Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 2.1.7.3; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.2; 2.1.7.4.3; 2.3.4.8; 2.3.4.12; 2.3.4.13; 2.4.2.1; 2.4.6.1.

2019 m. rugsėjo 26 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. kovo 8 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi dalinio bausmių sudėjimo būdu bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 12 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir V. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi į paskirtą bausmę įskaitytas V. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. liepos 31 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d., vertinant, kad atlikta viena laisvės atėmimo para.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu V. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas dvejus metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuoti nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 5, 6 dalimis V. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimas, konfiskuojant L. M. priklausančio automobilio BMW 525D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 020 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. M. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. liepos 31 d., laikotarpiu nuo 21.10 val. iki 22.01 val., Pakruojo r., Linkuvos mstl., Laisvės gatvėje, Daržų gatvėje ir Gimnazijos gatvėje vairavo kelių transporto priemonę BMW 525D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,70 promilės etilo alkoholio, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. kovo 8 d. nuosprendį ir priimti naują – išteisinti jį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

2.1. Skunde nurodoma, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, todėl nepagrįstai pripažino V. M. kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nes byloje nėra neginčytinai nustatyta, kad būtent V. M. vairavo automobilį, Abejonės, jog automobilį galėjo vairuoti K. P., nebuvo visiškai pašalintos.

2.1.1. Kaltinamasis V. M. ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme savo kaltę neigė, nuosekliai tvirtino, jog automobilį vairavo ne jis, o K. P., o jis tik keitė automobilio padangą. Vien tai, kad priekinė keleivio sėdynė nėra atlenkta, savaime neįrodo, jog nuteistasis nesėdėjo (nemiegojo) tuo metu, kai automobilį vairavo K. P., nes V. M. įvykio metu buvo neblaivus (nustatytas 2,70 promilių girtumas), todėl nurodydamas, kur konkrečiai (keleivio vietoje ar ant galinės sėdynės) jis sėdėjo (miegojo), V. M. galėjo klysti. Be to, V. M. teisme tą aplinkybę, jog sėdėjo priekinėje sėdynėje, ją atsilenkęs, nurodė tik kaip tikėtiną.

2.1.2. K. P. pripažino, kad jis kaltinime nurodytu laiku vairavo automobilį. Visiškai tikėtina, jog dėl girtumo K. P. galėjo neprisiminti maršruto, kuriuo atvažiavo, kad buvo atvažiavęs prie A. R. namų, kad buvo tvirtinamas atplyšęs bamperis, kad automobilis „gazavosi“. Kita vertus, darant prielaidą, jog K. P. davė melagingus parodymus siekdamas padėti V. M. išvengti baudžiamosios atsakomybės, logiška, kad minėtas aplinkybes jis galėjo sužinoti iš V. M., ir jas nurodyti bylą nagrinėjant teisme.

2.1.3. M. M. nematė, ar automobilį vairavo V. M., ar K. P., todėl šio liudytojo parodymais negalima atmesti nuteistojo ir K. P. parodymų, kad automobilį vairavo būtent K. P.. Liudytojai R. Č., A. A. ir G. B. nematė, kas vairavo automobilį kaltinime nurodytu laiku, taigi šie liudytojai nepaneigė, kad automobilį vairavo būtent K. P..

2.1.4. Negalima besąlygiškai remtis liudytojo A. R. parodymais priimant apkaltinamąjį nuosprendį, nes įvykio metu A. R. buvo neblaivus, be to, jis pirmą kartą pareigūnų buvo apklaustas kitą rytą po įvykio būdamas „pusgirtis“. A. R. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje nepatvirtino, jog nuteistasis buvo tas pats vaikinas, su kuriuo jis bendravo įvykio vakarą. Vien analogiškų parodymų davimas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje savaime dar neįrodo tokių A. R. parodymų patikimumo. Pažymima, jog apklausiant liudytoją A. R. pas ikiteisminio tyrimo teisėją kaltinamasis V. M. šioje apklausoje nedalyvavo, neturėjo galimybės užduoti klausimų liudytojui. Atkreipiamas dėmesys, kad įvykio vakarą kartu su A. R. buvęs D. S. neatpažino V. M. kaip automobilį vairavusio asmens.

2.1.5. Teismas nepasisakė, kaip vertina teisme apklausto liudytojo A. M. parodymus. Jo parodymus tik perkėlė į nuosprendį, daro išvadą, kad teismas šių parodymų visiškai nevertino, nors jie patvirtina nuteistojo ir K. P. nurodytas aplinkybes, kad įvykio metu kaltinamasis V. M. automobilio nevairavo.

