Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. L. ieškinį atsakovui UAB „Gikra“ dėl atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo, išeitinės išmokos išmokėjimo ir nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas M. L. teismo prašo: pakeisti ieškovo M. L. atleidimo iš darbo pagrindą, nustatant, kad 2021-12-14 darbo sutartis nutraukta DK 60 str. 4 d., o ne DK 55 str. 1 d. pagrindu; priteisti ieškovo M. L. naudai vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką; pripažinti, kad ieškovo M. L. 2020-10-14 patirta trauma yra nelaimingas atsitikimas įvykęs darbe; priteisti iš atsakovo UAB „Gikra“ visas bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe ir antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybei.

2. Ieškovas nurodė, kad Užimtumo tarnybos siuntimu pagal 2020-09-30 sudarytą darbo sutartį dirbo UAB „Gikra“ prie medienos padėklų kalimo staklių, iš kur po trijų darbo dienų, turėdamas nustatytą netektą darbingumą, be medicininės patikros ir raštiško sutikimo buvo pervestas dirbti į tos pačios įmonės kitą gamybos padalinį. Ieškovas teigia, kad 2020-10-14 dirbdamas minėtame padalinyje prie lentelių skersavimo staklių, susižalojo kairės rankos bevardį pirštą, tačiau atidirbo likusią dienos dalį ir į sveikatos priežiūros įstaigą kreipėsi baigęs darbą, t. y. iš darbo išvyko apie 16 val. 17 min. Parvežęs kolegą R., nedelsiant nuvyko į pirminės sveikatos priežiūros centrą Marijampolėje.

3. Ieškovą apžiūrėjęs ir gydymą taikęs chirurgas medicininiuose dokumentuose pažymėjo, kad įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe, kelyje į (iš) darbo. Tokią informaciją gydytojas pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau - SODRA), ko pasekoje nuo sekančios darbo dienos ieškovui buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas ir paskirtas gydymas namuose.

4. Ieškovo teigimu, nedarbingumo metu ieškovas du kartus buvo kviečiamas atvykti pas darbdavį parašyti paaiškinimą, tačiau tik pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui ir negavus ligos išmokos, jis sužinojo, jog nedarbingumo pažymėjimas jam buvo išduotas kaip nelaimingas atsitikimas buityje ir dėl trūkstamo darbo stažo jam nebus mokama ligos išmoka. Vėliau išmokos nemokėjimo priežastis buvo keičiama ir teigiama, jog įvykis nebuvo tirtas, dar vėliau buvo nurodyta, jog yra 2020-10-26 UAB „Gikra" laisvos formos įvykio tyrimo aktas, kuriame nurodoma, jog įvykis su darbu nėra susijęs. Dėl tokios susidariusios situacijos ieškovas 2020-11-09 kreipėsi į Marijampolės konsultacinę polikliniką, kur jam buvo išduotas apsilankymo pirminės priežiūros sveikatos centre išrašas. Ieškovas nurodė, kad kreipėsi į Sodrą, Valstybinę darbo inspekciją, policiją, prokuratūrą bei į kitas institucijas dėl savo pažeistų teisių gynimo. Savo pažeistas teises gynė pats savarankiškai, taip, kaip išmanė. Tuo pačiu sužinojo, kad pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - NDNT) ieškovui nustatytus apribojimus darbui, jis negali dirbti patalpoje neatitinkančioje temperatūrinių verčių, kai rankomis reikia kelti krovinius sunkesnius nei 15 kg. Ieškovas tuo pagrindu parašė prašymą atleisti jį iš darbo. Atsakovas ieškovą atleido 2020-12-14, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 55 str. 1 d. (darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų).

