- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-05
- Bylos Nr.
- eA-2092-756/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01503-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Ernestas Spruogis, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- "Deiga"
- Pareiškėjas
- UAB „HR1“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,HR1“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,HR1“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė ,,Deiga“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,HR1“ kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2020 m. kovo 20 d. sprendimo ,,Dėl įvykio darbe, kurio metu 2019 m. liepos 17 d. buvo sunkiai traumuotas UAB „HR1“ darbuotojas S. B., papildomo tyrimo“ Nr. SD-129-4083 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl UAB „HR1“ veiksmų vertinimo; 2) panaikinti VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus 2020 m. kovo 18 d. išvados ,,Dėl įvykio darbe, kurio metu 2019 m. liepos 17 d. buvo sunkiai traumuotas UAB „HR1“ darbuotojas S. B., papildomo tyrimo“ (toliau – ir Išvada) dalį, kurioje nurodoma, jog nelaimingo atsitikimo priežastis – saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas; 3) panaikinti VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus 2020 m. kovo 2 d. ,,Įvykio darbe, kurio metu 2019 m. liepos 17 d. buvo sunkiai traumuotas UAB „HR1“ darbuotojas S. B., papildomo tyrimo akto“ (toliau – ir Papildomas tyrimo aktas) dalies 11 punktą (nelaimingo atsitikimo priežastys), kuriame nurodoma, kad nelaimingo atsitikimo priežastis – Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš VDI patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad visas darbas buvo organizuojamas tik ant pastolių pastato išorėje (lauke). Teisinėmis priemonėmis darbuotojams buvo uždrausta patekti į pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas). Darbdavys ėmėsi pakankamų ir pagrįstų priemonių tam, kad įvertintų pastolių atitiktį darbų saugos aspektu. Be papildomų neteisėtų valinių pareiškėjo darbuotojų veiksmų į statomo Pastato vidų pareiškėjui pavaldūs darbuotojai patekti negalėjo. Pažymėjo, kad pareiškėjo darbuotojų poilsis taip pat buvo organizuojamas taip, kad jie nepatektų į statomą Pastatą. Buitinės / darbuotojų poilsio patalpos buvo įrengtos kitame šalia esančiame pastate. Vėliau, pastatą nugriovus, UAB ,,Deiga“ įrengė vagonėlį – šios aplinkybės yra užfiksuotos VDI tyrime. Taigi, pareiškėjas apibendrino, kad tiek darbas, tiek poilsis buvo organizuojami taip, kad darbuotojai į Pastatą, kuriame ir nutiko nelaimingas atsitikimas, nepatektų. Pareiškėjas neturėjo pareigos užtikrinti darbų saugos ir sveikatos Pastato viduje (įskaitant ir erdvę aplink lifto šachtą, kur įvyko nelaimingas atsitikimas).
3. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr. 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-770-756/2018) ir į tai, kad darbų procese gali iškilti klausimų dėl dviejų statybų objekte esančių darbdavių atsakomybių paskirstymo, pareiškėjas ir UAB „Deiga“ sudarytoje statybos rangos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statybos darbų sutartis) aptarė pareigas, susijusias su darbuotojų sauga ir sveikata. Pagal šios sutarties 3.2.4 punktą užsakovas (UAB „Deiga“) įsipareigoja užtikrinti, kad rangovui (pareiškėjui), vykdant darbus objekte, bus laikomasi darbų saugos, priešgaisrinės saugos ir kitų teisės aktų reikalavimų. Užsakovas įsipareigoja supažindinti rangovo darbuotojus ar samdomus asmenis su darbų saugos taisyklėmis, priešgaisrinės saugos, objekte galiojančiomis tvarkos taisyklėmis ir kitais norminiais / lokaliniais teisės aktų reikalavimais. Taigi, nors pareiškėjas neturėjo jokių įsipareigojimų objekto viduje (atitinkamai pareiškėjo darbuotojai objekto viduje neatlieka jokių darbo funkcijų), nėra atsakingas už darbų saugą Pastato viduje, tačiau sutarties šalys – pareiškėjas ir UAB „Deiga“, siekdamos pašalinti bet kokias abejones, papildomai susitarė, jog už darbų saugą ir sveikatą objekte yra atsakinga UAB „Deiga“. Pareiškėjas tik papildomai instruktuodavo savo darbuotojus, siekiant maksimaliomis pastangomis sukurti kuo saugesnę darbo aplinką. Nurodė, kad už darbų saugos pažeidimus turėtų būti vertinamas UAB „Deiga“ ir UAB „Deiga“ darbų vadovo A. K. atsakomybės klausimas.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas paaiškino, kad nesutinka su Išvados argumentais, jog kolektyvinių saugos priemonių netinkamas naudojimas, t. y. netinkamas lifto šachtos aptvėrimas, yra pareiškėjo darbdavio pareigų pažeidimas. Toks vertinimas, kaip nurodė pareiškėjas, yra klaidingas, padarytas paviršutiniškai, neįsigilinus į įvairių statybų objekte veikiančių subjektų teises ir pareigas. Lifto šachta, į kurią įkrito nukentėjusysis, yra Pastato viduje, todėl, pareiškėjo vertinimu, turėjo būti keliamas įmonės UAB „Deiga“ darbų saugos pareigų pažeidimo ir UAB „Deiga“ darbų vadovo asmeninės atsakomybės klausimas. Nors VDI tyrimo metu surinko informaciją, kad pareiškėjas darbą organizuoja tik lauke (Pastato išorėje), taip pat, kad UAB „Deiga“ pagal Statybos darbų sutartį įsipareigojo Pastate užtikrinti darbų saugą, VDI pagrindinio statytojo UAB „Deiga“ pareigų pažeidimo klausimo Sprendime apskritai neaptaria. Papildomo tyrimo akte negrindžiama, kodėl pareiga aptverti Pastato viduje esančią lifto šachtą kyla būtent pareiškėjui, kai Pastato viduje jokių darbų pareiškėjas (atitinkamai ir jam pavaldūs darbuotojai) atlikti neturėjo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas priėjo prie išvados, kad Sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
5. Pareiškėjas, be kita ko, pažymėjo, kad VDI atliktas tyrimas neišsamus, nustatyti galimi tarpusavyje nesusiję darbų saugos pažeidimai, kurie nėra siejami su įvykusiu nelaimingu atsitikimu. Nukentėjusiojo neatsargumas ir nerūpestingas elgesys, nulėmęs nelaimingą atsitikimą, nėra įvardijamas kaip esminė ir vienintelė nelaimingo atsitikimo priežastis. Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose darbuotojams buvo privalomai nurodyta, kad užlipti ir nulipti nuo pastolių leidžiama tik kopėčiomis, pritvirtintomis viršutiniais galais prie pastolių skersinių. Nepaisant to, kad visos objektyvios galimybės nulipti kopėčiomis nuo pastolių buvo, šiuo nusileidimo būdu sėkmingai naudojosi kiti pareiškėjui pavaldūs darbuotojai, tačiau nukentėjusysis nusprendė nusileisti nesaugiu ir saugos bei sveikatos norminiam teisės aktui prieštaraujančiu būdu – perlipant pastolių turėklus, patenkant į Pastatą ir bandant perlipti lifto šachtos atitvarus. Paties nukentėjusiojo veiksmai buvo esminė nelaimingo atsitikimo priežastis.
Atsiliepimas
6. Atsakovas VDI pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti.
7. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad įvykio darbe tyrimo pagrindinis tikslas – nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos įgyvendinimas – siekis, nustačius įvykio darbe priežastis, numatyti prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti. Profesinės rizikos vertinimo procesinė esminė išvada nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos aspektu yra ne rizikos veiksnių identifikavimas, kiekybinis ar kokybinis jų įvertinimas, bet atitinkamų mažinančių / šalinančių sveikatos pakenkimo tikimybę priemonių, įgyvendinimas bei darbuotojo informavimas apie esančius rizikos veiksnius darbo vietoje. Jei darbdavys turi pagrindo manyti, kad yra vietos, į kurias darbuotojui dėl nevertintos ar nepriimtos rizikos tose vietose patekti atliekant pavestus darbus negalima / draudžiama, turi įgyvendinti atitinkamas technines ir / ar organizacines priemones, apribojančias patekimą į tokias vietas.