2.1.6. Teismas suabsoliutino aplinkybę, jog nuteistasis į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams nenurodė automobilį vairavusio asmens, neskambino K. P., kad šis atvyktų ir parvairuotų automobilį. Nuteistasis teisiamajame posėdyje nurodė nenorėjęs K. P. „priduoti policijai“, be to, tvirtino, kad prieš K. P. išlipant iš automobilio, jie susipyko. Įrodymų, kurie paneigtų šias kaltinamojo nurodytas aplinkybes, byloje nėra.

2.1.7. Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas A. Š. nurodė, jog pargabenus V. M. iš ligoninės atgal į įvykio vietą, nuteistasis jam prisipažino, kad pas draugus vartojo alkoholį, tada nusprendė važiuoti į namus, nerado vairuotojo, todėl pats sėdo už automobilio vairo. Teismas, grįsdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi liudytojo A. Š. parodymais, pažymėdamas, kad juos patvirtina ir kiti kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai M. B., J. N. ir V. A.. Tačiau M. B., J. N. ir V. A. šio pokalbio, vykusio tarp kaltinamojo ir A. Š., negirdėjo, o apie V. M. prisipažinimą vairavus automobilį išgirdo iš A. Š.. Nuteistasis nurodė apie jam darytą spaudimą verčiant prisipažinti vairavus automobilį, pareigūnas A. Š. pasakė: „Prisipažink, kad vairavai“, „pasakyk, kad vairavai ir mes tave paleisim“, tačiau teismas šių nuteistojo nurodytų aplinkybių netyrė, todėl šios aplinkybės liko nepaneigtos, todėl liudytojo A. Š. parodymai turėtų būti vertinami kritiškai.

2.1.8. Teismas tiesiogiai neištyrė (teisiamajame posėdyje neperžiūrėjo ir neišklausė) policijos tarnybiniuose automobiliuose esančių vaizdo ir garso kamerų įrašų, Linkuvos vaizdo kameros įrašo bei Bendrojo pagalbos centro pateikto telefoninio pokalbio įrašo, kuriame A. R. praneša apie įvykį ir neblaivų vairuotoją, apsiribodamas vien tik ikiteisminio tyrimo metu surašytų policijos tarnybiniuose automobiliuose įrengtų vaizdo ir garso kamerų įrašų apžiūros protokolų turiniu.

3. Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorės – skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai pripažino V. M. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalį.

5. Pažymėtina, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys) Taigi bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir padaryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės ir kategoriškos. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5-628/2019, 6 punktas) Nors nagrinėjamu atveju nuteistasis turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, tai nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, padarė nepagrįstas išvadas dėl V. M. kaltės.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinių skundų argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visus byloje esančius įrodymus. Skundžiamame teismo nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatos, nuosekliai išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta kaltinamojo, liudytojų parodymų ir kitų bylos įrodymų vertinimo analizė ir remiantis ja padarytos motyvuotos, bylos faktines aplinkybes atitinkančios išvados. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl V. M. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, pagrįstos byloje BPK nustatyta tvarka surinktų ir teisme tinkamai, laikantis BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ištirtų ir patikrintų įrodymų visuma.

7. Nors nagrinėjamu atveju V. M. neigia vairavęs automobilį būdamas neblaivus, liudytojų R. Č., R. M., G. B., A. R., D. S., A. A., A. M., M. M., A. Š., M. B., D. K., V. A., J. N. parodymai, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnų tarnybiniuose automobiliuose sumontuotų vaizdo kamerų įrašai bei kiti byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad V. M. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą, nes 2018 m. liepos 31 d., laikotarpiu nuo 21.10 val. iki 22.01 val., Pakruojo r., Linkuvos mstl., jis vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia 2,70 promilės etilo alkoholio koncentracija.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. M. kartu su K. P. nuvyko pas M. M., ten V. M. su M. M. vartojo alkoholį (alų ir degtinę). 2019 m. liepos 31 d. apie 22.17 val. alkoholio kiekio matuokliu V. M. nustatytas 2,91 promilės girtumas (1 t., b. l. 11), o 2018 m. liepos 31 d. 23.10 val. paimtame kraujo mėginyje nustatyta mažiausia 2,70 promilės etilo alkoholio koncentracija (1 t., b. l. 39). Priešingai nei teigiama skunde, byloje nėra duomenų, kad K. P. būtų vartojęs alkoholį: liudytojas M. M. negalėjo pasakyti, ar K. P. vartojo alkoholinį, pats K. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad buvo blaivus, alkoholio tądien nevartojo, nes „buvo ant vaistų“ (1 t., b. l. 147–150, 159–161; 3 t., b. l. 44–45), be to, nuteistasis pirmosios apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo pareigūnę patvirtino, kad K. P., vešėdamas pas M. M., alkoholio nevartojo (2 t., b. l. 136–138), todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad liudytojas K. P. tam tikrų įvykio aplinkybių negalėjo nurodyti, nes buvo neblaivus. Atsižvelgiant į tai, kad nei liudytojas M. M., nei kartu su juo gyvenanti R. M., kuri taip pat byloje apklausta kaip liudytoja, nematė, kaip V. M. kartu su K. P. išvažiavo, jie negalėjo pasakyti, kas vairavo automobilį. M. M. nematė, kaip draugai išvažiavo, nes būdamas neblaivus sugrįžo į namus ir nuėjo miegoti, o R. M. tuo metu buvo užsiėmusi namuose savo darbais (1 t., b. l. 164–167, 170–173; 3 t., b. l. 41–42).

