Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-09-23 · Administracinė byla Nr. eI2-3415-860/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-09-23Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-01-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-09-23
Bylos Nr.
eI2-3415-860/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01503-2020-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Saulius Jakaitis (pirm.), Iveta Pelienė, Fausta Vitkienė
Atsakovas
Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Trečiasis asmuo
"Deiga"
Pareiškėjas
UAB „HR1“
Advokatai
Evelina Trukšinienė
Administracinė byla Nr. eI2-3415-860/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01503-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Faustos Vitkienės,

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „HR1“ atstovei advokatei Evelinai Trukšinienei,

atsakovės Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams Giedriui Dambrauskui, Ievai Piličiauskaitei, Sauliui Balčiūnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „HR1“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Deiga“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „HR1“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valstybinė darbo inspekcija, ir VDI) 2020 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. SD-129-4083 „Dėl įvykio darbe, kurio metu 2019 m. liepos 17 d. buvo sunkiai traumuotas UAB „HR1“ darbuotojas S. B., papildomo tyrimo“ (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl UAB „HR1“ veiksmų vertinimo;

2) panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus 2020 m. kovo 18 d. išvados Nr. EVD-40 „Dėl įvykio darbe, kurio metu 2019 m. liepos 17 d. buvo sunkiai traumuotas UAB „HR1“ darbuotojas S. B., papildomo tyrimo“ (toliau – ir Išvada) dalį, kurioje nurodoma, kad nelaimingo atsitikimo priežastis – saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas;

3) panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus 2020 m. kovo 2 d. Įvykio darbe, kurio metu 2019 m. liepos 17 d. buvo sunkiai traumuotas UAB „HR1“ darbuotojas S. B., papildomo tyrimo akto dalies 11 punktą (nelaimingo atsitikimo priežastys), kuriame nurodoma, kad nelaimingo atsitikimo priežastis – saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas;

