Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-02-19 · Civilinė byla Nr. e2S-297-730/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-19
Bylos Nr.
e2S-297-730/2015
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-01116-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erinija Kazlauskienė
Atsakovas
UAB „Pajūrio mėsinė“, UAB „Hidrona“, P. A., R. J., S. J., A. J., S. L.
Ieškovas
AB „Klaipėdos vanduo“
Trečiasis asmuo
D. G., AB SEB bankas, UAB „Medicinos bankas“

Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. e2S-297-730/2015

Teisėja Inga Sakalauskaitė (Proceso Nr. 2-24-3-01116-2014-7)

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 113.2; 128.12; 122.3

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. vasario 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų UAB „Pajūrio mėsinė“, UAB „Hidrona“ ir UAB „Agrovet“ atstovo advokato R. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovams UAB „Pajūrio mėsinė“, P. A., R. J., S. J., A. J., S. L. teisių perėmėjai V. J., UAB „Hidrona“, UAB „Agrovet“, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vyriausybės, Z. R., A. M., UAB „Kerežis“ dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys D. G., AB SEB bankas, UAB „Medicinos bankas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-06-25 Klaipėdos rajono apylinkės teisme iškelta civilinė byla, kurioje nagrinėjami reikalavimai: 1) atsakovui UAB „Pajūrio mėsinė“ priklausančiuose žemės sklypuose, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti neatlygintiną neterminuotą servitutą, suteikiantį teisę AB „Klaipėdos vanduo“ naudotis minėtų žemės sklypų dalimi, tai yra : a) žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi, kurios plotas yra 0,0051 ha pagal UAB „Geometra“ 2001-02-26 sudarytą planą; žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi, kurios plotas yra (duomenys neskelbtini) 0,0273 ha pagal UAB „Geometra“ 2014-02-26 sudarytą planą ; c) žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalimi, kurios plotas yra 0,0046 ha pagal UAB „Geometra“ 2014-02-26 sudarytą planą; 2) atsakovui UAB „Agrovet“ priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr., esančiame (duomenys neskelbtini) nustatyti neatlygintiną, neterminuotą servitutą, suteikiantį teisę (duomenys neskelbtini)AB „Klaipėdos vanduo“ naudotis žemės sklypo dalimi, kurios plotas 0,0438 ha, pagal UAB „Geometra“ 2014-03-25 sudarytą planą; 3) atsakovei P. A. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nustatyti neatlygintą, neterminuotą servitutą, suteikiantį teisę AB „Klaipėdos vanduo“ naudotis žemės sklypo dalimi, kurios plotas yra 0,0273 ha pagal UAB „Geometra“ 2014-02-26 sudarytą planą; 4) atsakovėms B. J., R. J. ir S. J. priklausančiame žemės sklypuose, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), nustatyti neatlygintiną neterminuotą servitutą, suteikiantį teisę AB „Klaipėdos vanduo“ naudotis minėtų žemės sklypų dalimi, o konkrečiai: a) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi, kurios plotas yra 0,0137 ha, pagal UAB „Geometra“ 2014-02-26 sudarytą planą; b) žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalimi, kurios plotas yra 0,0132 ha, pagal UAB „Geometra“ 2014-02-26 sudarytą planą; 5) atsakovui A. J. priklausančiame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), nustatytiną, neterminuotą servitutą, suteikiantį teisę AB „Klaipėdos vanduo“ naudotis žemės sklypo dalimi, kurios plotas yra 0,0180 ha, pagal UAB „Geometra“ 2014-02-26 sudarytą planą; 6) atsakovei S. L. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nustatyti neatlygintiną neterminuotą servitutą, suteikiantį teisę AB „Klaipėdos vanduo“ naudotis žemės sklypo dalimi, kurios plotas yra 0,0361 ha pagal UAB „Geometra“ 2014-02-26 sudarytą planą; 7) atsakovams Z. R. ir A. M. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nustatyti neatlygintiną servitutą, suteikiantį teisę AB „Klaipėdos vanduo“ naudotis žemės sklypo dalimi, kurios plotas yra 0,0151 ha, pagal UAB „Geometra“ 20174-03-25 sudarytą planą; 8) atsakovui UAB „Kerežis“ priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. , (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), neatlygintiną neterminuotą servitutą, suteikiantį teisę AB „Klaipėdos vanduo“ naudotis žemės sklypo dalimi, kurios plotas yra 0,0093 ha pagal UAB „Geometra“ 2014-02-26 sudarytą planą. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovas yra geriamojo vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikėjas Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje. Ieškovas be kitų tinklų naudoja ir buitinių nuotekų tinklus, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančius UAB „Hidrona“, ieškovas yra teisėtas šių nuotekų tinklų naudotojas ir valdytojas. Dalis nuotekų tinklų yra įrengti atsakovams priklausančiuose žemės sklypuose. Pagal teisės aktų reikalavimus tam, kad ieškovas tinkamai vykdytų savo funkcijas ir užtikrintų viešąjį interesą kaip paslaugų tiekėjas, jis turi turėti nuolatinį priėjimą prie jo naudojamų tinklų.

