- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-28
- Bylos Nr.
- e2S-712-967/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00810-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Kategorijos
- 3.1.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 19 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos A. S. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuotas asmuo – antstolis S. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja A. S. (toliau – pareiškėja, apeliantė) kreipėsi į teismą, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomųjų bylų vykdymą iki ginčo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo pabaigos.
2. Pareiškėja nurodė, kad ji kreipėsi su skundu į antstolį S. M. (toliau – antstolis), prašydama panaikinti šiuos vykdomojoje byloje Nr. 0170/23/02209 antstolio priimtus patvarkymus: 2024 m. sausio 4 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-24-170-128, 2024 m. sausio 4 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-24-170-127 ir 2023 m. gruodžio 29 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-170-19099. Pareiškėjos teigimu, antstolio procesiniai dokumentai ir raginimas įvykdyti sprendimą per 10 dienų nuo šių dokumentų gavimo dienos yra neproporcingas ir nesąžiningas, be to, nustatytas terminas daug mažesnis nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) šiam veiksmui atlikti nustatyti terminai. Pareiškėja nurodė, kad tik išnagrinėjus jos skundą dėl antstolio veiksmų, bus atsakyta į klausimą, ar priverstinis vykdymas yra teisėtas, todėl siekiant išvengti galimų nuostolių, vykdomoji byla turi būti sustabdyta. Pareiškėjos teigimu, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galimai priėmus jos naudai palankų teismo sprendimą, jo įvykdymas gali pasunkėti. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad jos turtinė padėtis yra sunki.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 19 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį iš esmės įrodinėja tuo, kad jas pritaikius bus išvengta galimų pareiškėjos nuostolių, tačiau byloje nėra duomenų, kokio dydžio sumos jau yra išieškotos iš pareiškėjos. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėja, teigdama, kad jos turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, šios aplinkybės neįrodė jokiais rašytiniais įrodymais. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad pareiškėja neįrodė savo teiginių, jog iki jos skundo išnagrinėjimo atsiras dideli nuostoliai.
5. Apibendrindamas minėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja grėsmė, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų galimai pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kaip priemonė išvengti priverstinių vykdymo veiksmų pagal vykdytiną dokumentą atlikimo pagal naują bylą inicijavusio asmens reikalavimą tos bylos nagrinėjimo laikotarpiu, nei kaip priemonė išvengti tam tikrų papildomų išlaidų (kaštų) ar kylančių tam tikrų nepatogumų dėl vykdomo išieškojimo, net jeigu vėliau ir tektų spręsti įvykdymo atgręžimo klausimą.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-4957-1176/2024 ir patenkinti jos skundo reikalavimus, tarp jų – ir sustabdyti vykdomųjų bylų vykdymą iki ginčo išnagrinėjimo. Pareiškėja, be kita ko, prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl teisės aktų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 659 straipsnio 1 dalies nuostatų) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, pagal CPK 284 straipsnio nuostatas išdėstyti susidariusios skolos padengimą per 12–18 mėnesių, panaikinti skunde nurodytus antstolio patvarkymus ir vykdymo išlaidų apskaičiavimų sumas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra netinkama, priimta neįsigilinus į bylos faktines ir teisines esmines aplinkybes ir tarp šalių kilusio ginčo esmę.
6.2. Pareiškėja, teigdama, kad jos turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, šią aplinkybę tinkamai įrodė argumentais ir rašytiniais įrodymais, todėl buvo darytina išvada, kad pareiškėja įrodė savo teiginius, jog iki jos skundo išnagrinėjimo atsiras dideli nuostoliai, nes bus išieškota nesanti jos skola. Be to, pareiškėja savo skunde dėl antstolio veiksmų ir prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsamiai nurodė, kodėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių pasunkėtų galimai pareiškėjai palankaus sprendimo įvykdymas, taip pat kodėl pareiškėja apskundė antstolio priimtus patvarkymus. Teismo nutartis priimta visiškai ignoravus pareiškėjos pateiktas teisines ir faktines esmines ginčo aplinkybes.
