Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini)., Lietuva, išsiskyręs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas 2017 m. spalio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį galutinė bausmė 18 MGL dydžio (677,88 Eur) bauda, įpareigojant ją sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos,

kaltinamas dėl BK 281-1 straipsnio 1 dalies, 243 straipsnio.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J. 2020-04-10 apie 17.57 val., (duomenys neskelbtini) vairavo lengvąjį automobilį „Mercedes - Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatyta daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini) (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)), jam buvo nustatytas 1,80 promilių neblaivumas, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Be to, S. J. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, būtent: būdamas 2017-10-05 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 7 d. (2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1871 redakcija), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1 d., 2 d., 1 p., 68 str., esant paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei – uždraudimui naudotis specialia teise, teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, (baudžiamojo poveikio priemonės pradžia 2017-10-25), 2017-11-07 būdamas rašytinai supažindintas Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriuje su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra, 2020-04-10 apie 17.57 val. vairavo transporto priemonę „Mercedes - Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir padarė nusikalstamą veiką, tai yra 2020-04-10 apie 17.57 val., (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „Mercedes - Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,80 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

2017-10-05 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu nutarta S. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį ir skirti jam 30 MGL (1 129,80 eurų) dydžio baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 20 MGL (753,20 eurų) dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Į atliktą bausmę įskaityti S. J. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. birželio 1 d., 14.15 val. iki 2017 m. birželio 2 d., 11.00 val. - 1 (vieną) parą ir laikyti, kad yra atlikęs dalį bausmės – sumokėjęs 2 MGL (75,32 eurų) dydžio baudą, nurodant, kad likusi nesumokėtos baudos dalis – 18 MGL dydžio (677,88 Eur). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, S. J. skirti baudžiamojo poveikio priemones: uždrausti S. J. naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; konfiskuoti automobilį „BMW 528“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos priemonę (b. l. 126-130).

Pažyma apie baudžiamojo įsakymo įteikimą (b. l. 134).

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl laikoma baigta, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Objektyviai šis baudžiamasis nusižengimas pasireiškia aktyviais veiksmais ar neveikimu, o jo turinį nulemia tai, kokią paskirtą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę atlikti stengiasi išvengti kaltininkas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai S. J. vairavus transporto priemonę esant neblaiviam, kai neblaivumas viršijo 1,51 promiles, ir vengus atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, pasitvirtino.

Visa tai patvirtina, jog S. J. veikoje nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji nurodytos nusikalstamos veikos požymiai – tyčia, kadangi jis transporto priemonę vairavo išgėręs stipraus alkoholio. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog kaltinamojo veika teisėtai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo parodymais, Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyriaus pranešimu, bei užfiksuotomis aplinkybėmis nustatyta ir įrodyta, kad S. J. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, nes būdamas (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2017-10-05 baudžiamuoju įsakymu, pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims), kuriuo jam buvo paskirta 18 MGL dydžio bauda ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 3 metus (nuo 2017-10-25), tyčia nevykdė paminėta baudžiamojo poveikio priemone nustatytos pareigos, t. y. 2020-04-10 apie 17.57 val. vairavo transporto priemonę „Mercedes - Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir padarė nusikalstamą veiką, tai yra 2020-04-10 apie 17.57 val., (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „Mercedes - Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,80 promilių neblaivumas, tokiu būdu vengė atlikti teismo jam paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią baudžiamojo poveikio priemonę. Kaltinamasis parodė, jog jis žinojo, kad jam uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones, jam probacijos tarnyboje buvo išaiškinta atsakomybė už šios baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą. Tai patvirtina ir Bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plane užfiksuoti duomenys, kad S. J. su šiuo planu supažindintas pasirašytinai. Iš šio dokumento taip pat matyti, kad kaltinamasis supažindintas su vengimo vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę teisinėmis pasekmėmis, t. y. jis žinojo, jog nustačius, kad nevykdoma teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, jam gali būti skirta bausmė pagal BK 243 straipsnį, savo parašu patvirtino, jog įsipareigoja laikytis baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog kaltinamajam buvo žinomos vengimo vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę pasekmės, nepaisant to, jis nusprendė vairuoti transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo neblaivumas užtraukia netgi baudžiamąją atsakomybę. Tai patvirtina, jog kaltinamasis šią nusikalstamą veiką padarė tyčia, t. y. suvokdamas jos esmę ir pavojingumą.

