Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-05-20 · Civilinė byla Nr. 2A-829/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-06-01Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-05-20Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-20
Bylos Nr.
2A-829/2014
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-01664-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Audronė Jarackaitė, Kazys Kailiūnas, Gintaras Pečiulis
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „ORFIS“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „STIMEKSA“, uždarajai akcinei bendrovei „AV investicija“, L. P.
Kategorijos
  • 114.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-829/2014Teisminio proceso Nr. 2-02-3-01664-2012-9Procesinio sprendimo kategorijos: 114.8.2.; 121.21 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ORFIS“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4451-345/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ORFIS“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „STIMEKSA“ (šiuo metu pasibaigusi likvidavimo būdu ir išregistruota), uždarajai akcinei bendrovei „AV investicija“, L. P. dėl varžytynių akto, reikalavimo perleidimo sutarties ir įskaitymo pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 10 d. nutartimi UAB „STIMEKSA“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2009 m. kovo 23 d.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „ORFIS“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais 2012 m. sausio 27 d. varžytynių aktą, kuriuo atsakovas BUAB „STIMEKSA“ perleido atsakovui L. P. 35 513,28 Lt reikalavimą į ieškovą; 2012 m. vasario 9 d. reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią atsakovas L. P. perleido UAB „AV investicija“ 35 513,28 Lt reikalavimą į ieškovą; atsakovo UAB „AV investicija“ 2012 m. vasario 14 d. pranešimą ieškovui dėl priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymo. Nurodė, kad BUAB „STIMEKSA“ perleistas L. P. reikalavimas į ieškovą yra negaliojantis, nes ieškovas neturėjo įsiskolinimo bankrutuojančiai įmonei. Be to, pagal ginčijamą varžytynių aktą reikalavimas įsigytas už vieną procentą, t. y. nepadidinus pradinės varžytynių kainos, reikalavimas parduotas dalyvaujant tik vienam varžytynių dalyviui, o tai yra absoliutus pagrindas varžytynes laikyti neįvykusiomis ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartimi, kuria tarp šalių kilęs ginčas grąžintas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nustatė šias faktines aplinkybes: 2008 m. gruodžio 4 d. tik ieškovas buvo skolingas atsakovui BUAB „STIMEKSA“; 2) po 2008 m. gruodžio 8 d. ieškovas įgijo kreditorinį reikalavimą atsakovui BUAB „STIMEKSA“ į 35 513,28 Lt sumą; 3) ieškovas ir atsakovas BUAB „STIMEKSA“ laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 8 d. iki 2009 m. kovo 10 d., kai atsakovui BUAB „STIMEKSA“ buvo iškelta bankroto byla, neatliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo. Teismas, byloje liudytojais apklausęs V. Ž., V. Š., sprendė, jog šių asmenų parodymai turinio požiūriu nėra kokybiškai kitokie nei kiti byloje esantys įrodymai bei nepatvirtina, kad nuo 2008 m. gruodžio 8 d. iki 2009 m. kovo 10 d. šalys aiškiai, suprantamai ir nedviprasmiškai būtų raštu išreiškusios valią atlikti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Dėl to teismas neturėjo pagrindo pripažinti, jog atsakovo BUAB „STIMEKSA“ bankroto administratorius neturėjo teisės iš varžytynių parduoti atsakovui L. P. įmonės reikalavimo teisę į ieškovą, nes byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovo prievolė atsakovui BUAB „STIMEKSA“ iki bankroto bylos šiam iškėlimo būtų pasibaigusi įskaitymo būdu (CK 6.130 str. 1 d.; CPK 185 str.).

Teismas, spręsdamas ieškovo reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2012 m. sausio 27 d. varžytynių aktą, kuriuo atsakovas BUAB „STIMEKSA“ perleido atsakovui L. P. 35 513,28 Lt reikalavimą į ieškovą, vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. 831 „Dėl valstybės institucijų įgaliotų asmenų atstovavimo įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procesuose tvarkos, bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos patvirtinimo“ patvirtintu Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašu (toliau – Aprašas). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčo varžytynėse dalyvavo vienas pirkėjas, pasiūlęs lygią pardavimo kainai sumą, sprendė, jog UAB „STIMEKSA“ bankroto administratorius, remdamasis Aprašo 28.1, 28.2 punktais, neturėjo teisinio pagrindo pripažinti varžytynes neįvykusiomis. Teismas pažymėjo, jog procedūrinių pažeidimų organizuojant, vykdant bei užbaigiant reikalavimo teisių į ieškovą pardavimą iš varžytynių nenustatyta. Teismas nesutiko su ieškovo pozicija, kad atsakovai atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, kurie galėtų būti traktuojami kaip prieštaraujantys viešajai tvarkai ar gerai moralei. Teismo nuomone, atsakovų veiksmai atitinka sąžiningos ūkinės praktikos standartus, o ieškovui kylančios neigiamos turtinio pobūdžio pasekmės yra tiesiogiai susijusios su jo paties netinkamu veikimu siekiant atlikti atsakovo BUAB „STIMEKSA“ priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą bei tikėtinai netiksliai tvarkant įmonės buhalterinę apskaitą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) UAB „ORFIS“ prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys būtų tenkintas. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas priešpriešinių reikalavimų įskaitymo nebuvimą siedamas išimtinai tik su rašytinio pranešimo apie įskaitymą nebuvimu, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos (civilinė byla Nr. 3K-3-407/2010) bei pažeidė priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymą reglamentuojančias teisės normas.

