Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-07-17 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2068-1131/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-07-17
Bylos Nr.
e1-2068-1131/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45337-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Benetytė
Kaltinamasis
E. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2068-1131/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45337-2019-7Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.10.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Irenos Sakson pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. K. (E. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį, paskiriant 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta iki 6 mėn. laisvės apribojimo bausmės, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigoje,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. K. 2019 m. spalio 17 d. apie 1.50 val., būdamas automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), dėl įvykusio konflikto su L. S. tyčia suspardė kojomis automobilį ,,Nissan Murano“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį V. S. ir tokiu būdu nulaužė minėto automobilio dešinės pusės šoninį galinio vaizdo veidrodėlį (461,07 eurų vertės), įlenkė priekines dešinės pusės keleivio duris (148,03 eurų vertės) ir dešinės pusės galines duris (312,09 eurų vertės). Tokiais savo veiksmais sugadino svetimą turtą, padarydamas V. S. 921,19 eurų dydžio materialinę žalą.

Kaltinamasis E. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir parodė, kad 2019 m. spalio 17 d. apie 1.15 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), prie ,,(duomenys neskelbtini)“ sugadino L. S. (V. S. sūnaus) automobilį, nes tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurį išprovokavo L. S.. Jis telefoninio pokalbio metu negražiai kalbėjo apie jo šeimą, grasino jį papjauti. Jis pasiūlė jam atvažiuoti į ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelę pasikalbėti. Norėjo, kad jis viską pasakytų jam į akis bei atsakytų už savo žodžius. L. S. neatvyko, nors sakė, kad atvažiuos. Jis susinervino, iš pykčio net drebėjo. L. S. ir L. L. dar kartą jam paskambinę, jį įžeidinėjo ir jam grasino, todėl jis iš pykčio apgadino automobilį ,,Nissan Murano“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso V. S., kuris buvo paliktas ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje. Jis žinojo, kad L. S. tą automobilį vairavo. Sutinka atlyginti žalą, susijusią su apgadintu automobiliu. Sutinka, kad byla būtų užbaigta baudžiamuoju įsakymu (b. l. 113-115).

Nukentėjusysis V. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. spalio 18 d. sūnus L. S., grįžęs namo, jam papasakojo, kad jo automobilis, kurį jis buvo paskolinęs sūnaus draugui L. L., 2019 m. spalio 17 d. ,,(duomenys neskelbtini)“ stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas galimai sūnaus pažįstamų asmenų dėl ,,(duomenys neskelbtini)“ degalinėje įvykusio konflikto, galimai dėl merginų. Įvykusio konflikto metu sūnaus atžvilgiu nesmurtavo. Sūnus papasakojo, kad konflikto metu kelis kartus sudavė L. L.. Grįžęs iš degalinės į ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelę, jis pastebėjo, kad aikštelėje paliktas automobilis buvo apgadintas. Apie įvykusį incidentą sūnus iš karto jam nieko nepapasakojo. Apie tai, kad jo automobilis buvo sugadintas, jis sužinojo tik tuomet, kai pareikalavo grąžinti automobilį (b. l. 45-47).

