Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-539-392/2018

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-05-15
Bylos Nr.: e2A-539-392/2018
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginijus Kairevičius, Loreta Braždienė, Henrichas Jaglinskis
Atsakovas: V. D., uždarajai akcinei bendrovei „Arlitanus“
Ieškovas: A. M.
Trečiasis asmuo: R. P. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

Civilinė byla Nr. e2A-539-392/2018Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02439-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.5.; 3.3.1.18.1

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Henricho Jaglinskio, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams V. D., uždarajai akcinei bendrovei „Arlitanus“ dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys R. P. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiu uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Arlitanus“ parengtą 2012 m. balandžio 2 d. V. D. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo-parodymo aktą; 2) panaikinti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio atsakovui 2012 m. balandžio 3 d. kadastro duomenų bylą ir jos pagrindu atliktą kadastro duomenų tikslinimą; 3) priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 1,48 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. 99, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), trečiajam asmeniui R. P. K. nuosavybės teise priklauso 3,38 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. 745, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovui V. D. nuosavybės teise priklauso 3,10 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. 718-2, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypai buvo suformuoti Vilniaus rajono P. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3261-41 (toliau – Žemėtvarkos projektas). Ieškovas nurodė, kad privažiavimas prie jam priklausančio žemės sklypo buvo suprojektuotas žemėtvarkos projekte, patekimas į ieškovui priklausantį žemės sklypą buvo numatytas nuo (duomenys neskelbtini) kelio per atsakovui priklausantį žemės sklypą projektinis Nr. 718-2, per žemės sklypą, projektinis Nr. 745, priklausantį trečiajam asmeniui. 2012 m. sausio 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-244 buvo patikslinti atsakovui priklausančio žemės sklypo (projektinis Nr. 718-2, kadastrinis Nr. 1200:50) kadastro duomenys nepatikslinus sklypo kadastrinių matavimų plano, kuris yra neatsiejama kadastrinių matavimų bylos dalis, todėl Žemėtvarkos projekte suprojektuotas privažiavimas prie ieškovui priklausančio žemės sklypo buvo įtrauktas į šio žemės sklypo ribas ir ieškovas neturi galimybės privažiuoti prie jam priklausančio žemės sklypo. Minėtas įsakymas buvo apskųstas administracine tvarka, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu jį panaikino konstatuodamas, kad atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai 2009 m. rugpjūčio 21 d. buvo atlikti neteisingai, nes žemės sklypo plane nepažymėtas Žemėtvarkos projekte suprojektuotas kelias, einantis nuo (duomenys neskelbtini) kelio per trečiajam suinteresuotam asmeniui R. P. K. priklausantį sklypą iki ieškovui priklausančio žemės sklypo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtą sprendimą paliko nepakeistą. Atsakovui priklausančio žemės sklypo 2012 m. balandžio 2 d. atlikti kadastriniai matavimai faktiškai yra tapatūs kadastriniams matavimams, kurie buvo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, nes jais nustatytos žemės sklypo ribose yra bendro naudojimo kelias, kuriuo ieškovas gali privažiuoti į jam priklausantį žemės sklypą. Atsakovas neleidžia naudotis bendro naudojimo keliu motyvuodamas tuo, kad tai yra jo sklypo dalis, kuriai jokie apribojimai nenustatyti, žemės sklypo kadastro duomenų lentelėje nėra duomenų, kad bendro naudojimo kelias yra atsakovo žemės sklypo ribose. Ieškovas nurodė, kad 2012 m. balandžio 2 d. ženklinant atsakovui priklausantį žemės sklypą nebuvo pakviestas gretimo žemės sklypo savininkas R. P. K., paženklinimo akte nenurodant jo kaip gretimo žemės sklypo savininko. Ieškovo manymu, tokie veiksmai buvo atlikti sąmoningai, siekiant išvengti pastabų dėl privažiavimo kelio panaikinimo tiek ieškovui, tiek trečiajam asmeniui, kaip tai buvo padaryta ženklinant atsakovo žemės sklypą 2009 m. rugpjūčio 21 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atsakovui priklausančio žemės sklypo 2012 m. balandžio 2 d. atlikti kadastriniai matavimai yra