Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nuo 2021 m. balandžio 12 d. vykdantis individualią veiklą, teistas du kartus (teistumas neišnykęs):

1) Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį, 20 MGL (753,20 Eur) bauda, į bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas ir likusi sumokėti baudos dalis – 18 MGL (677,88 Eur); paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams ir turto (automobilio) konfiskavimas; 2020 m. spalio 26 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro (dėl specialios teisės atėmimo);

2) Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiu asmeniu dėl nusikalstamo veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL dydžio – 188,30 Eur įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą;

3) Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu subendrinta, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį sumažinta, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalis su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme subendrinta, galutine 50 parų arešto bausme ir 18 MGL (677,88 Eur) bauda; paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams ir turto – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos (850 Eur) konfiskavimas; 2020 m. lapkričio 3 d. paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus atlikęs arešto bausmę, 2020 m. rugsėjo 4 d. įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą (dėl specialiosios teisės atėmimo); baudos nesumokėjęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. S. J. 2022 m. balandžio 12 d., apie 20.20 val. (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6820“ Nr. ARHM-00356 (patikros sertifikato Nr. 1540456) nustatytas 1,92 promilės neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

1.1. Be to, jis vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: būdamas nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2020 m. rugsėjo 1 d., pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metus (baudžiamojo poveikio priemonės pradžia – 2020 m. rugsėjo 1 d.), 2020 m. lapkričio 6 d., būdamas rašytinai supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus 2020 m. lapkričio 6 d. sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu Nr. 4VD-6591, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra 2022 m. balandžio 12 d., apie 20.20 val. (duomenys neskelbtini) , vairavo lengvąjį automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. J. kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, jog tėvo draugė paprašė pasirūpinti jos automobiliu prieš jį parduodant. Jis sutiko padėti jį suremontuoti. Automobilį reikėjo nuvaryti pas meistrą. Neradęs, kas galėtų jį pavairuoti, nusprendė pats jį nuvairuoti. Galvojo, jog automobilį reiks palikti pas meistrą ir vairuoti nebereiks, tačiau meistras pasiūlė išgerti. Išgertuvių metu jie kažkodėl susipyko ir meistras liepė automobilį išsivežti. Nesijautė labai išgėręs, todėl nusprendė vairuoti pats ir buvo pareigūnų sustabdytas. Nepamena, kada tiksliai įvyko įvykis, bet, atrodo, šiais metais, maždaug prieš mėnesį. Sutiko su kaltinime nurodyta data. Sustabdytas jis buvo (duomenys neskelbtini) . Tuo metu gyveno nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). Automobilį laikė pas tėvą kieme (duomenys neskelbtini), kur jį ir remontavo. Automobilis priklausė A. T. – tėvo sugyventinei. Automobilį ši pirko savo sūnui, bet jam automobilio nebereikėjo, todėl jį nusprendė parduoti. Tuo automobiliu niekas nevažinėjo ir rakteliai visada būdavo mašinoje. Tėvo draugė nežinojo, kad jis neturi teisės vairuoti. Iš tėvo namų jis pats nusprendė nuvažiuoti pas meistrą D. į (duomenys neskelbtini) rajoną. Nuvažiavo apie 15 val. Ten alkoholį vartojo apie 3-4 valandas – išgėrė 2 butelius po 0,5 litro degtinės. Tuo metu nesuprato, kad yra neblaivus, jautėsi adekvačiai, tačiau suvokė vartojęs alkoholį, žinojo tokio vairavimo pasekmes. Iš meistro važiavo atgal pas tėvą į namus. Policija jį sustabdė reido metu. Iš pradžių jo girtumas buvo patikrintas per atstumą, o tada pareigūnai liepė pūsti į alkotesterį, į kurį pūtė du kartus. Pirmą kartą buvo nustatytas apie 2 promilių girtumas, o antrą kartą rodmenys tik truputį sumažėjo. Su alkotesterio parodymais sutiko. Transporto priemonę pareigūnai apžiūrėjo, paėmė raktelius, jo paties nesulaikė. Transporto priemonė buvo grąžinta savininkei ir stovi tėvo kieme. Kaltinamasis nurodė nesutinkantis su byloje nustatyta transporto priemonės verte – 790 eurų, vėliau patvirtino sutinkantis. Kaltinamojo nuomone, automobilis vertas vos 300 eurų, nes, anot jo, sugedusi automobilio greičių dėžė, automobilis paveiktas korozijos. Nežinojo, kiek A. T. sumokėjo už šį automobilį. Šiuo metu transporto priemonė, pasak jo, yra kieme, ja niekas nesinaudoja. S. J. patvirtino anksčiau du kartus buvęs teistas už vairavimą neblaiviam – 2017 m ir 2020 m. Teisę vairuoti turėjo, bet jau senokai prarado, jos nesusigrąžino. Šiandien kaltinamas už tokį pat nusikaltimą. Taip pat suprato darantis ir baudžiamąjį nusižengimą, t. y. nevykdęs baudžiamojo poveikio priemonės. Su 2020 metais priimtu nuosprendžiu buvo susipažinęs, probacijos tarnyboje lankėsi, jam pasirašytinai buvo išaiškinta, kad negali vairuoti. Negalėjo paaiškinti tokio savo poelgio priežasčių, tačiau pripažino turintis priklausomybę alkoholiui, tai supratęs tik dabar. Paaiškino, jog nori susitvarkyti gyvenimą, kreiptis į medikus, lankė kursus ir ieško pagalbos atsikratyti priklausomybės. Nuo balandžio mėnesio alkoholio nevartoja, transporto priemonės nevairuoja. Anksčiau nedirbo, nes turėjo problemų su sveikata. Dabar susirado darbą ir nori susimokėti visas skolas – teismo skirtas baudas, kurių nesumokėjo dėl prastos finansinės padėties. Antstolis jokių išieškojimų, jo įsitikinimu, nevykdo. Nežino, ar dėl šio įvykio administracinė teisena nutraukta, tačiau anksčiau buvo baustas už eismo įvykį, sukeltą neturint teisės vairuoti, o kitoje byloje – dėl žalos, padarytos gatvių apšvietimui, tačiau paskirtų nuobaudų nepamena. Savo elgesį nurodė vertinantis kaip nepateisinamą ir labai gailisi.