Liudytojas L. L. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. spalio 17 d. jis, L. S., M. M. M. ir R. B. važinėjo po miestą automobiliu „Nissan Murano“, kuris priklauso L. S. tėvui. Bevažinėjant po (duomenys neskelbtini) miestą, jie nusprendė nuvažiuoti į „(duomenys neskelbtini)“ stovėjimo aikštelę, kuri yra (duomenys neskelbtini) gatvėje. Būdami nurodytoje automobilių stovėjimo aikštelėje, jie 15 minučių laukė E. L.. Jam atvažiavus į automobilių stovėjimo aikštelę, jie iš automobilio ,,Nissan Murano“ persėdo į E. automobilį „BMW“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo nuvažiavo į ,,(duomenys neskelbtini)“ degalinę, esančią prie PC ,,(duomenys neskelbtini)“. Automobilį „Nissan Murano“ paliko tvarkingai priparkuotą „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje. Į degalinę atvažiavo apie 1.00 val. E. automobilį priparkavo prie degalinės. Į degalinėje esančią parduotuvę nuėjo L. S. bei galimai R. B.. Jis su M. liko stovėti lauke prie automobilio, o E. L. sėdėjo automobilyje. Po 10 min. į degalinę atvažiavo automobilis „Opel Astra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio išlipo E. P. (E. P.), E. K. ir K. V.. Mano, kad automobilį ,,Opel Astra“ vairavo N. A.. Vaikinai, išlipę iš automobilio, iš karto keikdamiesi pradėjo eiti prie jų. E. K.L. S., kuris tuo metu išėjo iš parduotuvės, grasino, kalbėdamas rusiškai. E. P. taip pat išsakė grasinimus. Jie, rėkdami ėjo link M. ir R. Jis, galvodamas, kad vaikinai gali suduoti panelėms, atsistojo priekyje merginų. Prie jų priėjęs E. K. alkūne sudavė jam į galvą, pataikė į dešinės pusės smilkinį. Nuo smūgio jis nukrito ant žemės. Po to prie jo priėjo M., su kuria jis nuėjo prie automobilio. Po to vaikinai nuėjo link L. S.. Jam atrodo, kad E. K. ir E. P. bandė suduoti L. S., tačiau jis nustūmė juos nuo savęs. Po to E. P., E. K. ir K. V. pabėgo iš degalinės link (duomenys neskelbtini) Automobilio „Opel“ vairuotoja iš karto išvažiavo iš degalinės, kai iš automobilio išlipo E. P., E. K. ir K. V.. Po įvykusio konflikto jie, atsisėdę į E. L. automobilį, sugrįžo į „(duomenys neskelbtini)“ stovėjimo aikštelę, kur buvo paliktas L. S. tėvui priklausantis automobilis. Būdami automobilių stovėjimo aikštelėje, jis su L. S. pamatė, kad automobilio „Nissan Murano“ dešinės pusės šonas, durelės ir veidrodėlis yra sugadinti. Durelės buvo įlenktos, o veidrodėlis nulaužtas. Ant automobilio durelių matėsi batų padų pėdsakai. Jie iš karto iškvietė policiją. Tą pačią dieną apie 3.00 val., atvažiavęs prie namų, pastebėjo, kad jo automobilis „Audi Q7“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra išteptas sviestu. Automobilis nebuvo apgadintas, nes viskas nusiplovė. Dėl galvos sumušimo į medikus nesikreipė. Po suduoto smūgio jis pajuto fizinį skausmą, po kurio laiko jam šiek tiek patino dešinio smilkinio pusėje. E. K. dėl suduoto smūgio pretenzijų neturi (nurodė 2020 m. vasario 25 d. apklausoje). Mano, kad minėtas incidentas įvyko dėl to, kad tarp L. S. ir minėtų vaikinų buvo įvykęs kažkoks konfliktas (b. l. 59, 77-78).

Liudytojas L. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. spalio 17 d. jis susitiko su R. B., M. M. ir L. L.. Jie visi kartu važinėjosi po miestą jo tėvo V. S. automobiliu ,,Nissan Murano“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo L. L.. Automobilį palikę ,,(duomenys neskelbtini)“ stovėjimo aikštelėje, jie įsėdo į E. L. automobilį ,,,BMW“, kuriuo nuvažiavo į degalinę ,,(duomenys neskelbtini)“, esančią prie PC ,,(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu buvo vėlus vakaras. Degalinėje jis nuėjo į tualetą. Išėjęs iš tualeto, jis priėjo prie kasos, kur tuo metu stovėjo E. K.. Jis, ištempęs jį iš pastato, kažką jam rėkavo, grasino. Jis E. K. nuo savęs atstūmė. Ką tiksliai jam sakė E. K., jis neatsimena. Jis matė ant žemės gulintį L. L.. M. M. jam papasakojo, kad E. K., priėjęs prie L. L., alkūne sudavė jam į kaktą, dėl to L. L. pargriuvo ant žemės. Degalinėje kartu su E. K. buvo K. V. ir E. P.. K. V. nieko nedarė. E. P. degalinėje jam grasino, garsiai rėkavo. E. P., E. K. ir K. V. į degalinę atvažiavo automobiliu ,,Opel“, kurį vairavo N. A.. Po kurio laiko jie sugrįžę į ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelę, pamatė, kad aikštelėje paliktas automobilis buvo apgadintas. Buvo suspardytos durys, posparniai, sulaužytas keleivio pusės veidrodėlis. Ant automobilio buvo likę E. K. batų, kuriuos jis nešioja, žymės. E. P. ir K. V. automobilio nespardė, nes nebuvo jų batų žymių. Iš karto iškvietė policiją. E. K. ir E. P. jam visą vakarą telefonu skambinėjo ir rašinėjo, kad sudaužys ar kitaip apgadins automobilį. Su E. K. ir E. P. anksčiau buvo kilę žodiniai konfliktai. Prieš jį niekas nesmurtavo, jis nenukentėjo (b. l. 104).

