Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Asta Matulevičienė, sekretoriaujant Sandrai Jotautei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nedirba, nevedęs, administracine tvarka baustas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2016-08-31 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2016-08-24, apie 16.15 val. Vilijos g.10, Derceklių kaime, Klaipėdos r. vairuodamas „NT valdos“ priklausantį automobilį „Volkswagen LT 35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus šoninio atstumo, kliudė elektros spintą ir ją apgadino. Apie eismo įvykį nei policijai, nei nukentėjusiam asmeniui nepranešė, iš įvykio vietos nuvažiavo. Tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126 ir 222 punktų reikalavimus bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

2016-09-13 teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas A. M. iš dalies pripažino administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotas aplinkybes, jog apgadino elektros spintelę, tačiau nesutiko, jog iš įvykio vietos pasišalino, argumentuodamas, jog nejuto, kad būtų atsitrenkęs, tik po to sužino, jog apgadino elektros dėžutę. Nurodė, jog buvo nuvykęs pas nukentėjusiąją, jos atsiprašė, ji jokių pretenzijų jam neturi. Paaiškino, jog tą dieną automobiliu „Volkwagen LT35“ išvežiojo šiukšlių konteinerius po sodus. Atbulas įvažiavo į V. B. kiemą ir nepastebėjo, jog būtų atsitrenkęs į jos dėžutę, nuvažiavo į priekį, stabtelėjo prie jos kaimyno. Pažymėjo, jog nėra pratęs važiuoti su tokia transporto priemone. Kartu su juo buvo Arūnas. Matė, jog V. B. kalbėjo telefonu, bet nepagalvojo, kad kažką galėjo jai padaryti. V. B. nebuvo prie jo priėjusi. Jokio smūgio nejuto, automobilis neapgadintas, tik dažai galėjo nusilupti, tiesiog elektros spintelės dangtelio kampas pažeistas. Apie įvykį sužinojo iš policijos. Pirmiausia policija paskambino automobilio savininkui, o pastarasis jam ir tuomet susisiekė su policija. Transporto priemonės savininkas minėjo, kad automobilis yra apgadintas, bet tikrai ne dėl šio įvykio. Kai grįžo, pastatė automobilį, kai policija pranešė savininkui, tada jis jam pasakė, nes jis pats pamatė. 2016-10-12 teismo posėdžio metu paaiškino, jog kažkoks kontaktas buvo, šonu kliudė, ne su galu, nežino, ar tas autobusiukas suremontuotas. V. B. bandė kalbėti, tačiau niekas į ją nekreipė dėmesio, ji per atstumą kažką sakė. 2016-11-28 teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gailėjosi dėl įvykio, paminėjo, jog nukentėjusioji buvo pikta, kad niekas į ją nekreipia dėmesio.

Teismo posėdžio metu liudytoja V. B. parodė, jog matė, kaip įvykio dieną administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apgadino jai priklausančią elektros dėžutę ir iš įvykio vietos išvažiavo. Paaiškino, jog įvykio dieną buvo virtuvėje ir matė, kad į jos kiemą sukasi raudonas autobusiukas, kuris prisilietė prie stulpo ir sujudėjo ant stulpo esantis laidas bei dingo elektra. Išėjusi į kiemą pamatė, jog elektros dėžutė neatsidaro, priėjo prie vyrų, kurie buvo išlipę iš autobusiuko ir krovė konteinerius, ir paklausė, kuris vairavo, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pasakė: ,,nu aš, ir ką“. Tuomet ji paaiškino visą situaciją, tačiau jokio dėmesio dėl padaryto apgadinimo nesulaukė. Užsirašė automobilio numerius ir apie įvykį pranešė policijai. Kai atvyko policijos pareigūnai vairuotojo ir autobusiuko nebebuvo. Padaryta žala menka, elektrikai viską sutvarkė, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo po 2 ar 3 savaičių buvo atvykęs, išlygino elektros dėžutę, atsiprašė.

Teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas L. M. paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nėra matytas. Įvykio dieną gavus pranešimą ir nuvykus į įvykio vietą juos pasitiko pranešėja, kuri nurodė, kad automobilis, važiuodamas atbuline eiga, kliudė elektros skydinę, tačiau iš eismo įvykio pasišalino. Pranešėja minėjo, jog kalbėjo su tuo vairuotoju, tačiau jie nesutarė. Įvykio vietoje nubraižė schemą, surašė tarnybinius pranešimus ir atidavė kelių policijai. Kai atvyko, vairuotojo ir transporto priemonės nebuvo. Kolegė padarė foto nuotraukas, matėsi, kad elektros skydinė akivaizdžiai įlenkta, pranešėja minėjo, jog po šito įvykio negalėjo atidaryti elektros skydinės. Pranešėja minėjo, jog vairuotojas buvo sustojęs ir jai atsakė, kas čia tokio.

Teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta policijos pareigūnė L. B. paaiškino, jog atvažiavo į įvykio vietą, moteris parodė apgadintą skydinę ir paaiškino, kad didelė mašina atbula atsitrenkė. Atvažiavę nustatė žalos padarymo faktą, skydinė buvo apgadinta, matėsi, kad buvo į ją įvažiuota, paėmė iš moters paaiškinimą, padarė foto nuotraukas. Pranešėja minėjo, jog bendravo su tais asmenimis, o jie supyko, numojo ranka ir išvažiavo.

Teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas V. L. parodė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo matytas. Buvo gauta medžiaga, jog iš eismo įvykio pasišalino automobilis, automobilis registruotas Vilniuje, išsiaiškino, kad šio automobilio naudotojas yra individuali įmonė ,,Timotis“, kuri išsinuomojo šią transporto priemonę iš ,,NT Valdos“. Transporto priemonės naudotojas patvirtino, kad automobilis apgadintas, sakė, kad nežino, kas galėjo vairuoti, nes buvau paskolinęs dar kažkam, tada jau susiskambino su A. M.. Atvykęs A. M., patvirtino, kad tą dieną dirbo su tuo automobiliu, šiukšles surinkinėjo, sakė, kad važiavo, bet, kad kliudė, nejuto. Minėjo, kad matė, kaip moteris su telefonu kalbėjo, o jam asmeniškai niekas nepranešė, jis toliau savo darbą dirbo ir nekreipė dėmesio. Nukentėjusioji teigia, kad ji bandė pasakyti, bet su ja niekas nekalbėjo. Automobilio apžiūrėti nebuvo sąlygų, tačiau pats savininkas patvirtino, kad buvo pastebėta, jog automobilis apgadintas.

Teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas A. V. parodė, jog dirbo kartu su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu UAB ,,Deivis“, dirba krovėju, o A. M. vairuotoju. Važiavo kartu ir vežiojo konteinerius, kuriuos siūlė žmonėms. Keliukai siauri, reikėdavo apsisukti, medžius užkliudydavome, tą dieną nepajutome, kad kliudėme ką, tik pamena, jog moteris priėjo ir paklausė, kuris vairuotojas, tačiau nesakė, kad sugadinta, kad elektra dingo, matė, jog moteris telefonu kalbėjo, porą metrų atstumu. Nematė jokių transporto priemonės apgadinimų.

Teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas T. Š. parodė, jog pažįstą A. M., jam buvo davęs naudotis transporto priemonę. Įvykio metu buvo šios transporto priemonės naudotojas, ją nuomojosi iš UAB ,,NT valdų“. Šiuo metu nėra nei savininkas, nei naudotojas šio automobilio. Jokių pretenzijų dėl automobilio A. M. neturi, nes automobilis nebuvo apgadintas. Patvirtino, jog policijos pareigūnas buvo su juo susiekęs, jam nurodė, jog automobilis apgadintas, bet pažymėjo, jog dėl kito eismo įvykio, kadangi tą dieną transporto priemone naudojosi A. M., tai davė jo telefono numerį.