3.3. Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. balandžio 12 d. tarnybiniu pranešimu Nr. IBPS-V-909865-22 ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-12535-22 S. J. atžvilgiu pradėtas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nustačius, kad 2022 m. balandžio 12, apie 20.20 val. (duomenys neskelbtini) Šiaulių AVPK VTT SPS pareigūnai sustabdė transporto priemonę „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo neblaivus (nustatytas 1,92 promilės girtumas) S. J., gimęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 4).

4. Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2022 m. balandžio 22 d. tarnybiniu pranešimu Nr. IBPS-V-1004478-22 ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-12535-22 S. J. atžvilgiu pradėtas ir pagal BK 243 straipsnį, nustačius, kad nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu, kuriuo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metus (baudžiamojo poveikio priemonės pradžia – 2020 m. rugsėjo 1 d.), S. J. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nes 2022 m. balandžio 12 d., apie 20 val. 20 min. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9).

4.1. Iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžio matyti, kad S. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, ir nuteistas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu subendrinta, pritaikius BK 64¹ straipsnį sumažinta, pagal BK 64 straipsnio 1, 2 dalis su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. spalio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme subendrinta, galutine 50 parų arešto bausme ir 18 MGL (677,88 Eur) bauda, bei paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metus, bei turto – automobilio „Mersedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 850 eurų konfiskavimas (b. l. 107–113).

4.2. Probacijos tarnybos 2022 m. balandžio 19 d. pranešimu Nr. 4S-4126 ikiteisminio tyrimo institucija – Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono PK informuota, jog S. J., gim. (duomenys neskelbtini), į Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus registrą įrašytas 2020 m. rugsėjo 4 d. vykdant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo. Teismo nuosprendžiu jam skirta 49 parų arešto bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metų laikotarpiui. Baudžiamojo poveikio priemonės pabaiga – 2025 m. spalio 20 d. S. J. 2020 m. lapkričio 6 d. atvyko į Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrių, kur buvo pasirašytinai supažindintas su jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir sąlygomis, teisinėmis pasekmėmis dėl vengimo vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę (b. l. 67–68).

