- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-02
- Bylos Nr.
- ATP-70-361/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00673-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
- Pažeidėjas
- A. M.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. 2016 m. rugpjūčio 31 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. rugpjūčio 24 d., apie 16.15 val., (duomenys neskelbtini), Derceklių k., Klaipėdos r., vairuodamas „NT valdos“ priklausantį automobilį „Volkswagen LT 35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus šoninio atstumo, kliudė elektros spintą ir ją apgadino, apie eismo įvykį nei policijai, nei nukentėjusiam asmeniui nepranešė, iš įvykio vietos nuvažiavo ir tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126 ir 222 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 9 d. nutarimu A. M. pripažino kaltu padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė administracines nuobaudas: pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 28 Eur baudą; pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 868 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Vadovavosi ATPK 33 straipsniu ir paskirtas nuobaudas subendrino, paskirdamas galutinę nuobaudą – 868 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.
Šalies argumentai
Apeliantas skundu prašo: skundžiamą nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti; arba šį nutarimą pakeisti ir nutraukti teiseną dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo; arba, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, netaikyti specialiosios teisės atėmimo nuobaudos arba sutrumpinti šios teisės atėmimo terminą iki 3 mėnesių. Argumentuoja, jog teismas tinkamai nenustatė, jog ginčo įvykis apskritai buvo ir dėl V. B. elektros dėžutės sugadinimo kaltas būtent apeliantas. Nenustatyti jokie apelianto vairuoto automobilio apgadinimai, o V. B., V. L., A. V. ir T. Š. parodymai to nepatvirtina. Be to, neaišku, kokia elektros dėžutės būklė buvo iki eismo įvykio. Apeliantas teismui parodė, jog smūgio nejuto, automobilis neapgadintas, o apie elektros dėžutės apgadinimą sužinojo po to. Nenustačius turto sugadinimo fakto, apeliantas nepagrįstai nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Visos abejonės turi būti vertinamos apelianto naudai, todėl bylos dalis dėl šio apeliantui inkriminuoto pažeidimo nutrauktina. Teismas nenustatė apelianto veiksmuose ir kito, ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto, pažeidimo sudėties, t. y. apelianto kaltės. Nurodo, jog apeliantas nevengė atsakomybės, atlygino žalą, atsiprašė nukentėjusiosios. Taigi, apeliantas veikė ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų esmės ir teisėtumo. Tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos apeliantas neturėjo ir tokių duomenų byloje nėra. Todėl byla dėl šio pažeidimo taip pat nutrauktina. Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimų apeliantas nepažeidė. Mano, jog šiuo atveju pareigos pranešti policijai apie įvykį neturėjo, įvykio vietoje buvo nukentėjusioji V. B., kuri paklaususi kas vairavo, o dėmesio iš apelianto dėl apgadinimo nesulaukė. Teismas netinkamai taikė ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies normą, teisingumo ir protingumo kriterijus bei nesirėmė naujausia praktika tokio pobūdžio bylose. Nors pripažinęs, jog apelianto pažeidimas mažareikšmis, teismas skyrė nuobaudą, kuri neatitinka padaryto pažeidimo ir apelianto asmenybės pavojingumo. Byloje nėra duomenų apie padarytos žalos dydį. Apeliantas netrukdė pareigūnams aiškintis įvykio aplinkybes, neneigė įvykio ir tai lengvina jo atsakomybę, be to, jis nėra baustas už panašius pažeidimus ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taigi jis geranoriškai bendradarbiavo su policija, atlygino žalą, atsiprašė nukentėjusiosios, mokosi. Mano, jog teismas, atsižvelgęs į tai, kad keisis teisinis tokių pažeidimų kvalifikavimas, galėjo neskirti specialiosios teisės vairuoti atėmimo nuobaudos.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba, atsiliepimu su skundu nesutinka. Skundžiamą nutarimą vertina kaip pagrįstą ir teisėtą. Apelianto kaltė įrodyta, jis padarė eismo įvykį nukentėjusiosios akivaizdoje. Teigia, jog išskirtinių aplinkybių dar labiau švelninti apeliantui skirtą nuobaudą, ATPK 30¹ straipsnio prasme, nėra.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris pakeitė iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) 5 straipsnio nuostatas, administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal ANK (5 straipsnio 2 dalis); administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK (5 straipsnio 3 dalis); kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK (5 straipsnio 4 dalis). Be to, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Švelnesnė administracinė atsakomybė, be kita ko, yra ir tada, kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis, specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu ATPK ir kt. (3 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju apeliantui inkriminuoti ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatyti pažeidimai, dėl kurių protokolas surašytas iki 2017 m. sausio 1 d. Tačiau už kiekvieną iš šių pažeidimų padarymą ANK numato švelnesnę administracinę atsakomybę, todėl remiantis pasikeitusiu teisiniu reguliavimu, apeliantui inkriminuotas pažeidimas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį perkvalifikuotinas į ANK 417 straipsnio 8 dalį, o pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – į ANK 426 straipsnio 1 dalį ir ši byla nagrinėtina taikant ANK teiseną.