4) iš Valstybinės darbo inspekcijos pareiškėjos naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad UAB „Deiga“ ir UAB „HR1“ 2019 m. balandžio 23 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. S-19043-01 (toliau – ir Statybos rangos sutartis), kurią vykdant Bendrovės darbuotojai atliko išorės sienų apšiltinimo ir klinkerio plytelių fasado įrengimo darbus pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), išorėje. Vienam iš UAB „HR1“ darbuotojų tinkuotojui-apdailininkui S. B. 2019 m. liepos 17 d. pietų pertraukos metu įvyko nelaimingas atsitikimas – jis įkrito į Pastato viduje esančią lifto šachtą. Pažymi, kad nukentėjusysis turėjo visas žinias apie darbą ant pastolių, buvo instruktuotas pagal darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas. Pastolių montavimo pridavimo akte Nr. 20190717/01 nurodoma, kad pastoliai, ant kurių dirbo Bendrovės darbuotojai, buvo techniškai tvarkingi, turėjo prie pastolių skersinių pritvirtintas kopėčias, taip pat turėklus, kurie įrengti kaip papildoma prevencinė priemonė apsaugoti nuo patekimo į statomą pastatą, įskaitant ir pastato viduje esančią lifto šachtos aikštelę. Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 7 „Saugos ir sveikatos instrukcija atliekant tinkavimo darbus“, kuri patvirtinta vadovo 2015 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. DS-19/14 (toliau – ir Instrukcija), su kurios turiniu nukentėjusysis buvo pasirašytinai supažindintas, 22 punkte nurodoma: „Darbuotojui užlipti ir nulipti nuo pastolių leidžiama tik kopėčiomis, pritvirtintomis viršutiniais galais prie pastolių skersinių“. Nukentėjusysis S. B. 2019 m. liepos 17 d. apie 12.00 val. ėjo pietauti ir, nepaisant to, kad buvo instruktuotas apie darbą statybvietėje pavojingose zonose, kuriose nuolat veikia pavojingi ir (ar) kenksmingi veiksniai, bei turėjo galimybę pasinaudoti saugiu, darbų saugos reikalavimus atitinkančiu nusileidimo nuo pastolių būdu, t. y. pastoliai turėjo kopėčias, kuriomis buvo galima užlipti iki darbo vietos ir nulipti iki žemės, nukentėjusysis vis dėlto pasirinko nusileisti nuo pastolių nesaugiu ir darbų saugos reikalavimų neatitinkančiu būdu, t. y. perlipdamas vidinį pastolių turėklą prie lifto šachtos ir bandydamas peržengti šachtos aptvarus, taip pažeisdamas Instrukcijos 22 punktą. Būtent dėl šių nukentėjusiojo veiksmų ir įvyko nelaimingas atsitikimas. Valstybinė darbo inspekcija atliko įvykio darbe, kurio metu nutiko nelaimingas atsitikimas, tyrimą ir 2019 m. rugsėjo 10 d. surašė nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktą Nr. 1 (toliau – ir Aktas), taip pat 2020 m. kovo 2 d. Įvykio darbe, kurio metu 2019 m. liepos 17 d. buvo sunkiai traumuotas UAB „HR1“ darbuotojas S. B., papildomo tyrimo aktą (toliau – ir Papildomo tyrimo aktas), o 2020 m. kovo 18 d. – išvadas dėl įvykio darbe, kurio metu 2019 m. liepos 17 d. buvo sunkiai traumuotas UAB „HR1“ darbuotojas S. B., papildomo tyrimo ir, kurių pagrindu parengtas Sprendimas. Šiame Sprendime nustatytos šios nelaimingo atsitikimo priežastys: a) saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas; b) saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas. Pažymi, kad statytojas UAB „Deiga“ pasisamdė Bendrovę kaip subrangovą atlikti išorės sienų statybų darbus, t. y. pavedė dirbti tik lauke prie Pastato išorės sienų; jokių darbų objekto viduje pareiškėja atlikti nebuvo įsipareigojusi. Tai reiškia, kad ir Bendrovės darbuotojų darbo vieta buvo tik lauke, todėl pareiškėja nebuvo atsakinga už darbų saugą Pastato viduje. Akcentuoja, kad pagal Statybos rangos sutartį už saugumą, darbuotojų saugą ir sveikatą objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), buvo atsakinga UAB „Deiga“. Nepaisant to, UAB „HR1“ savo iniciatyva papildomai instruktuodavo jai pavaldžius darbuotojus. Teigia, kad ji leido pavaldiems darbuotojams dirbti ant pastolių, o už pastolių kokybę bei jų montavimo kokybę buvo atsakinga taip pat UAB „Deiga“. Jos žiniomis, pastoliai buvo saugūs, t. y. turėjo apsauginius turėklus, prie pastolių skersinių buvo pritvirtintos kopėčios, patys pastoliai įrengti tinkamai. Pažymi, kad kiti Bendrovės darbuotojai taip pat naudojosi pastoliuose esančiomis kopėčiomis ir niekas iš jų nepatyrė nelaimingų atsitikimų darbe. Nurodo, jog darbuotojų poilsis taip pat buvo organizuojamas taip, kad jie nepatektų į statomą Pastatą, darbuotojų poilsio patalpos buvo įrengtos kitame, šalia esančiame pastate, o vėliau, pastatą nugriovus, UAB „Deiga“ įrengė vagonėlį. UAB „HR1“ ir UAB „Deiga“ Statybos rangos sutartyje susitarė, kad už darbų saugą ir sveikatą objekte yra atsakinga būtent UAB „Deiga“. UAB „Deiga“ darbų vadovas A. K. 2019 m. gruodžio 13 d. teiktuose paaiškinimuose teigė, kad darbuotojus su darbų saugos taisyklėmis, priešgaisrinės saugos, objekte galiojančios tvarkos taisyklėmis ir kitais norminiais teisės aktų reikalavimais supažindino, tačiau 2020 m. vasario 27 d. teiktuose paaiškinimuose jau nurodė, kad visi UAB „HR1“ darbuotojai, dirbę iki 2019 m. liepos 3 d., buvo supažindinti su darbų saugos taisyklėmis, priešgaisrinės saugos, objekte galiojančios tvarkos taisyklėmis, kaip numatyta statybos rangos sutartyje Nr. S-1904-23. Nuo 2019 m. liepos 3 d., paskyrus atsakingą asmenį A. P. už darbų saugos, saugumo technikos ir priešgaisrinės apsaugos reikalavimų vykdymą statybos objekte, instruktavimas buvo perduotas vykdyti rangovo atstovui. A. K., be kita ko, nurodė, kad, atsižvelgdamas į tai, jog nuo 2019 m. liepos 3 d. UAB „HR1“ darbuotojų priežiūrą ir vadovavimą statybos objekte perėmė A. P., instruktavimo toliau neatlikinėjo, nes tiesiogiai UAB „HR1“ darbuotojams vadovavo paskirtasis A. P.. Mano, kad Valstybinė darbo inspekcija, atlikdama tyrimą, jį atliko neišsamiai, kadangi nepareikalavo paaiškinimuose minimų dokumentų, kuriais UAB „Deiga“ darbų vadovas rėmėsi, be to, papildomo tyrimo medžiagos apraše klaidingai nurodė, kad 2020 m. vasario 27 d. paaiškinimus pateikė UAB „Deiga“ direktorius A. P., nors iš tiesų paaiškinimus pateikė darbų vadovas A. K.. Taip pat nurodo, kad nėra aišku, kaip darbų saugos, saugumo technikos ir priešgaisrinės apsaugos reikalavimų vykdymo statybos objekte instruktavimo pareigos buvo perduotos A. P., kadangi šiems A. K. teiginiams pagrįsti nepateiktas joks dokumentas, kuris įformintų šių pareigų perdavimą. Kita vertus, šie teiginiai yra akivaizdžiai melagingi ir tą patvirtina į bylą pateiktas A. K. minimas įsakymas Nr. IS-190423-01. Akcentuoja, kad A. K. savo paaiškinimuose nutylėjo, jog įsakyme Nr. IS-190423-01 aiškiai nurodyta, kad A. P. paskirtas atsakingu už darbų saugos, saugumo technikos ir priešgaisrinės apsaugos reikalavimų vykdymą statybos objekte „(duomenys neskelbtini)“ ta apimtimi, kaip tai nustatyta Statybos rangos sutartyje. A. P. 2019 m. liepos 3 d. įsakymu buvo paskirtas darbų vadovu vien dėl to, jog pareiškėja būtent 2019 m. liepos mėnesį pradėjo darbus objekte, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad visas Statybos rangos sutarties pareigas, susijusias su darbų sauga, akumuliuoja pareiškėja ir jos pavestas asmuo A. P., jau vien dėl to, kad lokaliniai teisės aktai negali pakeisti dvišalių savarankiškai veikiančių subjektų susitarimų, šiuo atveju – Statybos rangos sutarties. Šiuo atveju Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, instruktavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2012 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-240 „Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, instruktavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) instruktavimo pareigą nustato pačiai UAB „Deiga“, kadangi būtent UAB „Deiga“ naudai dirba pareiškėjos darbuotojai, įskaitant ir nukentėjusįjį. UAB „Deiga“ yra Pastato užsakovė ir statytoja, atsakinga už viso objekto statybą, o pareiškėja, kaip minėta, tik subrangovė, atliekanti išorės sienų apšiltinimo ir klinkerio plytelių fasado įrengimo darbus, t. y. labai nedidelę dalį visų objekto statybos darbų. Pareiškėja pasiuntė pavaldžius darbuotojus laikinam darbui pas UAB „Deiga“ ir atliktų darbų naudos gavėja šiuo atveju yra būtent UAB „Deiga“. Bendrovė mano, kad VDI Akto išvados, jog kolektyvinių saugos priemonių netinkamas naudojimas, t. y. netinkamas lifto šachtos aptvėrimas, yra pareiškėjos darbdavio pareigų pažeidimas, yra klaidingos ir padarytos paviršutiniškai bei neįsigilinus į įvairių statybų objekte veikiančių subjektų teises ir pareigas. Lifto šachta, į kurią įkrito S. B., yra Pastato viduje, todėl turėjo būti keliamas įmonės UAB „Deiga“ darbų saugos pareigų pažeidimo ir darbų vadovo asmeninės atsakomybės klausimas. Mano, kad priimtas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, o atsakovės atliktas tyrimas neišsamus, nurodomos aplinkybės neatitinka tikrovės, be kita ko, tikroji ir esminė priežastis, nulėmusi nelaimingą atsitikimą, Sprendime taip ir liko nenustatyta. Pirma, VDI tyrimą atlikę asmenys pareiškėjos neprašė pateikti Saugos ir sveikatos instrukcijų, parengtų darbuotojui suprantama kalba. Kita vertus, Bendrovė turi nurodomas instrukcijas nukentėjusiajam suprantama (duomenys neskelbtini) kalba, t. y. pareiškėjos darbuotojai turėjo galimybę susipažinti su saugos ir sveikatos instrukcijomis jiems suprantama kalba. Be to, Akte nurodomi galimi darbų saugos pažeidimai, kurie nėra siejami su nelaimingu atsitikimu, o iš Sprendimo turinio nėra aišku, kaip S. B. sveikatos problemos galėjo turėti įtakos nelaimingam atsitikimui. Taip pat, Akte viena iš nelaimingo atsitikimo priežasčių nurodomas saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. Tačiau, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, darbdavys, organizuodamas darbus, turi maksimaliai stengtis ir visiškai laikytis saugos užtikrinimo reikalavimų. Kai ne visi saugos reikalavimai įvykdomi, turi būti vertinama, kiek jie objektyviai buvo žalos priežastis ir lėmė neigiamas pasekmes. Tad akcentuotina, jog, nepriklausomai nuo to, ar buvo įvertintas kritimo iš aukščio pavojus, ši aplinkybė niekaip nesusijusi su nelaimingo atsitikimo priežastimi, o Akte priežastingumas taip pat neatskleistas. Be to, Akte dargi nurodoma, jog nebuvo užtikrinta, kad statybos darbų technologijos projekte (technologinėse kortelėse) būtų numatytos konkrečios priemonės, užtikrinančios darbuotojų saugą ir sveikatą statinio statybos metu. Kaip minėta, pastoliai buvo įrengti tinkamai ir turėjo turėklus, saugančius darbuotojus nuo nukritimo, taigi darbo aplinka buvo saugi. Be to, pareiškėja nebuvo įsipareigojusi atlikti rangos darbų pastato viduje, atitinkamai nedavė ir pavedimo pavaldiems darbuotojams ten dirbti, o pastato viduje už darbų saugą buvo atsakinga UAB „Deiga“, kuri ir turėjo pasirūpinti aptvarais, saugančiais nuo kritimo iš aukščio. Apibendrintai pareiškėja nurodo, kad nelaimingas atsitikimas nutiko dėl paties S. B. nerūpestingumo ir neapdairaus elgesio, kadangi jis, nepaisydamas darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų ir kitų reikalavimų, su kuriais buvo tinkamai supažindintas, perlipo per vidinį pastolių turėklą ir bandė perlipti šachtos aptvarus. Atkreipia dėmesį, kad perlipti pastolių turėklus ir bandyti perlipti lifto šachtos aptvarus nėra paprasta ir negalėjo atsitikti be fizinių nukentėjusiojo pastangų.