Liudytojas E. L. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio dieną darbą baigė apie 00.30 val. Tą vakarą R. B. pakvietė susitikti prie ,,(duomenys neskelbtini)“. Nuvažiavęs prie ,,(duomenys neskelbtini)“, ten susitiko su L. S., L. L., R. B. ir M. Jie paliko L. S. tėvo automobilį ,,Nissan“ stovėjimo aikštelėje, esančioje prie ,,(duomenys neskelbtini)“, o patys išvažiavo pasivažinėti jo automobiliu. Besivažinėjant jie nusprendė nuvykti į degalinę ,,(duomenys neskelbtini)“, kuri yra prie prekybos centro ,,(duomenys neskelbtini)“. Atvažiavus į degalinę, jis su L. S. nuėjo kavos. Visi kiti liko prie jo automobilio. Automobilį paliko prie pat degalinės įėjimo durų. Degalinės prekybos salėje buvo apie 10 min. Kai jis stovėjo prie kasos susimokėti už kavą, į degalinės prekybos salę įbėgo vaikinas, kuris išstūmė L. S. į lauką. Jis liko stovėti prie kasos. Matė, kaip tas vaikinas lauke prie pat išėjimo L. S. kumščiu sudavė į veidą. Tuo metu kasininkė sušuko, kad iškvies apsaugą. Tuomet užpuolikai išsigandę išvažiavo. Po to jis išėjo iš degalinės prekybos salės. Asmens, kuris užpuolė L. S., atpažinti negalėtų. Kai jie važinėjosi po miestą, L. S. buvo neblaivus. L. S. kažkas skambino, galimai tas asmuo, kuris jį užpuolė degalinėje. L. S., kalbėdamas telefonu, keikėsi. Po to iš degalinės jie iš karto grįžo į automobilių stovėjimo aikštelę, kur buvo paliktas automobilis ,,Nissan“. Apžiūrėję aikštelėje paliktą automobilį, pamatė, kad automobilio visas šonas sudaužytas, buvo sulankstytos durelės bei galimai subraižyta raktu. Paklausė šalia stovėjusių žmonių, kas čia nutiko, bet jie atsakė, kad nieko nematė ir nieko nežino. Iš užpuolikų jis nė vieno nepažįsta (b. l. 98-99).

