- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-01
- Bylos Nr.
- e2S-927-638/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14878-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Pareiškėjas
- N. G.
- Suinteresuotas asmuo
- M. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos N. G. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, suinteresuotas asmuo – M. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1731-1093/2024 patvirtino ieškovo M. K. ir atsakovės N. G. taikos sutartį (toliau ir – Taikos sutartis) civilinėje byloje pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei N. G. dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos, išlaikymo pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismo nutartis įsiteisėjo 2024 m. gegužės 29 d.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja N. G. (toliau – pareiškėja) 2024 m. gruodžio 2 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, prašydama išduoti vykdomąjį raštą dėl Taikos sutarties 5.1 ir 6 punktų nevykdymo, motyvuodama tuo, kad suinteresuotas asmuo M. K. pažeidinėja teismo nutartimi patvirtintą motinos bendravimo su vaiku tvarką.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo M. K. (toliau – suinteresuotas asmuo) pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodo, kad su prašymu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į prašymą suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėja negeba tinkamai rūpintis vaiku, negeba skirti jam reikalingo dėmesio ir meilės, todėl prarado su juo artimą emocinį ryšį, dėl ko sūnus atsisako bendrauti su motina šalių suderintu grafiku. Suinteresuotas asmuo kalbėjo su nepilnamečiu vaiku apie būtinumą bendrauti su motina, deda pastangas motinos ir vaiko ryšio atkūrimui, tačiau nepilnametis nurodo, kad motina skiria daugiau laiko kitiems asmenims, dėl ko jam su ja yra neįdomu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 4 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmetė. Teismas priteisė iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas atsisakė priimti pareiškėjos 2025 m. sausio 28 d. teismui pateiktus dokumentus ir juos grąžino pareiškėjai.
5. Teismas nurodė, kad vienareikšmiškų duomenų, kad bendravimas pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką nevyksta dėl suinteresuoto asmens kaltės dėl to, kad jis nevykdo teismo nutarties, byloje nėra. Teismas pažymėjo, kad pagal nustatytą bendravimo tvarką pareiškėjos ir sūnaus bendravimas gali prasidėti vykstant ugdymui, pareiškėjai pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos, t. y. suinteresuotam asmeniui net nedalyvaujant vaiko paėmime bendravimui, o aktyvius veiksmus atliekant pačiai pareiškėjai. Pareiškėja jokių duomenų apie tai, kad ji negalėjo paimti vaiko bendravimui iš ugdymo įstaigos dėl suinteresuoto asmens kaltės, kartu su prašymu nepateikė. Iš bylos duomenų gana aiškiai matyti, kad motinos ir vaiko bendravimas nevyksta pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką dėl to, kad vaikas atsisako vykti ar pasilikti pas motiną. Iš 2025 m. sausio 5 d. Vaiko situacijos vertinimo duomenų anketos, 2025 m. sausio 13 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendimo matyti, kad vaikas nenori bendrauti ir susitikti su mama, vaiko manymu, mama visada pikta, jis jaučiasi jai nereikalingas, neturi su ja ką veikti. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad vaiko nenoras bendrauti su motina yra atsiradęs dėl pačios motinos veiksmų, jis pats vaiką skatina bendrauti su motina, ieško būdų, kaip atstatyti sūnaus ir motinos ryšį, tačiau pareiškėja pagalbos atsisako. Šias suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes patvirtina jo pateiktas susirašinėjimas su pareiškėja, (duomenys neskelbtini) 2025 m. sausio 23 d. raštas. Įstatymai neįpareigoja kartu su vaiku gyvenančio tėvo naudoti prievartos priemones, jei vaikas nesutinka susitikti su skyrium gyvenančia motina, tačiau tuo pačiu teismas atkreipia dėmesį, kad, veikdamas vaiko interesais, tėvas turi dėti pastangas, siekdamas padėti sūnui palaikyti ryšį su motina, ką pagal bylos duomenis tėvas ir daro, o šias aplinkybes paneigiančių įrodymų pareiškėja nepateikė.