4.3. Iš Probacijos tarnybos 2020 m. lapkričio 6 d. sudaryto bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano Nr. 4VD-6591 nuorašo matyti, kad su šiuo planu S. J. pasirašytinai supažindintas 2020 m. lapkričio 6 d. ( b. l. 69–75).

5. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

5.1. BK 243 straipsnyje nustatyta atsakomybė tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).

5.2. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismas sprendžia, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo S. J. padarytoms nusikalstamoms veikoms, numatytoms BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus savo kaltę vairavęs transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas, t. y. 2022 m. balandžio 12 d., apie 20.20 val. (duomenys neskelbtini), vairavęs automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,92 promilės neblaivumas, bei tais pačiais veiksmais vengęs atlikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu jam paskirtą jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą penkerius metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, pripažino visiškai, jo parodymus patvirtina tarpusavyje sutampantys ir vienas kitą papildantys įrodymai byloje: liudytojų parodymai, įvykio vietos, kitų objektų apžiūros protokolai, neblaivumo nustatymo aktas ir kiti. S. J. nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį.

7. Kaltinamasis S. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 243 straipsnis), nusikalstamos veikos baigtos. Iš byloje pateikto Nuteistųjų registro išrašo bei Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, jog S. J. teisiamas trečią kartą, anksčiau du kartus teistas už analogiškas šioje baudžiamojoje byloje inkriminuojamoms nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje. Be to, šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas jis padarė neatlikęs pastaruoju – Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės (nesumokėjęs baudos). Ankstesniais teismų sprendimais jam skirtos švelnesnės bausmės (bauda, areštas) teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui nepadarė. Pažymėtina, jog kaltinamasis linkęs daryti nusikalstamas veikas transporto eismo saugumui bei teisingumui – trečią kartą teisiamas už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus ir antrą kartą – už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę (b. l. 100–105). Be to, jis baustas administracine tvarka už panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus: Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 20 d. nutarimu už automobilio vairavimą neturint teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones, eismo įvykio sukėlimą, pasišalinimą iš eismo įvykio ir alkoholio vartojimą iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, kai nustatytas 2,98 promilės girtumas. Kaltinamasis jam paskirtos 1300 Eur baudos nesumokėjęs, jam atimta teisė vairuoti transporto priemones 48 mėnesiams (nuo 2019 m. kovo 5 d. iki 2023 m. kovo 4 d.) (b. l. 121–124). Byloje pateiktais SODROS duomenimis, kaltinamasis nuo 2021 m. balandžio 12 d. vykdo individualią veiklą (b. l. 138). Duomenų apie asmeniui diagnozuotus psichikos sveikatos sutrikimus ar jų gydymą byloje nėra. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe padarytų nusikalstamų veikų atžvilgiu pripažintina tai, jog kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažintina ta, kad jį padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, pripažintina ta, kad jį padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

8. Atsižvelgiant į anksčiau (7 punkte) nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamojo S. J. padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinio pobūdžio, jis trečią kartą teisiamas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, be to, kartą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius – Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (b. l. 102). Ankstesniais teismų sprendimais paskyrus jam švelnesnes bausmes teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, o nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė neatlikęs bausmės, paskirtos pastaruoju – Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu. Įvertinus nustatytas aplinkybes spręstina, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus griežčiausias BK 281¹ straipsnio 1 dalies ir 243 straipsnio sankcijose numatytas bausmės rūšis, atitinkamai – laisvės atėmimą ir areštą, nustatant jų terminus artimus straipsnio sankcijoje ir BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytos bausmės rūšies vidurkiui.