Liudytoja R. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kada tiksliai įvyko muštynės degalinėje ,,(duomenys neskelbtini)“, nepamena, galimai prieš mėnesį. Tą kartą ji su M. M. M., L. S., L. L. važinėjo po miestą automobiliu „Nissan Muran“, kuris priklauso L. S. tėčiui. Automobilį vairavo L. L.. Apie 1.00 val. nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ stovėjimo aikštelę, kur palikę automobilį ,,Nissan“, sulaukė E. L. bei su pastarojo automobiliu „BMW“ nuvažiavo į degalinę ,,(duomenys neskelbtini)“, kuri yra prie PC ,,(duomenys neskelbtini)“. Atvažiavus į degalinę, ji su M. M. M. nuėjo parūkyti. Tuo metu L. S. ir E. L. nuėjo į degalinę, o L. L. liko automobilyje. Berūkant ji pamatė, kaip (duomenys neskelbtini) atvažiuoja automobilis „Opel“. Ji išsigando, nes tas automobilis buvo L. L. buvusios panelės N. A.. Automobiliui ,,Opel“ įvažiavus į degalinę, jis sustojo prie kuro pylimo stotelės. Iš „Opel“ automobilio išlipo trys vaikinai, o N. A. liko automobilyje. Po to, N. A. iš karto išvažiavo. Iš automobilio išlipusių vaikinų ji nepažįsta. Po to minėti vaikinai pradėjo eiti link jos ir M. M. M.. Jos tuo metu buvo prie E. L. automobilio. Ji išsigando, nes jie ėjo link jų. Nepamena, ar jie ką nors sakė. Ji iš karto nubėgo prie N., kuris atsitiktinai atvažiavo piltis kuro. M. M. M. liko stovėti prie automobilio, o L. L. išlipo iš automobilio. Ji matė, kaip vienas iš trijų vyrų vieną kartą sudavė L. L. į galvą, dėl to L. L. pargriuvo ant žemės. Tuo metu L. S. ėjo iš degalinės. Tada minėti asmenys pribėgo prie jo. L. S. juos atstūmė. Po to išėjo degalinės operatorės ir pasakė, kad iškvietė apsaugą. Nepažįstami vaikinai išsigandę pabėgo. Jie, įsėdę į automobilį, išvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ stovėjimo aikštelę. Atvažiavę į aikštelę, pamatė, kad aikštelėje paliktas automobilis ,,Nissan“ yra sugadintas. Apie įvykį pranešė policijai. Po to nuvažiavo prie L. L. automobilio. Jo automobilis buvo išteptas kažkokiais maisto produktais. Mano, kad taip galėjo pasielgti tik moteris. Mano, kad L. S. tėčio automobilį sugadino vienas iš tų užpuolikų, su kuriais jie susidūrė degalinėje (b. l. 92-93).

Liudytoja M. M. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad muštynės degalinėje ,,(duomenys neskelbtini)“ įvyko prieš mėnesį. Tą dieną prieš muštynes ji su R. B., L. L., L. S. važinėjo po miestą automobiliu ,,Nissan Murano“, kuris priklauso L. S. tėvui. Automobilį vairavo L. L.. Apie 2.00 val. nakties jie nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ stovėjimo aikštelę, kurioje po kurio laiko, sulaukę E. L., išvažiavo pastarojo automobiliu „BMW“ į Saltoniškių gatvėje esančią degalinę ,,(duomenys neskelbtini)“. Atvažiavus į degalinę L. S. nuėjo į degalinėje esantį tualetą. L. L., ji ir R. B., išlipę iš automobilio, stovėjo beveik prie degalinės įėjimo. Jie nuėjo parūkyti. E. L. liko sėdėti automobilyje. Tuo metu, kai jie rūkė, į degalinę atvažiavo automobilis „Opel Astra“. Automobilį vairavo N. A.. Automobiliui sustojus prie kuro pylimo stotelės, iš jo išlipo trys vaikinai. Po to N. A. išvažiavo. Iš automobilio išlipusių vaikinų ji nepažįsta. Vaikinai, išlipę iš automobilio, nuėjo link jų. Ar jie kažką eidami sakė, nepamena. Tuomet L. L. užstojo jas. Ji su R. B. nuėjo link automobilio, kuriame sėdėjo E. L.. Matė, kaip E. K. ranka vieną kartą sudavė L. L. į galvą. L. L. nukrito ant žemės. Vaikinai kažką rėkė. Po to jie nuėjo prie L. S., tampė jį už megztinio, galimai smūgiavo, tačiau to tvirtinti negali, nes gerai nepamena. Prie L. S. priėjo E. K., K. V. ir E. P.. Po to iš degalinės pastato išėjo operatorės, kurios pasakė, kad iškvietė apsaugą. Iki atvykstant apsaugai užpuolikai pabėgo. Po degalinėje įvykusių muštynių jie grįžo į „(duomenys neskelbtini)“ stovėjimo aikštelę. Būdami aikštelėje, jie pastebėjo, kad aikštelėje paliktas automobilis ,,Nissan“ buvo apspardytas. Automobilio durelės buvo sulankstytos, veidrodėlis nulaužtas. Jie iškvietė policiją. Kažkuris iš užpuolikų sakė, kad kažką padarys jų automobiliui, tačiau jie tuo nepatikėjo. Jokių konfliktų su kitais asmenimis jų kompanija tą vakarą neturėjo. Po to nuvykę į (duomenys neskelbtini), jie pamatė, kad L. L. automobilis „Audi Q7“ yra išteptas sviestu. Mano, kad konfliktas galėjo kilti dėl anksčiau įvykusio konflikto tarp L. S. ir juos užpuolusių asmenų (b. l. 95-96).