Atsiliepimas

Atsakovas BUAB „STIMEKSA“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad sutinka su teisingu ir pagrįstu teismo sprendimu.

Atsakovas UAB „AV investicija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pažymi, kad teismas teisingai nustatė, jog 2008 m. gruodžio 4 d. tik ieškovas buvo skolingas atsakovui BUAB „STIMEKSA“. Po 2009 m. sausio 9 d. ieškovas įgijo kreditorinį reikalavimą į UAB „STIMEKSA“, tačiau nuo 2009 m. sausio 9 d. iki 2009 m. kovo 10 d. neatliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymo. Teismas, aiškindamas ir taikydamas įskaitymo institutą, teisingai rėmėsi kasacinio teismo praktika. Byloje nėra dokumento, kuriame būtų išreikšta valia atlikti įskaitymą ir kuris būtų pasirašytas abiejų ieškovo ir UAB „STIMEKSA“ įgaliotų asmenų, taip pat nėra pareiškimo apie priešpriešinio reikalavimo vienašalį įskaitymą, įforminto šalies kompetentingo asmens dokumentu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad atsakovas BUAB „STIMEKSA“ įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimui dėl juridinio asmens pabaigos, 2014 m. sausio 2 d. išregistruotas iš Juridinių asmenų registro. CPK 293 straipsnio 8 punkte numatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas. Nagrinėjamoje byloje BUAB „STIMEKSA“ buvo atsakovu, ieškovui ginčijant 2012 m. sausio 27 d. varžytynių aktą, kuriuo BUAB „STIMEKSA“ perleido atsakovui L. P. 35 513,28 Lt dydžio reikalavimą į ieškovą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šis reikalavimas susijęs su dviem atsakovais byloje, tai yra su L. P. ir BUAB „STIMEKSA“, nutraukia civilinės bylos dalį dėl atsakovo BUAB „STIMEKSA“, šiam atsakovui pasibaigus likvidavimo būdu ir išregistravus jį iš Juridinių asmenų registro, tačiau dėl reikalavimo pripažinti 2012 m. sausio 27 d. varžytynių aktą negaliojančiu nagrinėja bylą apeliacine tvarka (atsižvelgiant į apeliaciniame skunde apibrėžtas ribas, dėl kurių bus pasisakyta toliau šioje nutartyje).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Lietuvos apeliaicnio teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartimi, kuria tarp šalių kilęs ginčas buvo grąžintas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nustatytos šios faktinės bylos aplinkybės: 1) 2008 m. gruodžio 4 d. tik ieškovas buvo skolingas atsakovui UAB „STIMEKSA“; 2) po 2008 m. gruodžio 8 d. ieškovas įgijo kreditorinį reikalavimą atsakovui UAB „STIMEKSA“ į 35 513,28 Lt sumą; 3) nėra objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti, kad po atsakovo UAB „STIMEKSA“ piniginės prievolės ieškovui atsiradimo šalys kartu būtų suderinę valią dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo ar viena iš jų kitai būtų pranešusi apie vienašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą; 4) 2008 m. gruodžio 4 d. nebuvo CK 6.130 straipsnio 1 dalyje numatytų visų sąlygų įskaitymui, nes prekių pirkimo-pardavimo santykių šalys neturėjo viena kitai priešpriešinių reikalavimų. Teisėjų kolegija pažymi, jog faktinė aplinkybė, kad ieškovo 35 513,28 Lt piniginė prievolė atsakovui UAB „STIMEKSA“ nepasibaigė įskaitymu, yra nustatyta įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartimi. Kaip žinia, CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta taisyklė, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, faktų ir teisinių santykių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (prejudiciniai faktai). Be abejo, tokia taisyklė taikytina ir dėl toje pačioje byloje anksčiau priimtais ir įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais nustatytų aplinkybių ir faktų įrodinėjimo. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, jog pirmesnėje civilinėje ar administracinėje byloje nustatytos aplinkybės prejudiciniais faktais pripažintinos tada, kai jos toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2007, 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2008; kt.). Šioje byloje Vilniaus apygardos teismas (kaip pirmosios instancijos teismas) 2013 m. kovo 4 d. nutartyje buvo padaręs išvadą, kad ieškovo reikalavimas dėl atlikto įskaitymo yra pagrįstas, todėl BUAB „STIMEKSA“ neturėjo kreditorinio reikalavimo teisės (debitorinio įsiskolinimo), kurį bankroto procedūrų vykdymo eigoje galėjo perleisti iš varžytynių. Lietuvos apeliacinis teismas, apeliacine tvarka tikrindamas tos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, 2013 m. gegužės 20 d. nutartyje padarė priešingą išvadą, tai yra nekonstatavo ieškovo skolinės prievolės atsakovui BUAB „STIMEKSA“ pasibaigimo, nutarties motyvų dalyje pabrėždamas, jog paneigus prievolės pasibaigimą reikalavimų įskaitymu, liko neištirtos ir neįvertintos aplinkybės dėl ginčijamo varžytynių akto galiojimo, kurias ieškovas buvo išdėstęs pareiškime dėl ieškinio pagrindo papildymo. Būtent šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėjo nagrinėti ir vertinti. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo iš naujo vertinti aplinkybių dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, nes, kaip jau minėta, šios aplinkybės buvo nustatytos, įvertintos ir jų pagrindu padarytos išvados šioje byloje priimta apeliacinės instancijos teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartimi. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas vėlgi grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymu, įrodinėjant, jog ieškovo prievolė atsakovui BUAB „STIMEKSA“ buvo pasibaigusi įskaitymu ir dėl to varžytynių būdu buvo perleidžiamas esą neegzistuojantis reikalavimas į ieškovą, o tokios aplinkybės, kai nurodyta, yra nustatytos įsiteisėjusia apeliacinės instancijos teismo nutartimi, teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti ieškovo skundo argumentų, susijusių su įrodinėjamu priešpriešinių reikalavimų įskaitymu.