Atsiliepimas

2. Atsakovė Valstybinė darbo inspekcija pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad 2019 m. liepos 17 d. darbe įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu UAB „HR1“ darbuotojas S. B. statybvietėje nukrito į lifto šachtą, dėl ko jam buvo sunkiai sužalota sveikata. VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius ištyrė įvykį darbe ir 2019 m. rugsėjo 10 d. surašė N-1 formos aktą Nr. 1. Tyrimo metu nustatyta, kad objekte UAB „HR1“ darbuotojas S. B. ir kiti vykdė išorės sienų apšiltinimo bei klinkerio plytelių fasado įrengimo darbus. Statybos darbams vadovavo 2019 m. gegužės 27 d. įmonės generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 19/15 paskirtas direktorius statybai A. P., kuris pagal minėto įsakymo padalinių vadovų pareigų aprašą buvo atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą statybvietėje. Darbuotojas N. B. paaiškino, kad S. B., eidamas pietauti, nuo pastolių, ant kurių jis dirbo, ketvirto aukšto pateko į statomo pastato trečią aukštą šalia neaptvertos lifto šachtos. Bandydamas perlipti šachtą ir statinio patalpas skiriančius aptvarus, S. B. viena koja atsistojo ant apatinės lentos, kitą koją bandė perkelti per viršutinę aptvarų lentą ir tuo metu apatinė lenta lūžo, dėl ko S. B. nukrito į lifto šachtą. UAB „Deiga“ darbų vadovas A. K. iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Tyrimo metu nustatyta, kad pastoliai, ant kurių dirbo nukentėjusysis, buvo sukomplektuoti pagal pastatymo schemą, turėjo kopėčias, kuriomis buvo galima užlipti iki darbo vietų ir nulipti iki žemės. Tyrimo metu nenustatyta, kokiu tikslu ir (ar) kieno nurodymu S. B. prieš pat įvykį nuo pastolių perėjo į pastato trečią aukštą. Aptvėrimai, kurie turėjo kliudyti darbuotojui patekti į pavojingą zoną ir kur aukščių skirtumas didesnis kaip 1,3 m, neatitiko teisės aktų reikalavimų bei nekliudė darbuotojui patekti į lifto šachtos zoną. Nuotraukose, darytose iš karto po įvykio, matoma, kad lifto šachtos patalpos aptvėrimai buvo įrengti tik iš vienos pusės, t. y. nuo pastato vidaus, o nuo pastolių pusės ir nuo perdengimo, kuriuo ėjo S. B., lifto šachta neaptverta. Tikėtina, kad S. B. krito į šachtą nuo perdengimo pusės, kur nebuvo jokių aptvėrimų. Atsakovės inspektorius Akto 11 punkte įvardijo įvykio darbe priežastis bei darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, tačiau su išvadomis nesutiko ir Akto nepasirašė darbdavio atstovas A. P. bei darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai Y. T.. 2019 m. rugsėjo 11 d. atsakovei buvo pateiktas raštas, kuriame išvardinti tokio nesutikimo motyvai. Be to, 2019 m. rugsėjo 18 d. UAB „HR1“ direktorius G. K. atsakovės inspektoriui pateikė raštą, kuriame teigė, jog nelaimingą atsitikimą nulėmė paties nukentėjusio didelis neatsargumas ir lokalinių teisės aktų nesilaikymas. 2019 m. spalio 18 d. VDI buvo gautas UAB „HR1“ direktoriaus skundas, kuriame jis nesutiko su Akte nurodytomis nelaimingo atsitikimo aplinkybėmis ir priežastimi. VDI specialistai, išnagrinėję įvykio darbe tyrimo ir nelaimingo atsitikimo darbe įforminimo dokumentus, 2019 m. spalio 31 d. pateikė išvadas, kuriose siūlė skirti papildomą įvykio darbe tyrimą. Šių išvadų pagrindu Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2019 m. lapkričio 4 d. įsakymu buvo skirtas papildomas įvykio darbe tyrimas, kurį atliko VDI atitinkamo skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius ir 2020 m. kovo 2 d. surašė papildomo tyrimo aktą. Papildomo tyrimo metu buvo papildomai apklaustas UAB „HR1” pardavimų vadovas A. K. ir UAB „HR1” direktorius statybai A. P., taip pat apklaustas UAB „Deiga“ direktorius A. P. bei UAB „Deiga“ darbų vadovas A. K.. Papildomo tyrimo akte tyrėjas pateikė papildytas nelaimingo atsitikimo aplinkybes, taip pat pakeitė Akto 11 punktą. 2020 m. kovo 18 d. VDI specialistai pateikė išvadas, kurios yra skundžiamo Sprendimo pagrindas. Atsakovė nurodo, kad teisinis reglamentavimas suponuoja vienareikšmišką išvadą, jog įvykio darbe tyrimo pagrindinis tikslas yra nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos įgyvendinimas, t. y. siekis, nustačius įvykio darbe priežastis, numatyti prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti. Profesinės rizikos vertinimo proceso esminė išdava nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos aspektu yra ne rizikos veiksnių identifikavimas, kiekybinis ar kokybinis jų įvertinimas, bet atitinkamų mažinančių (šalinančių) sveikatos pakenkimo tikimybę priemonių įgyvendinimas bei darbuotojo informavimas apie esančius rizikos veiksnius darbo vietoje. Tyrimo metu nustatyta, kad statybvietėje buvo naudojami L. S. plieno rėmų pastoliai, kurie buvo sumontuoti UAB „Deiga“ užsakymu, vadovaujantis pastatymo schema, be to, jie turėjo kopėčias, kuriomis buvo galima užlipti iki darbo vietų ir nulipti iki žemės. Nustatyta, kad pagal statybos darbų vadovės UAB „Deiga“ nurodymą pastoliuose buvo sumontuota po vieną turėklą ir tik tose vietose, kur yra angos į pastatą, t. y. ties lifto šachta, o tai reiškia, kad tiek norminiuose, tiek lokaliniuose teisės aktuose nustatyti pavojingų zonų ženklinimo ir aptvėrimo reikalavimai įgyvendinti nebuvo. Taip pat nustatyta, kad darbų vykdymui pavojingose zonose, kuriose nuolat veikia ar gali veikti (atsirasti) rizikos veiksniai, leidimas nebuvo išduotas. Formalizuotų įrodymų, kad buvo įvertinta patekimo į pavojingą zoną bei nukritimo į lifto šachtą rizika ir su tuo susiję pavojai darbo vietai ant pastolių, šalia lifto šachtos, t. y. pavojingos zonos, kur ir įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, tyrėjui pateikta nebuvo. Nors pareiškėja skunde nurodo, kad pavaldiems darbuotojams pavedė dirbti statybos darbus tik lauke (Pastato išorėje), tačiau nustatytos faktinės aplinkybės paneigia teiginius, kad pastoliai buvo tinkamos kokybės ir tinkamai įrengti. Akivaizdu, kad sumontavus pastolius 500 mm nuo sienos ir neįrengus turėklų vidinėje (nuo sienos) pusėje, rizika dėl kritimo iš aukščio darbo vietoje buvo nepriimtina ir neįgyvendinus atitinkamų techninių ir (ar) organizacinių priemonių darbuotojams dirbti toje darbo vietoje turėjo būti uždrausta. Tyrėjui nebuvo pateikti formalizuoti įrodymai, kad S. B. pasirašytinai supažindintas su rizikos veiksniais darbo vietoje ir kad jis buvo informuotas apie pareigą privalomai naudoti apraišus bei apsauginius diržus. Pažymėtina, kad tiek Europos Sąjungos, tiek nacionalinės teisės normos darbdavio rengiamus ir darbuotojui duodamus privalomus nurodymus laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijos priemonių hierarchinėje struktūroje priskiria mažiausiai reikšmingiems. Be to, norminių teisės aktų normos neįpareigoja darbdavio pasirašytinai supažindinti darbuotojo su saugos ir sveikatos instrukcijų reikalavimais ir tuo labiau nesieja pasirašytino (nepasirašytino) supažindinimo fakto su tinkamu darbuotojo informavimu apie rizikos veiksnius darbo vietoje bei saugius darbo metodus. Akcentuoja, kad teisės aktai įtvirtina pareigą darbdaviui patikrinti ir įsitinkinti, ar darbuotojui suteiktos žinios yra pakankamos. Tyrimų metu nustatyta, kad pastoliai buvo baigti montuoti ir perduoti užsakovei UAB „Deiga“ 2019 m. liepos 16 d., o S. B. buvo instruktuotas 2019 m. liepos 10 d. pagal aštuonias darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, t. y. tada, kai darbo vietos, kurioje įvyko įvykis darbe, dar nebuvo ir konkretūs reikalavimai darbo vietai dar negalėjo būti identifikuoti. UAB „HR1“ direktoriaus 2019 m. gegužės 1 d. įsakymu Nr. DS-19/10 patvirtintame „Darbuotojų instruktavimo darbuotojų saugos ir sveikatos tvarkos apraše“ nėra nustatyta, kokia kalba instruktuojami darbuotojai – ar tai daroma žodžiu, ar jie tai daro savarankiškai ir pan. Tyrimo metu nustatyta, kad darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos darbuotojams buvo pateikiamos žodžiu, tačiau jokių formalizuotų duomenų, kad instruktuojantysis A. P. patikrino ir įsitikino S. B. žinių pakankamumu saugiai atlikti darbus bei laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų statybvietėje, kaip minėta, nėra. Teisės aktuose įtvirtinta, kad nelaimingų atsitikimų darbe prevencijai yra svarbūs ne formalieji instruktavimo (mokymo) aspektai (instruktavimo faktas, supažindinimas pasirašytinai ir pan.), o materialusis žinių suteikimo lygio pakankamumas. Neįsitikinus darbuotojo žinių, kad jis galėtų saugiai vykdyti darbines funkcijas, pakankamumu, nėra pagrindo darbuotojo veiksmus kvalifikuoti kaip sąlygojančius įvykį darbe. Pažymi, kad pareiškėjos pateikiama Instrukcijoje įtvirtintų reikalavimų interpretacija, jog darbuotojams buvo privalomai nurodyta, kad užlipti ir nulipti nuo pastolių leidžiama tik kopėčiomis, pritvirtintomis viršutiniais galais prie pastolių skersinių, net nėra susijusi su įvykiu, kadangi nelaimingas atsitikimas darbe neįvyko darbuotojui lipant ar nulipant nuo pastolių. Šiuo atveju nukentėjusysis į lifto šachtą nukrito bandydamas perlipti lifto šachtos ir pastato patalpų atitvarą, o tokie jo veiksmai nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo išvadose kvalifikuoti kaip sąlygoję įvykį darbe, įvardijant tai antrąja nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi. Atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas, daro išvadą, kad darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojantys teisės aktai imperatyviai įtvirtina darbdavio pareigą, įvertinus profesinės rizikos veiksnius, įdiegti atitinkamas darbuotojų saugos ir sveikatos prevencijos priemones, numatyti saugius darbo metodus, užtikrinti, kad darbuotojai laikytųsi nustatytų saugos ir sveikatos reikalavimų. Konstatuoti, ar darbdavys tinkamai (netinkamai) įgyvendina įstatymo leidėjo jam nustatytas pareigas, galima tik sistemiškai įvertinus darbdavio veiksmus ar neveikimą. Darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojantys teisės aktai darbdaviui nesuteikia teisės savo pareigas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje sutartiniais pagrindais deleguoti tretiesiems asmenims ar pavesti darbuotojui. Be kita ko, pareiškėja prašo panaikinti VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus 2020 m. kovo 18 d. išvados dėl įvykio darbe, kurio metu 2019 m. liepos 17 d. buvo sunkiai traumuotas UAB „HR1“ darbuotojas S. B., papildomo tyrimo dalį, kurioje nurodoma, kad nelaimingo atsitikimo priežastis – saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. Tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Mano, kad šio administracinio ginčo aplinkybės suponuoja išvadą, kad pareiškėjai tiesiogines teisines pasekmes sukėlė Sprendimas, o išvados yra tarpinis procedūrinio pobūdžio dokumentas, kuris nesukelia teisinių pasekmių ir negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas, todėl byla dėl šio skundo reikalavimo panaikinti išvadų dalį turėtų būti nutraukta.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo į skundą nepateikė.

4. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Šalies argumentai

Atsakovės atstovai su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

5. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Valstybinės darbo inspekcijos 2020 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. SD-129-4083 „Dėl įvykio darbe, kurio metu 2019 m. liepos 17 d. buvo sunkiai traumuotas UAB „HR1“ darbuotojas S. B., papildomo tyrimo“ dalies dėl UAB „HR1“ veiksmų vertinimo, taip pat dėl Valstybinės darbo inspekcijos 2020 m. kovo 18 d. išvados Nr. EVD-40 „Dėl įvykio darbe, kurio metu 2019 m. liepos 17 d. buvo sunkiai traumuotas UAB „HR1“ darbuotojas S. B., papildomo tyrimo“ dalies, kurioje nurodoma, kad nelaimingo atsitikimo priežastis – saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas, taip pat dėl Valstybinės darbo inspekcijos 2020 m. kovo 2 d. „Įvykio darbe, kurio metu 2019 m. liepos 17 d. buvo sunkiai traumuotas UAB „HR1“ darbuotojas S. B., papildomo tyrimo akto“ dalies 11 punkto teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Byloje nustatyta, kad 2019 m. liepos 17 d. UAB „HR1“ darbuotojas S. B., atlikdamas statybos darbus, vykdė išorės sienų apšiltinimo ir klinkerio plytelių fasado įrengimo darbus pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), išorėje. Tinkuotojas-apdailininkas S. B., prasidėjus pietų pertraukai, nukrito iš statinio trečio aukšto į lifto šachtą ir patyrė sužalojimus, t. y. difuzinį aksoninį galvos smegenų pažeidimą, dėl ko buvo pradėtas įvykio darbe tyrimas.

7. Atlikęs įvykio tyrimą, Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiasis darbo inspektorius 2019 m. rugsėjo 10 d. surašė Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1, kuriame nurodė, kad 2019 m. liepos 17 d. 11.10 val. įvykio darbe metu, statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), UAB „HR1“ tinkuotojas-apdailininkas S. B. patyrė sunkų sveikatos sužalojimą. Nustatyta, kad S. B. ir kiti darbuotojai vykdė išorės sienų apšiltinimo ir klinkerio plytelių fasado įrengimo darbus Pastate. S. B., eidamas pietauti, nuo pastolių, ant kurių jis dirbo, ketvirto aukšto peršoko per aptvarus ir pateko į statomo pastato trečią aukštą šalia aptvertos lifto šachtos. Bandydamas perlipti šachtos aptvarus S. B. viena koja atsistojo ant apatinės lentos, kitą koją bandė perkelti per viršutinę aptvarų lentą, tačiau tuo metu apatinė lenta lūžo, dėl ko S. B. nukrito į lifto šachtą. UAB „Deiga“ darbų vadovas A. K. (bylos duomenimis, A. P.) iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Akto surašymo metu buvo gauti duomenys, kad S. B. gydosi Ukrainoje, o jo sveikatos būklė yra pakankamai bloga, dėl ko nebuvo galimybės jo apklausti dėl įvykusio įvykio. Tyrimo metu nustatyta, kad pastoliai, ant kurių dirbo nukentėjusysis, buvo techniškai tvarkingi, be to, sukomplektuoti pagal pastatymo schemą, turėjo kopėčias, kuriomis buvo galima užlipti iki darbo vietų ir nulipti iki žemės. Tyrimo metu nenustatyta, kokiu tikslu S. B. prieš pat įvykį nuo pastolių peršoko (perėjo) į pastato trečią aukštą. Aptvėrimai, kurie turėjo kliudyti darbuotojui patekti į pavojingą zoną, kur aukščių skirtumas didesnis kaip 1,3 m, nesukliudė darbuotojui patekti į lifto šachtą ir nukritus nuo trečio pastato aukšto patirti sunkius sveikatos sužalojimus. Akte nurodoma, kad nuotraukose, darytose iš karto po įvykio, matyti, kad lifto šachtos patalpos aptvėrimai buvo įrengti tik iš vienos pusės, t. y. nuo pastato vidaus, o nuo pastolių pusės ir nuo perdengimo, kuriuo ėjo S. B., lifto šachta nebuvo aptverta. Tad tikėtina, kad S. B. krito į šachtą nuo perdengimo pusės, kur nebuvo jokių aptvėrimų.

8. UAB „HR1“ 2019 m. spalio 18 d. pateikė atsakovei skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su minėto Akto išvadomis. Be kita ko, buvo prašoma atsižvelgti į skunde išdėstytus motyvus ir, pirma, nurodyti teisingą nelaimingo atsitikimo laiką: 12.10 val.; antra, nurodyti, kad statybos direktorius A. P. buvo atsakingas už darbų saugą objekte ta apimtimi, kuri numatyta Statybos rangos sutartyje; trečia, aplinkybėse ištrinti tikrovės neatitinkantį sakinį „Nuotraukose, darytose iš karto po įvykio, matoma, kad lifto šachtos aptvėrimai buvo įrengti tik iš vienos pusės – nuo pastato vidaus“; ketvirta, į nelaimingo atsitikimo tyrimo aplinkybes ir priežastis įtraukti „Saugos ir sveikatos instrukcijos (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas“. Darbuotojas pažeidė Saugos ir sveikatos instrukcijų, atliekant tinkavimo darbus, 22 punktą ir nuo pastolių nulipo ne kopėčiomis. Šis pažeidimas ir buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios įvyko nelaimingas atsitikimas darbe.