Atsiliepimas
8. Atsakovas nurodė, kad įvykių darbe tyrimų metu nustatyta, jog statybvietėje buvo naudojami Layher SpeedyScaf plieno rėmų pastoliai. Layher SpeedyScaf pastolių montavimo ir naudojimo instrukcijos 2 skyriaus 5 punkte įtvirtinta, kad ,,Maksimalus atstumas nuo sienos yra 300 mm. Jei atstumas didesnis, turėklus naudoti ir vidinėje pusėje“. Pastoliai buvo sumontuoti UAB ,,Deiga“ užsakymu, vadovaujantis pastatymo schema, turėjo kopėčias, kuriomis buvo galima užlipti iki darbo vietų ir nulipti iki žemės. Pastolių montavimo pridavimo akte Nr. 20190717/01 aprašyta, kad pastoliai nuo pastato išorinės sienos buvo sumontuoti 500 mm atstumu. 2019 m. geguz?e?s 13 d. UAB „HR1“ direktoriaus patvirtintoje Saugos ir sveikatos instrukcijos atliekant darbus auks?tyje Nr. 9 26 punkte i?vardinta, kad: „pavojingos zonos, kuriose nuolat veikia (gali atsirasti) pavojingi ir / arba kenksmingi veiksniai, turi bu?ti aptvertos apsauginiais, signaliniais aptvarais ir paz?enklintos saugos ir sveikatos apsaugos z?enklais arba kitaip ais?kiai paz?yme?tos, kad kliudytu? darbuotojams, neturintiems teise?s patekti i? tokias zonas“. Atsakovas pažymėjo, kad tyrimu? metu nustatyta, jog pagal statybos darbu? vadovo (UAB „Deiga“) nurodyma? pastoliuose buvo sumontuota po viena? horizontale? (ture?kla?) ir tik tose vietose, kur yra angos i? pastata? (ties lifto s?achta) – tiek norminiuose, tiek ir lokaliniuose teise?s aktuose nustatyti pavojingu? zonu? z?enklinimo ir aptve?rimo reikalavimai i?gyvendinti nebuvo. Taip pat tyrimu? metu nustatyta, kad darbu? vykdymui pavojingose zonose, kuriose nuolat veikia ar gali veikti (atsirasti) rizikos veiksniai (darbas auks?tyje, esant darbuotojo kritimo rizikai i? 500 mm tarpa? tarp sienos ir pastoliu? pakloto) paskyra – leidimas nebuvo is?duotas.
9. UAB „HR1“ 2019 m. birz?elio 28 d. uz?pildytos „Profesine?s rizikos i?vertinimo kortele? Nr. 1“ 2.2.2.p. i?vardinti: „Kritimo is? auks?c?io pavojaus:“ profesine?s rizikos veiksniai. Tac?iau formalizuotu? i?rodymu?, kad buvo i?vertinta patekimo i? pavojinga? zona? bei nukritimo i? lifto s?achta? rizika ir su tuo susije? pavojai darbo vietai ant pastoliu?, s?alia lifto s?achtos – pavojingos zonos, kur ir i?vyko nelaimingas atsitikimas darbe, tyre?jui pateikta nebuvo. Taigi, atsakovas apibendrino, kad sumontavus pastolius 500 mm nuo sienos ir nei?rengus ture?klu? vidine?je (nuo sienos) puse?je, rizika de?l kritimo is? auks?c?io darbo vietoje buvo nepriimtina ir nei?gyvendinus atitinkamu? techniniu? ir / ar organizaciniu? priemoniu? darbuotojams dirbti toje darbo vietoje ture?jo bu?ti uz?drausta.
10. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad tyrimų metu nustatyta, jog pastoliai buvo baigti montuoti ir perduoti užsakovui (UAB ,,Deiga“) 2019 m. liepos 16 d., o S. B. buvo instruktuotas 2019 m. liepos 10 d. pagal aštuonias darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas (1, 2, 3, 5, 7, 9,10, 14) – tai yra tada, kai darbo vietos, kurioje įvyko įvykis darbe, dar nebuvo ir konkretūs reikalavimai darbo vietai dar negalėjo būti identifikuoti. UAB ,,HR1“ direktoriaus 2019 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. DS-19/10 patvirtintame ,,Darbuotojų instruktavimo darbuotojų saugos ir sveikatos tvarkos apraše“ nėra nustatyta, kokia kalba instruktuojami darbuotojai: ar darbuotojai instruktuojami žodžiu, ar susipažįsta su instrukcijomis savarankiškai. Saugos ir sveikatos instrukcijų, parengtų darbuotojui suprantama kalba, tyrėjui nebuvo pateikta. Instruktavimo tvarkoje nurodyta, kad ,,Po instruktavimų instruktuojantysis, turi žodžiu apklausti ir įsitikinti, ar instruktuojamasis viską gerai suprato ir įsisavinimo žinias. Darbuotojui tinkamai nesupratus, neįsisavinus pateiktų žinių, jis instruktuojamas iš naujo“, tačiau nėra nustatyta darbuotojų žinių tikrinimo formalizavimo tvarka. Tyrimo metu nustatyta, kad darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos darbuotojams buvo pateikiamos žodine forma, tačiau jokių formalizuotų duomenų, kad instruktuojantysis A. P. patikrino ir įsitikino S. B. žinių pakankamumu saugiai atlikti darbus ir laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų statybvietėje, tyrimo metu darbdavį atstovaujantis asmuo ar jo įgalioti asmenys nepateikė.
11. Atsakovas pabrėžė, kad nesant nustatytu? ir patvirtinanc?iu? darbuotojo instruktavimo metu gautu? z?iniu? lygio pakankamuma? pavestiems darbams saugiai vykdyti i?rodymu?, vienareiks?mis?kai konstatuoti, jog darbuotojo elgesys buvo sa?lygotas jo sa?moningu? nuostatu? paz?eisti teise?s aktu? reikalavimus ne?ra pagrindo. Pareis?ke?jo pateikiama instrukcijoje Nr. 7 „Saugos ir sveikatos instrukcija atliekant tinkavimo darbus“ i?tvirtintu? reikalavimu? interpretacija („darbuotojams buvo privalomai nurodyta, kad uz?lipti ir nulipti nuo pastoliu? leidz?iama tik kope?c?iomis, pritvirtintomis virs?utiniais galais prie pastoliu? skersiniu?“) net nesusijusi su i?vykiu – nelaimingas atsitikimas darbe nei?vyko darbuotojui lipant ar nulipant nuo pastoliu?. Nukente?jusysis i? lifto s?achta? nukrito bandydamas perlipti lifto s?achtos ir pastato patalpu? atitvara? ir tokie jo veiksmai nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo is?vadose buvo kvalifikuoti kaip sa?lygoje? i?vyki? darbe, i?vardijant tai antra?ja nelaimingo atsitikimo darbe priez?astimi.
Atsiliepimas
12. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo išsakyta pozicija, jog VDI atliktas tyrimas neišsamus, nustatyti galimi tarpusavyje nesusiję darbų saugos pažeidimai, kurie nėra siejami su įvykusiu nelaimingu atsitikimu, neturi nei faktinio nei teisinio pagrindo ir yra atmestini.
13. I?vykio darbe, de?l kurio pakenkta darbuotojo sveikatai, tyrimo apimtis ir tyre?jo kompetencija ribojamos i?vykio darbe tyrimo tikslu? bei teise?s aktuose i?tvirtintu? normu?, tode?l bet kokie VDI pareigu?nu? veiksmai, virs?ijantys jiems nustatytus i?galinimus, bu?tu? traktuojami kaip neteise?ti. Atsiz?velgiant i? tai, VDI, tirdama i?vykius darbe, negali veikti ir negali bu?ti is? jos reikalaujama veikti ultra vires, tai yra nustatine?ti visas i?manomas nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes ir / ar priez?astis, net jei jos is? esme?s ne?ra reiks?mingos tyrimo dalykui. Pareis?ke?jo is?sakoma nuomone?, kad „VDI nepareikalavimas Apras?o, kuriuo operuoja UAB „Deiga“, ir kurio turinys ne?ra z?inomas nei VDI, nei pareis?ke?jui, leidz?ia vertinti, kad tyrimas atliktas neis?samiai, o tyrimo is?vados yra neteise?tos ir nepagri?stos“, neturi teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
14. Atsakovas nurodė, kad nagrinėjamo administracinio ginc?o aplinkybe?s suponuoja vienareiks?mis?ka? is?vada?, jog pareis?ke?jui tiesiogines teisines pasekmes suke?le? Sprendimas, o Is?vada yra tarpinis procedu?rinio pobu?dz?io dokumentas, kuris nesukelia teisiniu? pasekmiu? ir negali bu?ti savarankis?ku administracine?s bylos dalyku, tode?l byla de?l pareis?ke?jo skundo reikalavimu? panaikinti Is?vados dali?, nutrauktina, kaip nepriskirtina administraciniu? teismu? kompetencijai.
