- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-07-20
- Bylos Nr.
- I-7777-596/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02354-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- E. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė, dalyvaujant pareiškėjui E. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. K. prašo teismo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nurodo, kad Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2008-12-28 iki 2016-05-31 buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Kadangi teisinio išsilavinimo neturi, apie sutrumpintus ieškinio senaties terminus nežino, tai, kad jo teisės yra pažeidžiamos, sužinojo neseniai, todėl prašo jo reikalavimams netaikyti ieškinio senaties. Nurodo, kad buvo kalinamas mažose kamerose, kurių būklė buvo kritinė. Tualetas įrengtas prie pat durų, o tai sukėlė nepatogumų ir žemino jo orumą, jautėsi pažemintas, kadangi pareigūnai galėjo jį matyti naudojantis tualetu. Nebuvo galima pasikabinti net užuolaidos. Kameros vienintelė ventiliacija buvo langas, kuris buvo kameros gale, todėl jose smirdėjo. Atvira spintelė kabo priešais tualetą. Remiantis higienos normomis, maistą ir higienos reikmenis turi laikyti būtent toje spintelėje, o jeigu kitur yra dedamas maistas – galima gauti nuobaudą. Stalas mažas, šalia jo yra dvi pritvirtintos kėdutės, todėl likusieji asmenys turi valgyti maistą, laikydami jį rankose. Kamerų plotas vienam asmeniui buvo mažesnis nei 3,6 kv. m, kadangi kamerų plotas buvo 8 kv. m, jose buvo 2 dviaukštės lovos, užimančios 4 kv. m kameros ploto, tualetas užėmė 1 kv. m., todėl laisvo ploto judėti kameroje lieka tik 2 kv. m. Minėtos sąlygos prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str. bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. nuostatoms. Dėl mažo ploto kamerose dažnai kildavo konfliktai ir tvyrojo įtampa, todėl pradėjo vengti bendrauti su kitais asmenimis. Lukiškių TI-K reabilitacinių programų nevykdo, leidžia nueiti tik kartą per mėnesį į sporto salę ir laisvalaikio kambarį. Dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė neigiamomis emocijomis, žemino jo orumą, patirtais nepatogumais, ribojo galimybę judėti, pablogėjo bendravimas su aplinkiniais (t. 1, b. l. 1–2).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamasis jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas periodiškai nuo 2008-12-28 iki 2016-05-31 buvo kalinamas Lukiškių TI-K, į teismą su skundu kreipėsi 2016-06-07. Prašo pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Nurodo, kad atitinkamais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K visiškai atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus.
Nuo 2010-04-11 įsigaliojo ginčo laikotarpiui iki 2015-11-01 aktuali Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Lietuvos higienos norma 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015), galiojanti nuo 2015-11-01, taip pat nenumatė tokių gyvenamojo ploto standartų. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir KD prie TM) direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
Nurodo, kad Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau šis skaičius nuolat viršijamas. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems, todėl negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 str. nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką ir atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Paaiškino, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.
Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytas vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Nurodo, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), III skyriuje kalbama apie tardymo izoliatorių kamerų įrengimą. Taisyklėse nenustatyta, kad kamerose būtų sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinės elgesio kontrolės jų buvimo vietose, įgyvendinat nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai.
Atkreipia dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji, reikalingas inventorius ir priemonės yra išduodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skirtos nuobaudos. Reikalingas inventorius visą laiką yra išduodamas į kameras. Pažymėjo, kad siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri kiekvienais metais buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka minėtus darbus, patalpų priežiūrą ir profilaktinius patikrinimus. Pažymėjo, kad nuo 2015 metų Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji patys piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją ir pan., todėl suremontuotose kamerose neretai vėl tenka daryti remontą. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos, tačiau kamerų plotas yra pakankamai mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai yra padaromos didesnės arba mažesnės lentynos. Pažymėjo, kad kamerų plotas yra pakankamai mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų, taburečių ar kitų baldų.
Pažymėjo, kad sanitarinio mazgo įrengimas Lukiškių TI-K atitinka galiojančius teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka nustatytus reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vedina kameras, problemų dėl pelėsio ir drėgmės neturi.
Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs. Būtina įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai darė tiesioginę įtaką jam ir sukėlė neigiamas pasekmes. Pažymėjo, kad tam tikras suimtųjų ir/arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai, paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiais sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai turėjo įtakos atsirasti pareiškėjo nurodytai žalai. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo 11,76 Eur išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu, atlyginti (t. 1, b. l. 6–18).
