Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei, dalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui Tadui Dumbliauskui, atsakovės UAB „Kauno vandenys“ atstovui V. P., atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei R. D., nedalyvaujant trečiajam asmeniui A. P., nedalyvaujant trečiojo asmens IF P&C Insurance AS, viekiančio per IF P&C Insurance AS Lietuvos filialą atstovui, viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams UAB „Kauno vandenys“, Kauno miesto savivaldybei, dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys A. P., IF P&C Insurance AS, veikiantis per IF P&C Insurance AS Lietuvos filialą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų 501,63 Eur žalos atlyginimą, 67,69 Eur palūkanų, metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškinyje nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) transporto priemonei „BMW 525“, v/n (duomenys neskelbtini) važiuodama keliu (duomenys neskelbtini), ties sankryža su (duomenys neskelbtini), Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę. Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-ojo būrio P. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog duobė yra ties šuliniu. Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, kad transporto priemonės vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, kadangi: 1) duobė nebuvo paženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais; 2) priekyje važiavo kita transporto priemonė. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, kadangi nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Policijos pareigūnai užfiksavo, kad per eismo įvykį sugadinti transporto priemonės priekinis ir galinis kairės pusės ratai. Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju, transporto priemonės apžiūros metu ieškovės atstovas žalų ekspertas E. B. nustatė, kad per eismo įvykį nepataisomai sugadinta (reikalinga keisti) transporto priemonės priekinė ir kairės pusės padangos, bei sugadinta (reikalinga remontuoti) priekinis ir galinis kairės pusės ratlankiai, eikalinga automobilių ratų geometrijos patikra. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką, ieškovė vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (2010-03-31 redakcija, galioja nuo 2010-04-19, toliau - Taisyklės). Pagal Taisyklių II dalies „Draudimo sąlygos“ 9.5. punktą transporto priemonės sugadinimo atveju, nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Ieškovė įvertino ir apskaičiavo, kad per eismo įvykį transporto priemonei „BMW 525“ atsirado 734,20 Eur (2535,01 Lt) {transporto priemonės remonto kaina pagal UAB , Arfis“ pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą Serija AK Nr. 00011402) žala ir ją kompensavo išmokėdama draudimo išmoką. Draudimo išmoka išmokėta neišskaičiuojant pakeistų dalių nusidėvėjimo. Ieškovė 2012-08-24 ir 2012-10-29 ragino atsakoves per 15 (penkiolika) dienų atlyginti 734,20 Eur (2535,01 Lt) žalą, atsiradusią dėl 2012-05-21 eismo įvykio. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė netenkino ieškovės pretenzijos ir nurodė, jog už žalą atsakinga UAB „Kauno vandenys“. UAB „Kauno vandenys“ atsisakė atlyginti atsiradusią žalą, motyvuodami, jog duobė atsirado ne dėl UAB „Kauno vandenys“ veiklos, o Kauno miesto savivaldybė nurodė, kad įvykis atsirado dėl UAB „Kauno vandneys“ nuotekų šulinių nepriežiūros. Išieškant žalą, atsakovėms kyla pareiga atlyginti 501,63 Eur (1732,01 Lt), turtinė žala tebėra neatlyginta, todėl turėtų būti priteistina iš atsakovų ieškovei. Nagrinėjamu atveju ieškovė mano, kad Kauno miesto savivaldybė bei UAB „Kauno vandenys“ turi atsakyti solidariai. Remiantis pirmiau aptartomis aplinkybėmis ieškovė daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovai privalo solidariai atlyginti atsiradusią 569,32 Eur žalą CK 6.266 straipsnio pagrindu.

