Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-03-19 · Civilinė byla Nr. e2-410-600/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-19
Bylos Nr.
e2-410-600/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Kasimovienė
Ieškovas
savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“
Atsakovas
M. K., A. P. D.
Advokatai
Aušra Saulėnienė
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė,sekretoriaujant Justinai Palskei,

dalyvaujant ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ atstovei teisininkei A. L.,

atsakovei M. K.,atsakovo A. P. D. atstovei advokatei Aušrai Saulėnienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams A. P. D. ir M. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

1. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų solidariai 914,27 Eur skolą už buto nuomą, 1 119,71 Eur skolą už šilumos energiją ir karštą vandenį bei su tuo susijusias paslaugas, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Nurodo, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė Vilniaus miesto savivaldybei, iki tol, kol buvo privatizuotas privačių asmenų. Vilniaus miesto tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 „Dėl UAB „Bendruva“ pertvarkymo“ Vilniaus miesto savivaldybei priklausančios patalpos perduotos valdyti patikėjimo teise ieškovei savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“.

3. 2010 m. spalio 8 d. šilumos tiekėja UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybė ir ieškovė sudarė Šilumos pirkimo–pardavimo sutartį, kuria šilumos tiekėja UAB „Vilniaus energija“ įsipareigojo tiekti šilumos vartotojui energiją turtui šildyti, šaltam vandeniui pašildyti iki teisės aktais nustatytos karšto vandens temperatūros ir karšto vandens temperatūrai palaikyti pastato karšto vandens sistemoje, karštą vandenį (jei konkrečiam pastatui šilumos tiekėjas yra ir karšto vandens tiekėjas), o ieškovė įsipareigojo priimti tokias paslaugas bei už jas atsiskaityti. Šios sutarties pagrindu ieškovė įgijo teisę išrašyti atsakovams sąskaitas už šilumos energiją ir su tuo susijusias paslaugas.

Šalies argumentai

4. 2018 metais Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams I. D., A. D. ir A. P. D. dėl nuomos santykių nutraukimo iš iškeldinimo iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-1411/490/11, 2011 m. vasario 7 d. sprendimu nutraukė nuomos teisinius santykius tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir atsakovų I. D., A. D. ir nusprendė iškeldinti I. D., A. D. ir A. P. D. su visu jiems priklausančiu turtu iš ginčo buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Atsakovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apskundė jį apeliaciniu skundu. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1723-565/2011 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, sprendimo vykdymą dėl I. D. ir A. P. D. atidėjo iki 2011 m. liepos 1 d. 2011 m. gruodžio 13 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas ištaisė rašymo apsirikimus, padarytus 2011 m. lapkričio 9 d. nutartyje – nurodė, kad sprendimo vykdymas dėl I. D. ir A. P. D. atidedamas iki 2012 m. liepos 1 d.

5. I. D. (duomenys neskelbtini) mirė. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymo Nr. A30-1053 pagrindu A. P. D. buvo nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta M. K. (dabartinė pavardė K.). Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3762-845/12 A. P. D. nustatyta nuolatinė globa, globėja paskirta M. K..

6. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. nutartimi civilinėje byloje 2-1411-590/12 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. vasario 27 d. sprendimo dalies dėl a. P. D. iškeldinimo iš ginčo buto vykdymas atidėtas iki A. P. D. pilnametystės. Atsakovas A. P. D. (duomenys neskelbtini) tapo pilnametis.

7. 2013 m. gruodžio 9 d. patvarkymais vykdomosiose bylose Nr. 0011/12/01831, 0011/12/01832 antstolė Irena Beliačic paskyrė iškeldinimo datą – 2014 m. sausio 15 d. faktinis iškeldinimas neįvyko, nes Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2014 m. sausio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5149-790/2014 patenkino M. K. ir A. P. D. prašymą ir sustabdė šių asmenų iškeldinimą iš ginčo buto iki įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendime konstatavo, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimas dėl iškeldinimo turi būti vykdomas. 2016 m. gegužės 2 d. antstolė Irena Beliačic atliko priverstinį iškeldinimą – iškeldino atsakovus iš ginčo patalpų, nesuteikiant gyvenamojo ploto.

8. Atsakovai ilgą laiką gyveno ginčo bute ir juo naudojosi. Šią aplinkybę patvirtina ieškovės 2012 m. liepos 13 d. iki 2014 m. vasario 3 d. Buto patikrinimo aktai. Nurodytas aplinkybes pripažįsta ir atsakovai, kurie 2013 metais kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl nuomos teisinių santykių pripažinimo ir įpareigojimo Vilniaus miesto savivaldybei sudaryti su atsakovais rašytinę nuomos sutartį.