2014-10-30 teisme gautas ieškovo atstovo advokato O. M. prašymas, kuriuo prašo sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki bus priimtas sprendimas Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr. 2-542-524/2014 dėl infrastruktūros sąlygų nustatymo. Prašyme nurodė, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamojoje byloje Nr. 2-542-524/2014 vyksta ginčas dėl infrastruktūros naudojimo sąlygų nustatymo, UAB „Hidrona“, be kita ko, prašo, kad būtų pripažinta jos teisė ir pareiga eksploatuoti jai priklausančius nuotekų tinklus. Jeigu teismas patenkintų šį reikalavimą, vietoj AB „Klaipėdos vanduo“ atsirastų kitas infrastruktūros valdytojas – jos savininkas UAB „Hidrona“, o tai turėtų įtakos ieškinio reikalavimui šioje byloje.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-12-05 nutartimi ieškovo AB „Klaipėdos vanduo“ prašymą dėl bylos sustabdymo tenkino. Civilinę bylą sustabdė iki bus išnagrinėta Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-542-524/2014 pagal ieškovo AB „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovui UAB „Hidrona“ ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl naudojimosi nuotekų tinklais tvarkos nustatymo. Teismas pripažino, kad abi nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad nėra galimybės išnagrinėti šios civilinės bylos, neišnagrinėjus Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-542-524/2014 dėl naudojimosi nuotekų tinklais tvarkos nustatymo, kadangi ginčo dėl UAB „Hidrona“ priklausančių tinklų naudojimosi teisės ir tvarkos išsprendimas turės įrodomąją ir privalomąją galią šiai bylai, kurioje nagrinėjamas reikalavimas dėl servitutų nustatymo. Sustabdžius šią bylą bus išvengta prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, užtikrintas civilinio proceso koncentruotumo principas laiko ir šalių bylinėjimosi išlaidų atžvilgiu.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovų atstovas prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-12-05 nutartį panaikinti ir ieškovės AB „Klaipėdos vanduo" prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais.

1. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl UAB „Hidrona“ priklausančių nuotekų tinklų atkarpos, esančios nuo šulinio KŠ71 iki šulinio 211, naudojimo tvarkos ir atlygio už UAB „Hidrona“ turto naudojimą nustatymo. Ši civilinė byla iki šiol nėra išnagrinėta, galutiniu įsiteisėjusiu teismo sprendimu ieškovei nėra nustatyta naudojimosi UAB „Hidrona“ nuotekų tinklu tvarka, nėra pakeista ginčo nuotekų tinklų eksploatavimo ir naudojimo tvarka, pagal kurią ginčo tinklą visada eksploatavo UAB „Hidrona“, todėl AB „Klaipėdos vanduo" šiuo momentu negali būti laikoma teisėta minėtų nuotekų tinklų eksploatuotoja, nors de fakto šiuo svetimu turtu naudojasi aptarnaudama abonentus bei vartotojus.