Vertinant šiuo atveju veikos pavojingumą, o kartu ir kaltinamojo asmenybės pavojingumą būtina atsižvelgti taip pat į tai, kad kaltinamasis 2019-03-20 yra nubaustas administracine tvarka už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, padarė eismo įvykį, vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo. Kartu su paskirta bauda jam buvo uždrausta 48 mėnesius naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (b. l. 117-119). Visa tai leidžia teismui daryti neabejotiną išvadą, jog kaltinamasis tyčia vairavo transporto priemonę, žinodamas, kad jis to negali daryti, kad jam uždrausta šia teise naudotis. Tokiu būdu kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę požymiai, todėl jo veiksmai teisėtai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 243 straipsnį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad naują tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, padarė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo už tyčinį nusikaltimą, t. y. būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), o baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

BK 281-1 straipsnio 1 dalis už šios veikos padarymą numato alternatyvias bausmes: baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.

BK 243 straipsnyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas.

Vertinant kaltinamojo asmenybę atsižvelgtina į tai, kad jis priklausomybės ligų centre, psichiatrinio gydymo įskaitoje neregistruotas (b. l. 81-84), nedirba, linkęs pažeidinėti įstatymus – bausta administracine tvarka (b. l. 117-119), teistas (b. l. 122-125). Pažymėtina ir tai, kad praeityje kaltinamasis teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką (BK 281 straipsnio 7 dalį), naują nusikalstamą veiką padarė neįvykdęs anksčiau paskirtos bausmės, pažeisdamas teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Be to, kaip jau buvo aptarta anksčiau, praeityje kaltinamasis taip pat baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdama teisės, padarė eisimo įvykį ir vartojo alkoholį po eisimo įvykio kol bus nustatytos aplinkybės. Už tai jam buvo skirta bauda ir transporto priemonės konfiskavimas. Nusikalstamos veikos padarytos neįvykdžius bausmių, nesumokėjus baudų ir neįvykdžius baudžiamojo poveikio priemonių. Dėl to darytina išvada, kad baudos nėra efektyvios poveikio priemonės. Be to, atsižvelgtina taip pat ir į tai, kad kaltinamasis nedirba, todėl baudos bausmės paskyrimas nebūtų efektyvus, jokio realaus poveikio jam neturėtų ir kaltinamasis neturėtų realių galimybių ją įvykdyti. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad bauda yra neefektyvi poveikio priemonė kaltinamajam ir ją skirti netikslinga. Siekiant prevencinių, auklėjamojo pobūdžio tikslų, nubaudimo, kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas skirtinos arešto bausmės. Įvertinus kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę ir padarytas veikas, jų pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, S. J. skirtinos arešto bausmės, bausmės dydį nustatant artimą sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui.

Kadangi kaltinamojo padarytos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, subendrinamos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su paskirta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017-10-05 teismo baudžiamuoju įsakymu skirta likusia nesumokėta 18 MGL dydžio baudos bausme. Baudos bausmė su į kitas nekeičiama ir vykdoma atskirai.

S. J. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę, kai tokios teisės neturėjo. Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad laikino teisės netekimo vairuoti transporto priemones faktas (taip pat tai, kad asmuo niekada tokios teisės nėra įgijęs) neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas 5 metams.

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Byloje nustatyta, kad automobilis „Mercedes - Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, o jo tėvui V. J.. Tai nustatyta tiek iš paties kaltinamojo paaiškinimų, tiek iš byloje esančios VĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymos (b. l. 36). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju svarstytinas klausimas ne dėl minėto automobilio konfiskavimo, o jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo. Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Įstatymas numato privalomą turto konfiskavimą tais atvejais, kai asmeniui skiriama bausmė. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo S. J. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, be to, aptariamą nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, t. y. elgdamasis abejingai įstatymų reikalavimams.

Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio „Mercedes - Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Nagrinėjamu atveju aktualaus automobilio kaina nustatyta 850 Eur su PVM (b. l. 38), ji neiškreipia dabartinės jo vertės, todėl laikytina pagrįsta ir būtent tokia vertė išieškotina iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

S. J. pripažinti kaltu pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 75 (septyniasdešimt penkioms) paroms arešto.

Pripažinti kaltu pagal BK 243 straipsnį ir nuteisti 30 (trisdešimčiai) parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę skirti 75 (septyniasdešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 50 (penkiasdešimčiai) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę ir baudos bausmę, paskirtą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017-10-05 teismo baudžiamuoju įsakymu, subendrinti visiško sudėjimo būdu ir galutinę bausmę skirti 50 (penkiasdešimčiai) parų areštą ir 18 MGL baudą, kas atitinka 677,88 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 88 cnt.).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti S. J. laikino sulaikymo laiką nuo 2020-04-10, 17.57 val. iki 2020-04-11 14.43 val. (1 parą).

Areštą atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirti S. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 5 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti iš S. J. valstybės naudai automobilio „Mercedes - Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų).

S. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į V. J. priklausantį automobilį „Mercedes - Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą - CD diską su vaizdo ir garso įrašu prijungtu prie bylos galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje. V. J. priklausantį automobilį „Mercedes - Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – grąžinti teisėtam savininkui.

Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, nuorašo išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.