5. Ieškovas teigė, kad prašyme atleisti jį iš darbo nurodė, jog dirbti negali dėl to, kad darbdavys negali jam užtikrinti darbo sąlygų pagal NDNT išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nurodytus apribojimus. Ši pažyma atsakovui buvo patekta, ieškovą priimant į darbą. Iš to seka, kad atleidimo iš darbo pagrindu turėjo būti nurodytas DK 60 str. 4 d. (kai darbuotojas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo ir jis nesutinka būti perkeltas į kitas toje darbovietėje esančias laisvas jo sveikatą atitinkančias pareigas ar darbą arba kai tokių pareigų ar darbo toje darbovietėje nėra). Ieškovo nuomone, atleidžiant šiuo pagrindu atsakovas ieškovui privalėjo išmokėti vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, nes darbo santykiai tęsėsi trumpiau negu vienerius metus, tačiau išeitinės išmokos atsakovas ieškovui neišmokėjo.

6. Ieškovas aiškino, kad jam savo pažeistas teises ginant kreipiantis į įvairias institucijas, Valstybinė darbo inspekcija (toliau - VDI) savo kompetencijos ribose atliko neplaninį patikrinimą UAB „Gikra“, adresu (duomenys neskelbtini). (teisinis pagrindas - VDI Kauno teritorinio skyriaus patarėjo 2021 m. sausio 7 d. pavedimas Nr. 17). Įvertinant bei apibendrinant Lietuvos Respublikos darbo įstatymų bei darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nuostatas, VDI 2021-01-27 priėmė sprendimą, kuriuo konstatavo UAB „Gikra“ padarytus pažeidimus. Buvo nustatyta, kad įmonės darbuotojams nėra suteikiamos specialiosios pertraukos ir tokiu dažnumu kaip to reikalaujama darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose. Atsižvelgiant į tai, darbdavys buvo įpareigotas organizuoti profesinės rizikos vertinimą ir šiuo aspektu bei esant nurodytoms sąlygoms, darbuotojams suteikti specialias pertraukas.

7. Ieškovo nuomone, iš VDI nustatytų pažeidimų buvo akivaizdu, kad atsakovas netinkamai organizavo darbą ir neužtikrino darbuotojams saugių ir tinkamų darbo sąlygų. To pasekoje ieškovas darbe patyrė traumą, o atsakovas dėjo visas pastangas, kad įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe būtų nuslėptas ir jam netektų už tai atsakyti. Ne gana to, ieškovo įsitikinimu, darbdavys (atsakovas) siekė atsikratyti darbuotojo (ieškovo) ir jį atleido tokiu teisiniu pagrindu, kuris buvo jam patogiausias.

8. Atsakovo UAB „Gikra“ atstovas nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

9. Atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad ieškinyje nurodama, kad „2020-10-14 ieškovas dirbdamas minėtame padalinyje prie lentelių skersavimo staklių, susižalojo kairės rankos bevardį pirštą, tačiau atidirbo likusią dienos dalį ir į sveikatos priežiūros įstaigą kreipėsi baigęs darbą, t. y. iš darbo išvyko apie 16 val. 17 min., parvežęs kolegą Romą, nedelsiant nuvyko į pirminės sveikatos priežiūros centrą Marijampolėje.“ Atsakovo atstovo nuomone, aukščiau nurodytas aplinkybes paneigia rašytiniai įrodymai – vienas iš jų – 2020-10-16 pažyma apie pakenkimo sveikatai sunkumą Nr.-1938, kurioje nurodoma, kad į skubios pagalbos skyrių buvo kreiptasi 2020-10-14 17:51 val., arba po beveik dviejų valandų, pasibaigus darbo valandoms, nes darbo laikas bendrovėje pas atsakovą yra nuo 7 val. ryto iki 16 val. vakaro.

10. Atsakovas nurodo, kad 2020 m. spalio 16 d. paaiškinime UAB „Gikra“ direktoriui ieškovas rašė: „Šių metų spalio 14 dieną dirbau prie skersavimo staklių pjaunant lenteles sulyginant jų ilgį <...> per neatsargumą įsipjoviau į kairės rankos bevardį pirštą. Kadangi trauma buvo nedidelė, tai aš niekam nesakiau ir dirbau toliau. Pasibaigus darbo dienai, išvažiavau namo. Grįžęs namo, uždarydamas automobilio dureles pirštą užsigavau papildomai. Pasijutęs blogai, nuvažiavau į priimamąjį. Ten pasakiau, kad sužalojimą patyriau darbe. Tą dieną mano gliukozės kiekis po pietų buvo labai žemas. Tai sudarė papildomą įtaką stresui po patirtų sužalojimų“.

