Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo D. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios IĮ Kontrastų biuras, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB SBS Legale, ieškinį atsakovui D. B., trečiajam asmeniui A. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo byloje automatiškai taikyti atsakovo turto areštą. Ieškinio suma nelaikytina didele, kai atsakovas turi didelės vertės nekilnojamojo turto. Atsakovo tvirtinimu, jo turtas pagal Nekilnojamojo turto registro masinio vertinimo duomenis siekia 650.000 Lt (žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ir naujos statybos butas, esantis (duomenys neskelbtini)) bei turi pastovų 3.700 Lt darbo užmokestį. Teismas priimdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi vertinti konkrečias faktines aplinkybes, atsižvelgti į finansines atsakovo galimybes, o ne vadovautis prielaidomis.

1. Didelė ieškinio suma gali objekyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką.

Atsakovo pateikti duomenys neįrodo, kad jo finansinė padėtis yra tokia, dėl kurios nebūtų pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. panaikinus laikinąsias apsaugos priemones būtų nepagrįstai atsakovui suteiktas pranašumas ir pabloginta ieškovo padėtis ir jo kreditorių interesų apsauga.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar būtina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, bylos nagrinėjimo metu būtų užtikrinta ta pati atsakovo (skolininko) turtinė padėtis, kuri buvo iki ieškovo (kreditoriaus) kreipimosi į teismą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams, t.y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą.

Pirmosios instancijos teismas, iškėlęs civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios IĮ Kontrastų biuras, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB SBS Legale, ieškinį atsakovui D. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, pagrįstai, vadovaudamasis CPK 144-145 str. nuostatomis, pripažino, kad ieškovo prašyme nurodytos aplinkybės ir pateikti duomenys sudaro faktinį ir teisinį pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Teismų praktikoje aplinkybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas kilęs dėl didelės sumos (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-12-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-906/2008; 2009-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009-09-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2010-09-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-997/2010). Nagrinėjamu atveju ieškinys dėl 21.595 Lt sumos pareikštas fiziniam asmeniui. Pagal teismų praktiką tokio dydžio suma fiziniam asmeniui laikytina pakankamai didele. Pažymėtina, kad skolos dydis nėra vienintelis kriterijus sprendžiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Gera skolininko turtinė padėtis gali būti viena iš reikšmingų aplinkybių, nesukeliančių pagrįstų abejonių dėl galimybės įvykdyti teismo sprendimą. Tokiu atveju laikinosios apsaugos priemonės netaikomos, jeigu įrodoma, kad kreditoriaus reikalavimų suma skolininkui pagal jo turimo turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį nėra didelė. CPK 306 str. 3 d., 338 str. nustatyta, kad apeliantas su atskiruoju skundu turi pateikti įrodymus, kuriais grindžia teismo nutarties ar jos dalies neteisėtumą ar nepagrįstumą. Apeliantas nurodė, jog turi didelės vertės (apie 650.000 Lt) nekilnojamojo turto bei pastovų 3.750 Lt darbo užmokestį. Kaip matyti iš teismui pateiktų Nekilnojamojo turto registro išrašų, nekilnojamąjį turtą sudaro 1/3 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (antstolio nustatyta vertė – 6.067,00 Lt) bei butas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų duomenų spręstina, jog butas yra įkeistas bankui, todėl, teismo vertinimu, jis negali būti laikomas turtu, užtikrinančiu teismo sprendimo įvykdymą. Apeliantas nepateikė duomenų apie gaunamas pajamas 2012 metais. Iš pateiktų duomenų matyti, kad 2011 metais apelianto darbo užmokestis sudarė 2850 Lt. Tačiau šie skaičiai neatspindi tikrosios apelianto finansinės padėties. Nepateikti duomenys apie skolinius įsipareigojimus kitiems kreditoriams (butas įkeistas bankui, todėl įsipareigojimų atsakovas tikrai turi). Taigi apeliantas pateiktais įrodymais nepaneigė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės, neįrodė, kad bylos nagrinėjimo metu bus užtikrinta ta pati skolininko turtinė padėtis, kuri buvo iki kreditoriaus kreipimosi į teismą.

Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialines ir procesines teisės normas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priėmė pagrįstą nutartį, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.