9. VDI 2019 m. spalio 31 d. pateikė išvadas Nr. EVD-69 „Dėl UAB „HR1“ skundo“, kuriose nurodė, kad, siekiant patvirtinti ar atmesti pareiškėjos skunde pateiktus argumentus dėl Akte surašytų nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių ir įvardintos nelaimingo atsitikimo priežasties, taip pat siekiant išsiaiškinti įvykio metu buvusių kolektyvinių kritimo iš aukščio apsaugos priemonių, apsaugančių nuo nukritimo į lifto šachtą, atitikimo technologiniams sprendimams aspektus ir pašalinti pareiškėjos skunde nurodomus įvykio darbe tyrimo netikslumus, taip pat siekiant užtikrinti įvykio darbe tyrimo išsamumą ir objektyvumą, siūloma skirti nelaimingo atsitikimo darbe papildomą tyrimą, jį atliekant VDI Darbų saugos ir sveikatos skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui Giedriui Dambrauskui.

10. Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius 2019 m. lapkričio 4 d. įsakymu „Dėl įvykio darbe, įvykusio 2019 m. liepos 17 d. UAB „HR1“ darbuotojui S. B., papildomo tyrimo“ paskyrė šio įvykio papildomą tyrimą.

11. Advokatas Kęstutis Ožiūnas, atstovaujantis (duomenys neskelbtini) pilietę S. B., nukentėjusiojo S. B. motiną, 2019 m. gruodžio 16 d. pateikė skundą Valstybinei darbo inspekcijai, taip pat Vilniaus apygardos prokuratūrai bei Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kuriame nurodė, kad, be kita ko, šiuo atveju negalima teigti, jog S. B. žinojo apie savo elgesio taisykles pavojingoje darbo aplinkoje, galėjo joje būti pagal savo sveikatos būklę, buvo tinkamai supažindintas su tomis sąlygomis, kuriose privalėjo eiti jam pavestas pareigas, o ta aplinka nebuvo saugi tiek jam, tiek, manytina, kitiems darbuotojams. Todėl nurodė, kad tyrimas atliktas nepilnai ir tik atlikus papildomą tyrimą, tikėtina, galima būtų atsakyti į skunde keliamus klausimas, tad prašė tokį tyrimą atlikti įstatymų nustatyta tvarka.

12. Valstybinė darbo inspekcija 2020 m. kovo 2 d. surašė „Įvykio darbe, kurio metu 2019 m. liepos 17 d. buvo sunkiai traumuotas UAB „HR1“ darbuotojas S. B., papildomo tyrimo aktą“, kuriame, be kita ko, buvo pakeisti Akto 4, 5 ir 11 punktai; 4 punktas buvo pakeistas, nurodant, kad nelaimingas atsitikimas įvyko 2019 m. liepos 17 d. 12.10 val.; Akto 5 punkte papildyta, jog tyrimo metu nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo metu objekte, (duomenys neskelbtini), UAB „HR1“ direktoriaus statybai A. P. nebuvo. Be to, pažymėta, kad objekte pastoliai buvo sumontuoti UAB „Deiga“ užsakymu, vadovaujantis pastatymo schema, turėjo kopėčias, kuriomis buvo galima užlipti iki darbo vietų ir nulipti iki žemės. Tyrimo metu nustatyta, kad pagal statybos darbų vadovės UAB „Deiga“ nurodymą pastoliuose buvo sumontuota po vieną horizontalę (turėklą) ir tik tose vietose, kur yra angos į pastatą (ties lifto šachta). Nuotraukose, darytose iš karto po įvykio, matosi, kad pastolių vidinėje pusėje tik ties pastato angomis, ten, kur lifto šachta, buvo sumontuota po vieną turėklą. Išorės sienų darbams pavojingose zonose, kuriose nuolat veikia ar gali veikti rizikos veiksniai, nepriklausantys nuo atliekamų darbų pobūdžio, paskyra – leidimas nebuvo išduotas. Tyrimo metu, be kita ko, nustatyta, kad S. B. įvykio metu buvo su liemene, šalmu, kuprine, tačiau be saugos diržų. Nors nustatyta, kad darbuotojams būdavo žodžiu perteikiamos darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos, tačiau jokių formalizuotų duomenų, kad A. P. patikrino ir įsitikino S. B. žinių pakankamumu saugiai atlikti darbus ir laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų statybvietėje, nėra; Akto 11 punktas pakeistas, nurodant, kad įvykio metu nepakako saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje, dėl ko buvo pažeisti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir DSSĮ) 15 straipsnio 1 dalyje, 39 straipsnio 3 dalyje, 40 straipsnio 1 dalyje, Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961 (toliau – Profesinės rizikos vertinimo nuostatai), 9 punkte, 17.3 ir 17.6 papunkčiuose, Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-22/D1-34 (toliau – Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatai), 13.4 punkte, taip pat Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346 (toliau – Saugos ir sveikatos taisyklės statyboje), 21 punkto 4 dalyje ir 11 punkte įtvirtinti reikalavimai; taip pat buvo nustatytas saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas; S. B. eidamas pietauti ir galimai norėdamas greičiau patekti į vietą pailsėti ir pavalgyti, lipo per atitvarus, t. y. nustatytas DSSĮ 33 straipsnio 1 dalies pažeidimas.

13. Valstybinė darbo inspekcija 2020 m. kovo 18 d. pateikė išvadas „Dėl įvykio darbe, kurio metu 2019 m. liepos 17 d. buvo sunkiai traumuotas UAB „HR1“ darbuotojas S. B., papildomo tyrimo“, kuriose nurodė, kad Papildomo tyrimo akte tyrėjas patikslino įvykio darbe aplinkybes ir pakeitė Akto 4 ir 5 punktus. Buvo atkreiptas dėmesys, jog darbdavys nepateikė duomenų, kad nukentėjusiojo S. B. sveikata, dirbant profesinės rizikos veiksnių poveikyje, būtų patikrinta teisės aktuose nustatyta tvarka, taip pat, kad darbuotojams, dirbantiems ant pastolių, buvo įvertinta patekimo į pavojingą zoną bei nukritimo į lifto šachtą rizika ir su tuo susiję pavojai. Be to, įmonėje nėra nustatyta darbuotojų žinių tikrinimo formalizavimo tvarka; nors darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos darbuotojams buvo perteikiamos žodžiu, tačiau jokių formalizuotų duomenų, kad instruktuojantysis A. P. patikrino ir įsitikino S. B. žinių pakankamumu saugiai atlikti darbus ir laikytis darbuotojų saugos bei sveikatos reikalavimų statybvietėje, tyrimo metu darbdavį atstovaujantis asmuo ar jo įgalioti asmenys nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad atlikto pirminio tyrimo bei tyrimo įforminimo trūkumų nenustatyta, atlikto papildomo tyrimo metu pakeistos įvykio darbe aplinkybės ir priežastys, siūlytina: 1) pripažinti, kad įvykio darbe, dėl kurio 2019 m. liepos 17 d. buvo sunkiai traumuotas UAB „HR1“ darbuotojas S. B., papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118, reikalavimais; 2) laikyti įvykio darbe, dėl kurio 2019 m. liepos 17 d. buvo sunkiai traumuotas UAB „HR1“ darbuotojas S. B., Papildomo tyrimo aktą bei papildomo tyrimo metu surinktus duomenis neatsiejama VDI atliktų tyrimų dalimi.

