Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2021-07-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-1949-1072/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-07-21
Bylos Nr.
A18.-1949-1072/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01618-2021-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Eglė Venckienė (pirm.)
Pažeidėjas
S. P.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktasis policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A18.-1949-1072/2021Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01618-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1; 16.9.3; 19.10. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. liepos 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Venckienė,sekretoriaujant Laurai Mikelskytei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. P. (S. P.),

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. (S.) P., a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), neteistas, dirbantis vadybininku UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalį, 506 straipsnio 4¹ dalį, bei 417 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. P. 2021 m. kovo 8 d. apie 11.39 val. Vilniuje, Šešuolių g. 11, vairavo automobilį „Dacia“ v/n (duomenys neskelbtini) būdamas viešoje vietoje nedėvėjo veido apsauginės kaukės, nesilaikė karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. Nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Nutarimo 2.1.5.2.5. papunkčio reikalavimo, nevykdė teisėto policijos pareigūno L. S. reikalavimo užsidėti veido apsauginę kaukę ir prisistatyti, sėdėdamas automobilyje „Dacia“ v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietoje, kai užvestas automobilio variklis, rankomis naudojosi mobilaus ryšio telefonu. Šiais savo veiksmais S. P. padarė ANK 45 straipsnio 4 dalyje, 506 straipsnio 4¹ dalyje bei 417 straipsnio 3 dalyje numatytus nusižengimus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu S. P. gailėjosi, parodė, kad paprastai su policija bendradarbiauja, tačiau tuo metu buvo susierzinęs aiškinantis ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgadino kito asmens automobilį. Sutinka, kad atvykus policijai, reagavo neadekvačiai, jam atrodė, kad jį nori apkaltinti sukėlus eismo įvykį, patraukti administracinėn atsakomybėn, todėl delsė prisistatyti, bet vėliau pareigūnams parodė darbo pažymėjimą. Kadangi turi medicininių problemų dėl nosies pertvaros, ją reikalinga operuoti, sakė pareigūnams, kad stovės dviejų metrų atstumu ir nesidės kaukės. Nesidėjo kaukės ir tada, kai pareigūnas priėjo arčiau, jam atsisėdus į automobilį. Tokia reakcija jam nebūdinga, išvadas dėl savo elgesio padarė, nors ir iki šiol niekad nėra padaręs panašių pažeidimų ir nėra linkęs ūmiai reaguoti, bet tuomet buvo sunki psichologinė būsena, kai jį apkaltino padarius automobilio apgadinimą. Administracinė teisena dėl to įvykio nutraukta. Trečias pažeidimas, dėl kurio surašytas protokolas yra naudojimasis mobiliuoju telefonu, esant įjuntam varikliui. Nori paaiškinti, kad jis tuo metu nevažiavo, automobilio variklis buvo įjungtas dėl šilumos, stovėjimo aikštelėje stovėjo priekiu į bortelį, jis tuo metu kalbėjosi su pareigūnu. Tokios faktinės aplinkybės buvo, jas pripažįsta, bet jis visuomet manė, kad naudotis mobiliu įrenginiu negalima vairuojant, dalyvaujant eisme, bet kad stovint aikštelėje pakanka užvesti variklį, kad pašildyti automobilį ir negalima imti į rankas telefono, sunku vertinti ar tai pažeidimas ir kaip turi būti traktuojama tiksliai ši taisyklė.

Administracinio nusižengimo protokole užfiksuotos esminės administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės (b. l. 2-3).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, informacijos gavimo laikas yra 2021 m. kovo 8 d.10.51, pranešėjas privatus asmuo D. R. pranešė, jog vakar, nurodytu adresu buvo apgadintas pranešėjo automobilis „Honda“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kurį galimai apgadino (duomenys neskelbtini) priklausantis traktorius, kuris valė sniegą. Atvykus pas pranešėja jis pasitiko pareigūnus ir paaiškino, kad 2021 m. kovo 7 d. apie 15.16 val. jis paliko stovėti automobilį „Honda“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) tvarkingai pastatytą ir užrakintą, o šiandien 2021 m. kovo 8 d. ryte, apie 07.45 val. pastebėjo, jog yra apgadintas priekinis dešinės pusės buferis ir automobilio priekis visas aptaškytas purvais. Netoliese vaikščiojo visą dienos įvykį matęs liudytojas A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad matė kaip sniegą valęs darbininkas su technika, skirta valyti sniegui, valydamas šaligatvį atsitrenkė į minėtą automobilį „Honda“. Parašyti paaiškinimo negali, nes nemoka lietuviškai, o rusiškai rašyti nesugebės (b. l. 6-7).

Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-iojo būrio vyriausiojo patrulio L. S. tarnybinio pranešimo dėl apsauginės kaukės nedėvėjimo duomenimis, 2021 m. kovo 8 d. patruliuodamas kartu su vyriaus. patruliu D. V. apie 10.50 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, Šešuolių g. 11 vakar, nurodytu adresu, namo kieme buvo apgadintas pranešėjo automobilis „Honda“ v/n (duomenys neskelbtini). Atvykus Į Įvykio vietą ir aiškinantis įvykio aplinkybes su nukentėjusiuoju D. R. jis paaiškino, kad jo automobilį apgadino kieme valydami sniegą žmonės iš „(duomenys neskelbtini)“. Į įvykio vietą tai pat atvyko „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas S. P. gim. (duomenys neskelbtini), kuris išlipo iš automobilio, pažymėto skiriamaisiais „(duomenys neskelbtini)“ ženklais. Pareigūnai jį perspėjo, kad užsidėtų veidą ir nosį dengiančią kaukę, bet jis atsakė, kad nesidės, o laikysis nuo jų toliau per didesnį atstumą. Išsprendus eismo įvykio aplinkybes ir paprašius darbuotojo prisistatyti jis atsisakė. Dar kartą pareikalavus prisistatyti ir pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, S. P. pasidarė agresyvus, pradėjo kalbėti pakėlęs balso toną. Pasakė savo vardą ir pavardę, iš žodžių, pareigūnai bandė nustatyti asmens tapatybę duomenų bazėje, tačiau vyras vengė nurodyti savo gimimo metus arba asmens kodą sakydamas jog pamiršo. Duomenų bazėje rado panašiu vardu ir pavardę žmogų, jis buvo paieškomas vienoje iš sistemų, todėl kilo įtarimas, kad asmuo vengia prisistatyti, bijo būti sulaikytas. Po ilgų derybų pavyko S. P. pasikviesti prie tarnybinio transporto, bendraujant su S. P. prie tarnybinio automobilio jam buvo liepta užsidėti kaukę dengiančia burną ir nosį tačiau S. P. kaukės nesidėjo nesilaikydamas saugaus 2 metrų atstumo toliau aiškino savo tiesą ir pareigūnų nesiklausė. Galiausiai bandė nuo pareigūnų pasišalinti ir greit pasišalino link savo automobilio, su kuriuo atvyko, įlipo į automobilį. Priėjus prie automobilio ir neleidus uždaryti durų, vyras darėsi nervingas ir nepatenkintas, pradėjo pareigūnus provokuoti, išsitraukęs telefoną pradėjo juos filmuoti, sakydamas, kad jie viršija savo įgaliojimus. Paskutinį kartą pareikalavus prisistatyti, vyras parodė darbo pažymėjimą, kuriame neaiškiai matėsi vardas ir pavardė, duomenys buvo nustatyti po ilgos paieškos, kadangi vyras specialiai nenurodė savo gimimo metų. Pavyko surasti S. P. duomenų bazėje, pagal esančią nuotrauką nustatyti, kad tai yra tas pats žmogus, paklausus, įsitikinti ar čia yra jis, S. P. atsakė, kad taip. S. P. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų prisistatyti, bei pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Nepateikė nei asmens tapatybės kortelės ar paso, nei vairuotojo pažymėjimo, taip pat nekreipė dėmesio į raginimą užsidėti apsauginę kaukę. S. P. nesilaikė karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau - Nutarimas) laikotarpiu nedėvėjo nosį ir bumą dengiančios apsaugos priemonės, tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Nutarimo 2.1.5.2.5 (atvirose erdvėse, kai šalia 2 metrų atstumu nėra kitų asmenų, išskyrus šeimos narius (sutuoktinį arba asmenį, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, vaikus (įvaikius), įskaitant asmens ir jo sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus, tėvus (įtėvius), globėjus); papunkčio reikalavimų bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje. S. S. P. paleistas, surašyti protokolo vietoje nebuvo galimybės. Visą įvykį matė ir girdėjo pranešėjas D. R. gim. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris po įvykio prie mūsų priėjo ir pasakė, kad viską galės paliudyti, tai pat visas įvykis užfiksuotas „Body“ 1703, asmuo buvo nepaieškomas, spec. priemonės nepanaudotos (b. l. 9-10).

Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vado E. K. tarnybiniame pranešime dėl peržiūrėto vaizdo įrašo „Body Cam 703“ nurodė, jog 2021 m. kovo 18 d. tikslindamas įvykio aplinkybes administracinio nusižengimo byloje ROIK 21129771388 peržiūrėjo 2021 m. kovo 8 d., nuo 11.36 val. iki 11.55 val. vaizdo įrašą iš tarnybai skirtos nešiojamas vaizdo kameros (Body Cam) 1703, ind. Nr. B0F1EC609CFA. 11.36 val. L. S. išlipa iš tarnybinio automobilio ir priėjusiam vyrui (S. P.), pasako, kad kai jų daug, reikia užsidėti kaukę. S. P. kaukės neužsideda, eina prie automobilio, kuris galimai apgadintas. Tarp L. S. ir S. P. vyksta pokalbis apie liudininką, bei galimas įvykio aplinkybes. S. P. pasako, kad nesutinka dėl įvykio aplinkybių. Prieina dar vienas vyras su kuriuo S. P. aiškinasi aplinkybes, jis nesutinka su įvykio aplinkybėmis. L. S. pasako, kad kadangi nesutinkama ir neaiškios įvykio aplinkybės jis suformins eismo įvykį. 11.39 val. L. S. S. P. paprašo pateikti asmens dokumentą, į ką S. P. atsako „kokius dokumentus, jūs ką tyčiojatės iš manęs“ ir eina link automobilio „Dacia“. L. S. eina iš paskos ir prašo S. P. pateikti asmens dokumentą, nes nori žinoti su kuo bendrauja, taip pat L. S. informuoja S. P., kad viskas yra įrašoma. S. P. rankose laiko mobilaus ryšio telefoną, jį laiko pakėlęs ir vaizdo kamerą nukreipęs į L. S. ir klausia „kokie reikalavimai?“. L. S. atsako, kad pateikti asmens dokumentus, siekiant nustatyti jo asmenybę, nes S. P. atstovauja įmonę „(duomenys neskelbtini)“. S. P. iš automobilio „Dacia“, ištraukia darbuotojo pažymėjimą, neduoda jo į rankas L. S. ir sako, kad tai viskas, ką jis duos. S. P. mojuoja pažymėjimu, L. S. jo prašo, kad duotų paskaityti vardą ir pavardę. L. S. perskaito „S. P.“ ir klausia kelintų jis metų gimimo. S. P. sako, „jūs viską žinote, turite duomenų bazes“. L. S. atsako, kad tokiu vardu ir pavarde gali būti ir daugiau asmenų. S. P. atsako, kad nėra, jis vienintelis. L. S. sako, kad jam reikia asmens kodo arba vairuotojo pažymėjimo, į ką S. P. atsako „jūs viršijate savo įgaliojimus“, „ įmonė čia ne prie ko, tegul rašo pareiškimą į kurį bus atsakyta“. L. S. paaiškina, kad atvyko į įvykio vietą ir prašo, kad S. P. jam leistų pasakyti, paaiškina, kad atvykęs į įvykio vietą jis turi surinkti visus reikalingus duomenis ir dėl to jam reikalingi visų su įvykiu susijusių asmenų duomenys. S. P. sako, kad tai ne jie. Po to L. S. prašo pateikti dokumentą, S. P., klausia „kokiu pagrindu?“ L. S. atsako, kad nustatyti asmenybei. L. S. klausia „kodėl jūs vengiate atsakyti?“, S. P. atsako „aš nenoriu“. L. S., sako, „gal jūs paieškomas“ bei paprašo S. P. užsidėti kaukę. S. P. atsisveikina, sėda į automobilio „Dacia“ vairuotojo vietą, dešinėje rankoje laiko mobilaus ryšio telefoną, girdisi kaip veikia užvestas automobilio variklis. S. P. bando uždaryti automobilio vairuotojo dureles, tačiau L. S. neleidžia. S. P. sako, kad jis jau išvažiuoja. L. S. reikalauja pateikti asmens dokumentą ir įspėja, kad jai neparsistatys S. P. bus sulaikytas. L. S. reikalauja pateikti dokumentą, S. P. sėdėdamas automobilio vairuotojo vietoje laiko telefoną dešinėje rankoje, nukreipęs telefono vaizdo kamerą į L. S. ir klausia, kokiu pagrindu. Girdisi, kad