Liudytoja B. V. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. spalio 17 d. ji susitiko su N. A.. Jos kartu su N. A. automobiliu važinėjosi po miestą. Po kurio laiko jos susitiko su E. K., E. P., K. V.. Jie visi važinėjo N. A. automobiliu. Automobilyje ji sėdėjo priekinėje keleivio pusėje, vaikinai sėdėjo gale. Važinėjantis E. K., kalbėdamas telefonu, su kažkuo pykosi, galimai su L. S. arba L. L.. Barnio metu E. K. labiau atsikirtinėjo. Ar jie buvo sustoję kur nors netoliese ,,(duomenys neskelbtini)“, neprisimena, kadangi jie dažnai kur nors sustodavo parūkyti. Po kurio laiko jie nusprendė važiuoti namo, bet pirmiau nuvažiavo į degalinę ,,(duomenys neskelbtini)“ prie prekybos centro ,,(duomenys neskelbtini)“, nes E. K. norėjo nusipirkti cigarečių. Atvažiavus į degalinę, vaikinai išlipo iš automobilio bei iš karto nuėjo. Kadangi su jomis važiavę vaikinai su kažkuo sukonfliktavo, todėl ji su N. A. išvažiavo. Jos, nuvažiavusios toliau nuo degalinės, sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje netoli ,,(duomenys neskelbtini)“. Po kurio laiko prie mašinos atėjo vaikinai. Jos vaikinus kažkur nuvežusios paleido. Vaikinai, grįžę į automobilį, nieko nesakė (b. l. 86-87).

Liudytoja N. A. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. spalio 17 d. ji susitiko su B. V.. Joms susitikus B. V. susirašinėjo su vaikinu. Vėliau B. V. suorganizavo susitikimą. Vakare, buvo jau tamsu, jos susitiko su E. K., E. P., K. V.. Vaikinai į susitikimą atvažiavo E. P. automobiliu ,,Mercedes Benz CLS“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sidabrinės spalvos. Susitikus kažkuris iš vaikinų pasiūlė persėsti į jos automobilį ,,Opel Astra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Visiems susėdus į jos automobilį, jie važinėjosi po miestą. Jie važinėjo apie pusvalandį. Buvo sustoję netoli „(duomenys neskelbtini)“ gatvėje, kuri yra lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) upei. Sustojus E. K., E. P., K. V. išlipo iš automobilio, o ji ir B. V. liko sėdėti automobilyje. E. K., išlipęs iš automobilio, kalbėdamas telefonu kažkur nuėjo. Kur jis nuėjo, ji nematė, nes tuo metu pati naudojosi telefonu. E. P. ir K. V. tuo metu stovėjo prie automobilio. E. K. prie automobilio grįžo maždaug po 10-15 min. E. K. grįžęs nieko nesakė, matėsi, kad buvo susierzinęs. Po to E. K. paprašė jį nuvežti į degalinę nusipirkti cigarečių. Jie nuvažiavo į degalinę „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra prie PC „(duomenys neskelbtini)“. Atvažiavus į degalinę, E. K., kažką pamatęs, susierzino, pradėjo rėkti, reikalavo jį išleisti iš automobilio. Ji pasakė, kad neišleis, kol jis nenusiramins. Tuomet E. K., atlenkęs sėdynę, pristūmė ją prie vairo ir visi vaikinai išlipo iš automobilio. Vaikinai nubėgo link degalinės įėjimo. Matė, kaip E. K. pribėgo prie L. L., kuriam sudavė. Nuo smūgio L. L. nukrito ant žemės. Ką darė kiti vaikinai, nematė. Po suduoto smūgio ji supanikavo, sutriko, todėl iš karto išvažiavo iš degalinės. Kas toliau vyko degalinėje, nežino. Tą vakarą su E. K., E. P., K. V. daugiau nesusitiko. Kažkas iš jos draugų minėjo, kad E. K. apgadino automobilį „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje. Su E. K. buvo dar kelis kartus susitikusi, bet jis jai apie automobilio apgadinimą nieko nepasakojo (b. l. 56-57).