9. Kadangi S. J. viena veika tuo pačiu metu padarė dvi nusikalstamas veikas, jos sudaro idealią sutaptį, todėl už jas skirtinos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo būdu ir kaltinamajam skirtina subendrinta laisvės atėmimo bausmė (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas).

10. Kaltinamasis S. J. kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

11. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės pridėjus visą neatliktos bausmės dalį – baudą, ir kaltinamajam skirtina galutinė subendrinta terminuoto laisvės atėmimo bausmė ir bauda.

12. Pagal BK 75 straipsnio nuostatas, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo diskrecija, todėl visais atvejais vertinamas kaip teismo teisė, o ne pareiga. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, t. y. sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

12.1. Nors byloje esantys duomenys patvirtina, jog kaltinamojo S. J. padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, jis trečią kartą teisiamas už analogiškas nusikalstamas veikas transporto eismo saugumui ir teisingumui, be to, šiuo atveju nusikalto neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės (nesumokėjęs baudos), tačiau atsižvelgtina ir į tai, jog kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai apgailestavo dėl padarytų nusikalstamų veikų, pripažino turintis priklausomybę alkoholiui, dėl kurios nevengia neblaivus sėstis ir už automobilio vairo, tačiau ieško pagalbos gydytis minėtą priklausomybę, pateikė sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimą, patvirtinantį, jog yra atestuotas pagal privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų žalą sveikatai programą. Be to, pradėjo vykdyti individualią veiklą. Pagal byloje pateiktą kaltinamojo darbdavio – individualią veiklą vykdančio A. S. pateiktą charakteristiką, S. J. charakterizuojamas teigiamai. Anot kaltinamojo, gaunamos darbo pajamos padės jam išspręsti ir finansines problemas, trukdžiusias jam sumokėti ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtą baudą ir administracines nuobaudas, ir motyvuos keisti savo gyvenimą teisinga linkme. Nurodytos aplinkybės, teismo nuomone, suteikia pagrindą manyti, kad bausmės tikslai šiuo konkrečiu atveju bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo vykdymo, tokiu būdu dar kartą suteikus kaltinamajam galimybę pateisinti teismo parodytą pasitikėjimą. Teismo vertinimu, tikslas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų ateityje, bei nubausti už padarytas, taip užtikrinus teisingumo principo įgyvendinimą, šįkart gali būti pasiektas neizoliavus S. J. nuo visuomenės, o atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą artimam įstatymo numatytam bausmės vykdymo atidėjimo termino vidurkiui ir paskyrus kaltinamajam įpareigojimus/draudimus, padėsiančius keisti jo elgesį.

13. Pagal BK 42 straipsnio 6 dalį, 67 straipsnio 3 dalį nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, vadovaujantis BK 67, 68, 68¹, 68², 72, 72¹, 72² ir 72³ straipsniais, kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas. BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, skiriamos siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį.

14. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnio 7 dalyje, o nuo 2019 m. balandžio 1 d. įsigaliojusio (2019 m. sausio 11 d. įstatymu Nr. XIII-1929) BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Įvertinus tai, jog S. J. šioje byloje inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė naudodamasis šia specialia teise, nors ši jau buvo atimta ankstesniais teismų sprendimais, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas.

14.1. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Nustatydamas šio draudimo terminą teismas atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę. Atsižvelgiant į tai, kad S. J. savo veiksmais padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, neturėdamas šios specialios teisės, nes tokia ankstesniais teismų sprendimas buvo atimta – tiek Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. baudžiamuoju įsakymu, tiek ir to paties teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, numatytas atitinkamai BK 281 straipsnio 7 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, trejiems bei penkeriems metams, neteisėti jo veiksmai kėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai, be to, už vairavimą neturint šios specialiosios teisės kartą baustas ir administracine tvarka, nuobaudos neįvykdęs. Įvertinus šias aplinkybes, S. J. nustatytinas maksimalus šios baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) atėmimo terminas. Teismo vertinimu, skirti trumpesnį šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą nėra jokio teisinio pagrindo. Šios baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

15. BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, tai yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis); kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą ar ne, jeigu yra nustatytos atitinkamos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, tai yra kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

