Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorams Irenai Pšalgauskienei (2020 m. sausio 29 d. teisiamajame posėdyje), Gediminui Stočkui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nesusituokęs, (duomenys neskelbtini) mokinys, gyvenantis (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), teistas Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 6 mėn., įpareigojant nuteistąjį bausmės atlikimo metu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir tęsti mokslą; laisvės apribojimo bausmę vykdo nuo 2020 m. sausio 31 d.,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje;

K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nesusituokęs, (duomenys neskelbtini) mokinys, mokosi (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1 d., 5 dalies 1 punktą, laisvės apribojimu 1 m. 3 mėn., teistumas neišnykęs; 2) Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendį pagal BK 286 straipsnį, 259 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, bausmes subendrinus BK 63 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 1 punkto pagrindais, laisvės apribojimu 1 m. 9 mėn., įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu: a) tęsti mokslą, dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje; b) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi; c) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; d) per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam R. S. 400 Eur dydžio turtinę žalą; laisvės apribojimo bausmę vykdo nuo 2020 m. sausio 7 d., teistumai neišnykę,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje;

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nesusituokęs, nedirbantis, nurodo, jog dirba atsitiktinius darbus, gyvena (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas pagal Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nuosprendį yra išnykęs),

kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis BK 140 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje bei 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.

Teismas, skirdamas kaltinamiesiems A. R., K. T. ir K. G. bausmes, atsižvelgia į jų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas vienas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), pasikėsinta į kito asmens fizinę sveikatą, smurtauta prieš asmenį svetimoje aplinkoje, dėl kaltinamojo A. R. veiksmų nukentėjusiajam lūžo nosis, visi kaltinamieji sudavė ir įspyrė ne mažiau 7 smūgių nukentėjusiajam. Taip pat teismas atsižvelgia ir į kaltinamųjų asmenybes: K. T. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas vieną kartą, po nusikalstamos veikos padarymo padarė naują tyčinę veiką, už kurią jis buvo nuteistas 2019 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu (2 t. 143-159 b. l., teismų informacinė sistema LITEKO), jis yra baustas administracine tvarka (2 t. 129-140 b. l.), trys atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tačiau jis nebuvo šios nusikalstamos veikos iniciatorius, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, mokosi. Kaltinamasis A. R. nors galiojančių teistumų neturi, tačiau jau kartą jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl smurto (pagal BK 180 straipsnį) (2 t. 101-104 b. l., 111-114 b. l.), baustas administracine tvarka (2 t. 87-93 b. l.), yra nedirbantis, buvo šios veikos iniciatorius, yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kaltinamasis K. G. nusikalto būdamas nepilnamečiu, jo tėvui G. G. nuo 2017 m. spalio 13 d., motinai R. P. - nuo 2019 m. gegužės 31 d., teismo sprendimais yra neterminuotai apribota tėvų valdžia, vaikas gyvena (duomenys neskelbtini), jam yra diagnozuotas neįgalumas (2 t. 175-177 b. l.), iki šios veikos padarymo nebuvo teistas (2019 m. gruodžio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (teismų informacinė sistema LITEKO), yra atsakomybę dvi sunkinančios aplinkybės, tačiau jis mokosi, teigia, jog išvadas padarė, duomenų, jog paskutiniu metu būtų pažeidęs įstatymų reikalavimus, nėra. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, tikslinga kaltinamiesiems skirti laisvės apribojimo bausmes, bausmių dydžius nustatyti sankcijos vidurkio ribose, atsižvelgiant į jau išvardintas aplinkybes, kaltinamųjų veiksmų pavojingumo laipsnį, vaidmenį. Kaltinamajam K. G. skirta dalinio sudėjimo būdu bendrinama su Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmu 2019 m. gruodžio 12 d. baudžiamuoju įsakymu skirtos bausmės dalimi (BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalys), pridedant bausmės dalį atsižvelgiama į tai, jog jis taip pat buvo teisiamas už apysunkį nusikaltimą. Taip pat nustatyta, jog ir kaltinamojo K. T. atžvilgiu 2019 m. gruodžio 21 d. priimtas kaltinamasis nuosprendis, jis yra įsiteisėjęs ir vykdomas, tačiau šio kaltinamojo atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis yra priimtas ir 2020 m. kovo 3 d. (teismų informacinė sistema LITEKO), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. gruodžio 21 d. teismo nuosprendžiu skirta bausme, šis 2020 m. kovo 3 d. procesinis sprendimas nėra įsiteisėjęs, naujai paskirta bausmė K. T. nei su 2019 m. gruodžio 21 d. teismo nuosprendžiu, nei su 2020 m. kovo 3 d. teismo nuosprendžiu skirta bausme nėra bendrinamas. Šios bausmės bus subendrintos įsiteisėjus abiem teismo sprendimams (2020 m. kovo 9 d. ir 2020 m. kovo 3 d.). Į kaltinamiesiems skirtas bausmes yra įskaitomas laikinas sulaikymas ikiteisminio tyrimo metu (BPK 66 straipsnis), į K. G. skirtos bausmės laiką yra įskaitomas bausmės laikas, atliktas pagal 2019 m. gruodžio 12 d. baudžiamąjį įsakymą (BK 63 straipsnio 9 dalis).

