- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-09
- Bylos Nr.
- 2S-267-567/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Marijonas Greičius, Neringa Švedienė
- Atsakovas
- Beatos Zabielienės įmonės, B. Z.
- Ieškovas
- UAB „VILNIAUS TROLEIBUSAI“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Beatos Zabielienės įmonės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. liepos 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-10468-574/2010 pagal ieškovo UAB „VILNIAUS TROLEIBUSAI“ ieškinį atsakovei Beatos Zabielienės įmonei dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „VILNIAUS TROLEIBUSAI“ 2010-07-27 kreipėsi į teismą, prašydamas:
- priteisti iš atsakovės Beatos Zabielienės įmonės ieškovo UAB „VILNIAUS TROLEIBUSAI“ naudai 26930,80 Lt nuompinigių ir faktinių išlaidų už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją ir komunalines paslaugas, 1632,03 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas;
- iškeldinti atsakovę Beatos Zabielienės įmonę iš 126,45 kv. m. bendrojo ploto patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)mieste;
- taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti – atsakovei Beatos Zabielienės įmonei ir B. Z. priklausančių piniginių lėšų, esančių bankų sąskaitose, taip pat kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštą 28562,83 Lt sumai. Nurodė, kad Beatos Zabielienės įmonė pagal 2005-11-24 negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos sutartį (duomenys neskelbtini)išsinuomojo turtą, esantį (duomenys neskelbtini), 126,45 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užsiimti visuomeninio maitinimo veikla. 2006-07-12 negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų perdavimo ir priėmimo aktu ieškovas perdavė išnuomotas patalpas atsakovei. Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui nuompinigius 1011,60 Lt su PVM per mėnesį. Atsakovei sutartyje nustatytu laiku nesumokėjus minėtų mokesčių, ieškovas turi teisę reikalauti 0,05 proc. delspinigių nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Atsakovė netinkamai vykdė sutartį – nevisiškai atsiskaitė už 2008 m. lapkričio mėn., už kurį liko sumokėti 454,12 Lt, o nuo 2008 m. gruodžio mėn. visiškai nemokėjo nuompinigių bei mokesčių už šilumą, elektrą, karštą ir šaltą vandenį. Atsakovė taip pat pažeidė sutarties 8.1 p., nes subnuomojo turtą tretiesiems asmenims, neturėdama sutikimo, atitinkančio Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004-07-14 sprendimu Nr. 1-467 patvirtintų Negyvenamųjų pastatų ir patalpų bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešojo, uždarojo ir ne konkurso būdu nuostatų 3 p. ir 7 p. 2009-12-09 ieškovo pareiškimu sutartis buvo nutraukta vienašališkai, praėjus 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos bei pareikalauta sumokėti skolą ir delspinigius, per 5 kalendorines dienas po sutarties nutraukimo atlaisvinti ir perduoti ieškovui tvarkingas nuomojamas patalpas, esančias L. Asanavičiūtės g. 11 A. Ieškovas atsižvelgė į atsakovės 2009-12-14 raštu „Dėl sutarties nutraukimo“ pateiktą siūlymą nutraukti sutartį nuo 2009-12-21 ir už šį bei vėlesnius mėnesius atsakovei nebeišrašė PVM sąskaitų – faktūrų. Tačiau ieškovas nesutiko pasirašyti atsakovės siūlomą susitarimą, kaip neatitinkantį ieškovo interesų, nes atsakovė siūlė nesilaikyti sutarties 7.3 p. reikalavimų ir neįsipareigojo sumokėti skolą ir delspinigius. Atsakovė iki šiol neįvykdė ir sutarties 7.3 p. reikalavimų, t.y. neperdavė ieškovui pagal aktą tvarkingo turto su visais atliktais pertvarkymais, neatskiriamais nuo turto.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-07-28 nutartimi nutarė areštuoti atsakovei Beatos Zabielienės įmonei ir jos savininkei B. Z. priklausantį kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą bendrai 28562,83 Lt sumai, uždraudžiant juo disponuoti, nedraudžiant valdyti ir naudotis. Nesant pakankamai nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, areštuoti atsakovės Beatos Zabielienės įmonės ir jos savininkės Beatos Zabielienės pinigines lėšas, priklausančias atsakovei, jos savininkei ir esančias pas jas ar trečiuosius asmenis bendrai 28562,83 Lt sumai, leidžiant piniginių lėšų, esančių areštuotoje sąskaitoje, išmokėjimą atsiskaitymams su ieškovu, taip pat privalomiesiems mokesčiams į valstybės biudžetą ar darbo užmokesčiui sumokėti, ieškovo UAB „VILNIAUS TROLEIBUSAI“ reikalavimui užtikrinti. Nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.). Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimui įvykdyti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti (CPK 17 str.). Atsakovės ir jos savininkės piniginių lėšų areštas ekonominiu požiūriu yra itin varžanti subjekto ūkinę komercinę veiklą priemonė, kurią pritaikius galimas nuostolių atsiradimas ar atsakovės nemokumo sukėlimas, todėl piniginės lėšos gali būti areštuojamos tik nesuradus kito turto ir su tam tikrais apribojimais.