9. Atsakovai naudojosi ginčo butu todėl privalėjo mokėti gyvenamosios patalpos nuomos mokestį. Faktiniai socialinio būsto naudotojai buvo atsakovai, todėl, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, atsakovams kyla pareiga mokėti tiek mokesčius, tiek kitus mokesčius už komunalines paslaugas.

10. Atsakovai mokesčius už ginčo buto nuomą, šilumos energiją ir karštą vandenį mokėjo nesistemingai, todėl iki iškeldinimo dienos susidarė skola – laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. gegužės 2 d. susidarė 888,57 Eur įsiskolinimas už ginčo buto nuomą, už termino sumokėti praleidimą paskaičiuota 25,70 Eur delspinigių, už šilumos energiją ir karštą vandenį už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2016 m. gegužės 2 d. susidarė 1 119,71 Eur skola.

Atsiliepimas

11. Atsakovai M. K. ir A. P. D. pateiktame atsiliepime nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Pažymi, kad yra suėjęs ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl delspinigių.

12. Atsakovai nurodo, kad jų pajamos yra ir buvo akivaizdžiai mažesnės už Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą ribą, kai asmenys įgyja teisę įmokestinę lengvatą. Atsakovai ne kartą kreipėsi į ieškovę dėl lengvatų taikymo, bet jų prašymai buvo netenkinami, nurodant, kad nėra sudaryta nuomos sutartis. Atsakovų nuomone, situacija buvo dirbtinai sukurta siekiant pasipelnyti našlaičio sąskaita – besitęsiant teisminiam iškeldinimo procesui ieškovė, puikiai žinodama, kad pagal gaunamas pajamas atsakovai negalės laiku susimokėti reikalaujamų sumų, tyčia nepritaikė privalomų mokestinių lengvatų, kad teisme turėtų svarų argumentą iškeldinimo pagrįstumui įrodyti.

13. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-1411-590/11, nenutraukė teisinių nuomos santykių tarp ieškovės ir A. P. D., kuris, tuo metu būdamas nepilnametis, neturėjo prievolės mokėti mokesčius ir nebuvo skolininkas. Mirus I. D. išnyko visi A. P. D. iškeldinimo pagrindai ir neliko jokių kliūčių leisti našlaičiui toliau likti senelių bute, kuriame jis gyveno nuo gimimo.

Šalies argumentai

14. Ieškovė teisminio proceso metu primygtinai eksploatavo teiginį, kad būstas yra socialinis ir ieškovei būtinai reikalingas, o A. P. D. neiškeldinimas pažeistų kitų, eilėje socialiniam būstui gauti laukiančių asmenų poreikius. Dabar paaiškėjo, kad minėtas socialinis būstas parduotas privačiam asmeniui rinkos kaina.

15. Posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai nurodė, kad nuomos sutartis su atsakove nebuvo sudaryta, nes atsakovai nepadengė ankstesnio laikotarpio skolų už buto nuomą ir kitas paslaugas. Atsakovai prašė ieškinį atmesti. Atsakovo A. P. D. atstovė nurodė, kad atsakovas neturi pareigos mokėti ieškovei, nes atsakovas tuo laikotarpiu negyveno ginčo bute. Atsakovai nurodė, kad skolos nėra, nes tarp atsakovų ir ieškovės nebuvo sudaryta ginčo būsto nuomos sutartis, o ieškovė neprašo nuostolių atlyginimo.

16. Ieškovės atstovė teisminio nagrinėjimo metu patikslino ieškinio faktinį pagrindą ir nurodė, kad prašo priteisti iš atsakovų nuostolius šiems be teisėto pagrindo gyvenant ginčo bute. Taip pat pažymėjo, kad iš pateiktų rašytinių įrodymų turinio nėra aišku, kada atsakovas A. P. D. išvyko gyventi į užsienio valstybę, nes 2016 m. vasario 8 d. prašyme atsakovo gyvenamoji vieta nurodyta adresu (duomenys neskelbtini).

II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.

17. Byloje kilo ginčas dėl asmenų, gyvenančių socialiniame būste, pareigos mokėti mokesčius už šį būstą, kai socialinio būsto nuomos sutartis nėra sudaryta, ir dėl mokėtinos sumos dydžio.

18. Iš byloje esančio 2016 m. birželio 21 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklausė Vilniaus miesto savivaldybei. Pagal Įstatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 30-130, nuostatas ieškovei pavesta administruoti ir prižiūrėti Vilniaus miesto savivaldybei priklausančius butus ir rinkti iš nuomininkų nuomos mokestį.