6.3. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano Būstas Vilnius“ teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Pareiškėja yra buto esančio (duomenys neskelbtini) savininkė. Ieškovės teikiamos paslaugos yra centralizuotos ir monopolinės, pareiškėjai suteiktų paslaugų kiekis ir kokybė nėra reguliuojama ir kontroliuojama, todėl ji negali pasirinkti kito paslaugų tiekėjo, sumažinti arba atsisakyti ieškovės teikiamų paslaugų. Ieškovė naudojasi savo išskirtine padėtimi ir elgiasi nesąžiningai, tinkamai neinformavo ir neperspėjo atsakovės apie susidariusią skolą, nepagrįstai kreipėsi į teismą su nauju ieškiniu dėl įsiskolinimo už paslaugas priteisimo. Teismas šių aplinkybių nevertino.
6.4. Nesustabdžius vykdymo per tą laiką, kol bus išnagrinėtas skundas, bus išieškota menama pareiškėjos skola ir vykdymo išlaidos, kurios vėliau gali būti ir negrąžintos. Kad vyks bylos nagrinėjimas, pareiškėja ir bylos šalys patirs laiko ir finansinių išlaidų, kurių antstolis tikrai nepadengs. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių pareiškėja galėtų likti be būtinų išgyvenimui pajamų (maistui ir vaistams) šiuo ypatingu metu, ir tokiu būdu būtų padaryta negrįžtama žala jos sveikatai.
6.5. Teismas ignoravo aplinkybes, kad šalyje buvo paskelbta sudėtinga padėtis, šalia vyksta karas ir didelė infliacija, ir kadangi pareiškėja priskirtina rizikos grupei dėl ligų, yra pensinio amžiaus (virš 65 metų), jau kelis metus serga onkologine liga, jos sveikata ir imuninė sistema yra silpna, šiuo metu ji gauna tik pensiją, turi saugotis virusų ir negalėjo vykti tartis su išieškotoju ar antstoliu dėl skolos sumokėjimo. Tokios situacijos sąlygomis turi būti užtikrintos pareiškėjos gyvybiškai svarbios teisės į pakankamų pajamų turėjimą (maistui ir vaistams).
6.6. Tik išnagrinėjus atsakovės skundą dėl antstolio veiksmų bus atsakyta į klausimą, ar priverstinis vykdymas yra teisėtas, todėl siekiant išvengti galimų nuostolių, atsakovės prašymas dėl vykdymo sustabdymo vykdomojoje byloje turi būti tenkintinas, nes teismui nepagrįstai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių šioje bylos stadijoje, būsimo teismo sprendimo, kuris galėtų būti palankus pareiškėjai, įvykdymas pasunkėtų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
8. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo argumentų
9. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėja kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismui pateikė 2024 m. sausio 4 d. antstolio S. M. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-24-170-128, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0170/23/02209. Šiame dokumente nurodyta, kad vykdomoji byla Nr. 0170/23/02209 buvo pradėta 2023 m. lapkričio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. e2-3282-994/2023 pagrindu. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis, matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3282-994/2023 tenkino ieškovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovei A. S. ir priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 251,64 Eur skolos, 42,74 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (294,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 55,45 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
10. Pareiškėja taip pat pateikė duomenis, kad 2024 m. sausio 16 d. kreipėsi su skundu į antstolį S. M., prašydama antstolio panaikinti ir sustabdyti priimtų procesinių dokumentų vykdymą, nepradėti išieškojimo proceso, kadangi pareiškėja siekia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
11. Kitą skundo egzempliorių pareiškėja pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmus antstolio vykdomoje vykdomojoje byloje. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2024 m. sausio 19 d. nutartimi pareiškėjos prašymo netenkino.
12. Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atmestas jos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra nepagrįsta, priimta neįvertinus svarbių šiam klausimui išspręsti aplinkybių, įskaitant pareiškėjos sveikatą, turtinę padėtį, teismų procesinius sprendimus, kuriais buvo tenkinti nepagrįsti ieškovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ reikalavimai ir kt. Nurodo, kad šiuo atveju yra pagrindas sustabdyti vykdomą išieškojimą, priešingu atveju pareiškėjai bus padaryta žala.
13. CPK 510 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka.
14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Procesinę pareigą įrodyti abi minėtas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, šiuo atveju - pareiškėja (CPK 12 ir 178 straipsniai).
15. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šią laikinąją apsaugos priemonę taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad, nepritaikius tokios priemonės, galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019). Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo instituto specifika įpareigoja teismą tokią laikinąją apsaugos priemonę taikyti labiau rezervuotai, nei paprastai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-413-516/2019). Laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kaip priemonė išvengti priverstinio vykdymo veiksmų pagal vykdytiną dokumentą atlikimo pagal naują bylą inicijavusio asmens reikalavimą tos bylos nagrinėjimo laikotarpiu, nei kaip priemonė išvengti tam tikrų papildomų išlaidų (kaštų) ar kylančių tam tikrų nepatogumų dėl vykdomo išieškojimo, net jeigu vėliau ir tektų spręsti įvykdymo atgręžimo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-462-464/2019; 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-552-798/2022).
16. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – yra itin riboto taikymo procesinė priemonė, taikoma tais atvejais, kai, pavyzdžiui, yra paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 2, 8 dalys), arba kai tokių procesinių priemonių taikymo prašoma paduodant kasacinį skundą byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 361 straipsnio 1 dalis), arba kai prašoma atnaujinti procesą (CPK 372 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019). Be to, CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma ir tuo atveju, kai byloje ginčijamas sandoris, kuris buvo pagrindas teismo sprendimui dėl priteisimo priimti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020; 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-104-910/2022).
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad vykdymo veiksmai gali būti stabdomi, kai, prasidėjus vykdymo procesui, skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas (pavyzdžiui, notarų vykdomieji įrašai užprotestuotuose ar neprotestuotinuose vekseliuose, ginčijami patys vekseliai ir pan.), trečiasis asmuo ginčija kitų asmenų sudarytą sandorį, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009; 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013; taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-408-180/2018; 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-104-910/2022).
18. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0170/23/02209 iš esmės grindė šiomis aplinkybėmis: 1) neteisėtai ir nepagrįstai jos atžvilgiu vykdomu išieškojimu; 2) per trumpais antstolio nurodytais terminais sprendimui įvykdyti ir nepagrįstai apskaičiuotomis vykdymo išlaidomis; 3) pareiškėjos sunkia sveikatos būkle ir sunkia finansine padėtimi.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodytų būtinųjų sąlygų, leidžiančių taikyti pareiškėjos prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
20. Pasisakydamas dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino ieškinio pagrįstumo, Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio (šiuo atveju skundo) pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik įvertina ar ieškinys (šiuo atveju skundas) atitinka teisės aktuose nustatytus jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, ar ieškovo pasirinktas jo teisių gynimo būdas nėra akivaizdžiai netinkamas, bei preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194-2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-970-553/2023).
21. Kaip matyti iš pareiškėjos prašymo turinio, pareiškėja antstoliui patektu skundu nesutinka su vykdomu išieškojimu, iš esmės nepritardama skunde nurodytiems teismų sprendimams. Argumentų, kodėl išieškojimas priverstine tvarka vykdomas neteisėtai, išskyrus tai, kad, pareiškėjos vertinimu, teismų sprendimais buvo tenkinti nepagrįsti UAB „Mano Būstas Vilnius“ ieškiniai, skunde dėl antstolio veiksmų iš esmės nėra pateikta. Pažymėtina, kad antstolis vykdo vykdomuosius dokumentus, tačiau jis neturi kompetencijos vertinti įsiteisėjusių teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Net jei pareiškėjos skundo argumentai apie antstolio procesiniuose dokumentuose neteisingai nurodytus terminus ar netinkamai apskaičiuotas vykdymo išlaidas pasitvirtintų, skunde nesant duomenų apie neteisėtai vykdomą išieškojimą, įsiteisėjusiais teismų sprendimas iš pareiškėjos priteista skola, geranoriškai šios skolos nesumokėjus, iš pareiškėjos vis tiek turėtų būtų išieškoma priverstine tvarka. Taigi šiuo atveju kyla abejonių dėl preliminaraus pareiškėjos skundo pagrįstumo.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad ji įrodė ir kitą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – grėsmę, kad nesustabdžius išieškojimo vykdymo procese, priimto procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, pareiškėja nepateikė jokių duomenų nei apie patį išieškojimą, kurį pareiškėja laiko neteisėtu, nei duomenų, pagrindžiančių jos sunkią turtinę padėtį ir kitas pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Kaip jau minėta aptariant šiai bylai aktualią teismų praktiką, laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kaip priemonė išvengti priverstinio vykdymo veiksmų ar iš priverstinio skolos išieškojimo kylančių nepatogumų.
23. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vertintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pagrįstai šio pareiškėjos prašymo netenkino, kadangi pareiškėja neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų.
Dėl bylos procesinės baigties
24. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
25. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas bei nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl tenkinti pareiškėjos atskirojo skundo ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 19 d. nutartį nėra pagrindo (CPK 336 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsniu 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
apeliantės A. S. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.