo ne jis, ką patvirtina ir byloje esantys vaizdo įrašai.

Teismas, nustatęs, kad liudytojai V. K. ir N. G. kaltinamojo asmeniškai nepažįsta ir neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, neturi pagrindo netikėti teismui tiesą sakyti prisiekusių liudytojų parodymais, tuo tarpu kaltinamojo M. Š. paaiškinimus vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kaip minėta, kaltinamasis teigia, jog kaltinime nurodytomis aplinkybėmis automobilį vairavo ne jis, o liudytojas O. B.. Kaltinamasis teigia, jog tą vakarą gėrė vyną, O. jokio alkoholio nevartojo, susitiko su juo apie 24 val., miesto centre ir paprašė nuvežti pasiimti draugų; kadangi abudu buvo be automobilių, tai savo vardu išsinuomojo Bolt automobilį, O. B. sėdo už vairo, jis keleivio pusėje; tik pradėjus judėti jiems pasignalizavo taksi automobilio vairuotojas, kuris vėliau išlipo, priėjo prie jų automobilio bei paėmė jo telefoną; įvyko konfliktas, kurio metu O. B. buvo išėjęs ieškoti draugų bare, bet nerado; jam grįžus, nusprendė skirstytis, automobilį paliko ir nuėjo į skirtingas puses; po kurio laiko nusprendė grįžti į įvykio vietą, sustabdė tam tikslui taksi automobilį; atvykus į vietą, po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai, kuriems jis, nesupratęs, ko jo klausia, pasakė, kad vairavo automobilį neblaivus; buvo atėjęs ir O., su kurio bendravo; nepasakė policijos pareigūnams, kad automobilį vairavo O. B., kadangi nesuprato, jog viskas vyksta dėl to, galvojo, jog formina dėl konflikto su taksi vairuotoju; negali paaiškinti, kodėl liudytojas V. K. nurodo, kad būtent jis vairavo automobilį. Teismas šią kaltinamojo versiją, vertina kritiškai. Nors ji ir yra iš dalies patvirtinta liudytojo O. B. parodymais, tačiau visiškai paneigta kitais byloje esančiais įrodymais. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo V. K. parodymais, jog kaltinamasis automobilyje buvo vienas ir vairavo būtent jis, liudytojas O. B. prie automobilio priėjo vėliau, jau prasidėjus konfliktui, bei taip pat buvo neblaivus. Iš liudytojo N. G. parodymų ir byloje esančių pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašų matyti, kad atvykus policijos pareigūnams, kaltinamasis nurodė, kad vairavo jis, sutiko pasitikrinti blaivumą, priėmė šaukimą atvykti apklausai, tačiau po kurio laiko, pabendravęs su kažkuo, grįžo prie policijos pareigūnų tarnybinio automobilio ir prašė rasti galimybę neforminti įvykio, bandė siūlyti pareigūnams tam tikrą atlygį, su kuo pareigūnai nesutiko ir nurodė, kad viskas yra filmuojama; supratęs, jog išvengti įvykio suforminimo nepavyks, kaltinamasis pradėjo aiškinti, kad automobilį iš tikrųjų vairavo ne jis, taksi vairuotojas galėjo suklysti; pareigūnams paklausus asmens, kuris vairavo transporto priemonę, duomenų, M. Š. jų nurodyti negalėjo, pasakė tik vardą – O., tačiau labai neužtikrintai ir nenurodydamas pavardės. Visa tai paneigia kaltinamojo ir liudytojo O. B. parodymus, kad jie nenurodė, kad automobilį vairavo blaivus O. B., kadangi galvojo, jog viskas vyksta dėl taksi vairuotojo pareiškimo dėl konflikto. Kaip matyti iš kaltinamojo bendravimo su policijos pareigūnais, jis nuo pat pradžių suprato, kad forminamas vairavimas esant neblaiviam, klausinėjo policijos pareigūnų, kas jam už tai gresia. Liudytojas O. B. nurodė, kad M. Š. pabendravus su pareigūnais ir grįžus prie jo, pastarasis pasakė, jog viskas vyksta dėl konflikto, taksi vairuotojas rašo pareiškimą, tačiau iš vaizdo įrašų matyti, kad V. K. beveik iš karto po policijos pareigūnų atvykimo pasišalino, nurodęs, jog paaiškinimo nerašys. Taigi, tiek kaltinamasis, tiek liudytojas O. B. negalėjo nesuprasti, kad policijos pareigūnai formina dokumentus dėl to, kad kaltinamasis vairavo Bolt automobilį, būdamas neblaivus. Nebuvo jokių objektyvių kliūčių, jei O. B. buvo blaivus ir iš tikrųjų vairavo automobilį, kaip jis teigia, jam prieiti prie policijos pareigūnų ir nurodyti, kaip viskas buvo, tačiau jis to nepadarė. Be to, kaip matyti iš liudytojo policijos pareigūno parodymų ir vaizdo įrašų, versija apie tai, kad automobilį vairavo kitas asmuo, buvo iškelta ne iš karto, prieš tai kaltinamasis bandė susitarti su policijos pareigūnais, siūlė jiems atlygį ir pan. Taigi, jei automobilį iš tikrųjų vairavo blaivus O. B., kuris aiškinimosi metu buvo netoli kaltinamojo ir pareigūnų bei galėjo viską nurodyti, visiškai neaišku ir nelogiška, kam kaltinamasis iš pradžių visais būdais siekė įvykio neforminimo.

Kaltinamojo iškelta versija, kad automobilį vairavo O. B., yra paneigta vaizdo įrašais ir liudytojų V. K. bei N. G. parodymais, kurie viso proceso metu buvo vienodi ir nuoseklūs. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. K. davė iš esmės vienodus ir nuoseklius parodymus, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jis dirbo su taksi automobiliu Š. O., kai pastebėjo šviesiai apsirengusį vaikiną, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus; po kurio laiko jo automobiliui kelią užkirto Bolt automobilis, už kurio vairo pamatė tą patį neblaivų vaikiną, kuris buvo vienas; jis užgesino automobilį, paėmė iš to vaikino telefoną, pradėjo aiškintis ir po kurio laiko priėjo dar vienas neblaivus vaikinas – O. B.; kai pasakė, kad kvies policiją, abudu vaikinai pabėgo į skirtingas puses, jis iškvietė policiją ir nusprendė pavažiuoti, paieškoti to neblaivaus vairuotojo; rado jį prie McDonaldo, tas įsėdo į mašiną, net nesiorientuodamas, kas ją vairuoja, ir paprašė jį kuo skubiau kur nors nuvežti iš ten; nuvežė jį prie Bolt automobilio, sulaukė policijos, nurodė jiems asmenį, atidavė telefoną ir išvažiavo; automobilį tikrai vairavo kaltinamasis M. Š., kuris mašinoje buvo vienas. Liudytojas N. G. parodė, kad atvykus pagal iškvietimą, juos pasitikęs pranešėjas nurodė M. Š., kaip asmenį, vairavusį automobilį, M. Š. prisipažino vairavęs neblaivus, tačiau vėliau bandė su jais tartis, kad neformintų įvykio, po to pradėjo teigti, jog vairavo ne jis, tačiau nurodyti asmens, kuris vairavo, duomenų negalėjo. Teismui nėra pagrindo netikėti liudytojų V. K. parodymais, nes jie iš esmės yra vienodi ir nuoseklūs bei atitinka byloje nustatytas aplinkybes. Gynėjas teisiamojo posėdžio metu daug dėmesio skyrė tai aplinkybei, jog apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė, kad automobilis buvo Toyota, nors iš tikrųjų tai buvo Peugeot, būdamas profesionalus vairuotojas ir matęs automobilį iš arti, jis negalėjo taip suklysti. Teismas nelaiko šio netikslumo (pašalinto 2025 m. rugsėjo 18 d. tarnybiniu pranešimu) esminiu ir kažkokiu būdu sumenkinančiu liudytojo parodymus. Pažymėtina, kad iš 2024 m. rugsėjo 9 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad V. K., bendraudamas su BPC operatoriumi, nurodė automobilio valstybinius numerius – (duomenys neskelbtini), kas yra tiksliausiai automobilį apibūdinanti aplinkybė, nes dėl markės ir modelio galima suklysti. Kartu pažymėtina, jog ir pats kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, jog taksi automobilis buvo Toyota markės, nors V. K. vairavo Š. O. automobilį. Liudytojas O. B., apklaustas teisme teigė, jog neatsimena, kaip jis buvo apsirengęs; alkoholio tą vakarą nevartojo, todėl sutiko pagelbėti M. Š. ir nuvežti jį pasiimti draugus; jis sėdo už vairo, M. buvo šalia; prasidėjus konfliktui su taksi vairuotoju, jis paliko M. ir nuėjo ieškoti draugų bare, tačiau jų nerado ir grįžęs pasakė M. skirtis, kad nebūtų dar didesnio konflikto, su M. kartu nėjo; po kurio laiko gavęs skambutį grįžo prie automobilio, ten buvo M., pareigūnai ir taksistas; prie pareigūnų priėjęs nebuvo ir jiems, kad vairavo jis, nesakė, nes M. Š. jam nurodė, jog taksi vairuotojas rašo pareiškimą dėl konflikto. Teismo įsitikinimu, O. B. teisiamojo posėdžio metu davė žinomai melagingus parodymus apie įvykio aplinkybes. Teismui kelia pagrįstų abejonių ta aplinkybė, kad nors iš vaizdo įrašų ir liudytojo N. G. parodymų matyti, kad M. Š. nuo pat pradžių puikiai suprato, dėl ko yra pildomi dokumentai, ir kokiu klausimu jis bus apklausiamas, domėjosi, kad jam gresia už vairavimą neblaiviu, liudytojas O. B. teigia iš karto nepranešęs policijos pareigūnams apie tai jog iš tikrųjų tai jis vairavo automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi M. Š. jam nurodė, kad policijos pareigūnai atvyko dėl konflikto su taksi vairuotoju, kuris rašo pareiškimą (nors V. K. tuo metu jau buvo išvykęs iš įvykio vietos). Pažymėtina, jog nors šaukimas atvykti pas tyrėją apklausai kaltinamajam buvo išrašytas 2024 m. rugpjūčio 27 d., tačiau pirmą kartą jis buvo apklaustas tik 2024 m. spalio 3 d., o O. B. – 2024 m. spalio 8 d., taigi buvo laiko suderinti parodymus. Įvertinus kaltinamojo ir liudytojo parodymus, matyti, kad O. B. stengėsi savo parodymus priderinti prie kaltinamojo versijos, tačiau atsakydamas į papildomus klausimus, painiojasi. Kaip minėta, O. B. parodymus paneigė liudytojas V. K., kuris viso proceso metu nuosekliai teigė, jog už automobilio vairo buvo tikrai kaltinamasis M. Š., jis automobilyje buvo vienas, liudytojas O. B. pasirodė prie automobilio jau prasidėjus jų konfliktui ir abiem išlipus iš automobilių, jis taip pat buvo neblaivus. Apklaustas teisme policijos pareigūnas, kuris buvo atvykęs į įvykio vietą, V. G. paaiškino, jog kaltinamasis iš pradžių prisipažino vairavęs neblaivus, nieko nesakė apie tai, jog automobilį galėjo vairuoti kitas asmuo; apie kitą asmenį pradėjo kalbėti tik pabendravęs su kažkuo ir supratęs, kokia atsakomybė jam gresia, prieš tai bandęs paveikti juos su porininku ir įkabėti, kad įvykis apskritai nebūtų forminamas, rodė pinigų ženklą, galimai, siūlydamas kyšį, asmens, kuris, pasak jį, vairavo duomenų nurodyti negalėjo. Bendraujant su M. Š., akivaizdžiai buvo matyti, kad asmuo yra neblaivus. Iš jo burnos sklido aitrus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad teisiamojo posėdžio metu duoti liudytojų V. K. ir N. G. parodymai, protokoluose ir vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad byloje yra pakankamai surinkta įrodymų, jog kaltinamasis, būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu pirmą kartą jo iškvėptame ore nustatė 1,93 promilių etilo alkoholio koncentraciją ir antrą kartą nustatė 1,71 promilių etilo alkoholio koncentraciją, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, vairavo automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o jo nenuoseklūs (įvykio vietoje iš pradžių aiškino, kad jis vairavo automobilį, po kurio laiko, nepavykus susitarti su pareigūnais, aiškino, kad automobilį vairavo kitas asmuo, tačiau jo duomenų nenurodė, praėjus daugiau negu mėnesiui po įvykio, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, o po to ir teisme iškėlė versiją, kad automobilį vairavo O. B., kuris aiškinimosi su policijos pareigūnais metu buvo netoliese), nelogiški parodymai, yra vertintini, kaip jo užimta gynimosi pozicija, siekiant išvengti atitinkamos atsakomybės. Kaltinamojo nusikalstama veika įrodyta liudytojų parodymais, vaizdo ir garso įrašų medžiaga, alkotesterio parodymais ir kita faktine byloje esančia medžiaga.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad M. Š. padarė nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

(duomenys neskelbtini)straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga teismui pranešti prokurorui apie bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes dėl kito asmens galimai padarytos nusikalstamos veikos. Teismo vertinimu, liudytojas O. B., apklaustas teisme, davė žinomai melagingus parodymus, todėl liudytojo O. B. parodymai, duoti teisme, yra atmetami kaip nepagrįsti, teismas laiko, kad jis davė žinomai melagingus parodymus siekdamas padėti kaltinamajam M. Š. išvengti atsakomybės. L. O. B. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnyje, požymiai, todėl apie tai praneština prokurorui.

Dėl bausmės.

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę M. Š., vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

M. Š. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskirtiną nesunkių nusikaltimų kategorijai. M. Š. vedęs, dirbantis, neteistas, baustas administracine tvarka (b. l. 83-84). Byloje nėra duomenų apie M. Š. priklausomybės ligų gydymąsi ar psichiatrinį gydymą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti M. Š. paskyrus prokurorės siūlomą ir straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam, skirtinam už nesunkaus nusikaltimo padarymą, dydžiui – 100 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į prieš tai paminėtas bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti M. Š. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 23 090 Eur, konfiskavimą (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad asmenų, traukiamų baudžiamojon atsakomybėn, ir asmenų, traukiamų administracinėn atsakomybėn, teisinė padėtis negali nesiskirti, nes skiriasi pats šios teisinės atsakomybės pagrindas. Baudžiamojo poveikio priemonės terminas, kuris lygus ar mažesnis už administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) terminą, nustatytą už mažiau pavojingą administracinį nusižengimą, nebūtų proporcingas padarytai nusikalstamai veikai (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-256-898/2020). Įvertinus tai, kad M. Š. veiką padarė, kai jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, jam nustatytinas 2 metų 6 mėnesių draudimo naudotis specialia teise terminas, skaičiuotinas nuo 2024 m. spalio 3 d. Teismo vertinimu, toks terminas bus pakankamas, kad būtų pasiekti baudžiamosios poveikio priemonės tikslai.

Kaltinamajam taikytina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, kuri yra numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, sprendžiant klausimą dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas yra konfiskuojamas.

Turto konfiskavimas – viena iš BK IX skyriuje nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių rūšių, kuria siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (tiesiogiai ar netiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautas bet kokio pavidalo turtas). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

Byloje nustatyta, kad M. Š. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas nurodytą nusikaltimą ir šiuo atveju automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius).

Iš automobilio registracijos liudijimo matyti, kad automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „Swedbank lizingas“ (b. l. 26). Taigi, kaltinamojo vairuotas automobilis priklauso trečiajam asmeniui, kuris nežinojo apie tai, kad jam priklausantis automobilis bus panaudotas darant nusikalstamą veiką, todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis.

BK 72 straipsnio 5 dalis numato, kad tais atvejais kai nėra galimybės paimti konfiskuotiną turtą, iš nusikaltimą padariusio asmens yra privaloma konfiskuoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tai atitinka esamą teismų praktiką (Lietuvos A. T. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-699/2018, 2K-138/2014, 2K-534/2011). Išimtys gali būti daromos tik remiantis kasacinio teismo bei K. T. suformuotomis nuostatomis (Lietuvos A. T. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018), tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. M. Š. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, piktybiškai nepaisė KET reikalavimų, pavartojęs alkoholio, sėdo už automobilio vairo, tokiu būdu sukėlė tiesioginį pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikatai, gyvybei ir turtui.

Kaip matyti iš nustatytų nusikaltimo padarymo faktinių aplinkybių, be minėtos transporto priemonės panaudojimo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymas iš esmės būtų buvęs neįmanomas, kadangi minėtas straipsnis imperatyviai draudžia asmenims vairuoti transporto priemones esant neblaiviems. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymas gali asmeniu sukelti tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams arba, kad jos paskyrimas reikštų netinkamą įstatymo taikymą.

Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, jog VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2023 m. gamybos), kaina Lietuvoje su PVM yra 23 090 Eur, be PVM – 18 241 Eur (b. l. 37). Remiantis kasacinio teismo praktika, dėl konfiskuotino turto, kaip nusikalstamos veikos priemonės, t. y. automobilio, kuriuo padaryta nusikalstama veika, priklausančio tretiesiems asmenims, vertės nustatymo, kasacinis teismas išaiškino, jog tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas. Todėl automobilio vertė atitinka pinigų sumą, už kurią galėtų būti įsigytas analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas, o į pirkėjo kainą yra įskaičiuotas V. Į. šiuos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje tikslus, svarbu, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina suma sutaptų. Kartu tai užtikrina, jog asmuo, iš kurio yra konfiskuojamas automobilis, neatsidurtų blogesnėje padėtyje nei asmuo iš kurio išieškoma automobilio kaina be V. K. transporto priemonė yra realizuojama tokia kaina, į kurią įskaičiuotas V. T. konfiskuotino turto vertė turi būti nustatoma su PVM (LAT 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-495/2020).

Minėta, kad M. Š. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jis yra neteistas, administracinėmis nuobaudomis baustas ne už šiurkščius pažeidimus, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, dirbantis ir darbe charakterizuojamas teigiamai, turi nemažų kreditorinių įsipareigojimų, augina mažametį vaiką, šiuo nuosprendžiu jam skiriama gana didelė bauda. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad visos automobilio vertę atitinkančios sumos, t. y. 23 090 eurų Eur konfiskavimas, būtų neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir nesuderinamas su argumentais, kuriais vadovautasi priimant sprendimą dėl skirtinos bausmės ir jos dydžio, kaltinamasis patirtų išskirtinai dideles neigiamas turtines pasekmes, kurios prieštarautų teisingumo principui. Įvertinus aptartas aplinkybes, akivaizdu, kad automobilio „Peugeot“ vertę atitinkančios visos pinigų sumos (23 090 eurų) išieškojimas iš M. Š. būtų neproporcinga ir neadekvati poveikio priemonė, nes jos kaltinamasis, tikėtina, niekaip nepajėgtų įvykdyti, jam būtų sukeliamos žymiai didesnės neigiamos turtinės pasekmės, negu siekiama baudžiamosios atsakomybės taikymu.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamojo M. Š. išieškotina ne visa, bet protinga veikos turinį atitinkanti ir pakankama baudžiamosios atsakomybės realizavimui suma, o būtent 5 000 eurų, t. y. dalis sumos, atitinkančios minėto automobilio vidutinę kainą Lietuvoje su PVM (23 090 eurų). Teismo vertinimu, tokios sumos išieškojimas atitiks balansą tarp kaltinamojo turtinės padėties, jo padarytos nusikalstamos veikos bei aptartos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslus.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nenumato galimybės išdėstyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimo, ar nustatyti mokėjimo terminą. To nenumato ir Bausmių vykdymo kodeksas. Įsiteisėjus nuosprendžiui, ši baudžiamojo poveikio priemonė vykdoma priverstinai, per tris dienas pateikiant ją vykdyti antstoliui ((duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalies 7 punktas). Dėl to, kaltinamajam neturint galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, jis gali kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

Dėl kitų klausimų.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. Š. (duomenys neskelbtini) straipsnio nustatyta tvarka laikinai sulaikytas nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 3 d. kaltinamajam M. Š. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – vienas kompaktinis diskas, laikomas voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos 96 lapo, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 304, 305 ir 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti M. Š. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 100 MGL, tai yra 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti M. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 3 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, skirti M. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir išieškoti iš jo konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) į valstybės biudžetą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 3 d. kaltinamajam M. Š. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – vieną kompaktinį diską, laikomą voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos 96 lapo, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

A. O. B. veikas, kuriose yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnyje, požymių, pranešti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Teismo nuosprendžiu paskirta bauda (5 000 Eur) per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už (būtina nurodyto bylos numerį)“, įmokos kodas 6801): (duomenys neskelbtini), esančią banke L. B. AS Lietuvos skyriuje, (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Medicinos bankas“, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, ar (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus baudą į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

2. Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (5 000 Eur) ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į vieną iš pasirinktų (prieš tai nurodytų) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis - būtina nurodyti bylos numerį, įmokos kodas 6801). Sumokėjus įmoką į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, teismo nuosprendis bus perduotas vykdyti antstoliui ((duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalies 7 punktas). Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi teisę kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo ir grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

3. Asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.