6. Taip pat pareiškėja kreipdamasi į teismą nurodė, kad suinteresuotas asmuo nesilaiko Taikos sutarties 6 punkto. Pagal šį Taikos sutarties punktą tėvai išlaiko vaiką faktinio buvimo su vaiku metu. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kad suinteresuotas asmuo neišlaiko vaiko, kad yra pareiškėjai skolingas.
7. Teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad suinteresuotas asmuo nevykdo teismo nutartimi patvirtintos bendravimo tvarkos, pareiškėja su sūnumi nebendrauja būtent dėl suinteresuoto asmens kaltės. Pagal teismo nutartimi nustatytą bendravimo tvarką, pareiškėja turi visas galimybes pasiimti vaiką bendravimui ir be tiesioginio vaiko dalyvavimo. Šioje konkrečioje situacijoje priverstinio sprendimo vykdymo procesas nepaspartins ir/ar neatkurs norimos motinos bendravimo tvarkos su sūnumi. Taip pat byloje nėra duomenų, kad suinteresuotas asmuo tuo metu, kai vaikas būna su juo, neišlaiko vaiko.
8. Teismas nurodė, kad 2025 m. sausio 27 d. nutartimi procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėjo dėl reikalingumo papildomai teisiškai įvertinti bylos duomenis, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Pareiškėja 2025 m. sausio 28 d. byloje pateikė papildomų įrodymų, tačiau juos pareiškėja pateikė po bylos išnagrinėjimo, dėl to teismas atsisakė priimti pateiktus dokumentus ir juos grąžino pareiškėjai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 4 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priimti pirmosios instancijos teismui 2025 m. sausio 27 d. pateiktus dokumentus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas visiškai neatsižvelgė į teismo nutarties dalį, kurioje aptariamas bendravimo su vaiku tvarkos organizavimas vaiko atostogų ugdymo įstaigoje metu (Sutarties 5.11 p.), taip pat švenčių metu (Sutarties 5.4 p.). Teismui pateiktame 2024 m. gruodžio 30 d. elektroniniame laiške pareiškėja nurodė, kad vaiko tėvas negrąžino sūnaus tiek 2024 m. gruodžio 25 d., tiek 2024 m. gruodžio 30 d. Tai yra bendravimo laikas vaiko atostogų ir šventinių dienų laikotarpiu, kai pareiškėja, vaiko motina, neturėjo galimybės „pasiimti vaiką bendravimui ir be tiesioginio vaiko tėvo dalyvavimo“. Kokias „pastangas“ dėjo suinteresuotas asmuo, kad mūsų sūnus praleistų su savo mama metines šventes (Kalėdas), jis nenurodė ir nepateikė teismui jokių įrodymų.
9.2. Vaiko teisių specialistų parengtuose dokumentuose fiksuotas vaiko nurodymas, kad jis nenori bendrauti su mama, kadangi mamai jis nereikalingas, akivaizdžiai yra įtakotas vaiko tėvo. Teismas vadovaujasi suinteresuoto asmens paaiškinimais, neva jis skatina vaiką bendrauti su motina. Tačiau teismui nepateikė jokių tokių savo veiksmų įrodymų. Būtent dėl to, kad tėvas neskatina vaiko bendrauti su motina pagal suderintą ir teismo patvirtintą bendravimo tvarką (pagal kurią vaikas bendravo su pareiškėja ilgą laiką) ir kreipėsi į Vaiko teisių specialistus, mediaciją.
9.3. Teismas nutartį priėmė vadovaudamasis tik suinteresuoto asmens pateiktais paaiškinimais ir dokumentais. Suinteresuoto asmens atstovas dokumentus teismui pateikė 2025 m. sausio 27 d., t. y. prieš pat teismo posėdį. Su šiais dokumentais pareiškėja neturėjo galimybės susipažinti iki teismo posėdžio ir pateikti savo paaiškinimus bei argumentus. Teismas šių dokumentų neišsiuntė, juos tiesiog prijungė prie bylos.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjos skundo netenkinti, teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.