II.
15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimu bylos dalį dėl pareiškėjo UAB „HR1“ reikalavimo panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus 2020 m. kovo 18 d. išvados Nr. EVD-40 „Dėl įvykio darbe, kurio metu 2019 m. liepos 17 d. buvo sunkiai traumuotas UAB „HR1“ darbuotojas S. B., papildomo tyrimo“ dalį (antras skundo reikalavimas) ir dėl reikalavimo panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus 2020 m. kovo 2 d. Įvykio darbe, kurio metu 2019 m. liepos 17 d. buvo sunkiai traumuotas UAB „HR1“ darbuotojas S. B., papildomo tyrimo akto dalies 11 punktą (nelaimingo atsitikimo priežastys) (trečias skundo reikalavimas) nutraukė. Pareiškėjos skundą kitoje dalyje (pirmas skundo reikalavimas) atmetė.
16. Teismas, iš į bylą pateiktų duomenų nustatė, kad:
16.1. 2019 m. liepos 17 d. UAB „HR1“ darbuotojas S. B., atlikdamas statybos darbus, vykdė išorės sienų apšiltinimo ir klinkerio plytelių fasado įrengimo darbus Pastato išorėje. Tinkuotojas-apdailininkas S. B., prasidėjus pietų pertraukai, nukrito iš statinio trečio aukšto į lifto šachtą ir patyrė sužalojimus, t. y. difuzinį aksoninį galvos smegenų pažeidimą, dėl ko buvo pradėtas įvykio darbe tyrimas.
16.2. Atlikęs įvykio tyrimą, VDI vyriausiasis darbo inspektorius 2019 m. rugsėjo 10 d. surašė Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1 (toliau – ir Aktas), kuriame nurodė, kad 2019 m. liepos 17 d. 11.10 val. įvykio darbe metu, statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), UAB „HR1“ tinkuotojas-apdailininkas S. B. patyrė sunkų sveikatos sužalojimą. Nustatyta, kad S. B. ir kiti darbuotojai vykdė išorės sienų apšiltinimo ir klinkerio plytelių fasado įrengimo darbus Pastate. S. B., eidamas pietauti, nuo pastolių, ant kurių jis dirbo, ketvirto aukšto peršoko per aptvarus ir pateko į statomo pastato trečią aukštą šalia aptvertos lifto šachtos. Bandydamas perlipti šachtos aptvarus S. B. viena koja atsistojo ant apatinės lentos, kitą koją bandė perkelti per viršutinę aptvarų lentą, tačiau tuo metu apatinė lenta lūžo, dėl ko S. B. nukrito į lifto šachtą. UAB „Deiga“ darbų vadovas A. K. (bylos duomenimis, A. P.) iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Akto surašymo metu buvo gauti duomenys, kad S. B. gydosi Ukrainoje, o jo sveikatos būklė yra pakankamai bloga, dėl ko nebuvo galimybės jo apklausti dėl įvykusio įvykio. Tyrimo metu nustatyta, kad pastoliai, ant kurių dirbo nukentėjusysis, buvo techniškai tvarkingi, be to, sukomplektuoti pagal pastatymo schemą, turėjo kopėčias, kuriomis buvo galima užlipti iki darbo vietų ir nulipti iki žemės. Tyrimo metu nenustatyta, kokiu tikslu S. B. prieš pat įvykį nuo pastolių peršoko (perėjo) į pastato trečią aukštą. Aptvėrimai, kurie turėjo kliudyti darbuotojui patekti į pavojingą zoną, kur aukščių skirtumas didesnis kaip 1,3 m, nesukliudė darbuotojui patekti į lifto šachtą ir nukritus nuo trečio pastato aukšto patirti sunkius sveikatos sužalojimus. Akte nurodoma, kad nuotraukose, darytose iš karto po įvykio, matyti, jog lifto šachtos patalpos aptvėrimai buvo įrengti tik iš vienos pusės, t. y. nuo pastato vidaus, o nuo pastolių pusės ir nuo perdengimo, kuriuo ėjo S. B., lifto šachta nebuvo aptverta. Tad tikėtina, kad S. B. krito į šachtą nuo perdengimo pusės, kur nebuvo jokių aptvėrimų.
Šalies argumentai
16.3. UAB „HR1“ 2019 m. spalio 18 d. pateikė atsakovui skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su Akto išvadomis. Be kita ko, buvo prašoma atsižvelgti į skunde išdėstytus motyvus ir, pirma, nurodyti teisingą nelaimingo atsitikimo laiką: 12.10 val.; antra, nurodyti, kad statybos direktorius A. P. buvo atsakingas už darbų saugą objekte ta apimtimi, kuri numatyta Statybos rangos sutartyje; trečia, aplinkybėse ištrinti tikrovės neatitinkantį sakinį „Nuotraukose, darytose iš karto po įvykio, matoma, kad lifto šachtos aptvėrimai buvo įrengti tik iš vienos pusės – nuo pastato vidaus“; ketvirta, į nelaimingo atsitikimo tyrimo aplinkybes ir priežastis įtraukti „Saugos ir sveikatos instrukcijos (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas“. Darbuotojas pažeidė Saugos ir sveikatos instrukcijų, atliekant tinkavimo darbus, 22 punktą ir nuo pastolių nulipo ne kopėčiomis. Šis pažeidimas ir buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios įvyko nelaimingas atsitikimas darbe.
16.4. VDI 2019 m. spalio 31 d. pateikė išvadas Nr. EVD-69 „Dėl UAB „HR1“ skundo“, kuriose nurodė, kad, siekiant patvirtinti ar atmesti pareiškėjo skunde pateiktus argumentus dėl Akte surašytų nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių ir įvardintos nelaimingo atsitikimo priežasties, taip pat siekiant išsiaiškinti įvykio metu buvusių kolektyvinių kritimo iš aukščio apsaugos priemonių, apsaugančių nuo nukritimo į lifto šachtą, atitikimo technologiniams sprendimams aspektus ir pašalinti pareiškėjo skunde nurodomus įvykio darbe tyrimo netikslumus, taip pat siekiant užtikrinti įvykio darbe tyrimo išsamumą ir objektyvumą, siūloma skirti nelaimingo atsitikimo darbe papildomą tyrimą, jį atliekant VDI Darbų saugos ir sveikatos skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui G. D.
16.5. Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius 2019 m. lapkričio 4 d. įsakymu „Dėl įvykio darbe, įvykusio 2019 m. liepos 17 d. UAB „HR1“ darbuotojui S. B., papildomo tyrimo“ paskyrė šio įvykio papildomą tyrimą.
16.6. Advokatas K. O., atstovaujantis Ukrainos pilietę S. B., nukentėjusiojo S. B. motiną, 2019 m. gruodžio 16 d. pateikė skundą VDI, taip pat Vilniaus apygardos prokuratūrai bei Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kuriame nurodė, kad, be kita ko, šiuo atveju negalima teigti, jog S. B. žinojo apie savo elgesio taisykles pavojingoje darbo aplinkoje, galėjo joje būti pagal savo sveikatos būklę, buvo tinkamai supažindintas su tomis sąlygomis, kuriose privalėjo eiti jam pavestas pareigas, o ta aplinka nebuvo saugi tiek jam, tiek, manytina, kitiems darbuotojams. Todėl nurodė, kad tyrimas atliktas nepilnai ir tik atlikus papildomą tyrimą, tikėtina, galima būtų atsakyti į skunde keliamus klausimus, tad prašė tokį tyrimą atlikti įstatymų nustatyta tvarka.