2. Klaipėdos rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje atsakovai aiškiai išdėstė poziciją, jog AB „Klaipėdos vanduo“ nėra nei ginčo nuotekų tinklo savininkė, nei valdytoja (tinklo neeksploatuoja), todėl atitinkamai ieškovė negali būti laikoma turinčia teisę kreiptis į teismą dėl servituto nuotekų tinklams nustatymo, dėl šios priežasties AB „Klaipėdos vanduo“ neturėjo teisės reikšti ieškinio dėl priverstinio servituto nustatymo ir atitinkamai nėra tinkamas ieškovas civilinėje byloje Nr. 2-1526-867/2014, pastarąsias aplinkybes teismas privalo išnagrinėti civilinėje byloje Nr. 2-1526-867/2014.

3.Teisinio pagrindo stabdyti civilinės bylos Nr. 2-1526-867/2014 nagrinėjimą nėra, nes nėra kliūčių, trukdančių teismui išnagrinėti bylą.

4.AB „Klaipėdos vanduo“ nėra teisėta nuotekų tinklų naudotoja ir valdytoja, todėl į teismą kreiptis dėl servituto nustatymo teisės neturi, o tai yra ieškinio atmetimo prielaida. Net jei Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje byloje ir būtų nustatyta ieškovės teisė naudoti ginčo nuotekų tinklus, ji turėtų teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl priverstinio servituto nustatymo, tačiau tik tokiu atveju, jei dėl servituto nepavyktų su atsakovais - savininkais susitarti gražiuoju. Šiuo atveju šioje byloje nėra objektyviai būtini faktai, nustatinėjami civilinėje byloje Nr. 2-542-524/2014, be kurių nėra galimybės išnagrinėti šios civilinės bylos Priešingai šioje byloje yra aišku, jog ieškovė nėra teisėta infrastruktūros valdytoja ir šios aplinkybės net nereikia byloje įrodinėti, kadangi jokių įrodymų, patvirtinančių teisėtą infrastruktūros valdymo pagrindą ieškove nėra pateikusi. Ieškovės prašymas sustabdyti civilinę bylą vertintinas kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis, nepagrįstas proceso vilkinimas.

5.Ieškovė ieškinį šioje byloje pareiškė jau esant ginčui bei civilinės bylos Nr. 2-542- 3-4/2014 nagrinėjimui, todėl laikytina, kad aplinkybės, kurios nurodomos kaip tariamas pagrindas civilinės bylos sustabdymui, jau egzistavo pareiškiant ieškinį ir tai nebuvo kliūtimi susilaikyti nuo ieškinio pareiškimo. Tokia situacija ir ieškovės procesinis elgesys suponuoja išvadą, kad jei nebuvo pagrindo reiškiant ieškinį laukti civilinės bylos Nr. 2-542-524/2014 išnagrinėjimo rezultato, nėra pagrindo šio rezultato laukti dabar, tuo labiau, kad byla Nr. 2-542-524/2014 yra sustabdyta daugiau nei vieneri metai bei neaišku kada bus atnaujinta, nagrinėjant ginčą šioje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdytas bylos nagrinėjimas iki bus išnagrinėta Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-542-524/2014 (dabar Nr. 2-280-524/2015) pagal ieškovo AB „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovui UAB „Hidrona“ ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl naudojimosi nuotekų tinklais tvarkos nustatymo. Pirmosios instancijos sprendimą dėl bylos sustabdymo motyvuoja tuo, kad abi nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad nėra galimybės išnagrinėti šios civilinės bylos, neišnagrinėjus Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-542-524/2014 dėl naudojimosi nuotekų tinklais tvarkos nustatymo, kadangi ginčo dėl UAB „Hidrona“ priklausančių tinklų naudojimosi teisės ir tvarkos išsprendimas turės įrodomąją ir privalomąją galią šiai bylai, kurioje nagrinėjamas reikalavimas dėl servitutų nustatymo. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. CPK 163 straipsnis apibrėžia bylos sustabdymo instituto sąvoką ir nustato principines sąlygas, kurioms esant byla gali būti sustabdyta: bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės. Teismas pažymi, jog bylos sustabdymas galimas esant šių sąlygų visumai: 1) turi būti konstatuotos įstatymuose numatytos objektyvios aplinkybės; 2) tos aplinkybės kliudo išnagrinėti civilinę bylą; 3) jų buvimas nepriklauso nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios.