10.1. Prieš šventes suinteresuotas asmuo daugelį kartų kalbėjo su vaiku apie jo būtinumą būti bei bendrauti su motina teismo nustatytu grafiku, tačiau sūnus kategoriškai atsisakė. Sūnus nurodė tiek tėvui, tie Vaiko teisių apsaugos tarnybai, kad mama skiria daugiau laiko kitiems asmenims, t. y. savo draugui ir draugėms nei jam, dėl ko jam su ja yra neįdomu. Sūnui būnant pas motiną, jis pastoviai skambindavo tėvui prašydamas padėti su namų darbais, bei tiesiog kai jam buvo liūdna ir neturėdavo ką veikti, nes mama, anot jo, buvo su svečiais, bei su juo nebendravo. Grįžęs iš motinos pas tėvą sūnus būdavo irzlus, piktas, neišsimiegojęs. Skundėsi, kad jam pas motiną blogai, bei liūdna, nes mama visą laiką būna su savo draugu, o jis žiūri televizorių, laukdamas, kol išeis jos draugas.
10.2. Suinteresuotas asmuo ne tik kad nepažeidė teismo patvirtintos taikos sutarties ir jos sąlygų, tačiau ir aktyviai iki šiol imasi priemonių atstatyti vaiko ir motinos ryšį, net mokėdamas už mokamas vaiko psichologo konsultacijas.
Žemesnės instancijos teismas
10.3. Pareiškėja neįdeda maksimalių pastangų atkurti ryšį su savo sūnumi, dėl ko jis nenori su ja bendrauti. Pirmosios instancijos teismas nutartyje teisingai pažymėjo, jog byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad suinteresuotas asmuo nevykdo teismo nutartimi patvirtintos bendravimo tvarkos ir pareiškėja su sūnumi nebendrauja būtent dėl suinteresuoto asmens kaltės. Šioje konkrečioje situacijoje priverstinio sprendimo vykdymo procesas nepaspartins ir/ar neatkurs norimos motinos bendravimo tvarkos su sūnumi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą, teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis).
13. Pareiškėja prašo priimti pirmosios instancijos teismui 2025 m. sausio 27 d. pateiktus rašytinius įrodymus – 2021 m. rugpjūčio 27 d.(duomenys neskelbtini), 2025 m. sausio 10 d. pažymą apie mediacijos pabaigą, 2025 m. sausio 27 d. paaiškinimą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku. Prašymą motyvuoja tuo, kad suinteresuoto asmens atstovas dokumentus teismui pateikė 2025 m. sausio 27 d., t. y. prieš pat teismo posėdį. Su šiais dokumentais pareiškėja neturėjo galimybės susipažinti iki teismo posėdžio ir pateikti savo paaiškinimus bei argumentus.
14. Byloje nustatyta, kad teismas 2025 m. sausio 27 d. nutartimi procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėjo 2025 m. vasario 4 d. Pareiškėja 2025 m. sausio 28 d. byloje pateikė papildomus įrodymus, paaiškinimą. Pažymėtina kad 2025 m. sausio 10 d. pažyma apie mediacijos pabaigą byloje yra pateikta, o 2021 m. rugpjūčio 27 d.(duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog buvo atliktas (duomenys neskelbtini) psichologinis įvertinimas, nėra naujas įrodymas. Be to, pareiškėja niekaip nepagrindė, kaip minėtas įrodymas susijęs su nagrinėjamu klausimu dėl vykdomojo rašto išdavimo. Apeliacinės instancijos vertinimu, minėti įrodymai, paaiškinimai neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo klausimą, todėl atsisakoma juos priimti.
15. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas išduoti vykdomąjį dokumentą pagal teismo nutartimi patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas, teisėtumo ir pagrįstumo.
16. CPK 646 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu galima išspręsti procesinius šio sprendimo vykdymo klausimus, tačiau ne įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015). Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys, nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje.
17. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1737-1093/2024 patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kurioje šalys susitarė dėl jų nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo.