11. Atsakovo teigimu, iš Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (Tyrimo medžiagos numeris M-2-03-00059-21): „Peržiūrėti 2020 m. spalio 14 d. vaizdo kamerų įrašai, kuriuose neįprastų įvykių neužfiksuota. 2020 m. spalio 23 d. pagalbinis darbuotojas M. L. pateikė paaiškinimą apie įvykio aplinkybes, kad pirštą įsipjovė darbe, bet niekam apie tai nepranešė, nes sužalojimas buvo nedidelis bei pakartotinai pirštą susižeidė po darbo, prisivėręs automobilio durelėmis. Ištyrus įvykį darbe nustatyta, kad įvykis priežastiniu ryšiu su darbu nesusijęs, M. L. susižeidė namuose buityje, todėl įvykis nepripažįstamas nelaimingu atsitikimu dar ir N-1 formos aktas nesurašomas.“

12. Atsakovas nurodo, kad ieškovo pateiktoje Medicininėje knygelėje 2020 m. rugsėjo 29 d. įrašas – „Pagalbiniu darbininku dirbti gali“. Sekančią dieną su ieškovu sudaryta darbo sutartis. Direktorius nurodė, jog ieškovas nepateikė jam jokios Išvados nei prieš įsidarbinant UAB „Gikra“, nei darbo įmonėje laikotarpiu, todėl ieškovui taikomi sveikatos apribojimai darbdaviui negalėjo būti žinomi. Atsakovas pažymėjo, jog darbdavys, negavęs ieškovo neįgalumą patvirtinančių dokumentų, neturėjo jokio teisinio bei faktinio pagrindo ir neprivalėjo ieškovui sudaryti išskirtines darbo sąlygas. Atsakovas pabrėžė, jog vadovaujantis Įstatymo 22 straipsnio 9 dalimi, ieškovas turėjo teisę atsisakyti dirbti, kai darbo aplinka kenksminga ir (ar) pavojinga jo sveikatai ar gyvybei.

13. Atsakovas taip pat aptarė ieškinyje ieškovo nurodytas aplinkybes, jog: „Ieškovas, prašyme atleisti jį iš darbo nurodė, kad dirbti negali dėl to, kad darbdavys negali jam užtikrinti darbo sąlygų pagal NDNT išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nurodytus apribojimus. Ši pažyma atsakovui buvo pateikta, ieškovą priimant į darbą. Iš to seka, kad atleidimo iš darbo pagrindu turėjo būti nurodytas DK 60 str. 4 d.“. Atsakovas kategoriškai nesutinka su tokia ieškovo nuomone. Atsakovas remiasi prokuratūros nutarime nepradėti ikiteisminio tyrimo išdėstyta nuomone: „Inspekcijos sprendime nurodoma, jog pagal gydytojo išduotą pažymą ir kadangi darbdavio teigimu jis nėra pateikęs darbovietei neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos komisijos išvados, pagal darbo kodeksą sveikatos pažymėjime išduotame UAB "Gutavita", darbdavio yra nurodyta jog skiltis darbai lauko sąlygomis, o pagal darbo kodeksą minimali temperatūra dirbant lauko sąlygomis yra +4 laipsniai šilumos, todėl prašymas atleisti jį iš darbo neturi pagrindo.“

14. Atsakovas, apibendrindamas aukščiau nurodytas aplinkybes bei remdamasis pačio ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais, įsitikinęs, kad ieškinys neįrodytas ir nepagrįstas, todėl atmestinas.