Atsakovės atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2008-12-22 atvyko į Lukiškių TI-K, kur buvo kalinamas iki 2016-05-31. Laikotarpiu nuo 2009-01-23 iki 2009-01-28, nuo 2009-02-23 iki 2009-03-08, nuo 2009-03-25 iki 2009-03-29, nuo 2009-04-06 iki 2009-04-07, nuo 2009-04-20 iki 2009-04-26, nuo 2009-05-05 iki 2009-09-03, nuo 2009-09-22 iki 2009-10-13, nuo 2010-12-09 iki 2011-06-08, nuo 2011-06-13 iki 2011-06-19, nuo 2011-06-23 iki 2011-07-20, nuo 2011-07-25 iki 2011-07-31, nuo 2011-08-04 iki 2011-11-09, nuo 2011-11-17 iki 2011-11-30, nuo 2011-12-08 iki 2011-12-14, nuo 2011-12-22 iki 2013-10-09, nuo 2013-10-14 iki 2013-10-20, nuo 2013-10-24 iki 2013-11-20, nuo 2013-11-25 iki 2013-11-26, nuo 2013-12-05 iki 2013-12-11, nuo 2013-12-16 iki 2013-12-17, nuo 2013-12-27 iki 2014-02-19, nuo 2014-02-26 iki 2015-07-15, nuo 2015-07-20 iki 2015-07-21, nuo 2015-07-30 iki 2015-12-22, nuo 2015-12-28 iki 2016-01-05, nuo 2016-01-14 iki 2016-01-27, nuo 2016-02-03 iki 2016-02-09, nuo 2016-02-11 iki 2016-02-17, nuo 2016-03-14 iki 2016-03-22, nuo 2016-04-18 iki 2016-04-21, nuo 2016-05-16 iki 2016-05-19 Lukiškių TI-K nekalėjo, kadangi buvo išvykęs (t. 1, b. l. 6–18).
Pareiškėjas savo reikalavimą priteisti jam neturtinę žalą grindžia netinkamomis jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygomis, t. y. kad per laikotarpį nuo 2008-12-28 iki 2016-05-31 nebuvo užtikrintas teisės aktų nustatytas minimalus plotas kamerose, kameros nebuvo tinkamai vėdinamos, neužtikrintas teisė naudotis tualetu niekam nestebint, kameroje esančioje spintelėje turėjo laikyti maistą ir higienos priemones, stalas mažas.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 str. prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 str. 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2008-12-28 iki 2016-05-31, atsakovės atstovas pareiškėjo reikalavimui prašo taikyti CK 1.125 str. 8 d. nustatytą ieškinio senatį.
CK 1.124 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 str. 8 d. nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. CK 1.127 str. 1 d. nustato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, o 5 d. nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.
Kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiškėjas 2008-12-22 atvyko į Lukiškių TI-K, kur buvo kalinamas iki 2016-05-31. Laikotarpiu nuo 2009-01-23 iki 2009-01-28, nuo 2009-02-23 iki 2009-03-08, nuo 2009-03-25 iki 2009-03-29, nuo 2009-04-06 iki 2009-04-07, nuo 2009-04-20 iki 2009-04-26, nuo 2009-05-05 iki 2009-09-03, nuo 2009-09-22 iki 2009-10-13, nuo 2010-12-09 iki 2011-06-08, nuo 2011-06-13 iki 2011-06-19, nuo 2011-06-23 iki 2011-07-20, nuo 2011-07-25 iki 2011-07-31, nuo 2011-08-04 iki 2011-11-09, nuo 2011-11-17 iki 2011-11-30, nuo 2011-12-08 iki 2011-12-14, nuo 2011-12-22 iki 2013-10-09, nuo 2013-10-14 iki 2013-10-20, nuo 2013-10-24 iki 2013-11-20, nuo 2013-11-25 iki 2013-11-26, nuo 2013-12-05 iki 2013-12-11, nuo 2013-12-16 iki 2013-12-17, nuo 2013-12-27 iki 2014-02-19, nuo 2014-02-26 iki 2015-07-15, nuo 2015-07-20 iki 2015-07-21, nuo 2015-07-30 iki 2015-12-22, nuo 2015-12-28 iki 2016-01-05, nuo 2016-01-14 iki 2016-01-27, nuo 2016-02-03 iki 2016-02-09, nuo 2016-02-11 iki 2016-02-17, nuo 2016-03-14 iki 2016-03-22, nuo 2016-04-18 iki 2016-04-21, nuo 2016-05-16 iki 2016-05-19 Lukiškių TI-K nekalėjo, kadangi buvo išvykęs (t. 1, b. l. 6–18, 88–95). Pareiškėjas skundą dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K teismui išsiuntė 2016-06-06 (žyma ant voko), todėl praleido terminą reikšti reikalavimus atlyginti neturtinę žalą, patirtą laikotarpiu nuo 2008-12-22 iki 2013-06-05.
Žemesnės instancijos teismas
Remiantis CK 1.131 str. 2 d., jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (LVAT 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009). Šiuo atveju pareiškėjas nurodo, kad jo reikalavimams negali būti taikoma ieškinio senatis, kadangi teisinio išsilavinimo neturi, apie sutrumpintus ieškinio senaties terminus nežino, o apie tai, kad jo teisės yra pažeidžiamos, sužinojo neseniai. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos termino praleidimo kreiptis į teismą priežastys nelaikytinos objektyviomis, dėl kurių pareiškėjas galėjo praleisti senaties terminą. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. 3 d. įtvirtintą fundamentalų teisės principą, praleistas terminas kreiptis į teismą negali būti pateisinamas remiantis tariamu teisės norminių aktų turinio nežinojimu. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo skundui taikomas CK 1.125 str. 8 d. numatytas trejų metų senaties terminas.
Pritaikius ieškinio senatį, byloje vertinamas laikotarpis nuo 2013-06-06 iki 2016-05-31, kai pareiškėjas buvo kalinamas Lukiškių TI-K.
KD prie TM direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, 1.3.1 p. nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 124 numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m² (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).
Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas 2013-10-10 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 123, kurios plotas – 7,42 m², kurioje buvo 3 asmenys (asmeniui teko 2,47 m² kameros ploto); 2013-10-11 buvo kameroje Nr. 404, kurios plotas – 17,02 m², kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 17,02 m² kameros ploto); 2013-10-12, 2013-12-12 buvo kameroje Nr. 404, kurioje buvo 3 asmenys (asmeniui teko 5,67 m² kameros ploto); 2013-10-13, 2013-12-15 buvo kameroje Nr. 404, kurioje buvo 5 asmenys (asmeniui teko 3,4 m² kameros ploto); 2013-10-21, 2016-02-10 buvo kameroje Nr. 108, kurios plotas – 7,38 m², kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 7,38 m² kameros ploto); 2013-10-22 buvo kameroje Nr. 274, kurios plotas – 7,84 m², kurioje buvo 2 asmenys (asmeniui teko 3,92 m² kameros ploto); 2013-10-23 buvo kameroje Nr. 274, kurioje buvo 4 asmenys (asmeniui teko 1,96 m² kameros ploto); 2013-11-21 kameroje Nr. 125, kurios plotas – 6,48 m², kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 6,48 m² kameros ploto); 2013-11-22 kameroje Nr. 390, kurios plotas – 36,54 m², kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 36,54 m² kameros ploto); nuo 2013-11-23 iki 2013-11-27 buvo kameroje Nr. 390, kurioje buvo 4 asmenys (asmeniui teko 9,13 m² kameros ploto); 2013-11-28, nuo 2013-12-03 iki 2013-12-04 buvo kameroje Nr. 232, kurios plotas – 7,75 m², kurioje buvo 2 asmenys (asmeniui teko 3,87 m² kameros ploto); 2013-11-29 buvo kameroje Nr. 323, kurioje buvo 3 asmenys (asmeniui teko 2,58 m² kameros ploto); nuo 2013-11-30 iki 2013-12-02 buvo kameroje Nr. 323, kurioje buvo 4 asmenys (asmeniui teko 1,93 m² kameros ploto); 2013-12-12 buvo kameroje Nr. 120, kurios plotas – 7,38 m², kurioje buvo 4 asmenys (asmeniui teko 1,84 m² kameros ploto); nuo 2013-12-13 iki 2013-12-14 buvo kameroje Nr. 404, kurioje buvo 4 asmenys (asmeniui 4,25 m² kameros ploto); 2013-12-18, 2016-01-06 buvo kameroje Nr. 121, kurios plotas – 7,38 m², kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 7,38 m² kameros ploto); 2013-12-18 buvo kameroje Nr. 115, kurios plotas – 7,45 m², kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 7,45 m² kameros ploto); 2013-12-19 buvo kameroje Nr. 316, kurios plotas – 7,18 m², kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 7,18 m² kameros ploto); 2013-12-19 buvo kameroje Nr. 316, kurios plotas – 7,18 m², kurioje buvo 1 asmenys (asmeniui teko 7,18 m² kameros ploto); 2013-12-20 buvo kameroje Nr. 316, kurioje buvo 3 asmenys (asmeniui teko 2,39 m² kameros ploto); nuo 2013-12-21 iki 2013-12-22 buvo kameroje Nr. 316, kurioje buvo 4 asmenys (asmeniui teko 1,79 m² kameros ploto); 2013-12-23, nuo 2015-07-24 iki 2015-07-29 buvo kameroje Nr. 319, kurios plotas – 7,78 m², kurioje buvo 2 asmenys (asmeniui teko 3,89 m² kameros ploto); nuo 2013-12-24 iki 2013-12-26 buvo kameroje Nr. 319, kurioje buvo 4 asmenys (asmeniui teko 1,94 m² kameros ploto); 2014-02-20 buvo kameroje Nr. 117, kurios plotas – 7,31 m², kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 7,31 m² kameros ploto); 2014-02-21 buvo kameroje Nr. 399, kurios plotas – 31,61 m², kurioje buvo 2 asmenys (asmeniui teko 15,8 m² kameros ploto); 2014-02-22 buvo kameroje Nr. 399, kurioje buvo 6 asmenys (asmeniui teko 5,26 m² kameros ploto); 2014-02-23 buvo kameroje Nr. 399, kurioje buvo 7 asmenys (asmeniui teko 4,51 m² kameros ploto); 2014-02-24 buvo kameroje Nr. 399, kurioje buvo 5 asmenys (asmeniui teko 6,32 m² kameros ploto); 2014-02-25 buvo kameroje Nr. 399, kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 31,61 m² kameros ploto); 2015-07-16 buvo kameroje Nr. 123, kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 7,42 m² kameros ploto); 2015-07-22, 2016-01-06 buvo kameroje Nr. 108, kurioje buvo 2 asmenys (asmeniui teko 2,460 m² kameros ploto); 2014-07-23 buvo kameroje Nr. 108, kurioje buvo 3 asmenys (asmeniui teko 3,69 m² kameros ploto); nuo 2015-07-16 iki 2015-07-19 buvo kameroje Nr. 387, kurios plotas – 29,44 m², kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 29,44 m² kameros ploto); 2015-12-23 buvo kameroje Nr. 109, kurios plotas – 7,31 m², kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 7,31 m² kameros ploto); 2015-12-24, 2016-02-02 buvo kameroje Nr. 398, kurios plotas – 32,33 m², kurioje buvo 2 asmenys (asmeniui teko 16,16 m² kameros ploto); nuo 2015-12-25 iki 2015-12-27, nuo 2016-01-31 iki 2016-02-01 buvo kameroje Nr. 398, kurioje buvo 4 asmenys (asmeniui teko 8,08 m² kameros ploto); 2016-01-07 buvo kameroje Nr. 404, kurios plotas – 7,86 m², kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 7,86 m² kameros ploto); 2016-01-08, 2016-01-11 buvo kameroje Nr. 272, kurios plotas – 7,75 m², kurioje buvo 2 asmenys (asmeniui teko 3,87 m² kameros ploto); nuo 2016-01-09 iki 2016-01-10, nuo 2016-01-12 iki 2016-01-13 buvo kameroje Nr. 272, kurioje buvo 2 asmenys (asmeniui teko 2,58 m² kameros ploto); 2016-01-28 buvo kameroje Nr. 114, kurioje buvo 2 asmenys (asmeniui teko 3,65 m² kameros ploto); 2016-01-28 buvo kameroje Nr. 398, kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 32,33 m² kameros ploto); nuo 2016-01-29 iki 2016-01-30 buvo kameroje Nr. 398, kurioje buvo 3 asmenys (asmeniui teko 10,77 m² kameros ploto); 2016-02-18 buvo kameroje Nr. 114, kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 7,31 m² kameros ploto); 2016-02-18, nuo 2016-02-23 iki 2016-02-24 buvo kameroje Nr. 207, kurios plotas – 6,8 m², kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 6,8 m² kameros ploto); nuo 2016-02-19 iki 2016-02-22 buvo kameroje Nr. 398, kurioje buvo 2 asmenys (asmeniui teko 3,4 m² kameros ploto); nuo 2016-02-25 iki 2016-02-26 buvo kameroje Nr. 368, kurios plotas – 6,5 m², kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 6,5 m² kameros ploto); 2016-02-27, nuo 2016-03-05 iki 2016-03-07, nuo 2016-03-09 iki 2016-03-13 buvo kameroje Nr. 361, kurios plotas – 7,47 m², kurioje buvo 2 asmenys (asmeniui teko 3,73 m² kameros ploto); nuo 2016-02-28 iki 2016-03-04 buvo kameroje Nr. 361, kurioje buvo 3 asmenys (asmeniui teko 2,49 m² kameros ploto); 2016-03-08 buvo kameroje Nr. 361, kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 7,47 m² kameros ploto); 2016-03-23 buvo kameroje Nr. 112A, kurios plotas – 6,34 m², kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 6,34 m² kameros ploto); 2016-03-24, nuo 2016-03-29 iki 2016-03-30 buvo kameroje Nr. 325, kurios plotas – 7,64 m², kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 7,64 m² kameros ploto); nuo 2016-03-25 iki 2016-03-28 buvo kameroje Nr. 325, kurioje buvo 2 asmenys (asmeniui teko 3,82 m² kameros ploto); 2016-03-08 buvo kameroje Nr. 361, kurioje buvo 3 asmenys (asmeniui teko 2,49 m² kameros ploto); 2016-03-31, 2016-04-05, nuo 2016-04-12 iki 2016-04-14 buvo kameroje Nr. 314, kurios plotas – 7,58 m², kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 7,58 m² kameros ploto); nuo 2016-04-01 iki 2016-04-04, nuo 2016-04-06 iki 2016-04-11, nuo 2016-04-15 iki 2016-04-17 buvo kameroje Nr. 314, kurioje buvo 2 asmenys (asmeniui teko 3,79 m² kameros ploto); 2016-04-22 buvo kameroje Nr. 105, kurios plotas – 7,38 m², kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 7,38 m² kameros ploto); 2016-04-23, 2016-04-27, 2016-04-30, nuo 2016-05-02 iki 2016-05-03, nuo 2016-05-11 iki 2016-05-14 buvo kameroje Nr. 279, kurios plotas – 7,77 m², kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 7,77 m² kameros ploto); nuo 2016-04-24 iki 2016-04-26, nuo 2016-04-28 iki 2016-04-29, 2016-05-01, nuo 2016-05-04 iki 2016-05-10, 2016-05-15 buvo kameroje Nr. 279, kurioje buvo 2 asmenys (asmeniui teko 3,88 m² kameros ploto); 2016-05-20 buvo kameroje Nr. 117, kurioje buvo 2 asmenys (asmeniui teko 3,65 m² kameros ploto); 2016-05-21, nuo 2016-05-25 iki 2016-05-27, 2016-05-31 buvo kameroje Nr. 291, kurios plotas – 7,73 m², kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 7,73 m² kameros ploto); nuo 2016-05-22 iki 2016-05-24, nuo 2016-05-28 iki 2016-05-30 buvo kameroje Nr. 291, kurioje buvo 2 asmenys (asmeniui teko 3,86 m² kameros ploto). Laikotarpiu nuo 2013-06-06 iki 2013-10-09, nuo 2013-10-14 iki 2013-10-20, nuo 2013-10-24 iki 2013-11-20, nuo 2013-11-25 iki 2013-11-26, nuo 2013-12-05 iki 2013-12-11, nuo 2013-12-16 iki 2013-12-17, nuo 2013-12-27 iki 2014-02-19, nuo 2014-02-26 iki 2015-07-15, nuo 2015-07-20 iki 2015-07-21, nuo 2015-07-30 iki 2015-12-22, nuo 2015-12-28 iki 2016-01-05, nuo 2016-01-14 iki 2016-01-27, nuo 2016-02-03 iki 2016-02-09, nuo 2016-02-11 iki 2016-02-17, nuo 2016-03-14 iki 2016-03-22, nuo 2016-04-18 iki 2016-04-21, nuo 2016-05-16 iki 2016-05-19 Lukiškių TI-K nekalėjo (t. 1, b. l. 6–18, 88–95). Taigi, 2013-10-10, 2013-10-13, 2013-10-23, 2013-11-27, nuo 2013-11-29 iki 2013-12-02, 2013-12-12, 2013-12-15, nuo 2013-12-20 iki 2013-12-22, nuo 2013-12-24 iki 2013-12-26, nuo 2016-01-09 iki 2016-01-10, nuo 2016-01-12 iki 2016-01-13, nuo 2016-02-19 iki 2016-02-22, nuo 2016-02-28 iki 2016-03-04 nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimą kameroje, kurioje jam tenkantis kameros plotas būtų ne mažesnis nei nustatytas KD prie TM direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatyto dydžio (3,6 m²). Pareiškėjas iš viso 30 dienų buvo kalinamas Lukiškių TI-K kamerose, kuriose vienam asmeniui teko atitinkamai 1,79–3,4 m² kameros ploto, t. y. Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui galėjo kilti atitinkamos pasekmės. Pareiškėjo nusiskundimus dėl baldų matmenų teismas vertina kaip aplinkybę, akivaizdžiai didinančią kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, trūkumą ir todėl kilusio ginčo kontekste vertinamą kaip pareiškėjui palankią, sprendžiant jo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo klausimą.
Pareiškėjas skunde teigia, kad kameros nebuvo tinkamai vėdinamos, todėl smirdėjo.
HN 76:2010 24 p. numatė, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. HN 134:2015 17 p. nurodoma analogiška nuostata. Į bylą pateiktas Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-07-15 patikrinimo aktas patvirtina, kad kameroje Nr. 123 (kurioje pareiškėjas kalėjo iš karto po atlikto patikrinimo, t. y. 2015-07-16) vėdinimas užtikrinamas per atidaromus langus, tai atitiko HN 76:2010 24 p. reikalavimą (t. 1, b. l. 154–155). Pažymėtina, kad pats pareiškėjas neneigia aplinkybės, jog kameros vėdinamos per langus. Be to, atsiliepime Lukiškių TI-K patvirtino, kad gyvenamosiose kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka nustatytus reikalavimus. Abejoti valstybės institucijos paaiškinimais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo argumentai dėl ventiliacijos nebuvimo atmetami kaip nepagrįsti.
Pažymėtina, kad kiti byloje esantys patikrinimo aktai ir matavimo protokolai nevertinami, kadangi jie buvo atlikti ginčui neaktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2008-12-28 iki 2013-06-05, bei laikotarpiu nuo 2013-06-06 iki 2013-10-09, nuo 2013-10-14 iki 2013-10-20, nuo 2013-10-24 iki 2013-11-20, nuo 2013-11-25 iki 2013-11-26, nuo 2013-12-05 iki 2013-12-11, nuo 2013-12-16 iki 2013-12-17, nuo 2013-12-27 iki 2014-02-19, nuo 2014-02-26 iki 2015-07-15, nuo 2015-07-20 iki 2015-07-21, nuo 2015-07-30 iki 2015-12-22, nuo 2015-12-28 iki 2016-01-05, nuo 2016-01-14 iki 2016-01-27, nuo 2016-02-03 iki 2016-02-09, nuo 2016-02-11 iki 2016-02-17, nuo 2016-03-14 iki 2016-03-22, nuo 2016-04-18 iki 2016-04-21, nuo 2016-05-16 iki 2016-05-19, kuomet pareiškėjas Lukiškių TI-K nekalėjo, arba juose buvo pasisakyta apie higienos sąlygų atitikimą teisės aktų reikalavimams, kurių nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neginčija, arba pareiškėjas atliktų patikrinimų metu nekalėjo kamerose, kuriose buvo atlikti patikrinimai (t. 1, b. l. 96–153, 156–186, 190–199, t. 2, 1–10).
Tai, kad Lukiškių TI-K buvo pašalinti atitinkamuose patikrinimo aktuose nustatyti trūkumai, patvirtina, jog Lukiškių TI-K laikosi higienos normose nustatytų reikalavimų ir siekia kuo mažiau pažeisti nuteistųjų ar suimtųjų teisės (t. 1, b. l. 189, 197, t. 2, b. l. 6)
Pareiškėjo argumentai, jog Lukiškių TI-K reabilitacinių programų nevykdo, atmetami kaip nepagrįsti, kadangi kaip matyti iš Lukiškių TI-K Socialinės reabilitacijos skyriaus 2016-06-13 pažymos Nr. 24-5202 „Apie E. K. užimtumą“, 2016-06-15 pažymos „Dėl E. K.“, 2016-05-15 pažymos Nr. 24-5278 „Dėl E. K.“, 2016-05-15 pažymos Nr. 24-5279 „Dėl E. K.“, pareiškėjas lankėsi fizinės reabilitacijos kambaryje (sporto salėje), jam buvo suteikta galimybė klausytis kameroje įrengto radijo taško, susitikti su dvasininkais, žiūrėti per televiziją transliuojamas programas ir filmus, gauti tiek nuosavą, tiek ir įstaigos administracijos išduodamą literatūrą bei periodinę spaudą, lankytis bibliotekoje bei dalyvauti vykstančiuose renginiuose. Pareiškėjas dalyvavo grupiniuose užsiėmimuose temomis „ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemonės“ ir „Kriminalinės subkultūros apraiškų laisvės atėmimo vietose prevencija“. Pažymose nurodyta, kad kamerose įrengta kabelinė televizija (t. 1, b. l. 84, 85, 86, 87). Be to, pats pareiškėjas neneigia aplinkybės, jog galimybė pasinaudoti sporto sale ir nueiti į laisvalaikio kambarį jam buvo suteikta, todėl šiuo aspektu pažeidimo nenustatyta.
Pareiškėjas kaip vieną iš savo teisių pažeidimų nurodo baldų, konkrečiai kėdžių, trūkumą kamerose, mažą stalą, atviras spinteles maistui laikyti. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms susidėti, tačiau dėl ganėtinai mažo kamerų ploto ne visada yra galimybė įrengti papildomų šių rūšių baldų. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.6. ir 14.8. papunkčiuose nurodyta, kad kameroje turi būti įrengta: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti. Iš teisės normų matyti, kad reikalaujama kiekvienam suimtajam įrengti tik lovas. Tuo tarpu nėra numatyto reikalavimo kiekvienam asmeniui įrengti po taburetę (suoliuką) ir stalą. Be to, nėra reglamentuojama, jog spintelės ar lentynos maisto produktams laikyti privalo būti uždaros, jose draudžiama laikyti higienos priemones. Taip pat vertinant šiuos pareiškėjo argumentus būtina atsižvelgti į tai, kad kiekvienas kalinamas asmuo turėjo po lovą, ir į tai, kad pakankamai dažnai pareiškėjas kamerose likdavo vienas arba kalėdavo su vienu asmeniu. Dėl to negalima sutikti, kad kėdžių kiekvienam asmeniui neužtikrinimas bei mažas stalas pažeidė pareiškėjo teises tokiu mastu, kad būtų atsiradusi neturtinė žala. Be to, nėra pagrindo pripažinti Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.8 punkto pažeidimo, kadangi kamerose spintelės maistui susidėti buvo įrengtos, pareiškėjas skunde šios aplinkybės neginčija, todėl negalima konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu.
Dėl pareiškėjo argumento, kad sanitarinis mazgas neužtikrino privatumo, nebuvo tinkamai atskirtas nuo kitų asmenų, esančių kameroje, bei priežiūrą vykdančių pareigūnų, pažymėtina, kad Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 p. reglamentuojama, jog tardymo izoliatoriaus kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Nors Lukiškių TI-K atsiliepime patvirtino, kad sanitarinio mazgo įrengimas Lukiškių TI-K atitinka galiojančius teisės aktų reikalavimus, tačiau, teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrino visiško asmens privatumo, todėl tai laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinu su Lukiškių TI-K pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos jo suėmimo sąlygų bloginimui.
Teismo nustatytos aplinkybės, kad tam tikrą laikotarpį pareiškėjas buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, t. y. kad pareiškėjas 30 dienų buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, kuriose vienam asmeniui tekdavo mažesnis nei teisės aktuose nustatytas minimalus kameros plotas (1,79 m² – 3,4 m²), jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad pareiškėjui kilo tam tikrų neigiamų padarinių.
Pareiškėjas prašo teismo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas neturtinę žalą įvardijo kaip orumo pažeidimą, taip pat nurodė, kad patyrė nepatogumus, neigiamas emocijas, pablogėjo bendravimas su aplinkiniais, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių teisės aktų reikalavimų neatitinkančio laikymo Lukiškių TI-K poveikio jo psichikai ir sveikatos būklei, teismui nepateikė. Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos gydytojų įrašus, jokių rimtų susirgimų, kuriems turėtų įtakos laikymo Lukiškių TI-K sąlygos, išskyrus 2016-05-03, kuomet pareiškėjas skundėsi prastu miegu, jaučiama įtampa ir dirglumu (t. 1, b. l. 75), nenustatyta (b. l. 52–74, 76–82). Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų didesnį sunkumą, negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamą poveikį minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto pažeidimo bei privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo. Taip pat nėra duomenų, kad jis būtų buvęs laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.
CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą; EŽTT 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartį civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT 2007-07-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; LVAT 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; LVAT 2010-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; LVAT 2012-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; LVAT 2012-10-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A525–2542/2012 ir kt.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje analogiško pobūdžio bylose (2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-128-858/2015) taip pat yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą būdo ir (ar) dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo gydymo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tokias reikšmingas bendro pobūdžio aplinkybes, kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus. Akcentuotina, jog neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008).
Atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo pareiškėjui Lukiškių TI-K kamerų tipo patalpose nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktų nustatytas plotas, tenkantis vienam asmeniui, iš viso 30 dienų, į tai, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudotis sanitariniais mazgais, į pažeidimo mąstą, jo trukmę, formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus (LVAT 2015-03-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-533-442/2015; LVAT 2015-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-714-442/2015; LVAT 2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-128-858/2015; LVAT 2015-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1169-442/2015), į tai, kad pareiškėjas, be skunde nurodytų aplinkybių, nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, skunde išdėstė nepagrįstus teiginius dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, išskyrus tai, kad kameros tam tikrais laikotarpiais (iš viso 30 dienas) buvo perpildytos, nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, į tai, kad į Lukiškių TI-K dėl kalinimo sąlygų nesikreipė (t. 1, b. l. 19), nesant įrodymų, kad kalinimo sąlygos Lukiškių TI-K pakenkė pareiškėjo sveikatai, taip pat į tai, kad pareiškėjas, darydamas nusikalstamą veiką, turėjo numatyti būsimas pasekmes, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjui priteisiamas 400 Eur neturtinės žalos dydis, t. y. už 2013-10-10, 2013-10-13, 2013-10-23, 2013-11-27, nuo 2013-11-29 iki 2013-12-02, 2013-12-12, 2013-12-15, nuo 2013-12-20 iki 2013-12-22, nuo 2013-12-24 iki 2013-12-26, nuo 2016-01-09 iki 2016-01-10, nuo 2016-01-12 iki 2016-01-13, nuo 2016-02-19 iki 2016-02-22, nuo 2016-02-28 iki 2016-03-04 (iš viso 30 parų), kuomet nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimą kameroje, kurioje jam tenkantis kameros plotas būtų ne mažesnis nei nustatytas KD prie TM direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatyto dydžio (3,6 m²), ir kuomet pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais.
Atsakovės atstovas, teikdamas atsiliepimą į skundą, jame pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo 11,76 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 str. 1 d. (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai sprendimas priimtas atsakovo naudai, jis turi teisę, be kita ko, reikalauti atlyginti išlaidas, kurias turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus; kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (ABTĮ 44 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, teismo sprendimu jo skundas tenkintas iš dalies, jam priteista 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, o likusioje dalyje skundas atmestas. Taigi, teismo sprendimu yra patenkinta 4 procentai pareiškėjo skunde pareikštų reikalavimų, o atmesta 96 procentai reikalavimų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą pažymėjo, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą. Rizika apmokėti kitos šalies išlaidas atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi, taip pat yra reguliuojamas byloje dalyvaujančių asmenų elgesys, atgrasoma nuo piktnaudžiavimo administraciniu procesu, skatinamas sąžiningas ir tinkamas materialiųjų teisinių pareigų vykdymas, užtikrinama pagarba teisei. Kita vertus, kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi kompleksiškai įvertinti bylą laimėjusios šalies prašomų atlyginti teismo išlaidų realumą, pagrįstumą ir racionalumą, nes priešingu atveju būtų paneigta bylinėjimosi išlaidų esmė ir paskirtis (LVAT 2013-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-904/2013; LVAT 2015-09-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2170-520/2015).
Pagal ABTĮ 57 str. 4 d. įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų. Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju atsakovės atstovui tekusi pareiga teikti įrodymus, susijusius su pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K sąlygomis, nepaneigia atsakovės atstovo teisės reikalauti atlyginti išlaidas, kurias turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus, kurie susiję su bylos nagrinėjimu. Pažymėtina, kad atsakovės atstovas pateiktais dokumentais grindė atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją dėl pareiškėjo skundo nepagrįstumo.
Atsakovės atstovas nurodo, kad patirtas 11,76 Eur bylinėjimosi išlaidas sudaro prie atsiliepimo pridėtų dokumentų kopijos – viso 196 A4 formato lapas. Teismo vertinimu, atsakovės atstovas pagrįstai kopijavimo išlaidas apskaičiuoja vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimo Nr.1039 6 ir 7 p., taip pat Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, pagal kuriuos nustatyta kopijų parengimo kaina – 0,06 Eur už vieną A4 formato lapo dokumento kopijos parengimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atstovas pagrįstai parengė 196 su ginču susijusių dokumentų A4 formato lapų kopijas ir turėjo 11,76 Eur su jų parengimu susijusių išlaidų, atsakovės atstovo patirtos dėl administracinės bylos nagrinėjimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų pareiškėjo reikalavimų daliai. Iš pareiškėjo atsakovės atstovui priteistina 11,29 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1, 4 p., 132 str. 1 d., 133 str. (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01),
nusprendžia:
Pareiškėjo E. K. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui E. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti iš E. K. atsakovės Lietuvos valstybės atstovui Lukiškių tardymo izoliatoriui – kalėjimui 11,29 Eur (vienuolika eurų ir 29 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.