18. Pareiškėja pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr.e2-1737-1093/2024 dėl taikos sutarties nesilaikymo punktų:, t. y.: 5.1. Tėvai bendrauja su vaiku po vieną savaitę (po septynias dienas) nuo pirmadienio iki pirmadienio, 6. Šalys susitaria, kad atsižvelgiant į nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, kiekvienas iš tėvų išlaikys vaiką faktinio buvimo su vaiku metu.
19. Dėl taikos sutarties civilinėje byloje Nr.e2-1737-1093/2024 6 punkto apeliacinės instancijos teismas pasisako, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kad suinteresuotas asmuo neišlaiko vaiko, kad yra pareiškėjai skolingas. Byloje nėra jokių minėtas aplinkybes patvirtinančių aplinkybių dėl vaiko neišlaikymo. Kita vertus, pareiškėja šios skundžiamos nutarties dalies neginčija. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo nevykdė taikos sutarties 6 punkto ir tai yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą.
20. Dėl taikos sutarties 5.1. punkto, kuriame nurodyta, kad tėvai bendrauja su vaiku po vieną savaitę (po septynias dienas) nuo pirmadienio iki pirmadienio, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad suinteresuotas asmuo nevykdo teismo nutartimi patvirtintos bendravimo tvarkos, pareiškėja su sūnumi nebendrauja būtent dėl suinteresuoto asmens kaltės. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjos ir sūnaus bendravimas iš tiesų nevyksta pagal teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą, nutartį įvertino faktines aplinkybes konkrečios situacijos kontekste. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad pagal nustatytą bendravimo tvarką pareiškėjos ir sūnaus bendravimas gali prasidėti vykstant ugdymui, pareiškėjai pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos, t. y. suinteresuotam asmeniui net nedalyvaujant vaiko paėmime bendravimui, o aktyvius veiksmus atliekant pačiai pareiškėjai. Pareiškėja jokių duomenų apie tai, kad ji negalėjo paimti vaiko bendravimui iš ugdymo įstaigos dėl suinteresuoto asmens kaltės, kartu su prašymu nepateikė. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į byloje esančius duomenis, t. y. byloje pateikta 2025 m. sausio 5 d. Vaiko situacijos vertinimo duomenų anketa, 2025 m. sausio 13 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendimas, iš kurių matyti, kad vaikas nenori bendrauti ir susitikti su mama, vaiko manymu, mama visada pikta, jis jaučiasi jai nereikalingas, neturi su ja ką veikti. Iš pateikto susirašinėjimo žinutėmis tarp šalių matyti, kad suinteresuotas asmuo vaiką skatina bendrauti su motina, ieško būdų, kaip atstatyti sūnaus ir motinos ryšį. Byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) 2025 m. sausio 23 d. psichologo raštas, kuriame nurodyta, kad 2025 m. sausio 21 d. psichologo siūlymu įvyko konsultacija su pareiškėja dėl ryšio tarp vaiko ir motinos atstatymo ir buvo susitarta dėl kito susitikimo, tačiau pareiškėja susitikimą atšaukė. Taigi, vienareikšmiškos išvados, kad bendravimas pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką nevyksta dėl suinteresuoto asmens kaltės, daryti negalima.
21. Pareiškėja iš esmės atskirąjį skundą grindžia ir tuo, kad teismas visiškai neatsižvelgė į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1731-1093/2024 patvirtintos ieškovo ir atsakovės taikos sutarties nutarties dalį, kurioje aptariamas bendravimo su vaiku tvarkos organizavimas vaiko atostogų ugdymo įstaigoje metu (Sutarties 5.11 p.), taip pat švenčių metu (Sutarties 5.4 p.).
22. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2024 m. gruodžio 30 d. pateikė papildomą prašymą dėl bendravimo tvarkos pažeidimų vaiko atostogų ir švenčių metu. Teismui pateiktame 2024 m. gruodžio 30 d. elektroniniame laiške pareiškėja nurodė, kad vaiko tėvas negrąžino sūnaus tiek 2024 m. gruodžio 25 d., tiek 2024 m. gruodžio 30 d.
23. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas dėl pareiškėjos nurodomų taikos sutarties 5.11 p., 5.4 p. pažeidimo nepasisakė.
24. Bylos duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-1731-1093/2024 taikos sutarties 5.4. punktu susitarta, kad vaiko tėvas poriniais kalendoriniais metais, o mama - neporiniais kalendoriniais metais praleidžia su vaiku šias šventes: - nuo gruodžio 24 d. nuo 10.00 val. iki gruodžio 25 d. 16.00 val.; nuo Šv. Velykų pirmosios dienos nuo 16.00 val. iki Šv. Velykų antrosios dienos 19.00 val.; per N. M. šventes, nuo gruodžio 31 d. nuo 17 val. iki sausio 1 d. iki 19 val.; taikos sutarties 5.11. punktu susitarta, kad žiemos (Kalėdų) atostogų laikotarpiu vaikas praleidžia lygiomis dalimis su abejomis Šalimis: poriniais metais 1-ą atostogų dalį vaikas praleidžia su tėčiu, 2-ą atostogų dalį praleidžia su mama, o neporiniais metais - 1-ą atostogų dalį praleidžia su mama, 2-ą atostogų dalį praleidžia su tėčiu.
25. Byloje prie atsiliepimo suinteresuotas asmuo pridėjo pokalbių transkripcijas, iš kurių matosi, kad suinteresuotas asmuo su pareiškėja kalbėjo telefonu 2024 m. gruodžio 25 d., tiek 2024 m. gruodžio 30 d. Iš pridedamų pokalbių matyti, jog suinteresuotas asmuo įkalbinėjo sūnų per Kalėdas vykti su motina kartu pas močiutę, tačiau vaikas atsisakė. Suinteresuotas asmuo pasiūlė atvykti pareiškėjai ir pasikalbėti su sūnumi bei pasiimti jį, tačiau pareiškėja pati su tokiu pasiūlymu nesutiko. Todėl šiuo atveju spręsti, jog pareiškėja neturėjo galimybės pasiimti vaiko per metines šventes nėra pagrindo, pokalbių turinys patvirtina, jog suinteresuotas asmuo dėjo pastangas, kad sūnus praleistų su savo motina metines šventes.
26. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėja neįrodė, kad suinteresuotas asmuo visiškai ar nuolatos nesilaiko pagal taikos sutartį nustatytos bendravimo tvarkos ar kurio nors jos punkto, taip pat, kad draudžia vaikui susitikti su pareiškėja. Iš byloje pateiktos susirašinėjimo medžiagos taip pat matyti, kad iš esmės suinteresuotas asmuo nedraudžia ir skatina vaiko ir pareiškėjos bendravimą.
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš esmės dėl šalių nesutarimų, pradėjus priverstinį bendravimo tvarkos vykdymą, konfliktai tarp šalių gali dar labiau išaugti, o tai dar labiau gali atsiliepti šalių vaiko psichologinei būsenai. Pažymėtina, kad taikos sutartimi patvirtintoje šalių bendravimo tvarkoje daug atvejų paliekama spręsti šalių sutarimu. CK 3.175 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvas ar motina, neveiksnių nepilnamečių tėvų tėvai (globėjai, rūpintojai) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Taigi, esant priežasčių, dėl kurių šalys negali vykdyti teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties, t. y. konkrečiu joje įtvirtintu būdu vykdyti savo kaip vieno iš tėvų pareigų, turi galimybę kreiptis į teismą, prašydami nustatyti kitokią bendravimo su vaiku tvarką, nei šiuo metu nustatyta.
28. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neišdavė pareiškėjai vykdomojo rašto ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas bei pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, t. y. jog suinteresuotas asmuo sumokėjo advokato padėjėjui 400 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, taip pat į tai, kad atskirasis skundas atmestas konstatuoja, kad iš pareiškėjos prašoma priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti neviršija nustatytų maksimalių priteistinų sumų, todėl iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui priteistina 400 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.