Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio, Danutės Švitinienės ir Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. G. atstovo pagal įstatymą ir civilinio atsakovo apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo K. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį paskiriant jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo metu tęsti mokslus bei neatlygintinai per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, K. G. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės vykdymo metu iki 2020 m. liepos 31 d. kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti mokslą bei per 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Nuosprendžiu nukentėjusiojo K. L. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš kaltinamųjų A. R., K. G. bei K. T. nukentėjusiojo K. L. naudai solidariai priteista 1500 Eur žala. Tuo atveju, jeigu K. G. neturėtų pajamų ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą dalį, bet ne didesnę nei 500 Eur įpareigotas atlyginti kaltinamojo atstovas pagal įstatymą ir civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš kaltinamųjų A. R., K. G. bei K. T. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai solidariai priteista 97,31 Eur žala. Tuo atveju, jeigu K. G. neturėtų pajamų ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą dalį, bet ne didesnę nei 32,44 Eur, žalą įpareigoti atlyginti (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Kaltinamieji A. R., K. T. ir K. G. 2019 m. liepos 22 d. apie 21.12 val., (duomenys neskelbtini) kieme, būdami neblaivūs, veikdami bendrininkų grupe, A. R. kumščiu sudavus ne mažiau vieną kartą K. L. veido sritį, šiam nugriuvus, visi kaltinamieji bendrai sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 6 smūgius K. L. į įvairias kūno vietas, taip dėl nosies lūžio, odos nubrozdinimų kaktos srityje, kairiajame skruoste, dešiniajame žaste, kairiajame dilbyje, poodinių kraujosruvų dešinės akies apatiniame voke, kairės akies vokuose, kairio smilkinio srityje, dešiniajame skruoste, krūtinės ląstos srityje nesunkiai sutrikdė K. L. sveikatą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo K. G. įstatyminis atstovas ir civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai prašo panaikinti nuosprendį dalyje dėl priteistos 500 Eur neturtinės žalos nukentėjusiajam K. L. ir dėl 32,44 Eur turtinės žalos Panevėžio teritorinei ligonių kasai. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Apeliantas skunde teigia, kad iš nepilnamečio K. G. negali būti priteistas žalos atlyginimas solidariai su kitais kaltinamaisiais, nes kiti kaltinamieji A. R. ir K. T. yra pilnamečiai. Jie žinojo, kad K. G. yra nepilnametis ir jam (duomenys neskelbtini) suėjo (duomenys neskelbtini) metų, tačiau leido vartoti alkoholinius gėrimus ir įtraukė į nusikalstamą veiką. Apeliantas nurodo, kad K. G. nebuvo nusikalstamos veikos iniciatorius, jis auga be tėvų, yra labiau socialiai pažeidžiamas ir lengvai pasiduoda kitų įtakai. Vaikų globos namų rūpintinis K. G. jokių pajamų ar uždarbio negauna, yra išlaikomas valstybės, jam skiriamos vaiko globos išmokos. (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai lėšų nukentėjusiajam K. L. padarytos žalos atlyginimui bei Panevėžio teritorinių ligonių kasų pareikštam civiliniam ieškiniui lėšų neturi, todėl jiems atlyginant žalą nukentėtų kitų vaikų interesai.

2.2.Pasak apelianto, žinant kad (duomenys neskelbtini). buvo K. G. gimtadienis, jam buvo primintos vaikų globos namų taisyklės ir pabrėžta, kad iki 23 val. jis privalo grįžti į vaikų globos namus, rūpintinis pažadėjo ilgai nebūti, kadangi šeimynoje buvo nupirktos vaišės jo gimtadienio pažymėjimui.

2.3.Nuteistieji A. R. ir K. T. iš ankstesnių įvykių žinojo, kokios yra vaikų globos namų taisyklės, kad visi globotiniai privalo jų laikytis. Apeliantas nurodo, kad vadovaujantis Civilinio kodekso ( toliau -CK ) 6.276 straipsnio 2 dalimi, įstatyminis atstovas atsako tik tada, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės. (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai tinkamai atliko savo pareigą ir žala atsirado ne dėl įstatyminio atstovo kaltės.

3. Prokuroras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo nuosprendį palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

4. Nuteistasis K. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo nuosprendį pakeisti ir nukentėjusiajam K. L. ir Panevėžio teritorinei ligonių kasai padarytą žalą priteisti nuo 2020 m. liepos 22 d., t.y. nuo tada, kai jam sueis 18 metų.