Šalies argumentai
Apeliantas skundu ginčija kaltę dėl jam inkriminuotų teisės pažeidimų padarymo. Teigia, jog nenustačius turto sugadinimo fakto, jis nepagrįstai nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, o nesant jo veiksmuose tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nėra ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties, o jeigu ir būtų ar yra, tai skirta nuobauda yra per griežta. Argumentuoja, jog pažeidimą, jei toks buvo, padarė vykdydamas darbo funkcijas, jog nesiekė pasišalinti iš įvykio vietos, išvengti žalos atlyginimo, o padaryta turtinė žala yra atlyginta, nukentėjusiosios apeliantas atsiprašė bei geranoriškai bendradarbiavo su policija.
Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, jog teismas, pripažindamas apeliantą kaltu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime aiškiai ir nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Tokiu būdu, remdamasis nagrinėjamoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, apylinkės teismas padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, kuriomis abejoti aukštesnysis teismas neturi teisinio pagrindo.
Bylos duomenimis įrodyta, jog apeliantas pasitraukė iš eismo įvykio vietos, nors matydamas elektros dėžutę apgadintą, kaip vairuotojas, turėjo žinoti ir suprasti, jog apie įvykį privalo pranešti policijai ir likti įvykio vietoje iki atvyks pareigūnai bei užfiksuos eismo įvykį. Elgdamasis priešingai, apeliantas nepakankamai įvertino tokio savo elgesio pasekmes, o tai leidžia kritiškai vertinti skundo argumentus, jog jis ginčo situacijoje veikė ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų esmės ir teisėtumo.
Kita vertus, galima teigti, kad apeliantui vairuojant 3,5 t svorio transporto priemonę, važiuojant atbuline eiga tikslu apsisukti, šį manevrą atliekant pakankamai siaurame kelyje, ir tokiu būdu užkliuvus už V. B. priklausančios elektros dėžutės plono metalinio dangtelio apatinio krašto, jis galėjo ir nejusti stipraus kontakto. Tačiau kitos įvykio situacijos aplinkybės neleidžia abejoti tuo, jog apeliantas buvo išlipęs iš automobilio ir matė kliudytos dėžutės apgadinimą, bet padarytos žalos bei nukentėjusiosios elgesio įvykio vietoje dėl to nepagrįstai nesureikšmino. Remdamasis bylos duomenimis, taip pat protingumo principu, apygardos teismas daro išvadą, jog objektyviai elektros dėžutės vienos iš detalių (durelių dangtelio) apgadinimas neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, todėl priešingai nei teigia apeliantas, nėra pagrindo teigti, jog žala nepadaryta ar jos dydis neaiškus ir pan.
Apelianto noras perkelti pranešimo apie įvykį policijai, kuriame jis tiesiogiai dalyvavo, pareigą V. B., savaime nesudaro pagrindo jo pasitraukimą iš įvykio vietos vertinti kaip teisėtu ar atitinkančiu KET 9, 126 ir 222 punktuose numatytus reikalavimus.
Apeliantui inkriminuoti pažeidimai savo pobūdžiu nėra itin šiurkštūs ar pavojingi, nes nesukėlė didelės žalos, jis atsiprašė nukentėjusiosios, ji jam atleido ir pretenzijų nereiškia, jog kviečiamas į policiją apeliantas atvyko ir netrukdė išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes, pripažino, kad apgadino elektros dėžutę. Teismas visgi atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad jis, būdamas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, privalėjo (ir visada vairuodamas privalo) elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, o sąmoningai pasirinkęs priešingą teisei elgesį, pažeidė minėtas Kelių eismo taisyklių nuostatas, todėl yra baustinas įstatymo nustatyta tvarka.