veikia užvestas automobilio variklis, kurio vairuotojo vietoje sėdi S. P.. S. P. reikalauja leisti uždaryti automobilio duris. L. S. klausia, kodėl jis vengia prisistatyti. Po to S. P. teigia, kad turi problemų su kvėpavimu, todėl nenori sėdėti su kauke, bei prašo uždaryti automobilio duris, bei teigia, kad jam šalta, bei, kad jis kalbės per automobilio langą. L. S. sako, kad gerai, bet tada prašo užgesinti automobilio variklį ir duoti, jam automobilio raktelį. L. S. pasako, kad tada bendrausim ir kad jis vengiat prisistatyti. S. P. klausia, kokiu pagrindu. Tada S. P. pasako, kad kviečia policiją ir paima į abi rankas telefoną. L. S. sako, kad S. P. jo paklausytų, nes jis jo klauso. S. P. sako, kad pareigūnai viršija savo įgaliojimus. L. S. sako, kad reikia nustatyti tapatybę. S. P. vėl klausia, kokiu pagrindu. L. S. sako, kad jo išklausytų, kad nori įsitikinti, ar jis nėra paieškomas. S. P. sėdėdamas automobilio vairuotojo vietoje, skambina ir kalbėdamas telefonu sako, kad Šešuolių g. 11 reikalingas policijos ekipažas, kad bando pripaišyti eismo įvykį. Pasitraukęs nuo automobilio L. S. per radijo stotį informuoja, kad Šešuolių g. 11 atvažiavo „(duomenys neskelbtini)“, kurios atstovas neprisistato, kviečia policiją ir kad kitas ekipažas nereikalingas. S. P. automobilyje šneka telefonu. L. S. laukia. Kai S. P. nustoja kalbėti telefonu, L. S. pasako, kad surinktą medžiagą tegu siunčia į įmonę, jis nėra įgaliotas atstovas. L. S. prašo išklausyti ir sako, kad dėl įvykio jo niekas nekaltina, kad jai jis išklausytų, viską suprastų. L. S. paaiškina, kad duomenis privaloma nustatyti, nes tokia tvarka atvykus į įvykį ir kad niekas jo neformins kaip kaltininko, kad tai yra tokia tvarka, kad duomenys tik bus įrašyti į informaciją. S. P. pasakė, kad nenori, kad jo duomenys būtų nurodyti, kad jie tiesiog formintų įvykį, prie ko čia jis. S. P. sako žiūrėti duomenų bazėse. L. S. pasako, kad eitų prie tarnybinio automobilio, kur S. P. reiškia nepasitenkinimą, kad jis ištrauktas iš automobilio, kad neleido užrakinti automobilio. L. S. įspėjo, kad S. P., be veido apsauginės kaukės, kad už kaukės nedėvėjimą, numatytą atsakomybė. Po to L. S. paėmęs nešiojamą kompiuterį ateina iki S. P., kuris įsėdo į automobilio „Dacia“ vairuotojo vietą ir prašo nurodyti duomenis. S. P. pasako savo vardą pavardę, nenurodo savo gimimo metu ir liepia ieškoti duomenų bazėje, gimimo metų nesako. Patikrinus L. S. nurodo, kad pagal asmenis, kuriuos parodė duomenų bazė, tokiu vardu ir pavarde yra paieškomas asmuo vienoje iš duomenų bazių, bei paklausia, ar jis toliau neprisistatinės. S. P. sėdėdamas automobilio vairuotojo vietoje dešinėje rankoje laiko telefoną, nukreipęs vaizdo kamerą į L. S., automobilio variklis veikia. L. S. prašomas S. P. parodo darbuotojo pažymėjimą. L. S. suveda duomenis į duomenų bazę ir pasako, kad tokio asmens nėra. Tada prašo S. P., ar jis gali padiktuoti duomenis iš vairuotojo pažymėjimo. S. P. padiktuoja. 11.52 val. L. S. paklausia „čia jūs?“, parodo nešiojamo kompiuterio ekraną su nuotrauka iš duomenų bazės. S. P. pasako, kad panašus. L. S. pasako, kad tiek ir tereikėjo ir pasako, kad S. P. gali važiuoti (b. l. 11-12). Vaizdo įrašas įrašytas į CD yra prie bylos medžiagos.

Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-iojo būrio vado A. S. tarnybiniame pranešime dėl S. P. pranešimo apie netinkamą pareigūnų elgesį nurodyta, kad Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinėje (toliau - PR) gautas pranešimas reg. Nr. 10-G-17743, kuriame pateiktas S. P. pranešimas apie tai, kad 2021 m. kovo 8 d. 11.46 pranešėjas reikalauja atsiųsti papildomą policijos ekipažą, nes policijos pareigūnai (V1718) pranešėjo manymu viršija savo įgaliojimus: neleidžia pranešėjui uždaryti savo automobilio durelių, bando apkaltinti pranešėją sukėlus eismo įvykį, nors pranešėjas su tuo nesutinka. Pranešėjas laukia automobilyje „Dacia“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2021 m. kovo 8 d. 11.42. Informacijos patikrinimo metu nustatyta, kad 2021 m. kovo 8 d., nuo 7.30 val. iki 19.30 val. pagal iš anksto patvirtintą grafiką dirbo Vilniaus apskr. VPK PR 1-osios kuopos vyriausieji patruliai D. V. ir L. S., ekipažo šaukinys V1718. L. S. tarnybinio pranešimo duomenys (b. l. 9-10). Patikrinimo metu buvo peržiūrėti vyriausiojo patrulio L. S. tarnybos metu turėtos vaizdo ir garso fiksavimo įrenginio „BODY 1703“ užfiksuoti duomenys. Filmuotoje medžiagoje girdima kaip vyriausiasis patrulis L. S. su asmenimis aiškinasi eismo įvykio aplinkybes, su asmenimis bendrauja dalykiškai ir mandagiai. Filmuotoje medžiagoje užfiksuota kaip L. S. paprašo vyro, atvykusio su automobiliu „Dacia“ paženklintu įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ženklais, užsidėti apsauginę veido kaukę, po to daug kartų paprašo pateikti asmens tapatybės dokumentą, įspėja apie atsakomybę už policijos teisėtų reikalavimų nevykdymą ir apsauginės veido kaukės nedėvėjimą karantino metu. Taip pat filmuotoje medžiagoje užfiksuota kaip vyras, atvykęs su automobiliu „Dacia“ paženklintu įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ženklais, (kaip vėliau nustatyta S. P. gim. (duomenys neskelbtini)) vyriausiajam patruliui L. S. kelis kartus perspėjant ir reikalaujant neužsideda apsauginės veido kaukės, atsisako pasakyti savo asmens duomenis ir pateikti vairuotojo pažymėjimą ar kitą oficialų asmens tapatybės dokumentą, atsisako nurodyti gimimo datą. Taip pat užfiksuota kaip S. P. sėdėdamas automobilyje, vairuotojo vietoje rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone kai buvo įjungtas variklis. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau - LR PĮ) 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę: įtardamas, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais tikrinti su tuo susijusių asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti; LR PĮ 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad pareigūnas privalo gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises ir laisves. Iš aukščiau išdėstyto matyti, kad 2021 m. kovo 8 d., apie 11.46 val. Vilniuje, Šešuolių g. 11, patrulių ekipažas, kurio šaukinys V1718, kuriame dirbo vyriausieji patruliai D. V. ir L. S., bendravo pagarbiai, paaiškino asmens dokumentų tikrinimo priežastį. Šiuo konkrečiu atveju policijos patrulių veiksmai vertintini kaip adekvatūs ir atitinkantys aukščiau nurodytus teisės aktus, reglamentuojančius pareigūno teises ir pareigas nustačius pažeidimą, bei bendravimą su asmenimis. Kitų duomenų, pagrindžiančių arba paneigiančių pranešėjo žodžius nenustatyta (b. l. 15-17).