Pažymėtina, jog sustabdžius civilinę bylą, užsitęsia teismo procesas. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą (CPK 2, 7 straipsniai). Dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą.

CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspęsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2010 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2010; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012; kt.). Šis privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje; negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatinėjami kitoje byloje, tačiau bus reikšmingi ir nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-413/2008; 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012). Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-268/2005; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012; kt.).

Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, visų pirma turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatinėjami kitoje civilinėje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimo dalyką (byloje nustatytinus faktus) lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų į juos pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008; plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012.).

Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, formuojamai teismui praktikai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, turėjo tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Teismas, spręsdamas, ar tarp dviejų nagrinėjamų civilinių bylų yra tiesioginis teisinis ryšys ar ne, turėjo išsiaiškinti, kokie konkretūs teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą sustabdė pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, ir kokie nustatinėjami civilinėje byloje, dėl kurios sustabdė bylą. Šiuo atveju teismas aplinkybės, ar yra ar ne minėtas tiesioginis teisinis ryšys, iš esmės neatskleidė, nutartyje nenurodyti konkretūs teisiškai reikšmingi faktai, kurie gali turėti įtakos šios bylos nagrinėjimui. Pirmosios instancijos teismas nutartyje formaliai nurodė, kad abi nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad nėra galimybės išnagrinėti šios civilinės bylos, neišnagrinėjus Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-542-524/2014 dėl naudojimosi nuotekų tinklais tvarkos nustatymo, kadangi ginčo dėl UAB „Hidrona“ priklausančių tinklų naudojimosi teisės ir tvarkos išsprendimas turės įrodomąją ir privalomąją galią šiai bylai, kurioje nagrinėjamas reikalavimas dėl servitutų nustatymo.

Sustabdytoje nagrinėjamoje civilinėje byloje yra reiškiami reikalavimai dėl servitutų nustatymo atsakovams priklausančiuose žemės sklypuose ar jiems priklausančiose žemės sklypų dalyse. Reikalavimų pagrindu nurodomų aplinkybių esmė, jog būtinumas nustatyti servitutus yra todėl, kad būtų užtikrintas ieškovui Lietuvos Respublikos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo, poįstatyminių aktų nustatytų funkcijų vykdymas, sudarant tinkamą ir pakankamą priėjimą prie jo naudojamų buitinių nuotekų tinklų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančių UAB „Hidrona“. Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 15 straipsnio 8 dalies 4 punktą, viešasis vandens tiekėjas privalo nustatyta tvarka eksploatuoti ir prižiūrėti nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomą vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą bei kitą valdomą turtą, nes tik taip jis gali užtikrinti nepertraukiamą geriamojo vandens tiekimą.

CK 4.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog į teismą dėl servituto nustatymo turi teisę kreiptis daikto savininkas ar valdytojas. Atkreiptinas dėmesys, jog ši CK nuostata yra ne procesinio teisinio, o materialinio teisinio pobūdžio, susijusi ne su ieškovo teise kreiptis į teismą, bet su jo teise į reikalavimo patenkinimą. Civiliniai įstatymai šia nuostata apibrėžė asmenų, kurių metu atitinkamos materialinės teisės gali būti ginamos daiktiniais teisiniais būdais ratą, todėl bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad į teismą besikreipęs asmuo nėra daikto savininkas ar valdytojas, jo reikalavimas turėtų būti atmetamas ne dėl procesinio teisinio pobūdžio, o dėl materialinio teisinio pobūdžio priežasčių.

Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-542-524/2014 yra nagrinėjamas ginčas pagal ieškovo AB „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovui UAB „Hidrona“ ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl naudojimosi buitinių nuotekų tinklais, dėl kurių galimybe naudotis yra reiškiami reikalavimai dėl servitutų nustatymo šioje byloje. Ieškovas ieškiniu prašo nustatyti atsakovui priklausančių nuotekų tinklų, unikalus Nr. , (duomenys neskelbtini) atkarpos DN150 mm – apie 75 m, DN200 mm – apie 360 m, esančios nuo šulinio KŠ71 iki šulinio 211, reikalingos viešajam vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, naudojimosi tvarką tokiomis sąlygomis: 1) nustatyti ieškovui teisę naudoti atsakovui nuosavybės teise priklausančių nuotekų tinklų atkarpą neterminuotam laikui ir iš nuotekų tvarkymo paslaugos gauti pajamas naudojantis ginčo tinklais, 2) nustatyti 242,99 Lt per mėnesį arba 2 915,89 Lt per metus dydžio atlygį, kurį ieškovas privalės mokėti atsakovui už naudojimąsi ginčo tinklais, 3) nustatyti ieškovui pareigą savo lėšomis eksploatuoti (likviduoti gedimus, atlikti kapitalinį bei einamąjį remontą) ir prižiūrėti ginčo tinklus pagal teisės aktų, reglamentuojančių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimą bei priežiūrą, reikalavimus, 4) nustatyti atsakovui pareigą netrukdyti esamiems ir būsimiems nuotekų tvarkymo paslaugų vartotojams bei abonentams neatlygintinai prijungti savo nuotekų tvarkymo tinklus prie atsakovui priklausančių ginčo tinklų ir šiais tinklais šalinti nuotekas. Atsakovas pateikė ieškovui priešieškinį, kuriuo prašo: 1) pripažinti ieškovo prievolę neterminuotai nuo 2012-01-01 mokėti atsakovui 1,85 Lt (+PVM) kompensaciją už kiekvieną per nuotekų tinklus transportuotą nuotekų kubinį metrą ir įpareigoti ieškovą vykdyti prievolę pagal 2009-04-17 susitarime nustatytas sąlygas, 2) pripažinti atsakovui teisę ir pareigą eksploatuoti jai priklausančius nuotekų tinklus.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš esmės ir tarp šalių ginčo nėra, jog Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-542-524/2014 yra nagrinėjamas ginčas pagal ieškovo AB „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovui UAB „Hidrona“ ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl naudojimosi nuotekų tinklais, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančių UAB „Hidrona“, pagrįstumo ir teisėtumo.