15. Liudytojas G. S. su ieškovu dirbo vienoje įmonėje, tačiau apie ieškovo sužalojimą darbe nieko nežino ir nematė, nieko konkrečiai negali nurodyti.

16. Liudytojas R. T. paaiškino, kad su ieškovu dirba atsakovo įmonėje labai trumpai, apie jo sužalojimą darbe nieko nežino ir ieškovo sužaloto nematė, nors tą dieną ieškovas liudytoją pavėžėjo po darbo namo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

17. Nustatyta, kad ieškovas M. L. pagal 2020-09-30 sudarytą darbo sutartį dirbo UAB „Gikra“ prie medienos padėklų kalimo staklių, vėliau buvo nurodyta ieškovui dirbti prie lentelių skersavimo staklių. Ieškovas teigė, kad 2020-10-14 dirbdamas padalinyje prie lentelių skersavimo staklių, susižalojo kairės rankos bevardį pirštą, tačiau atidirbo likusią dienos dalį ir į sveikatos priežiūros įstaigą kreipėsi baigęs darbą, t.y. iš darbo išvyko apie 16 val. 17 min. Parvežęs kolegą Romą, nedelsiant nuvyko į pirminės sveikatos priežiūros centrą Marijampolėje. Ieškovas parašė prašymą atleisti jį iš darbo, prašyme atleisti jį iš darbo nurodė, jog dirbti negali dėl to, kad darbdavys negali jam užtikrinti darbo sąlygų pagal NDNT išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nurodytus apribojimus. Atsakovui susižeidus darbe, buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kuriame buvo nurodyta, kad nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas dėl susižalojimo kaip nelaimingo atsitikimo buityje. Atsakovas ieškovą atleido 2020-12-14, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 str. 1 d. (darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų).

Dėl atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo

18. Darbo sutartis pasibaigia, kai ji yra nutraukiama ar pasibaigia kitais Darbo kodekse ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais. DK 53 straipsnyje nurodyti darbo sutarties pasibaigimo pagrindai. Šioje teisės normoje išskirta, kad darbo santykiai tarp darbuotojo ir darbdavio gali būti pabaigiami darbo sutarties nutraukimu: šalių susitarimu (1 punktas), vienos iš šalių iniciatyva (2 punktas), darbdavio valia (3 punktas), nesant šalių valios (4 punktas). Taigi, matyti, kad DK galimus darbo sutarties nutraukimo pagrindus pirmiausia sieja su sutarties šalių valia ir jų iniciatyva (DK 54–59 straipsniai), tačiau įstatymų leidėjas taip pat yra imperatyviai įtvirtinęs, kai dėl tam tikrų priežasčių darbdavys yra įpareigojamas darbo sutartį nutraukti net ir nesant šalių valios (DK 60 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos dėl darbo teisės normų, reglamentuojančių darbo sutarties pasibaigimą ir individualių darbo ginčių dėl teisės nagrinėjimą, apžvalga Nr. AC-55-1. Teismų praktika. 2021, 55, p. 588-644)

19. Atvejai, kai darbuotojas vienašališkai gali inicijuoti darbo sutarties nutraukimą, įstatymų leidėjo skirstomi į be svarbių priežasčių (DK 55 straipsnis) ir dėl įstatymo laikomų svarbių priežasčių (DK 56 straipsnis).

20. DK 56 straipsnio pagrindu darbuotojas gali inicijuoti darbo sutarties nutraukimą tik esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms. Pažymėtina, kad šių aplinkybių, kurias įstatymų leidėjas įvardija kaip svarbias priežastis, sąrašas yra baigtinis: darbuotojo prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip trisdešimt dienų iš eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip keturiasdešimt penkias dienas per paskutinius dvylika mėnesių (1 punktas); darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga) arba jeigu darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų, kuriuos nustato darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančios darbo teisės normos (2 punktas); darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo arba dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį (vaiką, tėvą (įtėvį, rūpintoją), motiną (įmotę, rūpintoją), vyrą, žmoną), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (3 punktas); pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantis darbuotojas sukako senatvės pensijos amžių ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas pas tą darbdavį (4 punktas).

21. Pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 4 punktą, darbo sutartis privalo būti nutraukta be įspėjimo, kai darbuotojas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo ir jis nesutinka būti perkeltas į kitas toje darbovietėje esančias laisvas jo sveikatą atitinkančias pareigas ar darbą arba kai tokių pareigų ar darbo toje darbovietėje nėra. Vadovaudamasis DK 60 straipsnio 2 dalimi, darbdavys, gavęs DK 60 straipsnio 1 dalyje nurodytą priežastį patvirtinantį dokumentą ar kitaip apie ją sužinojęs, privalo ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo dokumento gavimo ar sužinojimo dienos nutraukti darbo sutartį.

22. Nagrinėjamuoju atveju ieškovas teigia, kad buvo įdarbintas atsakovo įmonėje Užimtumo tarnybos siuntimu, pateikiant darbdaviui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų apribojimų taikomų ieškovui. Atsakovas neigia ieškovo nurodyto dokumento pateikimą įsidarbinant atsakovo įmonėje. Atsakovas nurodė, kad ieškovo pateiktoje Medicininėje knygelėje 2020 m. rugsėjo 29 d. buvo tik įrašas – „Pagalbiniu darbininku dirbti gali“. Sekančią dieną su ieškovu sudaryta darbo sutartis. Direktorius nurodė, jog ieškovas nepateikė jam jokios Išvados nei prieš įsidarbinant UAB „Gikra“, nei darbo įmonėje laikotarpiu, todėl ieškovui taikomi sveikatos apribojimai darbdaviui negalėjo būti žinomi. Atsakovas pažymėjo, jog darbdavys, negavęs ieškovo neįgalumą patvirtinančių dokumentų, neturėjo jokio teisinio bei faktinio pagrindo ir neprivalėjo ieškovui sudaryti išskirtines darbo sąlygas.

23. Teismas sutinka su atsakovo nuomone, jog vadovaujantis Įstatymo 22 straipsnio 9 dalimi, ieškovas turėjo teisę atsisakyti dirbti, kai darbo aplinka kenksminga ir (ar) pavojinga jo sveikatai ar gyvybei. Tokių veiksmų ieškovas neatliko, priešingai, jis neprieštaravo prieš jam paskirtą darbą, nebuvo jokių pretenzijų nereiškė jį pervedant dirbti prie lentelių skersavimo staklių.

24. Atsakovas pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius aplinkybę, kad ieškovas prieš pradedant dirbti buvo supažindintas su pareiginėmis instrukcijomis, saugos ir sveikatos instrukcija. Žurnale esančio parašo, patvirtinančio ieškovo supažindinimą su instrukcijomis, ieškovas neginčijo.

25. Be to, ieškovas ieškinyje nurodo, kad apie Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškovui nustatytus apribojimus darbui, t.y. tai, kad ieškovas negali dirbti patalpoje neatitinkančioje temperatūrų verčių, kai rankomis reikia kelti krovinius sunkesnius nei 15 kg, jis sužinojo tik tada, kai 2020-11-09 pats kreipėsi į daugelį institucijų – Sodrą, Valstybinę darbo inspekciją, policiją, prokuratūrą. Vadinasi, ieškovas negalėjo pateikti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išvadų apie nustatytus ieškovui apribojimus darbui 2020-10-14 įsidarbinant atsakovo įmonėje.

26. DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkte suformuluota imperatyvaus pobūdžio teisės norma, kad darbo sutartis be įspėjimo turi būti nutraukta tuo atveju, kai darbuotojas pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo. Nurodytu atveju darbo sutartis be įspėjimo turi būti nutraukta neatsižvelgiant į sutarties šalių valią. Ši įstatymo nuostata paaiškinama tuo, kad darbuotojo sveikatos būklė turi tenkinti reikalavimus darbo funkcijoms pagal darbo sutartį atlikti, t. y. darbuotojas turi būti ne tik pasiruošęs kokybiškai dirbti tą darbą, dėl kurio atlikimo buvo sulygta su darbdaviu darbo sutartimi, bet ir atliekamas darbas darbuotojui turi būti saugus, nekenkiantis jo sveikatai ir nekeliantis pavojingų rizikos veiksnių.