14. Valstybinė darbo inspekcija 2020 m. kovo 20 d. priėmė sprendimą Nr. SD-129-4083 „Dėl įvykio darbe, kurio metu 2019 m. liepos 17 d. buvo sunkiai traumuotas UAB „HR1“ darbuotojas S. B., papildomo tyrimo“, kuriuo nusprendė: 1) pripažinti, kad 2019 m. liepos 17 d. įvykio darbe, kurio metu buvo sunkiai traumuotas UAB „HR1“ darbuotojas S. B., papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 913 redakcija) (toliau - Nuostatai), reikalavimais; 2) laikyti Papildomo tyrimo aktą, Nelaimingo atsitikimo darbe N-l formos aktą Nr. 1, surašytą 2019 m. rugsėjo 10 d., ir pirminio bei papildomo tyrimo metu surinktą medžiagą neatsiejama VDI atliktų tyrimų dalimi; 3) administracinę procedūrą baigti.

15. Pareiškėja, minėta, nesutinka su Valstybinės darbo inspekcijos Papildomo tyrimo akto, Išvados ir Sprendimo dalimis dėl UAB „HR1“ veiksmų vertinimo, todėl prašo teismo juos panaikinti.

16. Visų pirma, atsakovė teigia, kad pareiškėjai tiesiogines teisines pasekmes sukėlė Sprendimas, o Išvada yra tik tarpinis procedūrinio pobūdžio dokumentas, kuris nesukelia teisinių pasekmių ir negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku; tad mano, kad byla dėl pareiškėjos skundo reikalavimo panaikinti Išvados dalį nutrauktina, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su šiais atsakovės argumentais. Skundžiama išvada, kuri yra priimta atliekant nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo kokybės užtikrinimo vidinės kontrolės procedūras, pareiškėjai nesukelia ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių; tad ši Išvada, jos dalis, negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalykų.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad darbuotojas ar darbdavys, nesutikdami su nelaimingo atsitikimo darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, arba profesinės ligos priežasčių tyrimo aktais, gali juos skųsti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas dėl pareiškimų, kuriuose skundžiami nelaimingų atsitikimų darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, arba profesinės ligos priežasčių tyrimo aktai, gali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Iš esmės panaši nuostata įtvirtinta ir Nuostatų 83 punkte. Tai reiškia, kad ir pats Nelaimingo atsitikimo darbe aktas, nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundžiamas Papildomo tyrimo aktas, jo dalis, neturėtų būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku. Argumentai dėl tokio akto pagrįstumo ir teisėtumo paprastai turėtų būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo panaikinimo. Pareiškėja yra išsamiai nurodžiusi argumentus dėl Papildomo patikrinimo akto neteisėtumo ir nepagrįstumo. Tad, nagrinėjamu atveju, teismas, nagrinėdamas skundą dėl Sprendimo panaikinimo, turi pareigą pasisakyti ir dėl Papildomo tyrimo akto, kuris atskirai teismui neskundžiamas, teisėtumo ir pagrįstumo bei jo poveikį skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Apibendrinant konstatuotina, kad pareiškėjos skundo dalis dėl Papildomo tyrimo akto ir Išvados dalių nutrauktina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.

17. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimą reglamentuoja Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai norminiai teisės aktai (Nuostatai ir kt.).

DSSĮ 2 straipsnio 21 dalis apibrėžia, kad nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį, atliekant darbo funkcijas ar būnant darbo vietoje, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai ir netenka darbingumo nors vienai dienai arba dėl kurio darbuotojas miršta, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe.

Pagal to paties įstatymo 3 straipsnio 2 dalį darbuotojo teisę turėti saugias ir sveikas darbo sąlygas garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis įstatymas ir kiti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai; saugias ir sveikas darbo sąlygas darbuotojams privalo sudaryti darbdaviai.

18. Byloje nėra ginčo, kad darbe patyrusio žalą S. B. darbdavys yra pareiškėja – UAB „HR1“, tad būtent pareiškėja pagal minėtas nuostatas privalėjo užtikrinti darbuotojui saugą ir sveikatą.

19. Pareiškėja nurodo, kad ji ir trečiasis suinteresuotas asmuo – UAB „Deiga“, Statybos rangos sutartyje aptarė pareigas, susijusias su darbuotojų sauga ir sveikata. Pagal šios sutarties 3.2.4 punktą, užsakovas (UAB „Deiga“) įsipareigoja užtikrinti, kad rangovui (UAB „HR1“) vykdant darbus objekte bus laikomasi darbų saugos, priešgaisrinės saugos ir kitų teisės aktų reikalavimų; užsakovas įsipareigoja supažindinti rangovo darbuotojus ar samdomus asmenis su darbų saugos taisyklėmis, priešgaisrinės saugos, objekte galiojančiomis tvarkos taisyklėmis ir kitais norminiais / lokaliniais teisės aktų reikalavimais. Taigi, pareiškėja remdamasi šia sutartimi teigia, kad už darbų saugą ir sveikatą objekte yra atsakinga UAB „Deiga“; tad už darbų saugos pažeidimus turėtų būti vertinamas minėtos įmonės ir jos darbų vadovo A. K. atsakomybės klausimas. Atsakovė šių aplinkybių neįvertino.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės aktų normos, įtvirtinančios darbdavio pareigas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, pvz., DSSĮ 3 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnis, 25 straipsnis, 46 straipsnis ir kt., yra imperatyvios; joks teisės aktas nenumato darbdaviui galimybės savo imperatyvias pareigas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, reglamentuotas viešosios teisės normų, civilinės sutarties pagrindu deleguoti tretiesiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjos nurodoma Statybos rangos sutartis, jos 3.2.4 punktas, negali paneigti ir nepaneigia viešosios teisės normų reglamentuotų darbdavio pareigų savo darbuotojams saugos ir sveikatos srityje.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentu, kad šios bylos faktinės aplinkybės ir pareiškėjos nurodomos LVAT nagrinėtos administracinės bylos Nr. A-770-756/2018 faktinės aplinkybės yra skirtingos, tad pastarojoje byloje pateiktais išaiškinimais nėra pagrindo vadovautis. Įvykio darbe, dėl kurio 2019 m. liepos 17 d. buvo sunkiai pakenkta pareiškėjos UAB „HR1“ darbuotojo S. B. sveikatai, metu atitinkamoje darbo vietoje darbus organizavo ir atliko tik viena įmonė, t. y. UAB „HR1“, skirtingai nei įvykio, dėl kurio buvo pakenkta VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos darbuotojo sveikatai, vietoje, kur darbus organizavo du darbdaviai. Nėra jokio pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju toje pačioje darbo vietoje darbus atliko du darbdaviai (DSSĮ 30 straipsnis); byloje tokių įrodymų nėra.

20. Pareiškėja nurodo, kad ji jokių darbų Pastato viduje atlikti nebuvo įsipareigojusi, tad pavaldiems darbuotojams, įskaitant ir nukentėjusį, pavedė dirbti statybos darbus tik lauke (Pastato išorėje); nukentėjusiojo darbo vieta – pastoliai, už kurių kokybę ir saugą buvo atsakinga UAB „Deiga“, buvo tinkamos kokybės ir tinkamai įrengti; nukentėjusysis buvo tinkamai instruktuotas pagal darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas; tad ji, kaip darbdavys, pareigą užtikrinti darbui saugią darbo aplinką įvykdė tinkamai. Teigia, kad darbo saugą Pastato viduje turėjo užtikrinti statytojas – UAB „Deiga“, įskaitant Pastato viduje lifto šachtos tinkamą aptvėrimą. Dar nurodo, kad VDI atliktas tyrimas neišsamus, nustatyti galimi tarpusavyje nesusiję darbų saugos pažeidimai, kurie nėra siejami su įvykusiu nelaimingu atsitikimu. Svarbiausia, kad paties nukentėjusiojo neatsargus ir nerūpestingas elgesys nėra įvardijamas kaip esminė ir vienintelė nelaimingo atsitikimo priežastis; teigia, kad nukentėjusysis pats nusprendė nusileisti nuo pastolių nesaugiu ir saugos bei sveikatos norminiams teisės aktams prieštaraujančiu būdu – perlipant pastolių turėklus, patenkant į Pastatą ir bandant perlipti lifto šachtos atitvarus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad su pareiškėjos argumentais nėra pagrindo sutiki; bet kokiu atveju, jie nepaneigia skundžiamo sprendimo, jo dalies, teisėtumo ir pagrįstumo bei Papildomo tyrimo akte, kiek tai susiję su pareiškėja, nustatyta nelaimingo atsitikimo priežastimi – saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas.