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šioje byloje apeliaciniu skundu kaltinamojo įstatyminis atstovas ir civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria iš K. G. solidariai su kitais kaltinamaisiais nukentėjusiajam priteista 1500 Eur neturtinė žala, jos dalį t.y. 500 Eur, įpareigojant atlyginti civilinį atsakovą tuo atveju, jei K. G. neturės pajamų ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti. Analogiškai ginčijama ir civiliniam ieškovui Panevėžio teritorinei ligonių kasai priteista 97,31 Eur žala, įpareigojant civilinį atsakovą tuo atveju, jei K. G. neturės pajamų ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti, atlyginti 32,44 Eur dalį turtinės žalos. Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, išdėsto motyvuotas išvadas dėl šio apeliacinio skundo esmės.

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, kuri atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK 3.241 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad globos ir rūpybos institucijos yra savivaldybių institucijos, kuriuos prižiūri ar kontroliuoja globėjų ar rūpintinių veiklą. CK 3.273 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vaiko globėjas (rūpintojas) už vaiko padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.276 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Antrojoje straipsnio dalyje aptariamoje CK normoje numatyta subsidiarinė nepilnamečio tėvų, rūpintojo ar institucijos, kurios priežiūroje žalos padarymo metu buvo nepilnametis, atsakomybė. Pagal šios normos nuostatas tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės; tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų žalos padarymo metu buvo prižiūrimas mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos.

8. Nuteistojo K. G. atstovas pagal įstatymą ir civilinis atsakovas nesutinka dėl žalos priteisimo iš K. G. solidariai su kitais nuteistaisiais, nes jis vienintelis buvo nepilnametis, kiti nuteistieji buvo pilnamečiai, skunde teigia kad pastarieji žinojo, jog K. G. yra nepilnametis ir jį įtraukė į nusikalstamą veiką. Apeliantas pažymi, kad K. G. yra (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų rūpintinis, nusikaltimą padarė būdamas nepilnamečiu, jis neturi savo pajamų, o jo padarytą žalą atlyginti civilinis atsakovas neturi galimybės nes neturi tam skirtų lėšų. Nurodo, kad kaip įstatyminis K. G. atstovas tinkamai vykdė savo pareigas rūpintinio atžvilgiu, jį įspėjo dėl vaikų globos namų taisyklių laikymosi ir grįžimo laiku į globos įstaigą iki 23 val., todėl žala padaryta ne dėl įstaigos kaltės.

9. Pagal baudžiamosios bylos duomenis ir Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus informaciją apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, K. G. atžvilgiu tėvų valdžia neterminuotai apribota (duomenys neskelbtini) Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų sprendimais. K. G. K. rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu nustatyta laikinoji vaiko globa institucijoje- (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose ( t. 2, b.l.175-177). Nusikalstamos veikos padarymo metu K. G. buvo (duomenys neskelbtini) metų. Tuo laikotarpiu jis buvo prižiūrimas ir juo rūpinamasis (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose. Ikiteisminio tyrimo pareigūno (duomenys neskelbtini) nutarimu atstovui pagal įstatymą R. U. leista dalyvauti procese ( t.2; b.l.173). Pirmos instancijos teismo 2020 m. sausio 29 d. protokoline nutartimi (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai pripažinti civiliniu atsakovu ( 3 t. b.l.44).

10. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė išvadą, kad įstatyminis K. G. atstovas (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai neįrodė, kad žala nukentėjusiajam atsirado ne dėl jo rūpintinio kaltės, o taip pat nėra jokių įstatyminio atstovo deliktinę atsakomybę šalinančių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą kad jis tinkamai vykdė savo pareigą numatytą CK 3.273 straipsnyje kontroliuoti ir prižiūrėti nepilnamečio elgesį. Šią teismo išvadą nuteistojo K. G. įstatyminis atstovas ginčija.

11. Dar kartą įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad aptariama pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta. Nors įstatyminis atstovas skunde tvirtino, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės, nurodė, kad tinkamai atliko pareigą prižiūrėti nepilnamečio rūpintinio elgesį, jį įspėjo apie vaikų globos namų taisykles ir pareigą laiku grįžti į globos įstaigą, o už jo įtraukimą į nusikalstamą veiką bei leidimą vartoti alkoholį turi atsakyti pilnamečiai asmenys kartu buvę kiti nuteistieji K. T. ir A. R., tačiau apeliantas nei ikiteisminio tyrimo metu nei teisminio bylos nagrinėjimo metu savo tinkamam globėjo ir rūpintojo pareigų vykdymui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių teiginius, kad buvo imtasi visų priemonių tinkamai prižiūrėti ir auklėti nepilnametį K. G..