Iš Klaipėdos apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-os kuopos 2-ojo būrio vyr. patrulio L. M. 2016-08-24 tarnybinio pranešimų nustatyta, kad 2016-08-24 dirbo su vyr. patrule L. B. ir 16.20 val. gavo pranešimą, kad Dercekliuose, Vilijos g. 10 įvyko eismo įvykis, kurio kaltininkas pasišalino iš įvykio vietos. Nuvykus šiuo adresu, juos pasitiko pranešėja V. B., gyv. Klaipėdos r., Derceklių k., Vilijos g. 10, kuri paaiškino, jog transporto priemonės, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, stumdamas atbuline eiga kliudė elektros skydinę ir ją apgadino, pranešėja stabdė vairuotoją, jam paaiškino, jog jis atsitrenkė į elektros skydinę, tačiau vairuotojas į kalba nesileido ir pasišalino iš eismo įvykio (b. l. 19). Iš 2016-08-24 eismo įvykio schemos nustatyta, jog eismo įvykio data 2016-08-24, vieta Derceklių kaimas, Vilijos g., schemoje nurodyti tikslūs duomenys, pagal kuriuos yra galima nustatyti transporto priemonės ir apgadintos elektros skydinės išsidėstymą po eismo įvykio (b. l. 20). Fotonuotraukose užfiksuoti elektros skydinės apgadinimai (b. l. 21-22). Iš 2016-08-31 A. M. paaiškinimo nustatyta, jog A. M. 2016-08-24 dirbo su automobiliu VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajone Derceklių k, 16.00 val. Vilijos g. iškraunant šiukšlių konteinerius pastebėjo, jog iš tolo atsistojusi moteris kažkam skambina, ji prie jo nebuvo priėjusi ir nieko jam nesakė, kad būtų kliudęs elektros spintą nejuto, iš įvykio vietos niekur nebėgo, iškrovė šiukšlių konteinerius ir nuvažiavo prie kitų namų (b l. 23). Iš VĮ "Regitra" duomenų nustatyta, jog transporto priemonės VW krovinio automobilio, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) raudonos spalvos, savininkas UAB "NT Valdos" (b. l. 24-25). Iš V. B. 2016-08-24 pareiškimo dėl sugadintos elektros dėžutės nustatyta, jog 2016-08-24 apie 16.15 val. prie namo Vilijos g. 10, besisukdamas automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė elektros dėžutę, esančią ant elektros stulpo šalia namo ir ją pažeidė. Vairuotojas sustotojo truputi, tuomet prie jo priėjusi paklausė kas kliudė ir jis atsakė „aš na, kas čia tokio“, daugiau į kalbas nesileido ir nuvažiavo (b. l. 26). Iš V. B. rašto nustatyta, jog 2016-09-06 16.00 val. pas ją atvyko A. M. ir atsiprašė už apgadintą elektros dėžutę, žalą atlygino, pretenzijų jam neturi (b. l. 27).

Kelių eismo taisyklių 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Kelių eismo taisyklių 126 punkte nurodyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Kelių eismo taisyklių 222 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę asmeniui, kuris padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą). ATPK 130 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę asmeniui, kuris pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia – sąmoningu veikimu. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos pasišalino neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.