16.7. VDI 2020 m. kovo 2 d. surašė „Įvykio darbe, kurio metu 2019 m. liepos 17 d. buvo sunkiai traumuotas UAB „HR1“ darbuotojas S. B., papildomo tyrimo aktą“, kuriame, be kita ko, buvo pakeisti Akto 4, 5 ir 11 punktai; 4 punktas buvo pakeistas, nurodant, kad nelaimingas atsitikimas įvyko 2019 m. liepos 17 d. 12.10 val.; Akto 5 punkte papildyta, jog tyrimo metu nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo metu objekte, (duomenys neskelbtini), UAB „HR1“ direktoriaus statybai A. P. nebuvo. Be to, pažymėta, kad objekte pastoliai buvo sumontuoti UAB „Deiga“ užsakymu, vadovaujantis pastatymo schema, turėjo kopėčias, kuriomis buvo galima užlipti iki darbo vietų ir nulipti iki žemės. Tyrimo metu nustatyta, kad pagal statybos darbų vadovės UAB „Deiga“ nurodymą pastoliuose buvo sumontuota po vieną horizontalę (turėklą) ir tik tose vietose, kur yra angos į pastatą (ties lifto šachta). Nuotraukose, darytose iš karto po įvykio, matosi, kad pastolių vidinėje pusėje tik ties pastato angomis, ten, kur lifto šachta, buvo sumontuota po vieną turėklą. Išorės sienų darbams pavojingose zonose, kuriose nuolat veikia ar gali veikti rizikos veiksniai, nepriklausantys nuo atliekamų darbų pobūdžio, paskyra – leidimas nebuvo išduotas. Tyrimo metu, be kita ko, nustatyta, kad A. B. įvykio metu buvo su liemene, šalmu, kuprine, tačiau be saugos diržų. Nors nustatyta, kad darbuotojams būdavo žodžiu perteikiamos darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos, tačiau jokių formalizuotų duomenų, kad A. P. patikrino ir įsitikino S. B. žinių pakankamumu saugiai atlikti darbus ir laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų statybvietėje, nėra; Akto 11 punktas pakeistas, nurodant, kad įvykio metu nepakako saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje, dėl ko buvo pažeisti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir DSSĮ) 15 straipsnio 1 dalyje, 39 straipsnio 3 dalyje, 40 straipsnio 1 dalyje, Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961 (toliau – Profesinės rizikos vertinimo nuostatai), 9 punkte, 17.3 ir 17.6 papunkčiuose, Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-22/D1-34 (toliau – Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatai), 13.4 punkte, taip pat Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346 (toliau – Saugos ir sveikatos taisyklės statyboje), 21 punkto 4 dalyje ir 11 punkte įtvirtinti reikalavimai; taip pat buvo nustatytas saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas; S. B., eidamas pietauti, ir galimai norėdamas greičiau patekti į vietą pailsėti ir pavalgyti, lipo per atitvarus, t. y. nustatytas DSSĮ 33 straipsnio 1 dalies pažeidimas.
16.8. VDI 2020 m. kovo 18 d. pateikė išvadas „Dėl įvykio darbe, kurio metu 2019 m. liepos 17 d. buvo sunkiai traumuotas UAB „HR1“ darbuotojas S. B., papildomo tyrimo“, kuriose nurodė, kad Papildomo tyrimo akte tyrėjas patikslino įvykio darbe aplinkybes ir pakeitė Akto 4 ir 5 punktus. Buvo atkreiptas dėmesys, jog darbdavys nepateikė duomenų, kad nukentėjusiojo S. B. sveikata, dirbant profesinės rizikos veiksnių poveikyje, būtų patikrinta teisės aktuose nustatyta tvarka, taip pat, kad darbuotojams, dirbantiems ant pastolių, buvo įvertinta patekimo į pavojingą zoną bei nukritimo į lifto šachtą rizika ir su tuo susiję pavojai. Be to, įmonėje nėra nustatyta darbuotojų žinių tikrinimo formalizavimo tvarka; nors darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos darbuotojams buvo perteikiamos žodžiu, tačiau jokių formalizuotų duomenų, kad instruktuojantysis A. P. patikrino ir įsitikino S. B. žinių pakankamumu saugiai atlikti darbus ir laikytis darbuotojų saugos bei sveikatos reikalavimų statybvietėje, tyrimo metu darbdavį atstovaujantis asmuo ar jo įgalioti asmenys nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad atlikto pirminio tyrimo bei tyrimo įforminimo trūkumų nenustatyta, atlikto papildomo tyrimo metu pakeistos įvykio darbe aplinkybės ir priežastys, siūlytina: 1) pripažinti, kad įvykio darbe, dėl kurio 2019 m. liepos 17 d. buvo sunkiai traumuotas UAB „HR1“ darbuotojas S. B., papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118, reikalavimais; 2) laikyti įvykio darbe, dėl kurio 2019 m. liepos 17 d. buvo sunkiai traumuotas UAB „HR1“ darbuotojas S. B., Papildomo tyrimo aktą bei papildomo tyrimo metu surinktus duomenis neatsiejama VDI atliktų tyrimų dalimi.
16.9. VDI 2020 m. kovo 20 d. priėmė sprendimą Nr. SD-129-4083 „Dėl įvykio darbe, kurio metu 2019 m. liepos 17 d. buvo sunkiai traumuotas UAB „HR1“ darbuotojas S. B., papildomo tyrimo“, kuriuo nusprendė: 1) pripažinti, kad 2019 m. liepos 17 d. įvykio darbe, kurio metu buvo sunkiai traumuotas UAB „HR1“ darbuotojas S. B., papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 913 redakcija) (toliau – Nuostatai), reikalavimais; 2) laikyti Papildomo tyrimo aktą, Nelaimingo atsitikimo darbe N-l formos aktą Nr. 1, surašytą 2019 m. rugsėjo 10 d., ir pirminio bei papildomo tyrimo metu surinktą medžiagą neatsiejama VDI atliktų tyrimų dalimi; 3) administracinę procedūrą baigti.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismas pažymėjo, kad skundžiama Išvada, kuri yra priimta atliekant nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo kokybės užtikrinimo vidinės kontrolės procedūras, pareiškėjui nesukelia ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių; tad ši Išvada, jos dalis, negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku.
18. Taip pat atkreipė dėmesį, kad Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog darbuotojas ar darbdavys, nesutikdami su nelaimingo atsitikimo darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, arba profesinės ligos priežasčių tyrimo aktais, gali juos skųsti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas dėl pareiškimų, kuriuose skundžiami nelaimingų atsitikimų darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, arba profesinės ligos priežasčių tyrimo aktai, gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Iš esmės panaši nuostata įtvirtinta ir Nuostatų 83 punkte. Tai reiškia, kad ir pats Nelaimingo atsitikimo darbe aktas, nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundžiamas Papildomo tyrimo aktas, jo dalis, neturėtų būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku. Argumentai dėl tokio akto pagrįstumo ir teisėtumo paprastai turėtų būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo panaikinimo. Pareiškėjas yra išsamiai nurodęs argumentus dėl Papildomo patikrinimo akto neteisėtumo ir nepagrįstumo. Tad, nagrinėjamu atveju, teismas pažymėjo, kad nagrinėdamas skundą dėl Sprendimo panaikinimo, turi pareigą pasisakyti ir dėl Papildomo tyrimo akto, kuris atskirai teismui neskundžiamas, teisėtumo ir pagrįstumo bei jo poveikį Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
19. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundo dalis dėl Papildomo tyrimo akto ir Išvados dalių nutrauktina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.
20. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad teisės aktų normos, įtvirtinančios darbdavio pareigas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, pvz., DSSĮ 3 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnis, 25 straipsnis, 46 straipsnis ir kt., yra imperatyvios; joks teisės aktas nenumato darbdaviui galimybės savo imperatyvias pareigas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, reglamentuotas viešosios teisės normų, civilinės sutarties pagrindu deleguoti tretiesiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo nurodoma Statybos rangos sutartis, jos 3.2.4 punktas, negali paneigti ir nepaneigia viešosios teisės normų reglamentuotų darbdavio pareigų savo darbuotojams saugos ir sveikatos srityje.