12. Iš K. G. parodymų teismo posėdžio metu matyti, jog (duomenys neskelbtini) jis šventė savo gimtadienį, jį šventė visur ir neprisimena tiksliai net kur, to šventimo metu buvo vartojamas alkoholis, rūkoma, nuteistasis dėl apsvaigimo beveik nepamena nei kur buvo, nei kodėl spyrė nukentėjusiajam K. L., pripažino, kad jo veiksmams įtakos turėjo išgertas alkoholis, nes jautėsi gerai apsvaigęs. ( 3 t., b.l. 48). Kaltinamasis A. R. parodė, kad šventė K. G. gimtadienį, kai baigėsi gėrimas išėjo į miestą paslampinėti, su tikslu rasti dar išgerti <....>Spyrė nukentėjusiajam į nugaros sritį, tuomet kiti kaltinamieji prisijungė prie jo mušimo. Jis taip pat nurodė, kad žinojo jog K. yra iš globos namų, bet nežinojo kad yra nepilnametis. Kaltinamasis K. T. parodė, kad (duomenys neskelbtini) šventė K. gimtadienį, vartojo alkoholį, jis žinojo kad K. G. yra nepilnametis ir jam tą dieną suėjo (duomenys neskelbtini) m. ( t.3, b.l.49).

13. Apeliacines instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai, būdami nuteistojo K. G. įstatyminiu atstovu netinkamai vykdė savo kaip rūpintojo pareigą numatytą CK 3.271 straipsnio 3, 7, 8 punktuose auklėti vaiką, rūpintis vaiko laisvalaikiu, rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje, t.y. neužtikrino, kad jų rūpintinis nevartotų alkoholio, nerūkytų, atsakingai ir socialiai elgtųsi viešose vietose, gerbtų kitus piliečius, o tuo pačiu ir laikytųsi globos namų taisyklių. Nors apeliantas teigia, kad K. G. į nusikalstamą veiką buvo įtrauktas kitų bendrininkų, kurie veikos padarymo metu buvo pilnamečiai ir būtent pastarieji K. G. leido vartoti alkoholį, tačiau toks apeliacinio skundo argumentas nelaikytinas pagrįstu. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad užtikrinti jog rūpintinis laikytųsi įstatymų yra jo, kaip įstatyminio atstovo pareiga, o tai kad K. G. vartojo alkoholinius gėrimus ar kitas svaigiąsias medžiagas niekaip nesusiję su kitų pilnamečių asmenų leidimu ar neleidimu jam tą daryti. Kita vertus nuteistieji A. R. ir K. T. nebuvo kaltinami, kad būdami pilnamečiais asmenimis įtraukė nepilnametį į nusikalstamą veiką, baudžiamojoje byloje taip pat nėra duomenų, kad minėti asmenys būtų bausti administracine tvarka už alkoholinių gėrimų nupirkimą ar kitokį perdavimą jaunesniems nei 20 metų asmenims, todėl toks apeliacinio skundo argumentas iš viso atmestinas kaip nelogiškas ir prieštaraujantis bylos esmei. Kadangi žala nukentėjusiajam K. L. padaryta bendrais visų kaltinamųjų veiksmais, t.y. A. R. kumščiu sudavus į veido sritį, o po to visiems bendrai rankomis ir kojomis sudavus ne mažiau 6 smūgių nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, todėl teismas pagristai žalos atlyginimą priteisė solidariai iš visų kaltinamųjų, nes pasekmės t.y. nosies lūžis, odos nubrozdinimai kaktos srityje, kairiajame skruoste, dešiniajame žaste, kairiajame dilbyje, poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, kairės akies vokuose, kairio smilkinio srityje, dešiniajame skruoste, krūtinės ląstos srityje atsirado kaip visų kaltinamųjų bendrų veiksmų rezultatas.