Šalies argumentai
Atsakovė Beatos Zabielienės įmonė pateikė atskirąjį skundą, prašydama:
Žemesnės instancijos teismas
1) panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-07-28 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones toje apimtyje, kur teismas nutarė pritaikyti atsakovės Beatos Zabielienės įmonės ir jos savininkės Beatos Zabielienės piniginių lėšų, priklausančių Beatos Zabielienės įmonei, B. Z. ir esančių pas jas ar trečiuosius asmenis bendrai 28562,83 Lt sumai areštą;
2) Teismui nusprendus netenkinti 1 p. išdėstyto prašymo, panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-07-28 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones toje apimtyje, kur jos pritaikytos asmeniškai B. Z., o būtent ten, kur teismas nutarė pritaikyti areštą Beatos Zabielienės piniginėms lėšoms, priklausančioms B. Z. ir esančioms pas ją ar trečiuosius asmenis, kadangi tai itin neadekvačiai ir neproporcingai pakenks jos išlaikomo sūnaus P. Z. interesams. Atskirojo skundo argumentai:
1) Ieškovas UAB „VILNIAUS TROLEIBUSAI“ nepateikė jokių įrodymų apie Beatos Zabielienės įmonės siekį paslėpti turtą, sąmoningai sumažinti savo mokumo galimybes ar kitokį nesąžiningą elgesį, kurie pagrįstų, jog ieškovo reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o būtent areštą, yra būtinas, kadangi priešingu atveju teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo teismo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-08-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-960/2010). Atsakovė niekada neslėpė, sąmoningai nemažino savo mokumo ar kitų nesąžiningų veiksmų.
2) Beatos Zabielienės įmonės savininkė B. Z. viena augina ir išlaiko sūnų P. Z., gim. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui nutarus areštuoti Beatos Zabielienės piniginės lėšas, yra visiškai paralyžiuojamas Beatos Zabielienės ir jos sūnaus P. Z. gyvenimas. P. Z. mokosi Mykolo Riomerio universiteto, studijų programos – verslo sistemų kūrimas ir valdymas, I kurse, todėl dirbti ir išlaikyti save ir prisidėti prie šeimos išlaikymo negali.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „VILNIAUS TROLEIBUSAI“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-07-28 nutartį nepakeistą, priimti naują įrodymą - antstolio V. Mitkaus 2010-09-02 pažymą vykdomojoje byloje Nr. 0240/10/03967 „Apie skolininkui priklausantį turtą“, nes šio įrodymo būtinybė iškilo gavus apeliantės atskirąjį skundą. Nurodė, kad iš antstolio V. Mitkaus 2010-09-02 pažymos vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie skolininkui priklausantį turtą“ matyti, jog nei Beatos Zabielienės įmonė, nei jos savininkė B. Z. neturi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, į kurį galėtų būti nukreiptas priteistų sumų išieškojimas. Areštuotose atsakovės Beatos Zabielienės įmones ir jos savininkės Beatos Zabielienės bankų sąskaitose bendra piniginių lėšų suma yra neigiama. Be to, AB SEB banke areštuotai Betos Zabielienės sąskaitai yra taikomi ir antstolės N. Šiugždatės bei Vilniaus apygardos prokuratūros areštai. Atmestini apeliantės argumentai, kad B. Z. viena augina ir išlaiko sūnų, nes sunūs P. Z. yra pilnametis, o prie atskirojo skundo pridėta apeliantės paso kopija patvirtina, kad 1998-07-16 ji yra įregistravusi santuoką su M. M. A..
