Utenos apylinkės teismo nutartis

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Irena Vapsvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Miškų fondas“, O. E. ir A. J. K. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. liepos 24 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmuose gautas pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės (toliau-UAB) „Miškų fondas“, O. E. ir A. J. K. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo. Pareiškime nurodoma, jog remiantis 2019 m. liepos 23 d. Neki.lnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, UAB „Miškų fondas“, H. K., gimusi 1916 m. sausio 1 d. ir V. J., yra miško ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrasavininkiai. V. J. mirė 1993 m. spalio 15 d. 1993 m. kovo 5 d. patvirtintu testamentu (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) V. J., visą turto, kur jis bebūtų ir iš ko besusidarytų ir kuris priklausys jos mirties dieną, 1/2 dalį paliko K. M., 2/6 dalis - sūnui G. J. (G. E., miręs 2009 m. liepos 24 d.), ir 1/6 dalį – seseriai J. K. (H. K., mirusi 2002 m. rugpjūčio 16 d. ). Byloje nustatyta, kad pareiškėja O. E. yra mirusiojo G. E. įpėdinė, o pareiškėjas A. J. K. yra J. K. įpėdinis.

UAB „Miškų fondas“ yra pateikęs pasiūlymą dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, bei šalys susitarė dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kuriuo susitarė, kad bendraturčiai A. J. K. paveldėto turto dalį 1/6 dalis, o O. E. paveldėto 2/6 turto dalis perleidžia UAB „Miškų fondas“ nuosavybėn, o UAB „Miškų fondas“ jiems sumoka piniginę kompensaciją. Pareiškėjų nuomone, ši taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms teis normoms bei gali būti teismo patvirtinta.

Taikos sutartį atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Teismas priima sprendimą patvirtinti šalių taikos sutartį įvertinęs šalis siejančius teisinius santykius, kurių pobūdį teismas nustato, įvertinęs prie prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo pridėtus įrodymus.

Iš prašyme nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjai taikos sutartimi siekia sudaryti dalies nekilnojamojo turto perleidimo sandorį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013 pažymėjo, kad kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kai civilinė byla dėl taikos sutartimi išspręstų klausimų teisme nėra iškelta, šalys neprivalo. Sudarydamos tokią sutartį šalys gali apsiriboti vien paprasta rašytine sandorio forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 6.983 straipsnio 3 dalis), o prireikus dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys gali kreiptis ir į notarą. Tačiau tais atvejais, kai taikos sutarčiai pagal sandorio turinį turi būti taikoma įstatymuose nustatyta notarinė sandorio forma (pvz., daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą perleidimo sandoris), tai, siekiant, kad tokia taikos sutartis galiotų be teisminio patvirtinimo, šalims kreiptis į notarą dėl šios sutarties patvirtinimo yra būtina (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 1.93 straipsnio 3 dalis). Teismas supaprastinto proceso tvarka taikos sutartis tvirtina tik tokiais atvejais, kai materialinių teisinių santykių subjektai tarpusavio nuolaidų būdu ir esant jų suderintai valiai išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, t. y. iš esmės tokios sutarties tvirtinimas teismine tvarka galimas tik esant ginčui ar galimybei jam kilti tarp materialinių teisinių santykių subjektų, o tais atvejais, kai nurodytos įstatyme aplinkybės neegzistuoja, teismas, nors ir vykdydamas apsauginę funkciją, negali pakeisti notaro, atliekančio jam įstatymo priskirtas funkcijas, tarp jų – notarinių sandorių tvirtinimą (Notariato įstatymo 2, 26, 45 straipsniai).

Teismui nepateikta duomenų, kad tarp pareiškėjų yra kilęs teisminis ginčas ar kad jis gali kilti ateityje. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, jog tarp šalių nėra ginčo. Taikos sutarties sąlygomis siekiama disponuoti nekilnojamuoju turtu (dalies nuosavybės teisės perleidimu). Niekas nekliudo šalims atitinkamus sandorius patvirtinti notarine tvarka, todėl šalių prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo vertintinas ne kaip kilusio ginčo sprendimas, bet kaip siekis perkelti teismui notaro funkcijas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pareiškėjų prašymas netenkintinas – atsisakytina patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį (CK 6.983 straipsnis, CPK 3 straipsnio 7 dalis, 177, 178, 185 straipsniai) .

Pareiškėjams išaiškinama teisė dėl nekilnojamojo daikto perleidimo sandorio sudarymo kreiptis į notarą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-295, 579-582 straipsniais,

nutaria:

atsisakyti tenkinti pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Miškų fondas“, O. E. ir A. J. K. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Nutartis neskundžiama.