15.1. Nagrinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kurios nesant nebūtų galima ir įstatymo uždrausta veika, nekiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas. Tačiau byloje esančiais duomenimis (VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašu, registracijos liudijimo kopija) nustatyta, jog automobilis „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, o kitam fiziniam asmeniui – A. T., kuri savo automobilį kaltinamajam perleido tik remonto darbams atlikti ir nežinojo bei negalėjo žinoti, kad jos automobilis bus naudojamas įstatymo uždraustai veikai daryti, ką apklausiami nurodė tiek kaltinamasis, tiek liudytoja A. T.. Todėl nagrinėjamu atveju S. J., padariusiam nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jo konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 790 Eur. Nors minėto automobilio vertė, kaltinamojo nuomone, yra mažesnė – 300 Eur, tačiau tai pagrindžiančių objektyvių duomenų kaltinamasis ir jo gynėjas nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo nesivadovauti VšĮ „Emprekis“ – nepriklausomų licencijuotų ekspertų, teikiančių nepriklausomo vertintojo, be kita ko, transporto priemonių vertinimo paslaugas, pateiktais duomenimis. Pagal byloje esančią VšĮ „Emprekis“ pažymą vidutinė transporto priemonės, analogiškos automobiliui „Renault Megane Scenic“ kaina su PVM Lietuvoje yra 790 Eur, todėl ši suma išieškotina iš kaltinamojo.

15.2. Vadovaujantis BK 73 straipsnio 2 dalimi, subendrintinu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu S. J. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės su šiuo nuosprendžiu skirtinomis nebendrintinos ir vykdytinos atskirai.

16. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

17. Ikiteisminio tyrimo metu turto konfiskavimui užtikrinti, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2022 m. gegužės 9 d. nutarimais S. J. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į pinigines lėšas, esančias jo sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“ ir Nr. (duomenys neskelbtini), AB „SEB bankas“, leidus S. J. disponuoti piniginėmis lėšomis, viršijančiomis apribotą sumą, t. y. 790 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2022 m. gegužės 9 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d. Kadangi S. J. šioje byloje skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 790 Eur konfiskavimas, kaltinamajam skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki šio nuosprendžio dalies dėl baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo dienos (b. l. 145–148, 149–152).

18. Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

– automobilis „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu ir registracijos liudijimu Nr. I 672199, Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono PK 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu grąžintas savininkei A. T., paliktinas jos nuosavybei;

– 1 kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, pridėtas prie bylos medžiagos (bylos galinio viršelio), paliktinas saugoti kartu su byla.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje ir skirti jam:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmę;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir skirti subendrintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus visą neatliktos bausmės dalį, ir skirti S. J. galutinę subendrintą bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo ir 677,88 Eur (šešių šimtų septyniasdešimt septynių eurų 88 euro centų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 7 punktu, 8 punktu, 10 punktu, 6 dalimi, S. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigoti:

1) tęsti darbą arba darbo paieškai registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba Užimtumo tarnybai panaikinus bedarbio statusą be teisės registruotis atitinkamą laikotarpį, savarankiškai ieškotis darbo, vieną kartą per mėnesį Probacijos tarnybai pateikti duomenis apie savarankiškai vykdomą darbo paiešką.

2) neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią S. J. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, S. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, S. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir konfiskuoti iš S. J. valstybės naudai automobilio „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atitinkančią pinigų sumą – 790 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt eurų).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2022 m. gegužės 9 d. nutarimais S. J. skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į piniginės lėšas, esančias S. J. sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“, Nr. (duomenys neskelbtini), AB „SEB bankas“, palikti iki šio nuosprendžio dalies dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu ir registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintą savininkei A. T., palikti jos nuosavybei;

– vieną kompaktinį diską su vaizdo įrašais, pridėtą prie bylos medžiagos (bylos galinio viršelio), palikti saugoti kartu su byla.

Išaiškinti kaltinamajam, kad paskirtą baudą privaloma sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801, ir pateikti teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Išaiškinti kaltinamajam, jog neturint lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.