21. DSSĮ 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įvykis darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo turi būti ištirti ir jų tyrimo rezultatai surašyti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka. <...>. Atliekant įvykio darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, tyrimą, nustatomos jo aplinkybės ir priežastys bei nurodomos priemonės panašių įvykių priežastims pašalinti. Įvykį darbe, dėl kurio sunkiai pakenkta darbuotojo sveikatai ar darbuotojas mirė, tiria Valstybinė darbo inspekcija, dalyvaujant darbdavio atstovui ir darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai (3 dalis); iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta Nuostatų 15 punkte.

Nuostatų 29 punkte nustatyta, kad įvykio darbe tyrimo tikslai yra: nustatyti įvykio darbe metu buvusias ar susidariusias sąlygas, kurios turėjo įtakos įvykiui arba jį lėmė (29.1 papunktis); nustatyti įvykio darbe priežastis (29.2 papunktis); numatyti prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti (29.3 papunktis). Nuostatų 30 punkte nustatyta, kad tiriant įvykį darbe privalu nustatyti: koks įvykio darbe priežastinis ryšys su darbu (30.1 papunktis); ar įvykį lėmė darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, ar šie pažeidimai yra įvykio darbe priežastys (30.2 papunktis). Taip pat Nuostatų 31 punkte nustatyta, kad įvykio darbe aplinkybės, priežastinis ryšys su darbu, priežastys ir darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai ištiriami ir aprašomi nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akte (2 priedas), vadovaujantis Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodiniais nurodymais, patvirtintais vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus, t. y. 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V-416 (toliau – Metodiniai nurodymai).

Taigi, kaip matyti iš minėto teisinio reguliavimo, įvykus darbe įvykiui, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, pvz., sunkiai pakenkta darbuotojo sveikatai (nagrinėjamas atvejis), VDI atliekamas tyrimas yra plataus spektro, jis neapsiriboja tik esminių ir tiesioginių priežasčių, nulėmusių nelaimingą atsitikimą, nustatymu. Atliekamas tyrimas, be kita ko, apima nustatymą įvykio darbe metu buvusias ar susidariusias sąlygas, kurios vienaip ar kitaip turėjo įtakos įvykiui; numatymą prevencijos priemonių panašiems įvykiams darbe išvengti; nustatymą, ar įvykį lėmė darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, ar šie pažeidimai yra įvykio darbe priežastys ir pan. Visa tai ištiriami ir aprašomi nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akte, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Tad pareiškėjos argumentai, kurie iš esmės yra susiję su atliekamo tyrimo susiaurinimu, t. y. apsiribojimu tik, kaip pareiškėja nurodo, esminės nelaimingo atsitikimo priežasties nustatymu, atmestini kaip nepagrįsti.

22. Papildomo tyrimo akte nurodyta, jog neužtikrinta, kad atliekant rizikos vertinimą (statybvietėje, esančioje UAB „HR1“ darbo vietose ant pastolių) būtų įvertinta kritimo iš aukščio pavojus dirbant nuo pastolių teisės aktų nustatyta tvarka, statybos darbų technologijos projekte (technologinėse kortelėse) būtų numatytos konkrečios priemonės, užtikrinančios darbuotojų saugą ir sveikatą statinio statybos metu, teisės aktų nustatyta tvarka aptvertos pavojingos zonos, neįsitikinta (nepatikrinta), ar nukentėjusio darbuotojo žinios apie esamus profesinės rizikos veiksnius jo darbo vietoje ir saugius veikimo metodus yra pakankamos.

Teisėjų kolegija su šių priežasčių nurodymu minėtame akte visiškai sutinka.

22.1. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusi DSSĮ 39 straipsnio 1 dalis nustatė, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė nustatoma pagal tai, kaip darbo priemonės ir darbo sąlygos įmonėje atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, įvertinus profesinę riziką darbo vietose ar kitose įmonės vietose, kur darbuotojas gali būti darbo laiku. Profesinė rizika vertinama pagal Profesinės rizikos vertinimo nuostatus, kurių 2 punkte nustatyta, kad profesinės rizikos vertinimo tikslas yra nustatyti ir įvertinti esamą ar galimą riziką darbe, ją pašalinti, o jei negalima pašalinti, įdiegti prevencijos priemones, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta. Pagal minėtų nuostatų 17.1 papunktį esant nepriimtinai rizikai, nedelsiant imamasi priemonių rizikai šalinti ar mažinti arba tokie darbai ar gamybos procesai sustabdomi, iki bus įgyvendintos rizikos šalinimo ar mažinimo priemonės; jei rizikos sumažinti neįmanoma, dirbti toje darbo vietoje draudžiama.

Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą, sutiktina su VDI argumentais, kad, jei darbdavys turi pagrindo manyti, kad yra vietos, į kurias darbuotojui dėl nevertintos ar nepriimtinos rizikos tose vietose patekti atliekant pavestus darbus negalima / draudžiama, tai jis turi įgyvendinti atitinkamas technines ir / ar organizacines priemones, apribojančias patekimą į tokias vietas. Taigi, nepaisant to, kad pareiškėja savo darbuotojui-nukentėjusiajam buvo pavedusi darbus atlikti, kaip pati teigia, Pastato išorėje, tačiau Profesinės rizikos vertinimo metu identifikavusi nepriimtiną riziką šalia darbo vietos, privalėjo imtis atitinkamų techninių ir / ar organizacinių priemonių, kurios būtų apribojusios patekimą į tokias vietas, konkrečiu atveju – į Pastato vidų, prie lifto šachtos.

22.2. Pagal DSSĮ 15 straipsnio 1 dalį statybvietės turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, nustatytus socialinės apsaugos ir darbo ministro ir aplinkos ministro patvirtintuose Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatuose; darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai konkrečiai statybvietei nustatomi statinio techniniame projekte, vadovaujantis Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatais ir atitinkamais statybos techniniais reglamentais; statybos darbų technologijos projekte numatomos konkrečios priemonės, užtikrinančios darbuotojų saugą ir sveikatą statinio statybos metu.

Pagal minėtų nuostatų 13.4 papunktį, jeigu statybvietėje yra pavojingų zonų, į kurias įėjimas ribotas (darbuotojas gali būti traumuotas), jose turi būti įrenginiai, kliudantys darbuotojams, neturintiems teisės patekti į tokias zonas; pavojingos zonos turi būti aiškiai pažymėtos.

Pagal Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje 11 punktą darbų vykdymui pavojingose zonose, kuriose nuolat veikia ar gali veikti (atsirasti) rizikos veiksniai, nepriklausantys nuo atliekamų darbų pobūdžio, turi būti išduota paskyra-leidimas; darbų vadovas privalo supažindinti darbuotojus su būtinomis saugos ir sveikatos priemonėmis ir instruktavimą įforminti paskyroje-leidime.

22.3. Vertinant ar buvo laikytasi minėtų teisės aktų reikalavimu, pirmiausia, pažymėtina, kad, priešingai negu teigia pareiškėja, patys pastoliai buvo sumontuoti pažeidžiant jų montavimo ir naudojimo instrukciją, t. y. pastoliai nuo Pastato išorinės sienos buvo sumontuoti 500 mm atstumu, nors turėjo būti – 300 mm atstumu; jeigu atstumas didesnis – privalėjo būti sumontuoti turėklai ir pastolių vidinėje pusėje. Tyrimo metu nustatyta, kad pagal statybos darbų vadovo (UAB „Deiga“) nurodymą pastoliuose (vidinėje jų pusėje) buvo sumontuota po vieną horizontalę (turėklą) tik tose vietose, kur yra angos į pastatą (ties lifto šachta); tuo tarpu kitose pastolių vietose – jokių turėklų nebuvo sumontuota. Taigi, teisės aktuose nustatyti pavojingų zonų ženklinimo ir aptvėrimo reikalavimai įgyvendinti nebuvo.