21. Teisėjų kolegija sutiko su atsakovo argumentu, kad šios bylos faktinės aplinkybės ir pareiškėjo nurodomos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtos administracinės bylos Nr. A-770-756/2018 faktinės aplinkybės yra skirtingos, tad pastarojoje byloje pateiktais išaiškinimais nėra pagrindo vadovautis. Įvykio darbe, dėl kurio 2019 m. liepos 17 d. buvo sunkiai pakenkta pareiškėjo UAB „HR1“ darbuotojo S. B. sveikatai, metu atitinkamoje darbo vietoje darbus organizavo ir atliko tik viena įmonė, t. y. UAB „HR1“, skirtingai nei įvykio, dėl kurio buvo pakenkta VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos darbuotojo sveikatai, vietoje, kur darbus organizavo du darbdaviai. Teismas nurodė, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju toje pačioje darbo vietoje darbus atliko du darbdaviai (DSSĮ 30 str.); byloje tokių įrodymų nėra.
22. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į DSSĮ 44 straipsnio 1 ir 3 dalis, Nuostatų 29 punktą, 29.1, 29.2, 29.3 papunkčius, 30 punktą, 30.1, 30.2 papunkčius, 31 punktą, Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodiniais nurodymais, patvirtintais vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus, t. y. 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V-416 (toliau – Metodiniai nurodymai), priėjo prie išvados, kad įvykus darbe įvykiui, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, pavyzdžiui, sunkiai pakenkta darbuotojo sveikatai (nagrinėjamas atvejis), VDI atliekamas tyrimas yra plataus spektro, jis neapsiriboja tik esminių ir tiesioginių priežasčių, nulėmusių nelaimingą atsitikimą, nustatymu. Atliekamas tyrimas, be kita ko, apima nustatymą įvykio darbe metu buvusias ar susidariusias sąlygas, kurios vienaip ar kitaip turėjo įtakos įvykiui; numatymą prevencijos priemonių panašiems įvykiams darbe išvengti; nustatymą, ar įvykį lėmė darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, ar šie pažeidimai yra įvykio darbe priežastys ir pan. Visa tai ištiriama ir aprašoma nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akte, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Teismas pareiškėjo argumentus, kurie iš esmės yra susiję su atliekamo tyrimo susiaurinimu, t. y. apsiribojimu tik, kaip nurodė pareiškėjas, esminės nelaimingo atsitikimo priežasties nustatymu, atmetė kaip nepagrįstus.
23. Teismas sutiko su Papildomo tyrimo akte nurodytais argumentais, kad neužtikrinta, jog atliekant rizikos vertinimą (statybvietėje, esančioje UAB „HR1“ darbo vietose ant pastolių) būtų įvertinta kritimo iš aukščio pavojus dirbant nuo pastolių teisės aktų nustatyta tvarka, statybos darbų technologijos projekte (technologinėse kortelėse) būtų numatytos konkrečios priemonės, užtikrinančios darbuotojų saugą ir sveikatą statinio statybos metu, teisės aktų nustatyta tvarka aptvertos pavojingos zonos, neįsitikinta (nepatikrinta), ar nukentėjusio darbuotojo žinios apie esamus profesinės rizikos veiksnius jo darbo vietoje ir saugius veikimo metodus yra pakankamos.
24. Teismas vadovavosi DSSĮ 39 straipsnio 1 dalimi, Profesinės rizikos vertinimo nuostatų 2 punktu, 17.1 papunkčiu ir sutiko su VDI argumentais, kad, jei darbdavys turi pagrindo manyti, jog yra vietos, į kurias darbuotojui dėl nevertintos ar nepriimtinos rizikos tose vietose patekti atliekant pavestus darbus negalima / draudžiama, tai jis turi įgyvendinti atitinkamas technines ir / ar organizacines priemones, apribojančias patekimą į tokias vietas. Taigi, nepaisant to, kad pareiškėjas savo darbuotojui-nukentėjusiajam buvo pavedęs darbus atlikti, kaip pats teigia, Pastato išorėje, tačiau Profesinės rizikos vertinimo metu identifikavęs nepriimtiną riziką šalia darbo vietos, privalėjo imtis atitinkamų techninių ir / ar organizacinių priemonių, kurios būtų apribojusios patekimą į tokias vietas, konkrečiu atveju – į Pastato vidų, prie lifto šachtos. Vertindamas, ar buvo laikytasi minėtų teisės aktų reikalavimų, pirmiausia, teismas pažymėjo, kad, priešingai negu teigia pareiškėjas, patys pastoliai buvo sumontuoti pažeidžiant jų montavimo ir naudojimo instrukciją, t. y. pastoliai nuo Pastato išorinės sienos buvo sumontuoti 500 mm atstumu, nors turėjo būti – 300 mm atstumu; jeigu atstumas didesnis – privalėjo būti sumontuoti turėklai ir pastolių vidinėje pusėje. Tyrimo metu nustatyta, kad pagal statybos darbų vadovo (UAB „Deiga“) nurodymą pastoliuose (vidinėje jų pusėje) buvo sumontuota po vieną horizontalę (turėklą) tik tose vietose, kur yra angos į pastatą (ties lifto šachta); tuo tarpu kitose pastolių vietose – jokių turėklų nebuvo sumontuota. Taigi, teisės aktuose nustatyti pavojingų zonų ženklinimo ir aptvėrimo reikalavimai įgyvendinti nebuvo.
25. Teismas sutiko su VDI vertinimu, kad sumontavus pastolius 500 mm nuo sienos atstumu ir visur neįrengus turėklų vidinėje pusėje (nuo sienos), rizika dėl kritimo iš aukščio darbo vietoje buvo nepriimtina, tad neįgyvendinus atitinkamų techninių ir / ar organizacinių priemonių darbuotojams dirbti toje darbo vietoje turėjo būti uždrausta. Taigi, pareiškėjas, prieš pradedant darbus, turėjo šias aplinkybes įvertinti ir nukentėjusiajam uždrausti toje darbo vietoje dirbti, kol nebus įgyvendintos atitinkamos saugumo priemonės, tačiau jis nepagrįstai to nepadarė.
26. Taip pat byloje neginčijamai nustatyta, kad darbų vykdymui pavojingose zonose, kuriose veikia ar gali veikti (atsirasti) rizikos veiksniai (darbas aukštyje, esant darbuotojo kritimo rizikai į 500 mm tarpą tarp sienos ir pastolių pakloto) – nebuvo išduota paskyra-leidimas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad buvo įvertinta patekimo į pavojingą zoną bei nukritimo į lifto šachtą rizika ir su tuo susiję pavojai darbo vietai ant pastolių, šalia lifto šachtos – pavojingos zonos, kur ir įvyko nelaimingas atsitikimas darbe. Pareiškėjo fasadų apdailos darbų technologinės kortelės Pastate VI skyriuje „Darbuotojų sauga ir sveikatos organizavimas“ nėra pateikiami darbuotojų saugos sprendimai ir kita informacija, būtina saugiai atlikti darbus šalia pavojingų zonų, taip pat nėra pateikiami pavojingų zonų aptvėrimo sprendiniai.
27. Byloje nustatyta, kad pastoliai buvo baigti montuoti ir perduoti užsakovui 2019 m. liepos 16 d., nukentėjusysis buvo instruktuotas 2019 m. liepos 10 d., t. y. tada, kai darbo vietos, kurioje įvyko įvykis darbe, dar nebuvo; tad akivaizdu, kad ir konkretūs reikalavimai darbo vietai dar negalėjo būti identifikuoti. Be to, teismas pažymėjo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog instruktuojantysis patikrino ir įsitikino S. B. žinių pakankamumu saugiai atlikti darbus ir laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų statybvietėje.