19. Iš teismui pateiktos 2010 m. spalio 8 d. Šilumos pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir šilumos tiekėjo UAB „Vilniaus energija“ ir Vilniaus miesto savivaldybės, duomenų nustatyta, kad šilumos tiekėjas UAB „Vilniaus energija“ įsipareigojo tiekti šilumos vartotojui energiją turtui šildyti, šaltam vandeniui pašildyti iki teisės aktais nustatytos karšto vandens temperatūros ir karšto vandens temperatūrai palaikyti pastato karšto vandens sistemoje, karštą vandenį (jei konkrečiam pastatui šilumos tiekėjas yra ir karšto vandens tiekėjas), o ieškovė įsipareigojo priimti tokias paslaugas bei už jas atsiskaityti. Šios sutarties pagrindu ieškovė įgijo teisę išrašyti socialinio būsto nuomininkams sąskaitas už šilumos energiją ir karštą vandenį.

20. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nustatyta, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1411-590/2011, atsakovai I. D., A. D. ir A. P. D. iškeldinti iš ieškovei Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant atsakovams kitos gyvenamosios vietos. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 9 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, sprendimo dėl atsakovų I. D. ir A. P. D. iškeldinimo vykdymą atidėjo iki 2011 m. liepos 1 d., 2011 m. gruodžio 13 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas ištaisė rašymo apsirikimą, padarytą 2011 m. lapkričio 9 d. nutartyje, ir iškeldinimo vykdymą atidėjo iki 2012 m. liepos 1 d. 2012 m. liepos 19 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi 2011 m. vasario 7 d. sprendimo dalies dėl A. P. D. iškeldinimo iš buto (duomenys neskelbtini), vykdymas atidėtas iki A. P. D. pilnametystės, t. y. iki (duomenys neskelbtini).

21. (duomenys neskelbtini) mirė A. P. D. motina I. D.. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi paskyrė A. P. D. nuolatinę rūpybą, rūpintoja paskyrė M. K..

22. 2013 m. rugpjūčio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-34507-599/2013 ieškovų A. P. D. ir M. K. (K.) prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas A. P. D., iškeldinimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), procesas iki įsiteisės teismo sprendimas ar nutartis civilinėje byloje Nr. L2-34507-599/2013. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinta, klausimas išspręstas iš esmės – ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkintas.

23. Iš teismui pateikto antstolės I. B. 2016 m. gegužės 2 d. iškeldinimo protokolo Nr. 0011/12/01832, 001/16/00398 duomenų nustatyta, kad A. P. D. ir M. K. iš ginčo buto išsikėlė savanoriškai, prieš pradedant priverstinio iškeldinimo procedūrą.

24. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad skolos susidarymo laikotarpiu atsakovė M. K. gyveno ginčo bute. Atsakovas A. P. D. teigia, kad skolos susidarymo laikotarpiu jis negyveno ginčo bute, todėl jam nekyla pareiga mokėti ieškovei už buto nuomą ir butui teikiamas paslaugas. Šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovas pateikė (duomenys neskelbtini) ministerijos 2016 m. vasario 8 d. raštą dėl nerezidento įtraukimo į Pagrindinį asmenų registrą bei su užsienio bendrove (duomenys neskelbtini) sudarytą papildomą darbo sutartį. Teismo vertinimu, šie įrodymai nepatvirtina, kad atsakovas visą skolos susidarymo laikotarpį negyveno ginčo bute. Pirma, pritartina ieškovės atstovės argumentams, kad abejonių apie atsakovo faktinę gyvenamąją vietą kelia tai, kad papildomoje darbo sutartyje nurodoma, kad atsakovo gyvenamoji vieta užsienyje (Lietuvoje) yra adresu (duomenys neskelbtini). Antra, tiek papildoma darbo sutartis, tiek prašymas dėl įtraukimo į Pagrindinį rezidentų registrą yra surašyti 2016 m. vasario 8 d., t. y. praėjus beveik dviem metams nuo skolos susidarymo laikotarpio pabaigos; iš pateiktų dokumentų nėra aišku, nuo kada atsakovas gyvena užsienyje. Galiausiai, Gyventojų registro tarnybos 2018 vasario 19 d. duomenimis, atsakovas A. P. D. buvo deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Įvertinus byloje esančių aplinkybių visetą teismas daro išvadą, kad atsakovas neįrodė, kad skolos susidarymo laikotarpiu jis negyveno ginčo bute.