14. Iš sisteminės žalos atlyginimo klausimus reglamentuojančių CK normų analizės ( CK 3.273 straipsnis, CK 6.276 straipsnis) matyti, kad jau pats nepilnamečio padarytos žalos faktas suponuoja vienintelę prielaidą, kad tėvai, rūpintojai ar institucija, kurios priežiūroje žalos padarymo metu buvo nepilnametis, yra kalti dėl nepilnamečio padaryto teisės pažeidimo, sukėlusio žalą, jeigu jie neįrodo, kad žala padaryta ne dėl jų kaltės. Taigi įrodyti kad yra nekalti dėl nukentėjusiajam K. L. jų rūpintinio K. G. veiksmais padarytos žalos turi (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai, o tokių įrodymų kaip jau aptarta, byloje nėra. Nors apeliantas skunde teigia, kad nepilnametis K. G. augo be tėvų priežiūros ir dėmesio, yra labiau socialiai pažeidžiamas nei kiti tokio amžiaus vaikai, jis lengvai pasiduoda kitų įtakai, o įvykio dieną jam buvo primintos vaikų globos namų taisyklės, tačiau tokie argumentai niekaip nepašalina institucijos, kaip subsidiaraus atsakovo, kuris turės pareigą atlyginti žalą tik tuomet, jei jos negalės atlyginti K. G., materialinės atsakomybės už rūpintinio veiksmais padarytą žalą. Byloje nustatyta, kad K. G. gyveno globos namuose ir iš jų išėjo nusikaltimo padarymo dieną, o būdamas šių namų rūpintiniu padarė nusikalstamą veiką, kurios metu atsirado žala nukentėjusiajam. Teismų praktikoje laikomasi priešingos nuostatos- visa tai kuomet nepilnamečiai asmenys padaro nusikalstamus veiksmus kaip tik liudija apie įstatyminių atstovų t.y. jų tėvų, o šiuo atveju institucijos darbuotojų aplaidumą auklėjant nepilnametį ir rūpinantis jo priežiūra.

15. Kadangi nusikaltimo metu K. G. buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi minėtomis CK 276 straipsnio nuostatomis dėl globos įstaigos atsakomybės už nepilnamečio nuo 14 metų padarytą žalą. Nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmos instancijos teismo posėdyje (duomenys neskelbtini) namų atstovas dalyvavo. Nors byla buvo išnagrinėta PBK 290 straipsnyje numatyta sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka, tačiau K. G. įstatyminis atstovas pasinaudojo teise pasisakyti baigiamojoje kalbose, prašė teismo įvertinti, kad K. G. neturi lėšų, o vaikų globos namų biudžetas formuojamas nenumatant baudų mokėjimo, galimybė mokėti priteistas sumas būtų tik iš vaikų gaunamų išmokų. Iš to, kas aptarta, apygardos teismas sprendžia, jog (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai, kurie žalos padarymo metu buvo K. G. įstatyminis atstovas neįrodė, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės (CK 6.276 straipsnio 2 dalis).

16. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas detaliai aptarė kiekvieną iš šių kriterijų ir didžiausią dėmesį skyrė K. L. padarytų sužalojimų pobūdžiui ir jam padarytos žalos pasekmėms. Įvertinus šios bylos aplinkybes ir atsižvelgiant į konkrečius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, keisti nuosprendžio dalį dėl priteisto neturtinės žalos dydžio, kolegijos vertinimu, taip pat nėra pagrindo, nes sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio teismas pagrįstai atsižvelgė būtent į neturtinės žalos pasekmes.

17. Kitu apeliacinio skundo argumentu prašoma žalos ieškojimą iš K. G. pradėti vykdyti nuo jo pilnametystės. BPK 336 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pirmos instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos ir jokių išimčių atidėti nuosprendžio vykdymą dėl žalos atlyginimo tiek iš nuteistojo tiek iš subsidiaraus civilinio atsakovo nėra numatyta. Tačiau baudžiamojoje byloje teismo nuosprendžiu priteistų sumų išieškojimas jei civilinis atsakovas jų neatlygina geranoriškai yra vykdomas pagal Civilinio proceso kodekso normas, todėl vykdymo procese tiek išieškotojas tiek ir skolininkas gali susitarti dėl kitokio išieškojimo laiko bei būdo.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė nusikaltimu nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, jo išieškojimo būdą ir nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos tokios kategorijos bylose, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nustatytas bylos aplinkybes ir civilinių ieškinių klausimą išsprendė tinkamai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo K. G. įstatyminio atstovo (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų skundą atmesti.