Trečiasis asmuo IF P&C Insurance AS, veikiantis per IF P&C Insurance AS Lietuvos filialą, nepateikė atsiliepimo į ieškinį, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos, byla nagrinėtina trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo A. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos, byla nagrinėtina trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, (duomenys neskelbtini) A. P., vairuodamas automobilį „BMW 525“, v/n (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Kaune, ties sankryža su (duomenys neskelbtini) gatve, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę. Transporto priemonių draudimo liudijimas LD Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog apgadintas automobilis buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-ojo būrio patrulio P. J. tarnybinis pranešimas patvirtina, jog A. P. vairuojamas automobilis „BMW 525“, v/n (duomenys neskelbtini)automobilio kairės pusės prakirstos abi padangos ties (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. sankryža. Minėtoje vietoje yra šulinys ties kuriuo yra susmukęs asfaltas ir susidaręs aštrus kampas. Automobilio vairuotojas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) esančiu kalnu nepastebėjo ties šuliniu susmukusio asfalto ir įvažiavo į jį abiem automobilio kairės pusės ratais. Vairuotojas (duomenys neskelbtini) paaiškinime nurodė, jog (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) gatve ir nepastebėjo ant kelio esamos duobės, kadangi tuo keliu važiavo pirmą kartą. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba (duomenys neskelbtini) priėmė nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. P. atžvilgiu nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. (duomenys neskelbtini) automobilio savininkas A. P. kreipėsi į ieškovą dėl žalos atlyginimo. Ieškovas išmokėjo 562,32 Eur draudimo išmoką. 2012-05-21 eismo įvykio metu patirtus sugadinimus patvirtina (duomenys neskelbtini) transporto priemonės techninės apžiūros aktas. Atlyginusi žalą, ieškovė 2012-08-24 parengė pretenziją Kauno miesto savivaldybės administracijai. Teismui buvo pateiktas Kauno miesto savivaldybės administracijos raštas, kuriame nurodoma, jog ieškovės pretenzija persiunčiama atsakovei UAB „Kauno vandenys“ nagrinėti pagal priklausomybę. UAB „Kauno vandenys“ 2012-11-05 pranešimu į pretenziją atsakė, kad su pateikta pretenzija nesutinka, nes duobė, dėl kurios galėjo būti apgadintas automobilis susiformavo nusidėvėjus kelio dangai, o ne dėl UAB „Kauno vandenys“ veiklos.

CK 6.1015 str. reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 str. 2 d. nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 str. pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį.

CK 6.266 str. 1 d. numatyta, kad žalą, padarytą dėl statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų trūkumo, turi atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad žala padaryta dėl nukentėjusiojo tyčios, didelio neatsargumo arba dėl nenugalimos jėgos.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nagrinėjamu atveju žala atsirado automobiliui įvažiavus į kelio važiuojamoje dalyje esančią duobę. Iš dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų, nustatyta, kad kelias, kurio važiuojamoje dalyje įvyko ginčo eismo įvykis nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei.

Ieškovas reikšdamas solidarų ieškinį Kauno miesto savivaldybei bei UAB „Kauno vandenys“ nurodė, kad už žalą yra atsakingi abu atsakovai, kadangi atsakovė Kauno miesto savivaldybė yra kelio ((duomenys neskelbtini) Kaune) savininkė ir valdytoja, o atsakovė UAB „Kauno vandenys“ yra kelio ((duomenys neskelbtini) Kaune) inžinerinių statinių — vandentiekio ir kanalizacijos įrengimų/įrenginių valdytoja.

Teismas negali sutikti su tokiais ieškovo argumentais.

Žalos atsiradimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos kelių įstatymas (2002 m. spalio 3 d. įstatymo Nr. IX-1113 redakcija), nustatantis Lietuvos Respublikos automobilių kelių plėtojimo, priežiūros ir naudojimosi jais teisinius pagrindus, numatė: kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme (Kelių įstatymo 2 str. 3 d.); kelio priežiūra – nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką (Kelių įstatymo 2 str. 8 d.); kelio savininkas – valstybė, savivaldybės, juridinis ar fizinis asmuo, kuriam kelias priklauso nuosavybės teise (Kelių įstatymo 2 str. 10 d.); kelio statiniai – visa tai, kas sukurta projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbais, naudojant statybos medžiagas, gaminius, dirbinius, produktus, ir yra tvirtai sujungta su žeme (tiltai, viadukai, estakados, pralaidos ir kita) (Kelių įstatymo 2 str. 11 d., 2008 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. X-1769 redakcija); kelio taisymas (remontas) – statybos rūšis, kurios tikslas iš dalies arba visiškai atkurti statybos techninių reglamentų nustatytas kelio ar kitų jo statinių savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo, arba jas pagerinti (Kelių įstatymo 2 str. 12 d.); vietinės reikšmės keliai naudojami vietiniam susisiekimui ir skirstomi į: 1) viešuosius kelius. Tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, bei gatvės gyvenamosiose vietovėse ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams; 2) vidaus kelius. Tai juridinių ir (ar) fizinių asmenų reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams) (Kelių įstatymo 3 str. 3 d.); vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims (Kelių įstatymo 4 str. 3 d.); kelių priežiūros tvarką nustato Vyriausybė (Kelių įstatymo 15 str.).