Kiti apelianto argumentai dėl eismo įvykio fakto nebuvimo apskritai ar dėl įvykio metu padarytos turtinės žalos V. B. bei šios žalos dydį patvirtinančių faktinių duomenų byloje nebuvimo, apygardos teismo vertinami kaip deklaratyvūs teiginiai. Tokia apelianto gynybinė pozicija paremta vienpusišku, tik jam palankiu įvykio aplinkybių interpretavimu, o ne objektyviu visų įvykio aplinkybių matymu. Todėl, neatkartodamas pagrįstų apylinkės teismo motyvų ir išvadų dėl žalos padarymo fakto, teismas atmeta minėtus jo argumentus kaip faktiškai nepagrįstus.
Pažymėtina, kad tapataus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo atitikmens ANK nėra, tačiau yra ANK 417 straipsnio 8 dalis, numatanti administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. Įvertinus šių normų sankcijose įtvirtintų administracinių nuobaudų dydžius (ATPK 127 straipsnio 2 dalis užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių; ANK 417 straipsnio 8 dalis – įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų), apelianto veiksmai, skundžiamu apylinkės teismo nutarimu kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį perkvalifikuojami į ANK 417 straipsnio 8 dalį ir spręstinas nuobaudos už šio nusižengimo padarymą skyrimo klausimas.
Skirdamas administracinę nuobaudą pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, apygardos teismas vadovaujasi ANK 32 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 34 straipsnio 1 ir 2 dalimis, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą – įvykdytas nusižengimas, nesukėlęs jokių rimtesnių pasekmių, įvertina apelianto asmenybę – jauno amžiaus, nepatyręs vairuotojas, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra, todėl skiria jam ANK 417 straipsnio 8 dalyje nustatytos baudos vidurkį siekiančią, t. y. 11 Eur dydžio baudą. Skirti švelnesnės rūšies administracinę nuobaudą – įspėjimą, vertinamu atveju, teisinio pagrindo nėra.
Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šio straipsnio 7 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.
ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcija numatė baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. ANK 426 straipsnio 1 dalis (minėta, jog aukštesnysis teismas mano, jog padaryta žala neviršija 15 BBND) numato baudą nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų, galimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki trejų metų arba transporto priemonės konfiskavimą.
Taigi, ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje nelikus administracinio arešto, o galimos skirti baudos dydžio vidurkiui sumažėjus nuo 1 013 Eur iki 725 Eur, specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimui tapus galima, tačiau neprivaloma administracinio poveikio priemone, apelianto veika perkvalifikuojama pagal švelnesnę teisės normą, t. y. iš ATPK 130 straipsnio 1 dalies į ANK 426 straipsnio 1 dalį ir iš naujo spręstinas klausimas dėl administracinės nuobaudos jam skyrimo.
Atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamu nutarimu, taikius ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, apeliantui už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisės pažeidimo padarymą skirta minimali bauda, o teisė vairuoti transporto priemones atimta mažesniam nei ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam terminui, todėl neblogindamas apelianto teisinės padėties, vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 2 dalimi, įvertinęs apelianto padaryto nusižengimo pavojingumą, apelianto asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes, apygardos teismas apeliantui skiria minimalią, ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą, t. y. 600 Eur baudą.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, skundžiamas nutarimas keičiamas, pritaikant galiojančio ANK nuostatas. Apygardos teismas pažymi, jog tai nereiškia, kad apylinkės teismas bylą išnagrinėjo neteisingai, nes tuo metu teismas taikė galiojusio ATPK nuostatas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2 straipsniu, 3 straipsnio 2 dalimi, 5 straipsnio 3 dalimi, 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, ANK 652 straipsniu, 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. M. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutarimą pakeisti.
A. M. veiką, iš ATPK 127 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 8 dalį ir už šio administracinio nusižengimo padarymą jam paskirti 11 (vienuolikos) eurų baudą,
A. M. veiką, iš ATPK 130 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į ANK 426 straipsnio 1 dalį ir už šio administracinio nusižengimo padarymą jam paskirti 600 (šešių šimtų) eurų baudą,
vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirti A. M. galutinę administracinę nuobaudą – 600 (šešių šimtų) eurų baudą.
Nutartis neskundžiama.