Be kita ko, pareiškime dėl ieškinio pagrindo papildymo ieškovas prašė ginčijamą varžytynių aktą pripažinti negaliojančiu ir tuo pagrindu, kad L. P. ? vienintelis varžytynėse dalyvavęs pirkėjas – kreditorinį reikalavimą įsigijo už 1 proc., nepadidinęs pradinės varžytynių (pardavimo) kainos, nors pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 1 d. nutarimo Nr. 1074 „Dėl bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių turto pardavimo viešose varžytynėse nuostatų patvirtinimo“ 28.1., 28.2 punktus aplinkybės, kad varžytynėse dalyvavo tik vienas pirkėjas, kuris nepadidino pradinės kainos, sudaro pagrindą varžytynes laikyti neįvykusiomis. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčijamų varžytynių vykdymo metu varžytynių organizavimo tvarką reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 16 d. nutarimas Nr. 831 „Dėl valstybės institucijų įgaliotų asmenų atstovavimo įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procesuose tvarkos, bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo ši varžytynių tvarkos patvirtinimo“, kurio 28.1, 28.2 punktai numatė, jog varžytynės laikomos neįvykusiomis, jeigu į jas neatvyksta nei vienas pirkėjas, taip pat kai nei vienas iš varžytynių dalyvių nepasiūlo lygios ar didesnės už pradinę pardavimo kainą sumos. Kadangi nagrinėjamu atveju ginčo varžytynėse dalyvavo vienas pirkėjas, pasiūlęs lygią pradinei kainai sumą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nebuvo teisinio pagrindo laikyti varžytynes neįvykusiomis. Argumentų, paneigiančių teismo padarytas išvadas dėl ieškovo pareiškime, kuriuo buvo tikslinamas ieškinio pagrindas, nurodytų aplinkybių, ir kurias ištirti bei įvertinti byla buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ieškovo apeliaciniame skunde nėra, o kaip minėta, apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329, 330 straipsniai), todėl skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 8 punktu, 302 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nutraukti civilinės bylos dalį dėl atsakovo likviduotos uždarosios akcinės bendrovės „STIMEKSA“.

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Audronė JarackaitėKazys KailiūnasGintaras Pečiulis