27. Kaip minėta, ieškovui 2020-10-14 susižalojus darbe kairės rankos bevardį pirštą, jis darbe dirbo visą darbo laiką, po to pavėžėjo bendradarbį namo, ir tik po to kreipėsi į ligoninę dėl sužaloto piršto. Gydytojui apžiūrėjus ieškovą, jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, nurodant, kad jis išduodamas dėl nelaimingo atsitikimo buityje. Ieškovas prašyme atleisti jį iš darbo nurodė, kad dirbti negali dėl to, kad darbdavys negali jam užtikrinti darbo sąlygų pagal NDNT išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nurodytus apribojimus. Kaip minėta, tokia pažyma atsakovui nebuvo pateikta, ieškovą priimant į darbą. Iš to seka, kad atleidimo iš darbo pagrindu darbdavys laikė darbuotojo prašymą atleisti jį iš darbo, kas suponuoja galimybę atleisti darbuotoją iš darbo LR DK 55 str. 1 d. (darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų) pagrindu. Tokiu būdu, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas nepateikė darbdaviui prieš įsidarbinant įmonėje jokių medicininių dokumentų, kurių pagrindu darbdavys privalėjo sudaryti išskirtines darbo sąlygas. Iš darbo ieškovas atleistas jo prašymo pagrindu ir įstatymo numatyta tvarka.

Dėl traumos pripažinimo nelaimingu atsitikimu, įvykusiu darbe

28. Įvykis darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai – tai įvykis, įskaitant eismo įvykį, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai arba dėl kurio darbuotojas miršta, nurodyta tvarka tiriamas nustatant jo priežastinį ryšį su darbu ir pripažįstamas ar nepripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe. Tik tyrimo metu nustačius, kad įvykis darbe įvyko darbo laiku, darbo vietoje ir / ar atliekant darbo funkcijas, pareigas, darbdavio pavedimą arba kitą veiklą, už kurią įstatymų nustatyta tvarka mokamas vidutinis darbo užmokestis, taip pat tarnybinių komandiruočių metu vykdant darbdavio užduotį paskirties vietoje, toks įvykis darbe pripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe ir surašomas N-1 formos aktas.

29. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai (toliau – Nuostatai) nustato pranešimų apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai patiria žalą sveikatai (toliau – įvykis darbe), nelaimingus atsitikimus pakeliui į darbą ar iš darbo, įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo, apskaitos, tyrimo dokumentų saugojimo, skundų, susijusių su tyrimu, nagrinėjimo tvarką. Nuostatų privalo laikytis visi darbdaviai ir darbdaviams atstovaujantys asmenys, išskyrus atvejus, nurodytus Nuostatų 2 ir 3 punktuose.

30. Sutinkamai su nuostatais, darbdavys turi informuoti kiekvieną darbuotoją apie jo pareigą nedelsiant pranešti apie įvykį darbe ar nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą ar iš darbo.

31. Atitinkamai, darbuotojas, nukentėjęs dėl įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, jeigu pajėgia, taip pat asmuo, matęs įvykį arba jo pasekmes, privalo nedelsdamas apie tai pranešti padalinio vadovui, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai arba darbuotojų saugos ir sveikatos specialistui. Darbdavys nedelsdamas suteikia dėl įvykio darbe nukentėjusiam darbuotojui pirmąją pagalbą, iškviečia greitosios medicinos pagalbos tarnybą, prireikus nuveža nukentėjusį darbuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, organizuoja įvykio darbe tyrimą.