9. Nors nuteistasis V. M. bei liudytojas K. P. tvirtino, kad pasisvečiavus pas M. M. automobilį vairavo K. P. tol, kol galiausiai nuleido ratą, tuomet vyrai susipyko ir K. P. išėjo namo, pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė šią įvykių versiją kaip prieštaraujančią kitiems byloje esantiems įrodymams. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė liudytojo K. P. parodymus, nes jo parodymai prieštarauja nešališkais pripažintų liudytojų parodymams, be to, jis yra baudžiamojon atsakomybėn patraukto asmens draugas, todėl yra suinteresuotas padėti savo draugui išvengti atsakomybės. Teismas tinkamai įvertino liudytojo K. P. parodymų patikimumą ir motyvuotai juos atmetė.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar 2018 m. liepos 31 d. laikotarpiu nuo 21.10 val. iki 22.01 val. V. M. vairavo automobilį, todėl aplinkybė, kad liudytojas A. M. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog jis 2018 m. liepos 31 d. apie 20 val. vaikščiodamas po miestą matė kito asmens, t. y. ne V. M., vairuojamą BMW automobilį, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad kaltinime nurodyti metu būtent V. M. vairavo automobilį. Be to, Linkuvos mieste sumontuotų vaizdo kamerų įrašai patvirtina, kad liudytojas A. M. matė visai kitą automobilį, nors ir tokios pačios spalvos bei markės (skiriasi valstybiniai numeriai) (2 t., b. l. 22–28)

11. Liudytojas R. Č. teismo posėdyje nurodė, kad 2018 m. liepos 31 d. apie 21 val. vaikščiodamas (duomenys neskelbtini) mietelyje pastebėjo įtartinai važiuojantį automobilį, įtardamas, kad automobilio vairuotojas (kitų žmonių automobilyje nematė) gali būti neblaivus, jis paskambino savo draugui policijos pareigūnui J. N. ir pranešė apie galbūt neblaivų automobilio BMW 525D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją (1 t., b. l. 131–135; 3 t., b. l. 40–41). Teisėjų kolegija pažymi, kad šis liudytojas apibūdino būtent V. M. vairuotą automobilį: nurodė konkretų automobilio modelį, jo valstybinius numerius bei apibūdino automobilį – apgadintas galinis bamperis. Liudytojas J. N. pripažino, kad R. Č. jam paskambino ir pranešė apie neblaivų vairuotoją, todėl jo kolegė D. S. apie tai pažymėjo įvykių registravimo sistemoje (1 t., b. l. 59–60, 121–124; 3 t., b. l. 79–80). Be to, apžiūrėjus V. M. vairuotą automobilį buvo nustatyta, kad yra apgadintas galinis jo bamperis (1 t., b. l. 12–24).

