- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-04
- Bylos Nr.
- 2-62-237/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00890-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kregždienė
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Kauno skyriaus
- Atsakovas
- S. Ž.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Kauno skyriaus pareikštą ieškinį atsakovei S. Ž. dėl žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Kauno skyriaus ( toliau VSDFV Kauno skyrius) prašo priteisi iš atsakovės S. Ž. 7816,48 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė S. Makauskaitė paaiškino, kad Raseinių rajono policijos komisariate atliekant tyrimą pagal R. R. pareiškimą buvo nustatyta, kad 2008-06-05 jai koją perkando S. Ž., gyvenančios (duomenys neskelbtini), šuo. Už gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimą pagal ATPK 110 str. 5 d. S. Ž. paskirta 500 Lt bauda, atsakovė protokolą pasirašė, baudą sumokėjo. R. R. 2008-06-05 darbe įvykęs nelaimingas atsitikimas, VSDFV Kauno skyriaus 2008-07-23 sprendimu , pripažintas draudiminiu įvykiu. Dėl 2008-06-05 patirto sveikatos sutrikdymo R. R. nuo 2008-06-05 iki 2008-10-23 buvo nedarbinga, jai VSDFV Kauno skyriaus sprendimais paskirta 6102,27 Lt ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe pašalpa, R. R. neteko 45 procentų darbingumo jai paskirta netekto darbingumo periodinė kompensacija laikotarpiu nuo 2008-10-23 iki 2009-04-22 ir išmokėta 1714,21 Lt. Iš viso R. R. išmokėjus ligos pašalpą bei netekto darbingumo periodinę kompensaciją fondo biudžetui padaryta 7816,48 Lt žala. Naminių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų valdytojas, socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį. Prašo ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė advokatė L Užubalienė paaiškino, kad atsakovė ieškinio nepripažįsta. Paštininkei R. R. į koją įkando ne jai, o jos tėvui V. E. priklausęs šuo ir tai patvirtina veterinarijos gydytojo išduotas šuns apžiūros aktas. Ieškovas remiasi tuo, kad atsakovė sumokėjo baudą už gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimą, atsakovė baudą sumokėjo nesigilindama į tolesnes pasekmes, sumokėjo už tėvą, nes jis yra ligonis. Iš medicininių dokumentų matyti, kad R. R. buvo sužalota ne tik 2008-06-05, ji tą pačią koją buvo susižalojusi 2008-01-09 ir buvo dėl to nedarbinga, be to, ji turėjo ir kitų susirgimų, todėl nuo šuns įkandimo negalėjo taip ilgai tęstis gydymas ir nedarbingumas, dėl to ir žalos dydis būtų mažesnis. S. Ž. sunki turtinė padėtis, gyvena tėvų namuose, savo turto neturi, jei ir būtų įrodyta kaltė, ji negalėtų atlyginti tokio dydžio žalos. Ieškinį prašo atmesti.
Tretysis asmuo R. R. prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Iš nelaimingo atsitikimo darbe akto 2008-07-10 Nr. 5, matyti, kad 2008-06-05 d. Raseinių pašto laiškininkei R. R., jai nešiojant spaudą, (duomenys neskelbtini), nuo grandinės nutrūko S. Ž. priklausantis vilkinis šuo ir įkando į kairės kojos blauzdą, R. R. kreipėsi į VŠĮ Raseinių ligoninę ir policiją. ( b.l. 7-8). Iš prijungtos administracinės bylos matyti, kad 2008-07-04 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 507926, S. Ž. už tai, kad ji 2008-06-05 d. (duomenys neskelbtini) laikė kieme šunį, kuris nutrūko nuo grandinės ir įkando R. R. į kairės kojos blauzdą, Raseinių PK 2008-07-04 d. nutarimu S. Ž. nubausta pagal ATPK 110 str. 5 d. 500 Lt bauda, kaip pažeidusi 2002-02-21 Nr. 06 „Gyvūnų laikymo Raseinių rajone taisykles“ , 2008-07-15 d. ji baudą sumokėjo, iš jos paaiškinimo administracinėje byloje matyti, kad ji pripažino, kad laiko šunį apsaugai, ji neginčijo ir nenurodė, jog tai ne jos šuo, pati pasirašė ant protokolo, dalyvavo nagrinėjant bylą, nutarimo neginčijo. Iš VSDFV Kauno skyriaus direktoriaus 2008-07-23 sprendimo Nr. 8.18-591 matyti, kad 2008-06-05 įvykęs lengvas nelaimingas atsitikimas darbe R. R. buvo pripažintas draudiminiu įvykiu (b.l. 10). Iš R. R. išduotų nedarbingumo pažymėjimų matyti, kad ji buvo nedarbinga nuo 2008-06-05 iki 2008-10-23 (b.l. 11-16). Iš nedarbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma DLN-2 Nr. 0010413 (b.l. 17) matyti, kad R. R. nuo 2008-10-23 iki 2009-04-22 dėl nelaimingo atsitikimo darbe nustatyta 45 procentų netektas darbingumas Iš VSDFV Kauno skyriaus sprendimų matyti, kad R. R. buvo paskirta ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe pašalpa nuo 2008-06-05 iki 2008-10-23 (b.l. 18-22, 24) ir jai išmokėta 6102,27 Lt . Iš VSDFV Kauno skyriaus 2008-11-12 sprendimo Nr. 8.40-2486 (b.l. 23) matyti, kad jai dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pripažinto draudiminiu įvykiu, netekus 45 procentų darbingumo, skirta netekto darbingumo periodinė kompensacija nuo 2008-10-23 iki 2009-04-22, iš pažymos( b.l. 6) matyti, kad išmokėta 1714.21 Lt. Iš VSDFV Raseinių skyriaus pažymos ( b.l. 46) matyti, kad pagal pavedimą buvo patikrinta medicininė R. R. dokumentacija dėl nelaimingo atsitikimo darbe, išvadoje – kad darbingumo lygio pažyma išduota dėl nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2008-06-05 pasekmių. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo Ministerijos Jurbarko poskyrio ekspertizės akto Nr. G53/12(10), matyti, kad R. R. nustatyta komplikuota kąstinė plėštinė kairės blauzdos žaizda, kuri sukėlė išorinio pakinklio nervo, blauzdos nervo pakenkimus, duomenų, kad gydymasis nuo 2008-06-05 iki 2008-10-23, susijęs ne su minima trauma, o su kitais susirgimais ar kulkšnelio lūžimu nenustatyta, kad nuo 2008-10-23 iki 2009-04-22 nustatytas netektas 45 procentų darbingumo lygis yra dėl nelaimingo atsitikimo darbe ir nėra susietas su kitais susirgimais ar kulkšnelio lūžimu. Iš pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą (b.l. 55) matyti, kad atsakovės gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), iš seniūnijos pateiktos charakteristikos ( b.l. 56) matyti, kad ji gyvena šiuo adresu, kartu gyvena jos neįgalūs tėvai. Iš pažymos apie šeimos sudėtį ( b.l. 57) matyti, kad jos šeimoje yra dvi pilnametės dukterys. Iš pažymėjimo ( b.l. 66) matyti, kad pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. E..