32. Pranešimai apie įvykius darbe, įskaitant mirtį darbe dėl ligos, Valstybinėje darbo inspekcijoje registruojami vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtintos formos žurnale. Pranešimai apie nelaimingus atsitikimus pakeliui į darbą ar iš darbo registruojami darbdavio nustatyta tvarka.

33. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, kad 2020-10-14 dirbdamas padalinyje prie lentelių skersavimo staklių, susižalojo kairės rankos bevardį pirštą, tačiau atidirbo likusią dienos dalį ir į sveikatos priežiūros įstaigą kreipėsi baigęs darbą, t.y. iš darbo išvyko apie 16 val. 17 min. Parvežęs kolegą R., nedelsiant nuvyko į pirminės sveikatos priežiūros centrą Marijampolėje.

34. Ieškovas nurodo, kad neturėjo teisinės pagalbos, už savo teises ir teisėtus interesus kovojo pats savarankiškai, kaip suprato ir sugebėjo. Ieškovo teigimu, jis kreipėsi visur, kur suprato, kad jam padės. Ieškovas kreipėsi dėl traumos įvykusios darbe pripažinimo nelaimingu atsitikimu į instituciją – Valstybinę darbo inspekciją, kuri, ištyrusi ieškovo M. L. skundą, 2021-01-27 Sprendimu Nr. SD-2-1352, konstatavo, kad įvykio darbe tyrimas atliktas pažeidžiant Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų reikalavimus, todėl darbdavys buvo įpareigotas atlikti papildomą įvykio darbe tyrimą.

35. Atsakovas, vykdydamas LR VDI reikalavimą, atliko pakartotinį įvykio, įvykusio 2020-10-14 pagalbiniam darbininkui M. L., tyrimą ir 2021-02-08 surašė aktą, kur nurodė, kad ištyrus įvykį, papildomai nustatyta, kad įvykis priežastiniu ryšiu nesusijęs su darbu, su vykimu į darbą ar grįžimu iš jo. M. L. susižeidė namuose buityje, todėl įvykis nepripažintas nelaimingu atsitikimu darbe.

36. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog darbuotojas ar darbdavys, nesutikdami su nelaimingo atsitikimo darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, arba profesinės ligos priežasčių tyrimo aktais, gali juos skųsti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas dėl pareiškimų, kuriuose skundžiami nelaimingų atsitikimų darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, arba profesinės ligos priežasčių tyrimo aktai, gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2092-756/2021).

37. Ieškovas į aukščiau nurodytas institucijas dėl tyrimo aktų apskundimo nesikreipė.

38. Kiti ieškinyje reiškiami reikalavimai yra išvestiniai, todėl atmetus aukščiau aptartus reikalavimus, kiti ieškinio reikalavimai neaptariami.

39. Kiti šalių teismo posėdžio metu išsakyti motyvai nenagrinėtini, kaip neturintys esminės reikšmės bylai.

40. Įvertinus visus aukščiau nurodytus motyvus ir teismo nustatytas aplinkybes bei surinktus rašytinius įrodymus, spręstina, kad ieškinys nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas (CPK 178 str.). Sprendimui įsiteisėjus, grąžintina LR valstybinės darbo inspekcijos Alytaus II-ajai darbo ginčų komisijai darbo bylą Nr. APS-2-9266/2021.

41. Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – atsakovo naudai 800 Eur už advokato padėjėjo paslaugas, 23,73 Eur teismo pašto išlaidų valstybės naudai (CPK 93, 96, 98 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 178, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo M. L., a/k (duomenys neskelbtini), atsakovo UAB „Gikra“, į/k (duomenys neskelbtini), naudai – 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) už advokato padėjėjo paslaugas.

Priteisti iš ieškovo M. L., a/k (duomenys neskelbtini) valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas – 23,73 Eur (dvidešimt tris eurus 73 centus) teismo pašto išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti LR valstybinės darbo inspekcijos Alytaus II-ajai darbo ginčų komisijai darbo bylą Nr. APS-2-9266/2021.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.