Tačiau Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-542-524/2014 yra nagrinėjamas ginčas dėl UAB „Hidrona“ priklausančių nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atkarpos DN150 mm – apie 75 m, ir atkarpos DN200 mm – apie 360 m, esančios nuo šulinio KŠ71 iki šulinio 211, kas sudaro tik 435 metrus visų nuotekų tinklų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančių UAB „Hidrona“. Kaip nustatyta iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, kad, nuotekų tinklų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančių UAB „Hidrona“, ilgis iš viso yra 1515 metrai. Reikalavimai šioje nagrinėjamoje byloje yra reiškiami dėl servitutų nustatymo 8 žemės sklypuose ar jų dalyse. Neaišku ar šioje nagrinėjamoje byloje yra prašoma nustatyti servitutą dėl galimybės naudotis ta 435 metrų ilgio nuotekų dalimi, dėl kurios naudojimo pagrįstumo ir teisėtumo yra sprendžiamas ginčas Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-542-524/2014, kokiame konkrečiame žemės sklype ar sklypuose, ar jų dalyse, kuriuose prašo nustatyti servitutus, ši 435 metrų ilgio nuotekų tinklų dalis yra, ar byloje yra reiškiami reikalavimai dėl servitutų nustatymo dėl galimybės naudotis didesne nuotekų tinklų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančių UAB „Hidrona“, dalimi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik nustačius tokio pobūdžio konkrečius teisiškai reikšmingus faktus, yra galimybė spręsti ar tarp nagrinėjamos bylos ir Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamos civilines bylos Nr. 2-542-524/2014 yra tiesioginis prejudicinis ryšys ir šios bylos nėra galimybės išnagrinėti iki nebus išnagrinėta Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-542-524/2014.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tuo atveju, jei būtų nustatyta, jog šioje nagrinėjamoje byloje yra reiškiami reikalavimai dėl servitutų nustatymo dėl galimybės naudoti žymiai didesnę dalį nuotekų tinklų, kurių unikalus Nr. , (duomenys neskelbtini) priklausančių UAB „Hidrona“, bylos sustabdymas dėl visų reikalavimų iki Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-542-524/2014 būtų išnagrinėtas ginčas dėl nuotekų tinklų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 435 metrų ilgio atkarpos naudojimo pagrįstumo ir teisėtumo, neatitiktų civilinio proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų, prieštarautų civilinio proceso tikslams (CPK 2,7, 72 straipsniai).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad formuojama teismų praktika, jog civilinės bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu ir bylų sujungimo, išskyrimo, numatyto CPK 136 straipsnyje santykis teismų praktikoje aiškinamas civilinio proceso tikslo – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, įgyvendinimo ir ilgesnės teismo proceso trukmės sustabdžius bylą aspektais. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai. Jei panašaus pobūdžio priešiniai reikalavimai nagrinėjami atskirose bylose, teismas, atsižvelgdamas į bylų (bylos) aplinkybes (kilusio ginčo pobūdį, įrodinėjimo dalyką, byloje dalyvaujančius asmenis), siekdamas greičiau ir operatyviau išnagrinėti abi bylas, gali vienos iš jų nestabdyti, bet jas sujungti ir taip realiai įgyvendinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis) bei užtikrinti vieno iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti tarp šalių teisinę taiką (CPK 2 straipsnis), įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2013-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-767/2013; 2012-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-342/2012; 2011-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1448/2011; 2011-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-884/2011; 2010-08-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-974/2010).

Nurodyti išaiškinimai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, net ir konstatavęs tarp nagrinėjamų bylų prejudicinį ryšį, visų pirma turėtų spręsti dėl susijusių reikalavimų išskyrimo, sujungimo galimybės ir tik nustatęs faktinius bei teisinius pagrindus, dėl ko jie negalėtų būti sujungti, spręsti dėl civilinės bylos sustabdymo. Teismui sprendžiant, kuriuo institutu (bylos sustabdymo ar bylų sujungimo) naudotis, svarbios visos susijusių bylų aplinkybės: bylose keliamų klausimų pobūdis, bylose dalyvaujančių asmenų skaičius, proceso stadija, kurioje yra susijusios bylos, šalių procesinis elgesys (proceso vilkinimo tikimybė) ir kt. Esant galimybei taikyti tiek bylos sustabdymo, tiek bylų sujungimo, išskyrimo institutus, svarbu nustatyti, kurio iš jų taikymas leis greičiausiai, mažiausių teismo ir byloje dalyvaujančių asmenų pastangų dėka pasiekti civilinio proceso tikslus.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, nes netinkamai įvertino aplinkybes dėl nagrinėjamų bylų prejudicinio ryšio, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl bylos sustabdymo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų procesiniam nagrinėjamo klausimo rezultatui.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl bylos sustabdymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Erinija Kazlauskienė