12. Liudytojas A. R., tiek ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kitą dieną po įvykio, tiek ir po savaitės bei pas ikiteisminio tyrimo teisėją, ir galiausiai duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, nurodė iš esmės tas pačias įvykio aplinkybes – jis kartu su draugu D. S. eidamas pas svainį pastebėjo prie savo namų stovintį automobilį BMW, kurio vairuotojas vaikštinėjo aplinkui. Jis priėjo prie automobilio vairuotojo ir pasisiūlė padėti jam sutvarkyti nukritusį bamperį, atnešė jam vielos. Vairuotojas prisistatė, kad jo vardas V., kad yra iš (duomenys neskelbtini). Kartu su vairuotoju nebuvo kitų žmonių (nei automobilyje, nei šalia jo). Liudytojas dar atkreipė automobilio vairuotojo dėmesį, kad tuščia viena padanga, kad su tokiu ratu toli nenuvažiuos. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. R. tvirtino, kad vairuotojas jam atrodė neblaivus, nes juto nuo sklindantį alkoholio kvapą, jis svirduliavo, nesiorientavo aplinkoje, todėl jis pasiūlė automobilio vairuotojui pas save kieme palikti automobilį, bet šis atsisakė ir atsisėdo vairuotojo pusėje. Aplinkybę, kad BMW vairuotojas yra neblaivus, liudytojas A. R. nurodė ir paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112. Po to, eidamas kartu su D. S. pastebėjo kelkraštyje stovintį tą patį automobilį, tą patį BMW vairuotoją kalbantis su policijos pareigūnais. (1 t., b. l. 68–69, 76–79, 97–98; 3 t., 43–44) Nors apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl liudytojo A. R. parodymų patikimumo, nes jis įvykio metu buvo neblaivus, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šio liudytojo parodymų patikimumu, nes liudytojo parodymai aiškūs, nuoseklūs ir logiški, juose nėra esminių prieštaravimų, be to, šiuos parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojai G. B., A. A. ir D. S. patvirtino matę A. R. bendraujantį su automobilio BMW vairuotoju (1 t., b. l. 101–102, 107–109, 138–139; 3 t., b. l. 42, 44, 64), A. A. ir D. S. nurodė, kad automobilio BMW vairuotojas buvo vienas, kitų žmonių nei automobilyje, nei šalia jo nebuvo (1 t., b. l. 101–102, 107–109; 3 t., b. l. 44, 64). Nors pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas D. S. nurodė, kad nėra įsitikinęs, ar minėtas BMW vairuotojas buvo V. M., bet ikiteisminio tyrimo metu D. S. patvirtino, kad su policijos pareigūnais bendravo tas pats vaikinas, kuriam A. R. padėjo sutvarkyti bamperį. (1 t., b. l. 101–102; 3 t., b. l. 44) Ši aplinkybė buvo pažymėta ir netrukus po įvykio surašytame policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime nurodyta, kad A. R. patvirtino matęs V. M. vairuojantį automobilį (1 t., b. l. 9).

13. Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas A. Š. nuosekliai viso tyrimo metu tvirtino, kad atvykus į įvykio vietą V. M. jam prisipažino, kad jis vairavo automobilį. (1 t., b. l. 127–129; 3 t., b. l. 65–66) Nors kiti įvykio vietoje buvę pareigūnai šio pokalbio negirdėjo, policijos pareigūnų automobiliuose sumontuoti vaizdo įrašymo įrenginiai užfiksavo tik V. M. kalbantis su policijos pareigūnu, tačiau liudytojai M. B., V. A. ir J. N. patvirtino, kad kolega A. Š. jiems minėjo, kad V. M. jam prisipažino vairavęs automobilį (1 t., b. l. 115–118, 121–124; 3 t., b. l. 66–67, 79–80). Šią aplinkybę iš dalies patvirtina policijos pareigūnų automobiliuose sumontuotų vaizdo kamerų duomenys, iš kurių matyti, kad V. M. bendraudamas su policijos pareigūne G. N. net septynis kartus pakartojo, kad jis būdamas neblaivus vienas pats važiavo automobiliu, bet jam nuleido padangą ir jis sustojo, tačiau paaiškinus, kad jis sulaikomas, V. M. ėmė neigti vairavęs (1 t., b. l. 11–16). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo V. M. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, pagrįstos byloje BPK nustatyta tvarka surinktų ir teisme tinkamai, laikantis BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ištirtų ir patikrintų įrodymų visuma.

14. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė vaizdo ir garso įrašus, nes jų neperžiūrėjo, o rėmėsi vien tik apžiūros protokolais, kuriuose aprašyta tai, kad užfiksuota prie bylos pridėtuose įrašuose. Kaip matyti iš 2019 m. vasario 28 d. teismo posėdžio protokolo, baigus liudytojų apklausą teismas pranešė, kad prie bylos yra pridėta 16 vnt. DVD vaizdo ir garso diskų ir paklausė proceso dalyvių, ar jie pageidauja juos peržiūrėti, niekam neišreiškus noro peržiūrėti diskus, teismas nusprendė apsiriboti apžiūros protokoluose užfiksuotų aplinkybių tyrimu (3 t., b. l. 77–80) Taigi proceso dalyviams neprašant peržiūrėti vaizdo įrašų ir perklausti garso įrašų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apsiribojo vien tik apžiūros protokolų pagarsinimu ir nepažeidė BPK 290 straipsnyje įtvirtintų įrodymų tyrimo taisyklių.

15. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriuo V. M. pripažintas kaltu padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą bei paskirta laisvės atėmimo bausmė, todėl apeliacinis skundas atmestinas. (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo V. M. apeliacinį skundą.

Teisėjai Raimundas Jurgaitis Zigmas Kavaliauskas Vidmantas Mylė