patikslinantys 2009 m. rugpjūčio 21 d. atliktus kadastrinius matavimus, kurių įregistravimo pagrindas - Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. sausio 18 d. įsakymas, kuris buvo panaikintas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu. Ginčijami atsakovo žemės sklypo kadastriniai duomenys neatitinka 2005 metų preliminarių matavimų būdu suformuoto žemės sklypo ribos, Žemėtvarkos projekto sprendinių, kiek tai susiję su bendro naudojimo keliu, einančiu nuo (duomenys neskelbtini) kelio per R. P. K. priklausantį sklypą iki ieškovui priklausančio žemės sklypo. Ieškovo teigimu, ginčijami kadastriniai matavimai iš esmės pažeidžia ieškovo bei trečiojo asmens teises turėti privažiavimą bendro naudojimo keliu, šios aplinkybės yra konstatuotos Vilniaus apygardos administracinio teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, todėl minėti faktai laikytini prejudiciniais. 2012 m. balandžio 2 d. atliekant atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus nebuvo išanalizuoti žemės sklypų planai, lauko matavimo abrisai, kita kartografinė medžiaga, neįbraižytos projektuojamų gatvių ir kitų susisiekimo sistemų projektinės linijos pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus. Atsakovas V. D. atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovui priklausančiame žemės sklype nėra servitutinio kelio ir pagal turimus dokumentus sklypo ribose nesuprojektuotas ir nepažymėtas bendro naudojimo kelias, žemės sklypo suformavimo metu aplink sklypą esančios gretimybės nurodytos kaip laisvo valstybinio fondo žemė, gretimas sklypas suformuotas jau vėliau, kai atsakovui formuojamo žemės sklypo ribos buvo atžymėtos. Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. sausio 18 d. įsakymu buvo tik patikslintos atsakovo nuosavybės teise valdomo 31 000 kv. m ploto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) naudmenų rūšys, nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos, nei iki kadastrinių matavimų registracijos, nei po jos, duomenų apie tai, kad ginčo žemės sklype, priklausančiame atsakovui, sklypo ribose būtų buvęs fiksuotas bendro naudojimo kelias, nėra. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius išreiškė poziciją, kad taisant klaidą dėl tarp sklypų kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) turinčio būti kelio, jis turi būti suformuotas atsakovo sklype arba šio sklypo žemės sąskaita, žemėtvarkos skyrius laikosi pozicijos, kad kelias nepagrįstai panaikintas atliekant kadastrinius matavimus, tačiau kelias tarp žemės sklypų nepažymėtas ne kadastrinių matavimų metu, o žemės sklypų formavimo procese, juos pažymint vietoje. Proceso veiksmų seka rodo, kad pirmas ginčo teritorijoje suformuotas sklypas, atžymint sklypo ribas, buvo atsakovui priklausantis sklypas projektinis Nr. 718-2, kelias tarp sklypų turėjo būti paliktas natūroje formuojant gretimą žemės sklypą Nr. 115-2. Nacionalinė žemės tarnyba darė išvada, kad 2000 m. žemėtvarkos projekto planinėje dalyje ginčo vietoje pažymėtas ne bendrojo naudojimo kelias, o kelias, kaip žemės naudmena. Bendro naudojimo kelias ginčo vietoje pagal metodikos nuostatas neturėjo būti projektuojamas, kadangi šiuo keliu privažiuojama tik prie dviejų žemės sklypų (R. P. K. ir A. M.). Rengiant 2000 m. žemėtvarkos projektą, turėjo būti tinkamai išspręstas privažiavimo klausimas ieškovo ir trečiojo asmens sklypų suprojektuojant servitutinį kelią ir administraciniu aktu nustatant kelio servitutą vienam iš privatizuojamų žemės sklypų. Tik pagal teisės aktų reikalavimus parengtas žemės sklypo planas (patikrinus žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir nenustačius aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą) gali būti derinamas teritoriniame padalinyje. Žemės sklypo kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre keičiami, vadovaujantis parengta žemės sklypo kadastro duomenų byla. Ginčas šioje situacijoje sprendžiamas nuo 2008 metų ir atsižvelgiant į ieškovo aktyvų elgesį apie visus priimamus sprendimus, administracine teisena nagrinėtas bylas, ieškovas apie ginčijamus dokumentus sužinojo 2012 metais, todėl praleido terminus ginčyti nurodomus aktus. Atsakovas UAB „Arlitanus” atsiliepime prašė bylą spręsti teismo nuožiūra. Teismo posėdyje atstovas paaiškino, kad kadastriniai matavimai buvo tikslinami kliento prašymu. Pagal kadastrinių matavimų atlikimo metu galiojusias teisės normas nebuvo galima privatizuoti melioracijos griovio, todėl riba su R. P. K. sklypu nustatyta ne per vidurį, o griovio kraštu, vandens apsaugos zonas planuose nebuvo privaloma pažymėti. Atliekant kadastrinius matavimus turi vadovautis pirminiu dokumentu – abrisu, tačiau reikalavimo vadovautis žemėtvarkos projektu nėra, ankstesni projektai nėra viešai skelbiami, juos galima gauti tik pateikus prašymą. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad iš Vilniaus rajono, P. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto matyti, kad tarp atsakovui priklausančio žemės sklypo (projektinis Nr. 7182, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (projektinis Nr. 1152, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) yra suprojektuotas bendrojo naudojimo kelias, kuris prasideda nuo (duomenys neskelbtini) kelio ir tęsiasi per R. P. K. priklausantį žemės sklypą (projektinis Nr. 745, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) iki pat ieškovui priklausančio žemės sklypo (projektinis Nr. 99, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys 2009 m. rugpjūčio 25 d. ir 2012 m. balandžio 3 d. buvo patikslinti UAB „Arlitanus“. Pirmiau patikslinti kadastro duomenys buvo patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-244, o vėliau patikslinti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys nebuvo patvirtinti. Tačiau 2012 m. balandžio 2 d. parengtas šio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas ir 2013 m. vasario 14 d. parengtas žemės sklypo planas M 1:2000 buvo suderinti ir priimtas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vyr. specialistės 2013 m. kovo 6 d. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. 48KAM-19890. Žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 2009 m. rugpjūčio 25 d. ir 2013 m. vasario 14 d. planai M 1:2000, rengti tikslinant minėtus žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis, iš esmės yra tapatūs (nežymiai skiriasi ribų linijų ilgiai), kaip ir 2009 m. rugpjūčio 25 d. ir 2012 m. balandžio 3 d. kadastro duomenys (skiriasi vertė, žemės ūkio naudmenos). Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius 2016 m. vasario 29 d. raštu Nr. 48SD-2168-(14.48.104.) „Dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) atliktų kadastrinių matavimų“ kreipėsi į valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialą su prašymu, kad būtų patikslinti atsakovui priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys, jog Nekilnojamojo turto kadastre būtų atlaisvintas valstybinės žemės plotas, t. y. kad 5 metrų pločio bendrojo naudojimo kelias būtų nustatytas atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vakarinėje pusėje. Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas 2016 m. kovo 14 d. raštu Nr.(12.5.13.)-6959 atsisakė tenkinti pirmiau minėtą Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus prašymą. Trečiojo asmens nuomone, pirmas ieškinio reikalavimas yra perteklinis, nes tenkinus antrą reikalavimą bus tenkinamas ir pirmas, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas. Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas nurodė nepalaikantis atsiliepime išreikštos pozicijos. Prašė ieškinį atmesti, vadovautis atsakovo V. D. bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. liepos 4 d. rašte nurodytais argumentais. Trečiasis asmuo R. P. K. atsiliepime su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovai atlikdami ginčijamus kadastro duomenų patikslinimus siekė išlaikyti atsakovui V. D. priklausančio žemės sklypo plotą atsitraukiant nuo šlaito ir tokiu būdu į sklypo ribas pakartotinai įtraukė kelią. Teigė, kad 2012 m. balandžio 2 d. vykdant atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus sklypo ribos su trečiuoju asmeniu derintos nebuvo, jis į paženklinimą nebuvo kviestas, riboženkliai nebuvo sukalti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino. Panaikino atsakovui V. D. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. balandžio 3 d. kadastro duomenų bylą bei jos pagrindu atliktą kadastro duomenų tikslinimą. Iš atsakovų V. D. ir UAB „Arlitanus” priteisė ieškovui A. M. lygiomis dalimis po 360 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovų V. D. ir UAB „Arlitanus“ priteisė valstybei lygiomis dalimis 22,34 Eur, tai yra po 11,17 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Grąžino ieškovui A. M. 31 Eur žyminio mokesčio. Teismas nustatė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 1,48 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. 99), trečiajam asmeniui R. P. K. nuosavybės teise priklauso 3,38 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. 