Iš 2019 m. spalio 23 d. daiktų apžiūros protokolo matyti automobilio ,,Nissan“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti apgadinimai: automobilio dešinėje pusėje abiejose durelėse užfiksuoti įlenkimai bei atšokę dažai (ant durelių paviršiaus išlikęs neryškus avalynės pėdsakas). Automobilio dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlio korpusas apklijuotas tamsios spalvos lipnia juostele (b. l. 13-18).

Iš 2019 m. gruodžio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti automobilių stovėjimo aikštelė, esanti šalia ,,(duomenys neskelbtini)“ pastato, (duomenys neskelbtini), kurioje 2019 m. spalio 17 d. buvo apgadintas automobilis ,,Nissan“ (valst Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19-22).

Motyvuojamoji dalis

E. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, kurio vertė iki sunaikinimo (sugadinimo) viršijo 5 MGL dydį (BK 190 straipsnio 1 dalis). Asmeniui inkriminuojant svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą, būtina nustatyti šios veikos subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių visumą – veikos pavojingumą, priežastinį ryšį ir padarinius bei asmens kaltę (tyčią) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324-303/2015, 2K-355-976/2015, 2K-5-628/2019).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad E. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis E. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. spalio 17 d. apie 1.15 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), prie ,,(duomenys neskelbtini)“ iš pykčio sugadino L. S. (V. S. sūnaus), nes žinojo, kad L. S. tą mašiną vairavo, automobilį ,,Nissan Murano“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso V. S.. Be kita ko, nurodė, kad sutinka atlyginti žalą, susijusią su apgadintu automobiliu (b. l. 113-115). Tokias kaltinamojo E. K. nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina ir liudytojų V. S. (b. l. 45-47), L. L. (b. l. 59, 77-78), L. S. (b. l. 104), E. L. (b. l. 98-99), R. B. (b. l. 92-93), M. M. M. (b. l. 95-96), B. V. (b. l. 86-87) ir N. A. (b. l. 56-57) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Iš 2019 m. spalio 23 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuoti automobilio ,,Nissan“ (valst Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai: automobilio dešinėje pusėje abiejose durelėse užfiksuoti įlenkimai bei atšokę dažai (ant durelių paviršiaus išlikęs neryškus avalynės pėdsakas). Automobilio dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlio korpusas apklijuotas tamsios spalvos lipnia juostele (b. l. 13-18). Taigi, įvertinus kaltinamojo E. K. parodymus, vertinant juos kartu su aukščiau aptartais liudytojų parodymais bei kitais įrodymais, patvirtintina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kadangi, apgadindamas minėtą automobilį, neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą, numatė, kad tokiais veiksmais bus sugadintas svetimas turtas ir to norėjo.

Pirmiau išdėstytų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad kaltinamasis E. K. 2019 m. spalio 17 d. apie 1.50 val., būdamas automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), dėl įvykusio konflikto su L. S., tyčia suspardė kojomis automobilį ,,Nissan Murano“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį V. S. ir tokiu būdu nulaužė minėto automobilio dešinės pusės šoninį galinio vaizdo veidrodėlį (461,07 eurų vertės), įlenkė priekines dešinės pusės keleivio duris (148,03 eurų vertės) ir dešinės pusės galines duris (312,09 eurų vertės). Tokiais savo veiksmais sugadino svetimą turtą, padarydamas V. S. 921,19 eurų dydžio materialinę žalą, todėl E. K. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, E. K. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi, tačiau prašė sumažinti jam skiriamą baudą bei jos mokėjimą išdėstyti dalimis (b. l. 132-136).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajam V. S. 2020 m. liepos 9 d. buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo jis informuotas apie galimybę šį sprendimą apskųsti (b. l. 138). Pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu teismui pateiktas 2020 m. liepos 10 d. Iš 2020 m. liepos 7 d. nukentėjusiojo V. S. bei kaltinamojo E. K. pasirašyto susitarimo matyti, kad šis susitarimas buvo sudarytas siekiant sudaryti sąlygas ikiteisminį tyrimą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 131). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad nukentėjusysis neprieštarauja dėl bylos užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Atsižvelgiant į tai, prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