Kelių priežiūros tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 (toliau – ir Tvarka), be kita ko, numato: kelio (gatvės) naudojimo priežiūra – viešojo administravimo subjekto atliekama kontrolė, kurios tikslas – nustatyti, ar kelio techninė priežiūra atitinka įstatymų bei kitų teisės aktų, taip pat norminatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus; kelio priežiūra – nuolatiniai kelio darbai, kuriais siekiama užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką; kelio (gatvės) techninė priežiūra – kelio savininko (valdytojo) organizuojama kontrolė, užtikrinanti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) nustatytų svarbiausių kelio, kaip statinio, reikalavimų laikymąsi per visą kelio naudojimo trukmę (Tvarkos 2 p.); savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas (išskyrus 8.2.1 punkte nurodytus darbus), vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą (Tvarkos 6 p.); kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo (Tvarkos 12 p.): taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją kelio dalį, kelkraščius, skiriamąją kelio juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas (Tvarkos 12.1. p., 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1303 redakcija); prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas (Tvarkos 12.2. p.); kirsti, genėti (prižiūrėti) kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti medžius, keliančius pavojų saugiam eismui. Neleisti, kad kelio juostoje ir kelio apsaugos zonoje būtų sodinami, augtų želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui (Tvarkos 12.2. p., 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1303 redakcija); valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius (gatves) prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo (Tvarkos 13. p.): organizuoti kelių priežiūrą žiemos metu, valyti sniegą nuo kelių (Tvarkos 13.1. p.); naudoti slidumą mažinančias priemones kelių apledėjimo, tepalų išpylimo ir kitais važiuojamosios dalies užteršimo bei slidumo didėjimo atvejais (Tvarkos 13.2. p.); organizuoti kelių ir jų statinių apsaugą polaidžio metu (Tvarkos 13.3. p.); nustatyti keliuose avaringas vietas, analizuoti dėl kelių būklės įvykusių eismo įvykių priežastis, planuoti ir įgyvendinti eismo įvykių riziką mažinančias priemones (Tvarkos 13.4. p., 2007 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 284 redakcija); atlikti kelių ir jų statinių apžiūras, tikrinti konstrukcijų būklę, prireikus atlikti specialias apžiūras (Tvarkos 13.5. p.); iš eismo dalyvių ar kitų asmenų gavę informaciją apie kelyje esančią kliūtį, kuri trukdo eismui ir kelia pavojų, neatidėliojant organizuoti darbus, kad kliūtis būtų pašalinta, o jeigu to neįmanoma padaryti, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo reguliavimo priemonės, kol ši kliūtis bus pašalinta (Tvarkos 13.6. p., 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1303 redakcija); statinius, įrenginius, antžeminius ir požeminius inžinerinius tinklus, kitus objektus, esančius kelių juostose ir jų apsaugos zonose, rekonstruoja, taiso ir prižiūri jų savininkai (valdytojai) (Tvarkos 16. p.); melioracijos, hidrotechnikos ir kitus statinius, esančius kelių juostose, prižiūri, o kilus pavojui ar įvykus avarijai nedelsdami juos taiso (remontuoja) arba likviduoja jų savininkai (valdytojai) (Tvarkos 22. p.).

Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, galima teigti, kad kelio savininkas Kauno miesto savivaldybė žalos atsiradimo metu buvo atsakinga už statinių, įrenginių, antžeminių ir požeminių inžinerinių tinklų, kitų objektų, netgi ir esančių kelių juostose ir jų apsaugos zonose, tačiau nesančių kelio Kelių įstatymo prasme dalimi, priežiūrą, kadangi minėti teisės aktai nustatė, kad tokius objektus rekonstruoja, taiso ir prižiūri jų savininkai (valdytojai)“. Darytina išvada, kad už žalą, atsiradusią dėl netinkamos kelio dangos, kurios nusidėvėjimo metu susidarė duobė, yra atsakinga būtent atsakovė Kauno miesto savivaldybė.

Pagal statinių savininko (valdytojo) atsakomybę įtvirtinančio CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, o 2 dalis nustato prezumpciją, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Šiame straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys; kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų; veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veiksmu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011; 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-992/2014).

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju, žala atsirado automobiliui įvažiavus į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, duomenų, kad žala atsirado ar padidėjo dėl netinkamos nuotekų šulinio priežiūros nėra. Remiantis teismų praktikoje įtvirtina įrodymų tikėtinumo taisykle, įvertinus rašytinius įrodymus byloje, šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas vertina, kad žala atsirado dėl netinkamos kelio, esančio Žemaičių g., Kaune, ties sankryža su Aušros g., Kaune, priežiūros, o ne dėl jo važiuojamoje dalyje esančio nuotekų šulinio, kuris nėra kelio dalis ir nuosavybės teise priklauso ne kelio savininkui, priežiūros, kelio savininkas (Kauno miesto savivaldybė), yra atsakingas už atsiradusią žalą, todėl ieškinys Kauno miesto savivaldybės atžvilgiu tenkintinas.

Taigi už žalą, atsiradusią dėl netinkamos kelio dangos priežiūros, atsakinga atsakovė Kauno miesto savivaldybė, kuriai pagal įvykusio eismo įvykio metu, galiojusius teisės aktus yra pareiga prižiūrėti važiuojamojo kelio dangą. Byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną patvirtina, kad vairuotojas kelių eismo taisyklių pažeidimo nepadarė. Nors atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad asfaltas susmukęs ir susidaręs aštrus kampas dėl atsakovės UAB „Kauno vandenys“ netinkamos šulinio nuotekų priežiūros, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, kad UAB „Kauno vandenys“ nuotekų šulinio priežiūrą atliko netinkamai. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (LR CK 6.270 str. 1 d.). Byloje nėra duomenų, kad automobilio vairuotojas elgėsi neprotingai, kad negalėjo tinkamai įvertinti kelio dangos būklę pastebėti jokiais atitvarais neatžymėtos duobės ir išvengti autoįvykio. Svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad 2012-05-21 eismo įvykio vietos schemoje pažymėta, kad A. P. automobilis įvažiavo į duobę (0,4x03x0,15), jokių duomenų apie šalia esantį šulinį įvykio vietos schemoje nėra pateikta. Pastebėtina ir tai, kad byloje jokių duomenų, kad automobilio sugadinimai yra būdingi įvažiavus į atvirą šulinį, nėra pateikta. Darytina išvada, kad šių aplinkybių atsakovė Kauno miesto savivaldybė neįrodė (LR CPK 178 str.).

AB „Lietuvos draudimas“ žalai atlyginti draudėjui išmokėjo 569,32 Eur sumą, todėl įgijo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės. Atsižvelgiant į byloje esančius dokumentus ir išdėstytas aplinkybes, ieškinys tenkintinas, iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės ieškovo naudai priteistina 569,32 Eur žala.

Atsakovei Kauno miesto savivaldybei, praleidusiai terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla sutarties neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovui įstatyme numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015-05-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl tenkintina ir ši ieškinio dalis.

CK 6.261 str. numato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ir įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės priteistina 67,69 Eur palūkanos.

Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, ieškovei priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 7,50 Eur žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259-260, 263, 265, 268, 269, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Kauno vandenys“, įmonės kodas 132751369, ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, buveinė Vilniuje, J. Basanavičiaus g. 12, 501,63 EUR (penkis šimtus vieną eurą, 63 ct) žalos atlyginimą, 67,69 Eur (šešiasdešimt septynis eurus, 69 ct) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (569,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-05-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 7,50 Eur (septynių eurų, 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.