745), atsakovui V. D. nuosavybės teise priklauso 3,10 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. 718-2). Žemės sklypai buvo suformuoti Vilniaus rajono P. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3261-41, žemės sklypų ribos nustatytos atliekant preliminarius matavimus. Ieškovui priklausantis žemės sklypas (projektinis Nr. 99, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) paženklintas ir sklypo abrisas parengtas 2004 m. rugsėjo 1 d., preliminarių matavimų planas parengtas 2005 m. birželio 1 d.; trečiajam asmeniui R. P. K. priklausantis žemės sklypas (projektinis Nr. 745) paženklintas ir sklypo abrisas parengtas 2005 m. rugsėjo 28 d., žemės sklypo preliminarių matavimų planas – 2005 m. spalio 18 d.; atsakovui priklausantis žemės sklypas (projektinis Nr. 718-2) paženklintas ir sklypo abrisas parengtas 2003 m. spalio 12 d., žemės sklypo preliminarių matavimų planas parengtas 2005 m. rugsėjo 8 d. Atsakovo V. D. nuosavybės teisės į 3,10 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotos 2005 m. balandžio 13 d. Apskrities viršininko sprendimo Nr. 2.5-41-20273 pagrindu. Kadastriniai matavimai atlikti ir žemės sklypo planas buvo parengtas 2009 m. rugpjūčio 21 d.. Teismas taip pat nustatė, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2012 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-244, remdamasis UAB Arlitanus“ atliktais V. D. priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenimis, patikslino atsakovui V. D. priklausančio žemės sklypo kadastro duomenis. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3846-764/2014 panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. sausio 18 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-244, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi minėtą sprendimą paliko nepakeistą (administracinė byla Nr. A-816-438/2015). Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, atsakovui priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys patikslinti 2013 m. kovo 25 d., kadastro duomenų tikslinimo pagrindas – 2012 m. balandžio 3 d. nekilnojamo daikto kadastro duomenų byla. VĮ Registrų centras Vilniaus filialas 2015 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. VILN(12.5.13)-32369 atsisakė panaikinti atsakovui priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus remiantis Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3846-764/2014 nurodydamas, kad atsakovui priklausančio minėto žemės sklypo kadastro duomenys Nekilnojamo turto kadastre 2013 m. kovo 25 d. įrašyti 2012 m. balandžio 3 d. UAB „Arlitanus“ parengtos žemės sklypo kadastro duomenų bylos (žemės sklypo ribos vietovėje paženklintos 2012 m. balandžio 2 d.; žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą 2013 m. kovo 7 d. suderino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius) pagrindu. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2016 m. sausio 6 d. sprendimu teritorinio registratoriaus sprendimą paliko nepakeistu. Teismas sprendė, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo (administracinė byla Nr. I-3846-764/2014) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (administracinė byla Nr. A-816-438/2015) konstatuota aplinkybė dėl bendrojo naudojimo kelio, einančio nuo kelio (duomenys neskelbtini), vėliau tarp V. D. ir G. R. žemės sklypų, vėliau per R. P. K. žemės sklypą iki A. M. žemės sklypo numatymo Žemėtvarkos projekte, laikytina prejudicine šioje byloje.Teismas, įvertinęs liudytojais apklaustų specialistų N. L., J. B., K. L. parodymus, padarė išvadą, jog jie atitinka teismų konstatuotą faktą dėl ginčo vietoje bendrojo naudojimo kelio suprojektavimo Žemėtvarkos projekte. Teismo vertinimu, aplinkybę, jog pagal Žemėtvarkos projektą šalia atsakovui priklausančio žemės sklypo (ginčo vietoje) buvo suprojektuotas bendrojo naudojimo kelias, patvirtina ir rašytiniai įrodymai – Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2007 m. gruodžio 19 d. raštas Nr. SR-5191-(1.12); VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto 2010 m. kovo 3 d. raštas Nr. VS 2-59.Teismas konstatavo, jog byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad ginčijamais kadastriniais matavimais į atsakovui priklausančio žemės sklypo ribas buvo nepagrįstai įtrauktas bendro naudojimo kelias, einantis nuo (duomenys neskelbtini) kelio, per R. P. K. priklausantį sklypą iki ieškovui priklausančio žemės sklypo, kuris pagal Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3261-41 patvirtintą P. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, turėjo būti valstybinėje žemėje. Todėl ginčijami kadastriniai matavimai pripažinti neteisėtais ir panaikinti, nes jais nustatyta atsakovui priklausančio žemės sklypo riba, pažymėta taškais 1-36-3 pažeidžia teisės aktų reikalavimus – neatitinka Žemėtvarkos projekto, o taip pat ir ieškovo teises – panaikina teisę privažiuoti prie jam priklausančio žemės sklypo Žemėtvarkos projekte suprojektuotu bendro naudojimo keliu, todėl siekiant apginti ieškovo teises naikintina 2012 m. balandžio 3 d. UAB „Arlitanus“ parengta atsakovui priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byla.Teismas, patenkinęs ieškinį, ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas - 720 Eur, lygiomis dalimis priteisė iš atsakovų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovas (apeliantas) V. D. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimą civilinėje byloje, pašalinti teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismo išvadą „byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad ginčijamais kadastriniais matavimais į atsakovui priklausančio žemės sklypo ribas buvo nepagrįstai įtrauktas bendro naudojimo kelias, einantis nuo (duomenys neskelbtini) kelio, per R. P. K. priklausantį sklypą iki ieškovui priklausančio žemės sklypo, kuris pagal Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3261-41 patvirtintą P. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, turėjo būti valstybinėje žemėje. Dėl nurodyto, ginčijami kadastriniai matavimai pripažintini neteisėtais ir naikintini, nes jais nustatyta atsakovui priklausančio žemės sklypo riba, pažymėta taškais 1-36-3 pažeidžia teisės aktų reikalavimus – neatitinka Žemėtvarkos projekto, o taip pat ir ieškovo teises – panaikina teisę privažiuoti prie jam priklausančio žemės sklypo Žemėtvarkos projekte suprojektuotu bendro keliu“; panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo V. D. ieškovui priteistos 360 Eur bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Apeliantas nurodo, jog administracinių teismų sprendimuose nėra padaryta išvada, kad bendro naudojimo kelias yra apelianto žemės sklype. Teismas daro nepagrįstą išvadą dėl bendro naudojimo kelio įtraukimo į atsakovui priklausantį žemės sklypą. Civilinėje byloje nebuvo nagrinėta faktinė aplinkybė, kad visas bendro naudojimo kelias buvo apeliantui priklausančiame sklype. Administracinio teismo sprendimuose taip pat nėra nustatyta tokių prejudicinių faktų. Teismas netyrė aplinkybės kokia dalimi bendro naudojimo kelias turi būti apelianto žemės sklype, kokia dalimi – gretimame žemės sklype. Teismas nepasisakė dėl laiko, kada buvo suformuoti žemės sklypai ir kas padarė klaidą nepalikdamas bendro naudojimo kelio po to, kai buvo suformuotas apeliantui priklausantis žemės sklypas. Apelianto nuomone, tokia skundžiamame teismo sprendime padaryta nepagrįsta išvada, vėliau gali būti vertinamas prejudiciniu faktu ir žemėtvarkos institucijų įvertinama kaip teismo nustatyta aplinkybė. Atsižvelgiant į institucijų ir specialistų pareigas ir teises, apelianto nuomone, ne jis turi atsakyti už susiklosčiusią situaciją, nes atsakomybės ribas apibrėžia įstatymas: už žemės sklypo kadastro duomenų surinkimo teisingumą ir jų atitiktį teritorijų planavimo dokumentui atsakomybė tenka šiuos dokumentus parengusiam matininkui (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 7 dalis). Apeliantas nedalyvavo priimant sprendimus dėl suprojektuotų žemės sklypų, neruošė abriso, planų, patvirtinančių dokumentų, nepadarė vardijamų klaidų, nesuklaidino žemėtvarkos institucijų ir pan., šiuos dokumentus ruošė specialistai ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius. Todėl apelianto nuomone, teismo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra nepagrįstas ir naikintinas. Ieškovas A. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo išvada, kuria nustatyta, jog ginčijamais kadastriniais matavimai į atsakovui priklausančio žemės sklypo ribas buvo nepagrįstai įtrauktas bendro naudojimo kelias yra pagrįsta išnagrinėtoje byloje esančiais įrodymais. Vilniaus apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje (bylos Nr. I-3846-764/2014) įrodinėjimo dalyku bei faktu buvo aplinkybė, jog administraciniu aktu patvirtintais kadastro duomenimis yra panaikintas bendro naudojimo kelias, kuriuo į savo žemės sklypus privažiuoja pareiškėjai. Pirmosios instancijos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje ginčijami atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys – 2012 m. balandžio 2 d. atlikti kadastriniai matavimai ties ginčo riba yra tapatūs kadastriniams matavimams, kurie buvo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčijami kadastriniai matavimai pripažinti neteisėtais ir naikintini, nes jais nustatyta atsakovui priklausančio žemės sklypo riba, pažymėta taškais 1-36-35 pažeidžia teisės aktų reikalavimus – neatitinka žemėtvarkos projekto, o atsakovo žemės sklypo gretimybė turi būti bendro naudojimo kelias. Ieškovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė atsakovo sklypo ribos ar ploto. Todėl, kaip nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo prašymą atnaujinti procesą išnagrinėtoje administracinėje byloje, klaidos turi būti taisomos taip, jog žemės sklypo ribos vietovėje ir tuo pačiu plane atitiktų teritorijų planavimo duomenis. Teismas pagrįstai priteisė ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš abiejų atsakovų lygiomis dalimis. UAB „Arlitanus“ ginčo kadastrinius matavimus atliko užsakovo V. D. užsakymu. Būtent atsakovas pageidavo patikslinti dar 2009 m. rugpjūčio 21 d. atliktus kadastrinius matavimus. Be to, ieškovui kreipusis į VĮ Registrų centrą dėl V. D. sklypo kadastro duomenų panaikinimo, pastarasis buvo įtrauktas į prašymo nagrinėjimo procedūrą, todėl žinodamas, jog tiek jau nuginčyti jo sklypo kadastro duomenys, tiek ginčijami yra tapatūs, būdamas sąžiningas galėjo išvengti bylinėjimosi išlaidų ir teisminio proceso, ieškovo reikalavimus spręsdamas šalių susitarimu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti skundo ribas, nenustatyta. Apeliatas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje padarytas išvadas, jog į atsakovui priklausančio žemės sklypo ribas patenka bendro naudojimo kelias, kuris turėjo likti valstybinėje žemėje. Apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl šios pirmosios instancijos teismo išvados teisėtumo ir pagrįstumo.Byloje nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 1,48 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. 99), trečiajam asmeniui R. P. K. nuosavybės teise priklauso 3,38 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. 745), atsakovui V. D. nuosavybės teise priklauso 3,10 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. 718-2). Žemės sklypai suformuoti Vilniaus rajono P. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3261-41, žemės sklypų ribos nustatytos atliekant preliminarius matavimus. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2012 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-244, remdamasis UAB Arlitanus“ atliktais V. D. priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenimis, patikslino atsakovui V. D. priklausančio žemės sklypo kadastro duomenis. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3846-764/2014 panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. sausio 18 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-244, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi minėtą sprendimą paliko nepakeistą (administracinė byla Nr. A-816-438/2015). Atsakovui priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys buvo patikslinti 2013 m. kovo 25 d., kadastro duomenų tikslinimo pagrindas – 2012 m. balandžio 3 d. nekilnojamo daikto kadastro duomenų byla. VĮ Registrų centras Vilniaus filialas 2015 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. VILN(12.5.13)-32369 atsisakė panaikinti atsakovui priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus remiantis Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu, nurodydamas, kad atsakovui priklausančio minėto žemės sklypo kadastro duomenys Nekilnojamo turto kadastre 2013 m. kovo 25 d. įrašyti 2012 m. balandžio 3 d. UAB „Arlitanus“ parengtos žemės sklypo kadastro duomenų bylos pagrindu.Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu UAB „Arlitanus“ parengtą 2012 m. balandžio 2 d. V. D. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo-parodymo aktą; panaikinti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio atsakovui 2012 m. balandžio 3 d. kadastro duomenų bylą ir jos pagrindu atliktą kadastro duomenų tikslinimą, nes minėtais kadastriniais matavimais nustatyta atsakovui priklausančio žemės sklypo riba pažeidžia ieškovo teisę naudotis bendro naudojimosi keliu, kuris buvo numatytas žemėtvarkos projekte. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai. Apeliantas apeliaciniu skundu iš esmės neginčija teismo sprendimo, tačiau prašo pašalinti iš teismo sprendimo motyvus, jog „byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad ginčijamais kadastriniais matavimais į atsakovui priklausančio žemės sklypo ribas buvo nepagrįstai įtrauktas bendro naudojimo kelias, einantis nuo (duomenys neskelbtini) kelio, per R. P. K. priklausantį sklypą iki ieškovui priklausančio žemės sklypo, kuris pagal Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3261-41 patvirtintą P. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, turėjo būti valstybinėje žemėje. Dėl nurodyto, ginčijami kadastriniai matavimai pripažintini neteisėtais ir naikintini, nes jais nustatyta atsakovui priklausančio žemės sklypo riba, pažymėta taškais 1-36-3 pažeidžia teisės aktų reikalavimus – neatitinka Žemėtvarkos projekto, o taip pat ir ieškovo teises – panaikina teisę privažiuoti prie jam priklausančio žemės sklypo Žemėtvarkos projekte suprojektuotu bendro keliu“. Apeliantas nesutikimą su šia teismo išvada grindžia tuo, kad teismas netyrė aplinkybių kokia dalimi bendro naudojimo kelias turi būti apelianto žemės sklype, kokia dalimi – gretimame žemės sklype, nurodo, jog tokie faktai nebuvo nustatyti ir administracinių bylų sprendimuose. Apelianto nuomone, ši teismo padaryta nepagrįsta išvada gali būti vertinama kaip prejudicinis faktas, ateityje ši aplinkybė nebūtų nustatinėjama, o laikoma jau įrodyta. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad administracinių teismų nustatyta aplinkybė dėl ginčo bendrojo naudojimo kelio, yra prejudicinė nagrinėjamoje byloje. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo konstatuota aplinkybė dėl bendro naudojimo kelio, einančio nuo kelio (duomenys neskelbtini), vėliau tarp V. D. ir G. R. žemės sklypų, vėliau per R. P. K. žemės sklypą iki A. M. žemės sklypo, laikytina nustatyta ir iš naujo neįrodinėjama. Apeliantas apeliaciniu skundu neneigė, jog ginčo vietoje, jo sklype turi būti bendro naudojimo kelias. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus, padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog bendro naudojimo kelias suprojektuotas tarp sklypų. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo bendro naudojimo kelio tikslių ribų, nesprendė kokia apimtimi ar plotu kelias yra atsakovo žemės sklype, nenustatinėjo ir tikslių atsakovo žemės sklypo ribų ar ploto. Todėl apelianto teiginys, jog ginčijami pirmosios instancijos teismo argumentai yra nepagrįsti, atmestinas. Šioje byloje ginčijami atsakovui priklausančio žemė sklypo kadastro duomenys yra tapatūs kadastriniams matavimams, kurie buvo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu. Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, jog V. D. priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti neteisingai, nes žemės sklypo plane nepažymėtas žemėtvarkos projekte suprojektuotas ir gretimų žemės sklypų abrisuose bei planuose pažymėtas bendro naudojimo kelias. Teismas taip pat nurodė, jog UAB „Arlitanus“ turėtų patikslinti V. D. priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal žemėtvarkos projektą, nes pagal VĮ Valstybinės žemėtvarkos skyriaus pateiktus duomenis, bendro naudojimo kelias turi būti tarp V. D. ir G. R. žemės sklypų. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos padaryta išvada, jog ginčijami kadastriniai matavimai yra neteisėti ir naikintini, nes jais nustatyta atsakovui priklausančio žemės sklypo riba, pažymėta taškais 1-36-35 pažeidžia teisės aktų reikalavimus – neatitinka žemėtvarkos projekto, pažeidžia ieškovo teises – panaikina teisę privažiuoti prie jam priklausančio žemės sklypo žemėtvarkos projekte suprojektuotu bendro naudojimo keliu. Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas iš atsakovo V. D. ieškovui priteisė 360 Eur bylinėjimosi išlaidų, nurodo, jog bylinėjimosi išlaidos iš jo neturėtų būti priteistinos. Teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu nesutinka. Pažymėtina, jog UAB „Arlitanus“ ginčo kadastrinius matavimus atliko užsakovo V. D. užsakymu. Būtent atsakovas V. D. prašė patikslinti dar 2009 m. rugpjūčio 21 d. atliktus kadastrinius matavimus ir nurodė sklypo ribas. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylinėjimosi išlaidas priteisė iš abiejų atsakovų lygiomis dalimis.Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).CPK 93 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atsakovo V. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Loreta BraždienėHenrichas JaglinskisVirginijus Kairevičius