Dėl E. K. skirtinos bausmės

BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę E. K., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas nuosavybei, nusikalstama veika baigta, sugadintas turtas, priklausantis nukentėjusiajam, padaryta žala atlyginta iš dalies (b. l. 130), tačiau E. K. įsipareigojo atlyginti žalą (b. l. 131). Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį E. K. – yra jauno amžiaus, nevedęs, dirba (b. l. 121), anksčiau teistas (b. l. 128-129), administracine tvarka baustas, baudos sumokėtos (b. l. 123-125). Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos ar priklausomybės ligų įstaigose, nėra.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. K. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bei prokurorės siūlomą bausmės rūšį – baudą.

BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad bauda už nesunkų nusikaltimą gali būti nuo 50 (2500 Eur) iki 2000 MGL (100 000 Eur) dydžio.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad 72 MGL (3600 Eur) dydžio baudos paskyrimas E. K., atsižvelgus į anksčiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Teismo vertinimu skirtinos baudos dydžio mažinti nėra pagrindo.

E. K. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į kaltinamojo prašymą bei skirtinos baudos dydį, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 12 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

Dėl E. K. taikomų kardomųjų priemonių ir kitų klausimų

Kaltinamajam E. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 116-117), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintinas.

Iš 2020 m. liepos 7 d. nukentėjusiojo V. S. bei kaltinamojo E. K. pasirašyto susitarimo dėl žalos atlyginimo matyti, kad kaltinamasis įsipareigojo nukentėjusiajam atlyginti dėl jo kaltės nukentėjusiojo patirtą turtinę 1200 eurų dydžio žalą per 10 mėnesių. 2020 m. gegužės 29 d. nukentėjusiajam buvo sumokėta 200 eurų įmoka, o likusį įsiskolinimą sutarta sumokėti per 10 mėnesių, kas mėnesį mokant lygiomis dalimis po 100 eurų (b. l. 130-131). Iš 2020 m. liepos 7 d. V. S. rašto matyti, kad tarp jo bei kaltinamojo yra pasirašytas susitarimas dėl turtinės žalos atlyginimo, todėl nukentėjusysis nereikš civilinio ieškinio (b. l. 132). Kadangi nukentėjusysis V. S. sutiko su tokiu žalos atlyginimo būdu ir terminais ir neprieštaravo baudžiamojo proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, šis susitarimas tvirtintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

E. K. (E. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 72 MGL (3600 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. K. (E. K.) paskirti bausmę – 48 MGL, t. y. 2400 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

E. K. (E. K.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Patvirtinti E. K. (E. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pasirašytą susitarimą dėl žalos atlyginimo, pagal kurio sąlygas E. K. įsipareigoja nukentėjusiajam V. S. atlyginti turtinę 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų dydžio žalą per 10 mėnesių, pirmąjį mėnesį įskaitant sumokėtą 200 (dviejų šimtų) eurų įmoką, o likusį įsiskolinimą sumokant per 10 (dešimt) mėnesių, kas mėnesį mokant po 100 (vieną šimtą) eurų grynaisiais pinigais arba pervedant į nukentėjusiojo banko sąskaitą iki paskutinio einamojo mėnesio penktadienio.

E. K. (E. K.) išaiškinti, kad:

1) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – per dvylika mėnesių – nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas);

2) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

3) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

4) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

E. K. (E. K.) taip pat išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Asta Benetytė