25. Be to, net ir nustačius faktą, kad atsakovas ginčo bute negyveno, vien šio fakto buvimas neeliminuotų atsakovo pareigos sumokėti ieškovės prašomas priteisti sumas, kadangi, atsakovas, nors jam buvo žinoma (turėjo būti žinoma) apie vykstančius teisminius ginčus dėl jo ir atsakovės M. K. iškeldinimo iš ginčo buto, apie išsikraustymo iš buto faktą tinkamai neinformavo ieškovės.

Šalies argumentai

26. Atsakovai ieškinį atmesti prašo ir tuo pagrindu, kad ieškovė ieškinyje prašo priteisti skolą už buto nuomą, o kadangi nuomos sutartis tarp ieškovės ir atsakovų nebuvo sudaryta, skolos už nuomą nėra, gali būti priteisti tik nuostoliai, kurių ieškovė priteisti neprašė.

Žemesnės instancijos teismas

27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Nurodant ieškinio dalyką kiekviename ieškinyje turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Be to, ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis), tačiau į teismą besikreipiantis asmuo neprivalo savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti, pakanka, kad nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo, tačiau bet kokiu atveju ieškinio dalykas turi būti suformuluotas aiškiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Taigi, teisiškai kvalifikuoti ginčą yra teismo prerogatyva, o netinkamas ieškinio teisinio pagrindo nurodymas nesąlygoja išvados, kad ieškinys turo būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

28. Byloje nustatyta, kad atsakovai ginčo laikotarpiu naudojosi ginčo butu (žiūrėti šio sprendimo 23 punktą). Atsakovai neginčija, kad skolos susidarymo laikotarpiu jie nemokėjo ieškovei nei nuomos mokesčio, nei už šilumos energiją ir karštą vandenį. Iš ieškovės parengtų pažymų turinio matyti, kad atsakovų įsiskolinimas už buto nuomą už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. gegužės 2 d. sudaro 888,57 Eur, o už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2016 m. gegužės 2 d. yra susidariusi 1 119,71 Eur skola už šildymą ir karštą vandenį. Byloje nėra duomenų apie aplinkybes, dėl kurių ieškovės apskaičiuotos sumos turėtų būti mažinamos – atsakovės nurodyti argumentai esą ji kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl teisės aktuose nustatytų lengvatų taikymo nėra pagrįsti įrodymais. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovų solidariai priteistina 2 008,28 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nebuvo sudaryta socialinio būsto nuomos sutartis, minėta suma laikytina ieškovės patirta žala dėl to, kad atsakovams gyvenant ginčo patalpose bei nemokant mokesčio už naudojimąsi šia patalpa, ieškovė negalėjo išnuomoti šios patalpos įstatymų nustatyta tvarka bei gauti už ją nuomos mokestį (CK 249 straipsnis, 6.263 straipsnis).

29. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovų 25,70 Eur delspinigių. Nurodo, kad delspinigiai atsakovams paskaičiuoti vadovaujantis įstatymu Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims. Pažymėtina, kad minėtas įstatymas yra taikomas asmenims, laiku nesumokėjusiems gyvenamųjų patalpų nuomos bei valstybinių ar savivaldybių įmonių teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčių. Byloje nėra ginčo dėl to, kad skolos susidarymo laikotarpiu socialinio būsto nuomos sutartis su atsakovais nebuvo sudaryta, todėl šio įstatymo nuostatos jų atžvilgiu negali būti taikomos. Dėl nurodyto ir nesant šalių rašytinio susitarimo dėl delspinigių mokėjimo, ieškovės prašymas priteisti iš atsakovų 25,70 Eur delspinigių netenkinamas.

30. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. vasario 22 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo tenkinamas vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu.

31. Ieškovė už pareikštą ieškinį yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ieškinys tenkintas iš dalies, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistinas 45,42 Eur dydžio žyminis mokestis (46,00 Eur – 98,74 procentų) ir 13,54 Eur teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (13,72 Eur – 98,74 proc.).

32. Byloje patirta 131,04 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2018 m. rugsėjo 4 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.16) NTP-7-5106). Atmestų ieškinio reikalavimų dalis sudaro 1,26 procento, todėl iš ieškovės priteistinų antrinės teisinės pagalbos išlaidų sudaro 1,65 Eur. Vis dėlto, kaip minėta (sprendimo 31 punktas), ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 235, 259-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“, j. a. k. 124568293, iš atsakovų M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. P. D., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai 888,57 Eur skolos už būsto nuomą, 1 119,71 Eur skolos už šilumos energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusias išlaidas ir 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (2 008,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. vasario 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovų M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. P. D., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą lygiomis dalimis 45,42 Eur žyminio mokesčio ir 13,54 Eur teismo patirtų pašto išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 29,48 Eur. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, j. a. k. 188728721, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Renata Kasimovienė