Žemesnės instancijos teismas
28. Teismas sutiko su VDI teiginiu, kad darbdaviui neįsitikinus darbuotojo žinių pakankamumu (jo galėjimu saugiai vykdyti darbines funkcijas) nėra ir pagrindo darbuotojo veiksmus kvalifikuoti kaip vienintelius sąlygojusius įvykį darbe. Esamoje situacijoje, t. y. kai nukentėjusysis buvo instruktuotas dar iki pastolių sumontavimo, be to, nesant nustatytų ir patvirtinančių darbuotojo instruktavimo metu gautų žinių lygio pakankamumą pavestiems darbams įrodymų, vienareikšmiškai konstatuoti, kad darbuotojo elgesys buvo sąlygotas jo sąmoningų veiksmų pažeisti teisės aktų reikalavimus, nėra pagrindo. Tai reiškia, kad nepagrįstas ir pareiškėjo teiginys, jog paties nukentėjusiojo elgesys turėjo būti įvardijamas kaip esminė ir vienintelė nelaimingo atsitikimo darbe priežastis. Kita vertus, teismas atkreipė dėmesį, kad Papildomo tyrimo akte nukentėjusiojo veiksmai buvo kvalifikuoti kaip sąlygoję įvykį darbe, įvardijant tai antrąja nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi.
29. Teismas nurodė, kad šiame sprendime jau pasisakyta, jog saugias ir sveikas darbo sąlygas, pirmiausia, tenka užtikrinti darbdaviui; UAB „Deiga“ nėra nukentėjusiojo darbdavys; pareiškėjas, kaip nukentėjusiojo darbdavys, negalėjo savo imperatyvių pareigų darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, reglamentų viešosios teisės normų, deleguoti tretiesiems asmenims. Antra, tyrimo tikslai nurodyti Nuostatų 29 punkte; kas privalu nustatyti tiriant įvykį darbe nurodyta Nuostatų 30 punkte. VDI šių reikalavimų laikėsi, tyrimą atliko teisės aktų nustatytoje apimtyje. Teismas pažymėjo ir tai, kad įvykio darbe, dėl kurio nukentėjo darbuotojas, tyrimo objektas nėra civilinės atsakomybės taikymo klausimai.
30. Apibendrinant teisėjų kolegija konstatavo, kad VDI pagal suteiktą kompetenciją, vadovaudamasi DSSĮ, Nuostatų bei Metodinių nurodymų reikalavimais atliko įvykio darbe tyrimą. VDI tinkamai įvertino pareiškėjo, kaip nukentėjusiojo darbdavio, veiksmus nustatytų DSSĮ pažeidimų aspektu; visiškai pagrįstai buvo nustatyta pareiškėjo saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas, atitinkamai įvardinant teisės aktų pažeidimus. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurių VDI nevertino ar netinkamai įvertino, atlikdama nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą. VDI jokių naujų duomenų surinkti ar tyrimo papildyti nebegali. Pareiškėjas nepaneigė VDI tyrimo metu nustatytų aplinkybių. Teisėjų kolegijos vertinimu, VDI tinkamai ištyrė ir įvertino visas faktines aplinkybes.
III.
31. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 2020 m. kovo 20 d. sprendimo ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą šioje dalyje patenkinti visiškai – panaikinti VDI 2020 m. kovo 20 d. sprendimo dalį dėl pareiškėjo veiksmų vertinimo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo VDI patirtas bylinėjimosi išlaidas.
32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde paaiškina, kad UAB ,,Deiga“ ir pareiškėjas yra sudarę Statybos darbų sutartį. Sutarties šalys sutartimi deklaravo ir pasitvirtino, kad visame objekte (visoje statybvietėje) (duomenys neskelbtini), už saugą ir sveikatą yra atsakinga UAB „Deiga“. Tokia nuostata yra suprantama ir logiška, nes statytojas objekte yra UAB „Deiga“, būtent jis yra ir turėtų būti atsakingas už visą objektą. Pareiškėjas yra subrangovas ir yra atsakingas ribotai – tiek, kiek to reikia konkrečiai užduočiai dalyje objekto atlikti – išorės sienų apšiltinimo ir klinkerio plytelių fasado įrengimo darbams. Pareiškėjas atliko darbus tik lauke, todėl atitinkamai savo darbuotojams privalėjo užtikrinti saugias darbo sąlygas būtent lauke (o ne statomo pastato viduje), kadangi tik lauke ant pastolių yra pareiškėjo darbuotojų darbo vieta. Tuo atveju, jei pareiškėjo darbuotojas neatlieka darbinių funkcijų ir nėra savo darbo vietoje, tačiau vis dar randasi statybvietėje, pagal bendrą taisyklę, už tokio asmens saugą ir sveikatą yra atsakinga UAB „Deiga“ (Statybos darbų sutarties 3.2.4 p.).
33. Pareiškėjas nurodo, kad lifto šachta yra statybvietės teritorijoje, kurioje pareiškėjo darbuotojai nedirbo, neturėjo jokių darbinių funkcijų ar pavedimų, tai nebuvo pareiškėjo darbuotojų darbo vieta. Tai reiškia, kad atsakovas arba neatsargiai pražiūrėjo arba tyčia ignoruoja tą aplinkybę, kad pareiškėjas nėra pastato valdytojas, jis negali patekti į Pastatą ir jame statyti aptvėrimų. Pareiškėjas nepažeidė Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymo dėl Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT-5-00 patvirtinimo Nr. 349 21 punkto 4 dalies, kadangi Pastato viduje už darbų saugą buvo atsakinga UAB „Deiga“, kuri ir turėjo pasirūpinti nurodomais aptvarais, saugančiais nuo kritimo iš aukščio.
34. Pareiškėjas akcentuoja, kad priežastinis ryšys tarp atsakovo nurodomų galimų pažeidimų ir kilusių padarinių liko neatskleistas. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas neįgyvendino nelaimingų atsitikimų darbe tyrimui keliamų tikslų, o atliktas tyrimas ir jo rezultatai yra nepagrįsti. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad tinkamai atliko darbdavio pareigas darbų saugos ir sveikatos srityje. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kaip konkrečiai galimi pažeidimai priežastiniu ryšiu susiję su įvykusiu nelaimingu atsitikimu.
35. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo atliktas tyrimas dėl S. B. nelaimingo atsitikimo nėra išsamus, bylos medžiagoje yra dokumentų, kurie prie bylos medžiagos nepridėti ir atsakovo neišsireikalauti, o pats Sprendimas yra surašytas formaliai, dėl ko nebuvo tinkamai nustatytos nelaimingo atsitikimo priežastys.
36. Teigia, kad Papildomo tyrimo akte nurodoma, kad ,,Saugos ir sveikatos instrukcijų, parengtų darbuotojui suprantama kalba, tyrėjui nebuvo pateikta“, tačiau pareiškėjas su šiuo argumentu nesutinka. Pirma, VDI tyrimą atlikę tyrėjai pareiškėjo, saugos ir sveikatos instrukcijų, parengtų darbuotojui suprantama kalba, pateikti neprašė. Antra, pareiškėjas turi nurodomas instrukcijas nukentėjusiajam suprantama ukrainiečių kalba, t. y. pareiškėjo darbuotojai turėjo galimybę susipažinti su saugos ir sveikatos instrukcijomis jiems suprantama kalba. Taigi, nepaisant to, kad atlikus pirminį tyrimą prireikė atlikti papildomą tyrimą, kuriame buvo taisytos pirminio tyrimo akto fakto klaidos, tyrimo galutiniame Papildomo tyrimo akte vis tiek nurodomos aplinkybės, kurios neatitinka realybės.
Atsiliepimas
37. Atsakovas, priimdamas 2020 m. vasario 27 d. UAB „Deiga“ paaiškinimus, nepareikalavo UAB „Deiga“ paaiškinimuose minimų dokumentų, kuriais remiasi UAB „Deiga“ darbų vadovas – Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu parsiųstų laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, instruktavimo ir tvarkos aprašo. Be to, pareiškėjo vertinimu, yra ir kitų klaidų, pavyzdžiui, papildomo tyrimo medžiagos apraše nurodoma, kad 2020 m. vasario 27 d. paaiškinimus pateikė UAB „Deiga“ direktorius A. P., nors iš tiesų paaiškinimai parašyti UAB „Deiga“ darbų vadovo A. K. Nepaisant to, kad tyrimas ėjo jau į pabaigą, tačiau tai atsakovui nesuteikia pateisinamos priežasties daryti klaidas. Atsakovo nepareikalavimas aprašo, kuriuo vadovaujasi UAB „Deiga“, ir kurio turinys nėra žinomas nei atsakovui, nei pareiškėjui, leidžia vertinti, kad tyrimas atliktas neišsamiai, o tyrimo išvados yra neteisėtos ir nepagrįstos.
38. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
39. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomi darbuotojo nesaugūs veiksmai, iš dalies galėję turėti įtakos nelaimingam atsitikimui darbe, yra įvardinti nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi ir šią aplinkybę įvertino pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija, priimdama sprendimą. Pareiškėjo išsakoma nuomonė, kad „Pareiškėjas tinkamai atliko darbdavio pareigas darbų saugos ir sveikatos srityje, tačiau net, jei vertinti hipotetiškai, atsakovo nurodomi pažeidimai niekaip nesusiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais – nelaimingu atsitikimu“, neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo, vertintina kritiškai ir atmestina.
40. Akcentuoja, kad nelaimingas įvykis darbe įvyko ne kažkur (kaip teigia pareiškėjas „teritorijos prasme iki begalybės“), statybvietėje, bet tiesiogiai besiribojančioje su darbiniu pastolių paklotu (tai yra darbo vietoje, kurioje darbuotojai vykdė savo funkcijas) pavojingoje zonoje, neatitvėrus darbo vietos nuo pavojingos zonos atitinkančiais teisės aktuose nustatytus reikalavimus įrenginiais bei nepažymėjus pavojingos zonos atitinkamais ženklais, todėl VDI, visiškai sutikdama su pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegijos išsakytais dėl šio aspekto argumentais, plačiau pareiškėjo nuomonės nekomentuoja.
41. Pažymi, kad pareiškėjas skunduose VDI bei Vilniaus apygardos administraciniam teismui įvykio darbe, dėl kurio buvo sunkiai pakenkta UAB „HR1“ darbuotojo S. B. sveikata, kvalifikavimo nelaimingu atsitikimu darbe teisėtumo nekvestionavo, todėl apie tai nėra pasisakoma pirmosios instancijos teismo sprendime.
42. Atsakovas, aptariant pareiškėjo išsakomus įvykio darbe nepripažinimo nelaimingu atsitikimu darbe argumentus, pažymi, kad statybos procesai ir darbai vykdomi statybvietėje susiję su ženkliu dirbančių asmenų asmeninių apsaugos priemonių (darbo rūbų), kūno dalių (rankų, veido) užterštumu pavojingomis cheminėmis medžiagomis, mikroorganizmais, dulkėmis, kitais nešvarumais. Asmens higienos tvarkos laikymasis yra neatsiejama darbo proceso ir / ar darbuotojo funkcijų dalis, nes, nesilaikant higienos pavojingos cheminės medžiagos, mikroorganizmai gali patekti į darbuotojų organizmą sukeldami apsinuodijimą ar susirgimus tokiomis ligomis kaip leptospirozė, tetanus, todėl laikas, skirtas asmeninių apsaugos priemonių (darbo rūbų) užsidėjimui / nusiėmimui, daliniam ar pilnam valymui, asmens higienai įskaitomas į darbo laiką. Tai, kad tokios praktikos laikomasi ir UAB „HR1“, patvirtina ir pareiškėjo bei nukentėjusiojo S. B. sudarytos darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.1 punkto, kuriame įtvirtinama, jog „Darbuotojas privalo laikytis darbdavio nustatytų darbo taisyklių, laikytis darbo saugos, priešgaisrinės saugos ir darbo higienos reikalavimų“, nuostatos. Statybvietėje, dėl statybos darbų pavojingumo ir specifikos, įprastai buities, sanitarinės ir higienos patalpos įrengiamos pakankamai toli nuo statybos darbų atlikimo vietų. Visuotinai suprantama, kad ėjimas į buities, sanitarines ir higienos patalpas bei fiziologinių poreikių tenkinimas taip pat įskaitomi į darbo laiką. Įprastai darbuotojai fiziologinius poreikius tenkina, o asmens higienos reikalavimus (nusivalyti drabužius, nusiprausti rankas ar kitas užterštas kūno dalis) privalo įvykdyti prieš pertraukas pailsėti ir pavalgyti. Iš tyrimų metu surinktų dokumentų akivaizdu, kad sanitarinės ir higienos patalpos nebuvo įrengtos prie S. B. darbo vietos, o tai suponuoja išvadą, jog darbuotojas, prieš pertrauką ėjo į jas. Tokiu būdu pareiškėjo teiginiai, kad įvykis darbe įvyko ne darbo vietoje ir nevykdant funkcijų, neturi pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
43. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2020 m. kovo 20 d. sprendimo ,,Dėl įvykio darbe, kurio metu 2019 m. liepos 17 d. buvo sunkiai traumuotas UAB „HR1“ darbuotojas S. B., papildomo tyrimo“ Nr. SD-129-4083 dalies, kuria įvertinti UAB „HR1“ veiksmai, teisėtumo ir pagrįstumo.
44. Skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas taip pat ginčijo ir VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus 2020 m. kovo 18 d. išvados ,,Dėl įvykio darbe, kurio metu 2019 m. liepos 17 d. buvo sunkiai traumuotas UAB „HR1“ dalį, kurioje nurodoma, jog nelaimingo atsitikimo priežastis – saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas bei VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus 2020 m. kovo 2 d. ,,Įvykio darbe, kurio metu 2019 m. liepos 17 d. buvo sunkiai traumuotas UAB „HR1“ darbuotojas S. B., papildomo tyrimo akto“ 11 punktą, kuriame nurodoma, kad nelaimingo atsitikimo priežastis – Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo dalis dėl Papildomo tyrimo akto ir Išvados dalių panaikinimo nutraukė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punkto pagrindu. Šios pirmosios instancijos sprendimo dalies pareiškėjas apeliacine tvarka neskundžia.
45. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.
46. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
47. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimą reglamentuoja Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai norminiai teisės aktai.
48. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje apibrėžta, kad nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį, atliekant darbo funkcijas ar būnant darbo vietoje, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai ir netenka darbingumo nors vienai dienai arba dėl kurio darbuotojas miršta, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad UAB ,,HR1” darbuotojas S. B. 2019 m. liepos 17 d. susižalojo apie 12.10 val. (t. y. pagal bendrovės vidaus teisės aktus nustatytos pietų pertraukos metu) statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), t. y. darbo vietoje, tad apeliacinio skundo argumentai, kad įvykis negali būti laikomas nelaimingu atsitikimu, atmetami kaip nepagrįsti. Be to, pareiškėjas minėto įvykio kvalifikavimo nelaimingu atsitikimu darbe teisėtumo iki kreipimosi su apeliaciniu skundu į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą neginčijo.
49. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 29 punkte nurodyta, kad įvykio darbe tyrimo tikslai yra: nustatyti įvykio darbe metu buvusias ar susidariusias sąlygas, kurios turėjo įtakos įvykiui arba jį lėmė; nustatyti įvykio darbe priežastis; numatyti prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti. Pagal Nuostatų 30 punktą tiriant įvykį darbe privalu nustatyti koks įvykio darbe priežastinis ryšys su darbu; ar įvykį lėmė darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, ar šie pažeidimai yra įvykio darbe priežastys. Įvykio darbe aplinkybės, priežastinis ryšys su darbu, priežastys ir darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai ištiriami ir aprašomi nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akte, vadovaujantis Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo papildymo metodiniais nurodymais (Nuostatų 31 p.).
50. DSSĮ 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statybvietės turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, nustatytus socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintuose Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatuose. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai konkrečiai statybvietei nustatomi statinio techniniame projekte, vadovaujantis Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatais ir atitinkamais statybos techniniais reglamentais.
51. Pagal Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 13.4 punktą statybvietėje esant pavojingų zonų, į kurias įėjimas yra ribotas, jose turi būti įrenginiai, kliudantys darbuotojams, neturintiems teisės patekti į tokias zonas. Pavojingos zonos turi būti aiškiai pažymėtos.
52. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės normų taikymo aspektais, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad DSSĮ 3 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio nuostatose įtvirtinta imperatyvi darbdavio pareiga sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbuotojų pareigos saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę, nurodytos šio Įstatymo 33 straipsnyje, neatleidžia darbdavio nuo šioje dalyje nustatytos pareigos. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad S. B. 2018 m. gruodžio 20 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė būtent su UAB ,,HR1“, atstovaujama direktoriaus G. K., ir dėlto ginčo byloje nėra. Sutarties 3.2 punkte nustatyta, kad darbdavys įsipareigoja užtikrinti darbuotojui sąžiningas (taip pat, kaip ir kitiems darbdavio įmonės darbuotojams), saugias ir nekenksmingas darbo sąlygas. Pagal sutarties 3.3 punktą darbdavys, prieš pradedant darbuotojui dirbti, įsipareigoja supažindinti jį su atliekamu darbu ir jo sąlygomis, vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, darbo apsauga, priešgaisrine sauga ir kitomis sąlygomis.
53. Pažymėtina, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 80 straipsnis reglamentuoja, kad, nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Administracinis teismas negali peržengti pareikšto skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus skundo (prašymo, pareiškimo) ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).
54. Iš bylos medžiagos matyti, kad VDI 2020 m. kovo 2 d. surašė „Įvykio darbe, kurio metu 2019 m. liepos 17 d. buvo sunkiai traumuotas UAB „HR1“ darbuotojas S. B., papildomo tyrimo aktą“ (kuris laikytinas byloje ginčijamo 2020 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. SD-129-4083 motyvuojamąja dalimi), nustatydama, kad 2019 m. liepos 17 d. 12.10 val., jog vykdant 2019 m. balandžio 23 d. statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir atliekant išorės sienų apšiltinimo ir klinkerio plytelių fasado įrengimo darbus pastate adresu (duomenys neskelbtini), UAB ,,HR1“ darbuotojui S. B. įvyko nelaimingas atsitikimas. Galimai eidamas pietauti S. B. nuo IV aukšto pastolių pakloto perlipo ant perdangos ir pateko į statomo pastato trečią aukštą šalia lifto šachtos. Priėjęs lieptelio užtvarą viena koja atsistojo ant lentos, o antrą bandė perkelti per kitą lentą, bet pirmajai lentai atitrūkus nuo kronšteino S. B. nukrito į lifto šachtą. Nukentėjusysis greitosios medicinos pagalbos automobiliu 15.20 val. atvežtas į VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos 1-ąjį poskyrį. Ligoninėje jam diagnozuotas difuzinis aksoninis galvos smegenų pažeidimas, kuris sveikatai priskirtas prie sunkių.
55. VDI pripažino, kad nelaimingo atsitikimo priežastys buvo šios: 1) saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas, t. y. neužtikrinta, kad atliekant rizikos vertinimą (statybvietėje esančios UAB ,,HR1“ darbo vietose ant pastolių) būtų įvertintas kritimo iš aukščio pavojus dirbant nuo pastolių teisės aktų nustatyta tvarka, statybos darbų technologijos projekte (technologinėse kortelėse) būtų numatytos konkrečios priemonės, užtikrinančios darbuotojų saugą ir sveikatą statinio statybos metu, teisės aktų nustatyta tvarka aptvertos pavojingos zonos, neįsitikinta (nepatikrinta), ar nukentėjusio darbuotojo žinios apie esamus profesinės rizikos veiksnius jo darbo vietoje ir saugius veikimo metodus yra pakankamos; 2) saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas, t. y. S. B. eidamas pietauti ir galimai norėdamas greičiau patekti į vietą pailsėti ir pavalgyti, lipo per atitvarus.
56. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pabrėžia Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3.2.4 punktą, pagal kurį užsakovas (UAB ,,Deiga“) įsipareigoja užtikrinti, kad rangovui (UAB ,,HR1“) vykdant darbus objekte (adresu (duomenys neskelbtini)) bus laikomasi darbų saugos ir kitų teisės aktų reikalavimų. Užsakovas įsipareigoja supažindinti rangovo darbuotojus ar samdomus asmenis su darbų saugos taisyklėmis, priešgaisrinės saugos, objekte galiojančiomis tvarkos taisyklėmis ir kitais norminiais/lokaliniais teisės aktų reikalavimais, ir laikosi kategoriškos pozicijos, kad šia sutartimi jos šalys pasitvirtino, kad visame objekte (visoje statybvietėje) už saugą ir sveikatą yra atsakinga UAB ,,Deiga“. Pareiškėjo nuomone, jis, kaip subrangovas, atsakingas tiek, kiek to reikia konkrečiai užduočiai dalyje objekto atlikti – išorės sienų apšiltinimo ir klinkerio plytelių fasado įrengimo darbams. Todėl atitinkamai savo darbuotojams privalėjo užtikrinti saugias darbo sąlygas būtent lauke, kur ant pastolių yra jo darbuotojų darbo vieta, o ne statomo pastato viduje.
57. Su tokia nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių pareiškėjo pateikta interpretacija teisėjų kolegija nesutinka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į DSSĮ 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyvią darbdavio pareigą (nutarties 52 p.), daro išvadą, jog UAB ,,HR1“, kaip darbdaviui, nustatytos pareigos dalies perkėlimas trečiajam suinteresuotam asmeniui (užsakovui UAB ,,Deiga“) statybos rangos sutarties 3.2.4 punktu nagrinėjamoje situacijoje neturi teisinės reikšmės ir nepaneigia aukštesnės teisinės galios teisės aktu – Įstatymu nustatytų reikalavimų privalomumo darbdaviui. Tad Statybos rangos sutarties 3.2.4 punktas nagrinėjamam ginčui spręsti visiškai neaktualus.
58. DSSĮ 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas: imasi priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Bendrovės sudaryta sutartis su trečiuoju asmeniu (nagrinėjamu atveju su UAB ,,Deiga“) negali įtakoti darbuotojo santykių su darbdaviu (nagrinėjamu atveju su UAB ,,HR1“) darbuotojui neigiama linkme.
59. Apeliantas tvirtina, kad atsakovas nepagrindė kaip tyrimo akte nurodyti pažeidimai galėjo turėti įtakos nukentėjusiajam įvykusiam nelaimingam atsitikimui, o pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo kaip konkrečiai šie galimi pažeidimai priežastiniu ryšiu susiję su įvykusiu nelaimingu atsitikimu. Atsakydama į šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad, kaip matyti iš Įvykio darbe tyrimo akto ir papildomo tyrimo akto, Valstybinė darbo inspekcija tyrimą atliko vadovaudamasi Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 29 ir 30 punktuose įtvirtintomis nuostatomis, taigi nustatinėjo ne tik esmines nelaimingo atsitikimo priežastis, bet ir įvykio darbe metu buvusias ir susidariusias sąlygas, kurios vienaip ar kitaip turėjo įtakos įvykiui, prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti ir pan. Antra, atsakovas aiškiai nurodė ir tiesiogines nelaimingo atsitikimo priežastis: atitinkamas nepažymėjimas pavojingų zonų, neįrengimas teisės aktų reikalavimus atitinkančių aptvarų, tinkamas nesupažindinimas nukentėjusiojo su saugiais darbo metodais, neaprūpinimas asmeninėmis apsaugos nuo kritimo iš aukščio priemonėmis, nurodant anketavimo taškus, tinkamas neinformavimas (vienareikšmiškai įvardijant ir uždraudžiant į jas patekti) apie pavojingas zonas, jų ribas bei patekimo į jas galimas pasekmes, taip pat ir tai, kad S. B. tinkamai nesilaikė privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių bei įvardijo visus šiuos reikalavimus nustatančių teisės normų pažeidimus. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai aptarė bylos faktines aplinkybes ir pakankamai motyvuotai pasisakė apie atsakovo nustatytų pažeidimų įtaką nelaimingam atsitikimui kilti ir ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies, 80 straipsnio, 87 straipsnio 4 dalies 2–4 punktų nuostatų nepažeidė.
60. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo skundo argumentų, juos išanalizavo pakankamai detaliai ir aiškiai, visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas, jog Valstybinė darbo inspekcija tinkamai įvertino pareiškėjo, kaip nukentėjusiojo darbdavio, veiksmus nustatytų DSSĮ pažeidimų kontekste, pagrįstai nustatė pareiškėjo saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumą, atitinkamai įvardinant teisės aktų pažeidimus. Papildomai patikrinusi bylą, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų ir surinktų įrodymų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius, teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendimą reikėtų naikinti ar keisti. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,HR1“ apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.