Iš medicinos dokumentų išrašo nustatyta, jog S. P. nustatyta iškrypusi nosies pertvara (b. l. 20).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis.

ANK 45 straipsnio 4 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą, kuris sukėlė pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padaryti karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. kovo 6 d.) (toliau – Nutarimo) 2.1.5.2 punktas įpareigoja vyresnius nei 6 metų, viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną (toliau – kaukės). Šis reikalavimas netaikomas atvirose erdvėse, kai šalia 2 metrų atstumu nėra kitų asmenų, išskyrus šeimos narius (sutuoktinį arba asmenį, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, vaikus (įvaikius), įskaitant asmens ir jo sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus, tėvus (įtėvius), globėjus) (2.1.5.2.5. punktas).

S. P. pripažino, kad veido kaukės, nagrinėjamu atveju, nedėvėjo ne tik būdamas lauke ir laikydamasis dviejų metrų atstumo, bet ir stovėdamas prie tarnybinio automobilio, bei priėjus pareigūnui, kai jis sėdėjo savo automobilyje, kuomet dviejų metrų atstumas nebuvo išlaikytas, nes buvo susierzinęs dėl nagrinėjamo incidento. Tai patvirtina ir Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-iojo būrio vyriausiojo patrulio L. S. tarnybinio pranešimo dėl apsauginės kaukės nedėvėjimo duomenys (b. l. 9-10), jog „po ilgų derybų pavyko S. P. pasikviesti prie tarnybinio transporto, bendraujant su S. P. prie tarnybinio automobilio jam buvo liepta užsidėti kaukę dengiančia burną ir nosį, tačiau S. P. kaukės nesidėjo nesilaikydamas saugaus 2 metrų atstumo toliau aiškino savo tiesą ir pareigūnų nesiklausė <...> pasišalino link savo automobilio, su kuriuo atvyko, įlipo į automobilį. Priėjus prie automobilio ir neleidus uždaryti durų, vyras darėsi nervingas ir nepatenkintas <...> nekreipė dėmesio į raginimą užsidėti apsauginę kaukę“. Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vado E. K. tarnybiniame pranešime dėl peržiūrėto vaizdo įrašo „Body Cam 703“, pridėto prie bylos (b. l. 11-12), nurodytos analogiškos aplinkybės. S. P. teisme paaiškino, kad turi kvėpavimo problemų dėl kreivos nosies pertvaros ir pateikė tai patvirtinantį medicininio dokumento išrašą, kuriame nurodyta, kad dėl šio sveikatos sutrikimo rekomenduojama operacija (b. l. 20). 2020 m. rugpjūčio 7 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimu Nr. V-1796 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1473 „Dėl prekybos, paslaugų teikimo, veiklos laisvalaikio ir pramogų vietose vykdymo būtinų sąlygų“ pakeitimo 1 punkte nurodyta, kad kaukių leidžiama nedėvėti neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei. Vertinant byloje nustatytas faktines aplinkybes, pastebėtina, kad S. P. neturi nustatyto neįgalumo, neįgaliojo pažymėjimo nepateikė nei pareigūnams įvykio vietoje, nei teisme, o sveikatos problema dėl nosies pertvaros nešalina pareigos laikytis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 nustatytų įpareigojimų. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuojama, kad S. P. veikoje nustatyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, sudėtis.

ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus, karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (redakcija, galiojusi nusižengimo padarymo dieną) 1 punkte nustatyta, kad visoje šalies teritorijoje paskelbiamas karantinas.

S. P. kaltę padarius minėtą nusižengimą patvirtina ne tik jo parodymai, kad pareigūnams vengė bendravimo pradžioje nurodyti asmens duomenis dėl savo susierzinimo, tik vėliau parodė darbo pažymėjimą, veido kaukę pareigūnai reikalavo užsidėti, tačiau jis to nepadarė. Nurodytos aplinkybės sutampa ir su pareigūnų L. S. bei E. K. jau aptartų tarnybinių pranešimų duomenimis. Šių byloje surinktų duomenų, teismo pripažįstamų įrodymais, pakanka patvirtinti, kad S. P. bendraudamas su pareigūnais, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų nurodymų – prisistatyti arba pateikti savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, užsidėti apsauginę veido kaukę, todėl S. P. veika pagal 506 straipsnio 4¹ dalį kvalifikuota teisingai, jo kaltė, padarius ją, įrodyta.

ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą.