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas.
Nustatyta, kad R. R. dėl nelaimingo atsitikimo darbe buvo paskirta ir išmokėta 6102,27 Lt ligos pašalpa, bei netekto darbingumo periodinė kompensacija 1714,21 Lt., viso išmokėjus 7816,48 Lt ,Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Kauno skyriui padaryta tokio dydžio žala. Nustatyta, kad R. R. , jai atliekant laiškininko darbą, sužalojo (duomenys neskelbtini) namo kieme nutrūkęs nuo grandinės šuo. Išnagrinėtoje administracinėje byloje kalta dėl šuns laikymo taisyklių pažeidimo pripažinta S. Ž. ir ji nubausta už tai pinigine bauda. Nutarimas yra įsiteisėjęs, baudą ji sumokėjo. Jos kaltė , kuri nustatyta administracinėje byloje, yra priežastiniame ryšyje su atsiradusia žala. LR CK 6.267 str. 1 d. reglamentuoja, kad naminių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas ( valdytojas). Atsakovė įrodinėja, kad ji nėra šuns savininkė, šuo priklauso jos tėvui, tačiau iš bylos aplinkybių matyti, kad ji yra deklaravusi gyvenamąją vietą ir nuolat gyvena kartu, tai yra, nors, jos teigimu ji nėra šuns savininkė, tačiau yra šuns valdytoja ir yra pripažinta ji, o ne jos tėvas , kalta dėl šio šuns laikymo taisyklių pažeidimo. LR CK 6.263 str. 2 d. numato, kad turtinę ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. LR CK 6.290 str. 1 d. numato, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. To paties straipsnio 3 d. nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį. Iš išdėstyto seka, kad žalą šiuo atveju privalo atlyginti atsakovė.
Pagrįstas ir įrodytas yra ir prašomos atlyginti žalos dydis. Atsakovė ginčijo , kad nuo šuns įkandimo negalėjo atsirasti tokios pasekmės, ir žala mažesnė, kad R. R. buvo susižalojusi tą pat koją ir anksčiau bei buvo nedarbinga, tačiau ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai , kuriais teismui nesivadovauti vertinant šuns įkandimo 2008-06-05 padarytus sužalojimus nėra pagrindo, nes nedarbingumo pažymėjimai, nedarbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma išduoti remiantis R. R. gydymo po traumos medicininiais dokumentais, o atsakovė nenurodė pagrįstų argumentų, kodėl teismas privalėtų nesivadovauti pateiktais dokumentais. Be to, atlikta ekspertizė įrodo, jog R. R. buvo gydoma ir tapo dalinai nedarbinga nuo šio nelaimingo atsitikimo ir tai nesusiję su jos ankstesne trauma.
Teismas neturi pagrindo sumažinti žalos atlyginimo dydžio, atsakovė dirba, jos šeimoje yra dukterys, kurios yra pilnametės, nėra pateikta įrodymų, kad atlyginus žalą atsirastų jai sunkių ir nepriimtinų pasekmių.
Patenkinus ieškovo ieškinį, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovas atleistas įstatymu (CPK 83 str. 1 d. 10 p.), priteistinos ekspertizės išlaidos ( b.l. 116), kurios sudaro 1059 Lt. ( CPK 91 str., 93 str. ) . Atsakovė yra įmokėjusi į teismo sąskaitą 1225 Lt. ( b.l. 108) , iš šios sumos 1059 Lt pervestini ekspertinei įstaigai, likusi suma grąžintina atsakovei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 268 ir 270 straipsniais, teismas
nusprendė:
Ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovės S. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovui Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Kauno skyriui, buveinė (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), a.s. Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas „Swedbank“, 7816,48 Lt ( septynis tūkstančius aštuonis šimtus šešiolika litų 48 ct) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti.
Priteisti iš S. Ž. 1059 Lt ( vieną tūkstantį penkiasdešimt devynis litus) Valstybinei teismo medicinos tarnybai prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos už ekspertizės aktą Nr. G.53/12(10), pervedant jos įmokėtus pinigus iš teismo sąskaitos, likusią įmokėtą sumą sugrąžinti S. Ž..
Priteisti iš atsakovės S. Ž. 234 Lt ( du šimtus trisdešimt keturis litus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, įmokant jas į Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke „Swedbank", banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.