Administracinės bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog V. B. priklausanti elektros dėžutę ant stulpo jos kieme adresu Derceklių kaime Vilijos g. 10, 2016-08-24 buvo apgadinta. Iš teismui pateiktų foto nuotraukų matyti, jog kontaktas buvo, elektros dėžutės dangtelis pažeistas, be to kaip teigia nukentėjusioji A. M., vairuojamas raudonas autobusiukas, atsitrenkė į elektros dėžutę ir nuo smūgio sujudėjo laidai ir dingo elektra, elektros dėžutės neatsidarė, buvo pažeistas dangtelis. Policijos pareigūnai, kurie nuvyko į įvykio vietą, patvirtino, jog pažeista elektros dėžutė, akivaizdžiai įlenkta, matėsi, jog į ją kažkas įvažiavo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo taip pat pripažino, jog vairuodamas automobilį Volswagen Lt 35, (duomenys neskelbtini), Dercerklių kaime, apgadino elektros dėžutę. Taigi neabejotina, jog 2016-08-24 įvyko eismo įvykis, kurio metu A. M. vairuojamu automobiliu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas. Teismas konstatuoja, jog A. M. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., įrodyta visiškai administracinio teisės pažeidimo protokolu, liudytojų parodymais, paties A. M., kuris teisme neneigė, jog apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą, parodymais, foto nuotraukomis, tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, paaiškinimais bei kita bylos medžiaga.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigia, jog nejuto, kad atsitrenkė ir tuo metu nesuprato, jog apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą, tačiau teismas tokiu A. M. paaiškinimu netiki, nes jis paneigtas nukentėjusiosios teismo posėdyje duotais paaiškinimais, kurie yra nuoseklūs ir atitinka rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, kurias taip pat patvirtino ir liudytojais teismo posėdyje apklausti policijos pareigūnų parodymai. Iš nukentėjusios duotų parodymų matyti, jog ji betarpiškai stebėjusi įvykį nuosekliai paaiškino, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamas automobilis atsitrenkė į jos sklype ant stulpo stovinčią elektros dėžutę ir tuo metu dingo name elektra, taip pat tiek rašytiniame pareiškime duotame įvykio vietoje, tiek atvykusiems policijos pareigūnams įvykio vietoje, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, jog išsiaiškinusi kas vairavo transporto priemonę, paaiškino vairuotojui apie padarytus apgadinimus bei kilusias pasekmes, tačiau pasak jos vairuotojas į ją nekreipė dėmesio, buvo abejingas ir iš įvykio vietos išvažiavo. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo asmens duotais parodymais, šio liudytojo parodymai yra nuoseklūs, vieni kitiems neprieštaraujantys, atitinkantys loginę įvykių seką, byloje nėra nustatyta, kad šis liudytojas būtų suinteresuotas duoti neteisingus parodymus, apkalbėti A. M. bei norėtų nepagrįstai nubausti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, todėl netikėti ir nesiremti jais nėra jokio pagrindo. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nebuvo nuoseklus, keitė savo parodymus, rašytiniame paaiškinime nurodė, jog moteris nebuvo prie jo priėjusi, teismo posėdžių metu pradžioje minėjo, jog moteris buvo priėjusi ir klausė kas vairavo, vėliau jau nurodė, jog moteris bandė kalbėti, tačiau jos neklausė, ji buvo pikta. Policijos pareigūnai taip pat nurodė, jog nukentėjusioji minėjo, jog su vairuotoju kalbėjo, rodė apie padarytą žalą, tačiau vairuotojas į kalbas nesileido ir nuvažiavo. Nors A. M. teigia, jog smūgio nejuto, tačiau įvertinus nukentėjusios nurodytas aplinkybes, jog nuo smūgio į elektros skydinę dingo elektra, taip pat įvertinus pateiktas foto nuotraukas apie elektros dėžutės, kuri yra metalinė sugadinimus, neabejotina, jog smūgis buvo ir jį A. M. turėjo pajusti ir suprasti apie sukeltą eismo įvykį, be to svarbu ir tai, jog apie jo sukeltą eismo įvykį jam buvo paaiškinta, taigi jis suvokė kas įvyko, tačiau ignoruodamas savo pareigą pasilikti įvykio vietoje iš jos pasišalino.