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, nustato ir šių priemonių taikymo sąlygą bei esminį apribojimą: laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Apeliantės argumentai, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepagrįsti tuo požiūriu, kad pagal susiformavusią Lietuvos teismų praktiką jau vien didelė ieškinio suma yra reali grėsmė, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškinio suma yra didelė, sudaranti CPK 144 str. 1 d. numatytą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Kolegija konstatuoja, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos byloje pareikštiems reikalavimams ir neviršija ieškinio sumos. Atsakovė Beatos Zabielienės įmonė yra individuali įmonė, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo (LR CK 2.50 str. 4 d.) ir už tokio juridinio asmens prievoles, kai tam neužtenka paties juridinio asmens turto, turi atsakyti juridinio asmens dalyvis. Ši aplinkybė nulemia ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ypatumus. Tokiu būdu teismas pagrįstai taikė atsakovei nuosavybės teise priklausančiam turtui areštą 28562,83 Lt ribose ir individualios įmonės, kaip atsakovės, savininkei B. Z. nuosavybės teise priklausančiam turtui, neviršijant 28562,83 Lt sumos. Pirmosios instancijos teismas, užtikrindamas ieškovo reikalavimo įvykdymą ir kuo mažiau suvaržydamas atsakovės finansinę – komercinę veiklą, pagrįstai nutarė areštuoti atsakovės Beatos Zabielienės įmonės ir jo savininkės Beatos Zabielienės pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir jos savininkei ir esančias pas jas ar trečiuosius asmenis bendrai 28562,83 Lt sumai, tik nesant pakankamai nekilnojamojo ar kilnojamojo turto. Aplinkybė, kad skundžiamojoje teismo nutartyje nenurodyta, koks konkretus atsakovės turtas yra areštuojamas, nėra teisinė kliūtis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes įstatymų leidėjas numatė galimybę areštuoti atsakovo turtą, pavedant jį surasti ir aprašyti ieškovo pasirinktam antstoliui (LR CPK 148 str. 4 d.).
Apeliacinės instancijos teismas priima šalių pateiktus naujus rašytinius įrodymus, nes jų pateikimo būtinybė iškilo dėl atskirojo skundo pateikimo (LR CPK 314 str.). Ieškovo pateikta antstolio V. Mitkaus 2010-09-02 pažyma vykdomojoje byloje Nr. 0240/10/03967 „Apie skolininkui priklausantį turtą“ (b.l. 21) patvirtina, jog nei Beatos Zabielienės įmonė, nei jos savininkė B. Z. neturi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Areštuotose atsakovės Beatos Zabielienės įmones ir jos savininkės Beatos Zabielienės bankų sąskaitose piniginių lėšų 28562,83 Lt sumai nėra. Tai, kad B. Z. turi pilnametį sūnų P. Z., su kurio tėvu yra nutraukta santuoka ir sūnus 2010-07-30 yra pridavęs M. Riomerio universiteto priėmimo komisijai dokumentus dėl verslo sistemų kūrimo ir valdymo studijų (b.l.5-9), nesuteikia jokių teisinių privilegijų ir teisinio pagrindo panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, nereiškia ginčo išsprendimo iš esmės ieškovo naudai. Dėl šios priežasties kolegija nevertina kitų argumentų, kurie yra susiję su ieškinio pagrįstumu ir šalių tarpusavio atsiskaitymais, kadangi ieškinio pagrįstumą vertina pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės.
Tai, kad apeliantei nepatinka nutarties surašymo stilius, nereiškia, kad nutartis yra be motyvų. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės atitinka LR CPK 291 str. reikalavimus ir yra pakankamai motyvuota. Kolegija nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas, kaip apeliacinė instancija, nėra saistomas Lietuvos apeliacinio teismo, kaip apeliacinės instancijos, formuojamos praktikos, nes teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nepranešęs atsakovei, nes šiuo atveju dėl didelės ieškinio sumos buvo reali grėsmė, jog toks pranešimas galėjo sutrukdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padaryti jų taikymą nebeįmanomą. Tai neužkirto kelio atsakovei pasinaudoti apeliacijos teise ir apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos objektui.
Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 144 str. –148 str., 313 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas atmetamas, apeliantė turi pareigą atlyginti 11,20 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (b.l. 23) apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai (CPK 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija
n utarė:
Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. liepos 28 d. nutartį nepakeistą.
Priteisti iš Beatos Zabielienės įmonės valstybės naudai 11,20 Lt (vienuolika litų 20 ct) bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme.