Kauno apygardos teismo nutartis

2021-04-20 · Civilinė byla Nr. e2A-544-480/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-20
Bylos Nr.
e2A-544-480/2021
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-03006-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Rimdeikaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance
Atsakovas
P. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-544-480/2021Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03006-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.8.10; 2.6.29.3; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 20 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-7703-558/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį atsakovui P. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Legal Balance kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo P. M. priteisti 136,57 Eur negrąžinto kredito, 13,85 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 4,56 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 30,35 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 31,20 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (136,57 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. gegužės 31 d.), 31,20 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (136,57 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. gegužės 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur ieškovės patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad pradinė kreditorė BnP Finance, UAB ir atsakovas 2019 m. gegužės 31 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-kgfxc3ss, kuria atsakovui buvo suteiktas 150 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 82,92 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 31,20 proc.) ir 40,68 Eur administravimo mokesčio) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. 2020 m. kovo 3 d. tarp BnP Finance, UAB ir ieškovės buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 221 straipsnio 1 dalimi bei nepažeidžiant kredito gavėjo teisių, BnP Finance, UAB perleido ieškovei reikalavimo teises į BnP Finance, UAB skolingus asmenis, nurodytus 2020 m. balandžio 2 d. bylų priėmimo–perdavimo akte Nr. 2 prie reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. 2020 m. balandžio 6 d. atsakovui sutartyje nurodytu elektroniniu paštu ieškovė išsiuntė pranešimą, informuojantį, kad pasikeitė pradinė kreditorė ir atsakovas privalo įvykdyti prievolę ieškovei, kartu su reikalavimo perleidimo sutarties kopija. Ieškovė laiko, jog tinkamai perėmė pradinės kreditorės teisę reikalauti iš atsakovo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kartu su akcesorinėmis teisėmis, įvykdymo. Taip pat nurodė, kad atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į pradinės kreditorės siųstus raginimo laiškus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesilaikė vienos iš esminių sutarties sąlygų, ir vadovaujantis VKĮ 19 straipsnio bei sutarties 8.4 punktu, pradinė kreditorė 2020 m. balandžio 6 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį. Atsakovas per pranešimu apie sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė. Atsižvelgiant į tai, ieškovė mano, kad yra išnaudojusi visas galimybes išspręsti atsakovo prievolės nevykdymo klausimą ikiteisminiu taikiu būdu.

3. Atsakovui ieškinys su priedais ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, įteikti 2020 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu. Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 136,57 Eur negrąžintą kreditą, 13,85 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 4,56 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos, 30,35 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos ir negautas pajamas, kurios apskaičiuojamos taikant 31,20 proc. metines sutartyje numatytas palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos kredito sumos (136,57 Eur), nuo sprendimo už akių priėmimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. gegužės 31 d.), 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 113,34 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitą ieškinio dalį atmetė.

5. Teismas, atlikęs formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą ir atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, padarė išvadą, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priteisti skolą, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 136,57 Eur negrąžinto kredito bei 13,85 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos.

6. Teismas laikė pagrįstu ir tenkino ieškovės prašymą – iš atsakovo priteisė 30,35 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, bei 31,20 proc. negautų pajamų už negrąžintą kredito sumą, paskaičiuotų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos – 2022 m. gegužės 31 d.

7. Teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas priteisti negautas pajamas už laikotarpį nuo sutarties termino pabaigos iki visiško skolos grąžinimo neįrodytas, ieškovei nepateikus teismui jokių duomenų, įrodančių, jog iš atsakovo atgautą pinigų sumą perskolins ne mažesniu nei 31,20 proc. tarifu ir tokiu būdu neišvengiamai gaus tokio dydžio pajamas, ir šio prašymo netenkino.

8. Teismas proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteisė 113,34 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB Legal Balance prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą už akių dalyje dėl 31,20 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (136,57 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. gegužės 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos ir priteisti apeliantei iš atsakovo 31,20 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (136,57 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. gegužės 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš 136 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; kitą Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliantei iš atsakovo 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Apeliantė nesutinka su teismo motyvais, jog reikalavimas perleisti negautas pajamas (nuostolius) nuo sutarties termino pabaigos procentine išraiška, nėra tikėtinas ir įrodytas. Teismas tenkindamas apeliantės reikalavimus dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nuo sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos ir nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, laikė pagrįstomis, tačiau po sutarties pasibaigimo dienos, nebe. Teismui konstatavus, jog atsakovė po sutarties pasibaigimo neturi atlyginti negautų pajamų (nuostolių), susidarytų absurdiška situacija, kadangi atsakovas iki pat visiško skolos sumokėjimo dienos iš esmės naudojasi jam suteiktais pinigais, o pelno siekiantis juridinis asmuo negaudamas pagrįstai tikėtinų pajamų ir negalėdamas jų perskolinti dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, negali gauti pelno iš savo teisėtos veiklos.

9.2. Apeliantė atkreipė dėmesį į tai, jog pradinės kreditorės ir tuo pačiu vartojimo kredito davėjos BnP Finance, UAB pagrindinė veikla yra pinigų skolinimas. Pradinė kreditorė skolina ne tik už 31,20 proc. palūkanų normą, bet ir už 75 proc. palūkanų normą. Iš viešai prieinamos informacijos, jokių duomenų apie pradinės kreditorės sunkią finansinę situaciją nėra, taigi veikla kaip buvo vykdoma, taip ir yra vykdoma. Akivaizdu, kad daryti prielaidų, jog pradinė kreditorė negalėtų perskolinti už 31,20 proc. palūkanų normą ar net dvigubai didesnę palūkanų normą, nėra jokio pagrindo.

9.3. Nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinė kreditorė, sudarydama sutartį, tikėjosi gauti nuo negrąžintos kredito dalies apskaičiuotas 31,20 proc. dydžio mokėjimo palūkanas, nurodytas šalių sudarytoje sutartyje. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis buvo nutraukta, apeliantė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovas negrąžins visos jo valdomos vartojimo kredito sumos, patirs nuostolius, kurie pasireiškė ir pasireikš ateityje negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovas įvykdys savo prievoles apeliantei, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti kokius tikslius nuostolius apeliantė patirs ateityje.

9.4. Teismas nepagrįstai netenkino dalies apeliantės reikalavimo. Remiantis minėta pozicija bei nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

10. Atsakovas P. M. per nustatytą terminą atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

12. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų dalies priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Byloje nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės BnP Finance, UAB ir atsakovo P. M. 2019 m gegužės 31 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. BOB-kgfxc3ss, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 150 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti vartojimo kredito mokestį (palūkanas): 89,92 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma – 31,20 proc.), 40,68 Eur sutarties administravimo mokesčio. Atsakovas tinkamai nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų, todėl pradinė kreditorė vienašališkai nuo 2020 m. kovo 1 d. sutartį nutraukė. 2020 m. kovo 3 d. pradinė kreditorė reikalavimą į atsakovo skolą perleido ieškovei UAB Legal Balance (toliau – ieškovė arba apeliantė). Ieškovė pranešimu informavo atsakovą apie reikalavimo perleidimą.

15. Apeliantė prašė priteisti iš atsakovo 31,20 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (136,37 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. gegužės 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

16. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (136,37 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. gegužės 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo atmetė, nurodęs, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog iš atsakovo atgautą pinigų sumą perskolins ne mažesniu nei 31,20 proc. tarifu ir tokiu būdu neišvengiamai gaus tokio dydžio pajamas.

17. Ieškovė su tuo nesutinka ir apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas iki pat visiško skolos sumokėjimo dienos iš esmės naudojasi jam suteiktais pinigais, o pelno siekiantis juridinis asmuo negauna pagrįstai tikėtinų pajamų ir negali jų perskolinti dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl negali gauti pelno iš savo teisėtos veiklos, dėl ko patiria nuostolius. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo sutikti.

18. Kasacinis teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo teisės aiškinimo taisyklę – kad, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

19. Nagrinėjamu atveju sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2020 m. kovo 1 d., todėl, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

21. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos. Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Aptariamu atveju vartojimo kredito sutarties 6.1 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas sutarties administravimo mokestis bei specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (t. y. 31,20 proc. dydžio metinės palūkanos); palūkanos skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Tokios aplinkybės leidžia vertinti, kad ieškovės reikalavimas priteisti 31,20 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (136,37 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2022 m. gegužės 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos yra reikalavimas kompensuoti patirtus nuostolius dėl prievolės neįvykdymo, o tai yra faktinis kompensacinių palūkanų priteisimo reikalavimas.

22. Teismas atmeta ieškovės argumentus, kad nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe.

23. Atkreiptinas dėmesys, kad, netgi, jei toks ieškovės reikalavimas būtų teismo vertinamas / kvalifikuojamas, kaip reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo, jis negalėtų būti tenkinamas, nes jis laikytinas neįrodytu. Pagal kasacinio teismo praktiką, aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Taigi nei pradinė kreditorė, sudarydama sutartį su atsakovu, nei pradinės kreditorės reikalavimo teisę perėmusi ieškovė, negalėjo iš anksto numatyti, kad atsakovas tinkamai nevykdys sutarties ir jam toliau, net ir po termino grąžinti paskolos sumą, bus skaičiuojamos pelno palūkanos, todėl negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių dėl šių sumų gavimo iš atsakovo.

24. Teismas sprendžia, jog atsakovui nevykdžius savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties vartojimo kredito sutartį nutraukus prieš terminą, ieškovės teisėtas lūkestis galėjo būti ginamas kaip orientacinę priteisiant negautų pajamų sumą, neviršijančią pagal vartojimo kredito sutartį planuotų gauti mokėjimo (pelno) palūkanų (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) dydžio.

25. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisakytina, nes jie neturi teisinės reikšmės, vertinant apskųstosios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

26. Nagrinėjant apeliacinį skundą taip pat nustatyta, kad skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra padaryta klaida – nurodyta, jog teismas iš atsakovo ieškovės naudai priteisia negautas pajamas, kurios apskaičiuojamos taikant 31,20 proc. metines sutartyje numatytas palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos kredito sumos (136,57 Eur), nuo sprendimo už akių priėmimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. gegužės 31 d.), nors konstatuojamojoje dalyje nurodo, jog negautos pajamos priteistinos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2022 m. gegužės 31 d.). Atsižvelgiant į tai, kad šio tipo bylose vyrauja viešas interesas, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendime už akių padaryta klaida ištaisytina ex officio (iš lot. pagal teismo pareigą).

27. Teismas, remdamasis išdėstytų argumentų visuma, konstatuoja, kad nors yra pagrindas patikslinti skundžiamo sprendimo už akių rezoliucinę dalį, tačiau pirmosios instancijos teismo priimtas galutinis procesinis sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nebuvo nukrypta nuo teismų praktikos, todėl naikinti jo, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas iš esmės atmetamas, o skundžiamas sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tik patikslinant skundžiamo sprendimo už akių rezoliucinę dalį, nurodant, jog negautos pajamos, kurios apskaičiuojamos kaip 31,20 proc. metinių sutartyje numatytų palūkanų, skaičiuojamų nuo 136,57 Eur negrąžintos kredito sumos, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. gegužės 31 d.).

28. Apeliacinį skundą atmetus, atmetamas ir ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo / perskaičiavimo (CPK 93 ir 98 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą už akių iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant jo rezoliucinę dalį ir išdėstant ją taip:

„ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Legal Balanc, juridinio asmens kodas 302528679, 136,57 Eur negrąžintą kreditą, 13,85 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 4,56 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos, 30,35 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, ir negautas pajamas, kurios apskaičiuojamos kaip 31,20 proc. metinių sutartyje numatytų palūkanų, skaičiuojamų nuo 136,57 Eur negrąžintos kredito sumos, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. gegužės 31 d.), 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 113,34 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.“

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Albina Rimdeikaitė