Atsižvelgiant į tai sutiktina su VDI nuomone, kad sumontavus pastolius 500 mm nuo sienos atstumu ir visur neįrengus turėklų vidinėje pusėje (nuo sienos), rizika dėl kritimo iš aukščio darbo vietoje buvo nepriimtina, tad neįgyvendinus atitinkamų techninių ir / ar organizacinių priemonių darbuotojams dirbti toje darbo vietoje turėjo būti uždrausta. Taigi, pareiškėja prieš pradedant darbus turėjo šias aplinkybes įvertinti ir nukentėjusiajam uždrausti toje darbo vietoje dirbti kol nebus įgyvendintos atitinkamos saugumo priemonės, tačiau ji nepagrįstai to nepadarė.

Taip pat byloje neginčijamai nustatyta, kad darbų vykdymui pavojingose zonose, kuriose veikia ar gali veikti (atsirasti) rizikos veiksniai (darbas aukštyje, esant darbuotojo kritimo rizikai į 500 mm tarpą tarp sienos ir pastolių pakloto) - nebuvo išduota anksčiau minėtuose teisės aktuose nustatyta paskyra-leidimas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad buvo įvertinta patekimo į pavojingą zoną bei nukritimo į lifto šachtą rizika ir su tuo susiję pavojai darbo vietai ant pastolių, šalia lifto šachtos – pavojingos zonos, kur ir įvyko nelaimingas atsitikimas darbe. Pareiškėjos fasadų apdailos darbų technologinės kortelės Pastate VI skyriuje „Darbuotojų sauga ir sveikatos organizavimas“ nėra pateikiami darbuotojų saugos sprendimai ir kita informacija, būtina saugiai atlikti darbus šalia pavojingų zonų, taip pat nėra pateikiami pavojingų zonų aptvėrimo sprendiniai.

22.4. DSSĮ 27 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020-05-01) nustatyta, kad darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestą darbą. <...>. Kai darbuotojui nepakanka profesinių įgūdžių arba instruktuojant suteiktų žinių, kad jis galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jo sveikatai, darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja darbuotojo mokymą darbo vietoje, įmonėje ar mokyklose, mokymo įstaigose, kurios vykdo mokymą vadovaudamosi Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendraisiais nuostatais. Darbuotojų instruktavimo ir mokymo tvarką įmonėje nustato darbdaviui atstovaujantis asmuo.

Aprašo 2 punkte nustatyta, kad darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcija – darbdavio ar darbdaviui atstovaujančio asmens parengtas ir jo nustatyta tvarka patvirtintas darbuotojų saugos ir sveikatos vietinis (lokalinis) norminis teisės aktas, kuriuo įvardijami, pateikiami darbo vietoje, darbo aplinkoje esami ir galimi rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai veiksniai, nurodomi saugūs darbo metodai bei veiksmai, saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę. Instruktavimas – darbuotojo informavimas apie jo darbovietėje, darbo aplinkoje, darbo vietoje esančius ar galimus pavojus, jų keliamą riziką darbuotojo saugai ir sveikatai, būtinus veiksnius ir apsaugos priemones, kad išvengti nelaimingų atsitikimų darbe ir sveikatos sutrikimų. Instrukcijoje pateikiami nurodymai ir reikalavimai turi būti pritaikyti konkrečiai įmonės darbo vietai, darbui ar gamybos procesui (5 punktas).

Byloje nustatyta, kad pastoliai buvo baigti montuoti ir perduoti užsakovui 2019 m. liepos 16 d., nukentėjusysis buvo instruktuotas 2019 m. liepos 10 d., t. y. tada, kai darbo vietos, kurioje įvyko įvykis darbe, dar nebuvo; tad akivaizdu, kad ir konkretūs reikalavimai darbo vietai dar negalėjo būti identifikuoti. Be to, byloje nėra objektyvių duomenų, kad instruktuojantysis patikrino ir įsitikino S. B. žinių pakankamumu saugiai atlikti darbus ir laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų statybvietėje.

Sutiktina su VDI teiginiu, kad darbdaviui neįsitikinus darbuotojo žinių pakankamumu (jo galėjimu saugiai vykdyti darbines funkcijas) nėra ir pagrindo darbuotojo veiksmus kvalifikuoti kaip vienintelius sąlygojusius įvykį darbe. Esamoje situacijoje, t. y. kai nukentėjusysis buvo instruktuotas dar iki pastolių sumontavimo, be to, nesant nustatytų ir patvirtinančių darbuotojo instruktavimo metu gautų žinių lygio pakankamumą pavestiems darbams įrodymų, vienareikšmiškai konstatuoti, kad darbuotojo elgesys buvo sąlygotas jo sąmoningų veiksmų pažeisti teisės aktų reikalavimus, nėra pagrindo. Tai reiškia, kad nepagrįstas ir pareiškėjos teiginys, jog paties nukentėjusiojo elgesys turėjo būti įvardijamas kaip esminė ir vienintelė nelaimingo atsitikimo darbe priežastis. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad Papildomo tyrimo akte nukentėjusiojo veiksmai buvo kvalifikuoti kaip sąlygoję įvykį darbe, įvardijant tai antrąją nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi.

23. Pareiškėja dar teigia, kad tyrimo metu nebuvo įvertinti trečiojo suinteresuoto asmens – UAB „Deiga“, veiksmai.

Atkreiptinas dėmesys, kad šiame sprendime jau pasisakyta, kad saugias ir sveikas darbo sąlygas, pirmiausia, tenka užtikrinti darbdaviui; UAB „Deiga“ nėra nukentėjusiojo darbdavys; pareiškėja, kaip nukentėjusiojo darbdavys, negalėjo savo imperatyvių pareigų darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, reglamentų viešosios teisės normų, deleguoti tretiesiems asmenims. Antra, tyrimo tikslai nurodyti Nuostatų 29 punkte; kas privalu nustatyti tiriant įvykį darbe nurodyta Nuostatų 30 punkte. VDI šių reikalavimų laikėsi, tyrimą atliko teisės aktų nustatytoje apimtyje. Pažymėtina ir tai, kad įvykio darbe, dėl kurio nukentėjo darbuotojas, tyrimo objektas nėra civilinės atsakomybės taikymo klausimai. Tad pareiškėjos minėti argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

24. Apibendrinant teisėjų kolegija konstatuoja, kad VDI pagal suteiktą kompetenciją, vadovaudamasi DSSĮ, Nuostatų bei Metodinių nurodymų reikalavimais, atliko įvykio darbe tyrimą. VDI tinkamai įvertino pareiškėjos, kaip nukentėjusiojo darbdavio, veiksmus nustatytų DSSĮ pažeidimų aspektu; visiškai pagrįstai buvo nustatyta pareiškėjos saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas, atitinkamai įvardinat teisės aktų pažeidimus. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurių VDI nevertino ar netinkamai įvertino, atlikdama nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą. VDI jokių naujų duomenų surinkti ar tyrimo papildyti nebegali. Pareiškėja nepaneigė VDI tyrimo metu nustatytų aplinkybių. Teisėjų kolegijos vertinimu, VDI tinkamai ištyrė ir įvertino visas faktines aplinkybes.

25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas sprendimas, jo dalis, yra teisėtas ir pagrįstas, tad jo naikinti nėra jokio pagrindo; taigi, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

26. Kadangi pareiškėjos skundas atmestas, tad jai nepriklauso patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (ABTĮ 40 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Bylą dalyje dėl pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „HR1“ reikalavimo panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus 2020 m. kovo 18 d. išvados Nr. EVD-40 „Dėl įvykio darbe, kurio metu 2019 m. liepos 17 d. buvo sunkiai traumuotas UAB „HR1“ darbuotojas S. B., papildomo tyrimo“ dalį (antras skundo reikalavimas) ir dėl reikalavimo panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus 2020 m. kovo 2 d. Įvykio darbe, kurio metu 2019 m. liepos 17 d. buvo sunkiai traumuotas UAB „HR1“ darbuotojas S. B., papildomo tyrimo akto dalies 11 punktą (nelaimingo atsitikimo priežastys) (trečias skundo reikalavimas) nutraukti.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „HR1“ skundą kitoje dalyje (pirmas skundo reikalavimas) atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Saulius JakaitisIveta PelienėFausta Vitkienė