S. P. teismo posėdžio metu paaiškino, jog automobilio variklis buvo įjungtas, jis nuoširdžiai manė, kad mobiliuoju telefonu negalima naudotis dalyvaujant eisme, važiuojant, stovint, bet gatvėje, o šiuo atveju, jis stovėjo aikštelėje, automobilis nejudėjo. Jo paaiškinimui neprieštarauja ir pareigūno E. K. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, jog „S. P. atsisveikina, sėda į automobilio „Dacia“ vairuotojo vietą, dešinėje rankoje laiko mobilaus ryšio telefoną, girdisi kaip veikia užvestas automobilio variklis. S. P. bando uždaryti automobilio vairuotojo dureles, tačiau L. S. neleidžia. S. P. sako, kad jis jau išvažiuoja.“ Teisės norma aiškiai nurodo, jog stovinčio automobilio variklis turi būti išjungtas, norint naudotis mobiliuoju įrenginiu, o nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad S. P. veika pagal 417 straipsnio 3 dalį kvalifikuota teisingai.

Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios keltų abejonių policijos pareigūnų, ėjusių tarnybines pareigas, nešališkumu, suinteresuotumu pakenkti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, tokių aplinkybių nenurodė ir pats S. P.. Pažymėtina, kad šių pareigūnų parodymai nuoseklūs, logiški ir atitinka vieni kitus bei tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Pareigūnai vien dėl savo užimamų pareigų nelaikomi suinteresuotais bylos baigtimi asmenimis (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutartis byloje Nr. II-416-331/2011). Taigi, nėra pagrindo netikėti pareigūno paaiškinimuose nurodytomis ir administracinio nusižengimo protokole užfiksuotomis faktinėmis aplinkybėmis. Taigi, remiantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, rašytine byloje esančia medžiaga, ištirta teismo posėdžio metu, teismas konstatuoja, kad S. P. kaltė padarius nusižengimus, numatytus ANK 45 straipsnio 4 dalyje, 506 straipsnio 4¹ dalyje, bei 417 straipsnio 3 dalyje, yra įrodyta.

Dėl nuobaudos skyrimo

Pažymėtina, kad skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Pagal ANK 34 str. 2 dalį, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.

Skirdamas administracinę nuobaudą S. P., teismas atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį (padaryti trys administraciniai nusižengimai, pažeidžiantys skirtingas saugomas vertybes), į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius S. P. – per penkerius metus baustas administracine tvarka 1 kartą už 417 straipsnio 3 dalyje numatytą analogišką pažeidimą – naudojimą mobiliojo ryšio priemones rankomis, vairuojant automobilį, informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenimis neteistas. Nustatyta viena S. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs teisės pažeidimus ir gailėjosi, viena sunkinanti aplinkybė – jog administracinį nusižengimą numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje S. P. padarė pakartotinai, kuomet nėra praėjęs ANK 40 straipsnyje numatytas terminas (buvo nubaustas 2020 m. gruodžio 21 d., bauda sumokėta 2020 m. gruodžio 31 d., o naujas analogiškas nusižengimas padarytas 2021 m. kovo 8 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, S. P. skirtinos ANK 45 straipsnio 4 dalies, 506 straipsnio 4¹ dalies sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – minimalaus dydžio baudos, už 417 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirtina sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, jos dydį nustatant tarp minimumo ir vidurkio (ANK 34 straipsnis).

Už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių. Atsižvelgiant į tai, jog automobilis tuo metu nejudėjo (nors variklis ir buvo įjungtas), vairuotojas tuo metu bendravo su policijos pareigūnais, ir nors toks nusižengimas padaromas pakartotinai, teismo vertinimu, nėra toks pavojingas, jog vairuotojui turėtų būti laikinai uždrausta dalyvauti viešajame eisme, ir todėl skirti teisės vairuoti atėmimą nėra tikslinga.

S. P. tuo pačiu metu padarė kelis nusižengimus, galutinė nuobauda jam skirtina pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnio 2 dalis).

ANK 675 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atsižvelgdamas į traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.

S. P. teismo posėdžio metu parodė, kad sunku baudą bus sumokėti per mėnesį, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo sunkią materialinę padėtį. Pažymėtina, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, teismas

nutarė:

Pripažinti S. (S.) P. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalyje ir paskirti jam 500 Eur dydžio baudą.

Pripažinti S. (S.) P. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4¹ dalyje ir paskirti jam 200 Eur dydžio baudą.

Pripažinti S. (S.) P. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam 70 Eur dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, S. (S.) P. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas);

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;

3) LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius);

4) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB;

5) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“;

6) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”; ar

7) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 21129771388.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Venckienė