Šių aplinkybių visuma suponuoja pagrįstą išvadą, kad A. M. įvertinęs aplinkybes ir neabejotinai suvokdamas, kad būtent jis, vairuodamas transporto priemonę atbuline eiga, nepasirinkdamas saugaus šoninio atstumo ir kliudydamas kitam asmeniui priklausantį turtą jį apgadino, taigi sukėlė eismo įvykį, ir tai suprasdamas tikslingai pasišalino iš eismo įvykio vietos, tokiu būdu siekdamas aiškiai suvokiamo ir apibrėžto tikslo - išvengti žalos atlyginimo bei administracinės atsakomybės. Vertinant bylos aplinkybes, akivaizdu, jog A. M. veiksmai, išvažiuojant iš eismo įvykio vietos, vienareikšmiai buvę suvokti, apgalvoti, taigi tyčiniai. Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. M. pažeidė KET 9, 126 ir 222 punktų reikalavimus, kadangi nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų asmenų turto saugumui, nepasirinko saugaus atstumo bei žinodamas apie padarytą kitam asmeniui priklausančio turto apgadinimą pasišalino iš įvykio vietos ir apie įvykį nepranešė policijai. Ištyrus byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, jog A. M. kaltė pasitraukus iš įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, yra įrodyta, o jo veiksmai kvalifikuoti pagal ATPK 130 str. 1 d.

Individualizuodamas pažeidėjui skiriamą nuobaudą, teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas, taip pat įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, A. M. padaryti administraciniai teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra itin šiurkštūs, nesukėlė didelės žalos. A. M. atsiprašė nukentėjusiosios, ji jam atleido, pretenzijų jokių nereiškia. Taigi A. M. sukeltas eismo įvykis, atsižvelgiant į padarinius iš esmės yra mažareikšmis, be to, eismo įvykis įvyko sodo keliuke, kur nevyksta intensyvus eismas, taigi eismo įvykis nebuvo itin pavojingas. Nors A. M. pasitraukė iš įvykio vietos, tačiau kviečiamas policijos atvyko ir netrukdė išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes, pripažino, kad apgadino elektros dėžutę. Atsižvelgiant į byloje nustatytą eismo įvykio situaciją, kilusius padarinius dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, pats eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį pagal ATPK 130 straipsnį paskirta nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga, proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui (kasacinė nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-8-2013). Pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas nuo 2017-01-01 įsigaliosiančiame Administracinių nusižengimų kodekse (ANK) už analogiško pobūdžio nusižengimus numatė kur kas švelnesnes nuobaudas – baudą nuo 600 iki 800 eurų ir neprivalomą skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 3 metų ((duomenys neskelbtini) str. 1 d., 7 d.). Nors A. M. anksčiau buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau ankstesni jo padaryti pažeidimai buvo kitokio pobūdžio, paskirtas baudas sumokėjo. A. M. savo kaltę dėl pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., pripažino, kritiškai vertino savo elgesį.

Atsižvelgdamas į visus išdėstytus motyvus, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai A. M. gali būti pasiekti už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje padarytą pažeidimą paskyrus minimalią baudą, o už pažeidimą numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, taikant ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, paskyrus sankcijoje numatytą minimalią baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vienerių metų terminui (ATPK 30² str.). Skirtos nuobaudos subendrintinos apėmimo būdu ir skirtina galutinė subendrinta nuobauda, neviršijanti sankcijoje už sunkesnį pažeidimą numatytą griežčiausią nuobaudą (ATPK 33 str.2 d.). Teismo vertimu paskirta nuobauda atitinka padarytų pažeidimų pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, dera su teisingumo principo reikalavimais ir yra pakankama, norint pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. M. pripažinti kaltu padarius pažeidimus numatytus ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirti:

pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį - 28 eurų dydžio baudą;

pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 868 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis ATPK 33 str. nuostatomis, paskirtas nuobaudas subendrinti, griežtesne apimant švelnesnę, ir A. M. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą 868 EUR dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti pradėta mokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, ROIK16061039729, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.