Nukentėjusysis K. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t. 36 b. l.). Ieškinyje nurodė, jog dėl kaltinamųjų veiksmų patyrė fizinį skausmą, fizinės prievartos metu ir po jos skaudėjo traumų vietas, jam labai skaudėjo nosį, buvo sunku kvėpuoti. Po sumušimo buvo subjaurotas jo kūnas (buvo akivaizdžiai matomos mušimo žymės, ypatingai veide), turėjo vartoti vaistus, buvo gydomas. Dėl patirto sumušimo kankino dvasiniai išgyvenimai, naktimis neramiai miegojo. Teismo posėdyje nukentėjusysis K. L. ieškinį palaikė, papildomai nurodė, jog diskomfortą dėl subjauroto kūno, pasekmių juto apie 2 mėnesius, apie vieną mėnesį nebuvo darbingas. Remiantis CK 6.245 straipsniu, 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti žalą, o kita šalis privalo atlyginti padarytą žalą, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti. Nustačius, kad kaltinamieji A. R., K. T. ir K. G. neteisėtais veiksmais padarė žalą nukentėjusiajam K. L., smurtiniais veiksmais sukėlė fizinį skausmą, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, šis turi teisę reikalauti žalos atlyginimo (CK 6.247 straipsnis). Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teismo nustatyta, jog prieš nukentėjusįjį buvo padarytas smurtinis nusikaltimas, smurtas buvo gan intensyvus, smurtauta buvo ir į veidą (matomos kraujosruvos, lūžusi nosis), nukentėjusysis K. L., patyrė neturtinę žalą. Todėl teismas pripažįsta, jog reikalavimas dėl neturtinės žalos yra pagrįstas, jis yra tenkinamas, tačiau įvertinus tai, jog pasekmės nebuvo ilgalaikės (nepatogumus patyrė apie 2 mėnesius, dirbti negalėjo apie 1 mėnesį), turtinės žalos, išskyrus hipotetinę žalą dėl nedarbingumo, iš esmės kaltinamasis nepatyrė, teismas neturtinės žalos dydį mažina iki 1500 Eur ir ją iš kaltinamųjų šią sumą priteisia solidariai (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Kadangi kaltinamasis K. G. yra nepilnametis, nustatoma, jog tuo atveju, jeigu jis neturės pajamų ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą dalį, bet ne didesnę nei trečdalį sumos (500 Eur), turi atlyginti kaltinamojo atstovas pagal įstatymą ir kaltinamojo rūpintojas (duomenys neskelbtini) (CK 6.276 straipsnio 2 dalis). Nors civilinio atsakovo atstovas V. K. prašo šią sumą priteisti tik iš kaltinamųjų, įtraukusių nepilnametį į girtavimą, nusikalstamą veiką, tai, atsižvelgus į tai, jog nepilnametis kaltinamasis K. G. buvo jų priežiūroje, jie yra įpareigoti kontroliuoti ir prižiūrėti nepilnamečio elgesį (CK 3.273 straipsnis), nelaikoma deliktinę atsakomybę šalinančia aplinkybe. Civilinio atsakovo atstovo nurodyta aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) neskiria papildomų lėšų rūpintinių žalai atlyginti, nėra pagrindas atleisti civilinį atsakovą nuo civilinės atsakomybės. Civiliniam atsakovui išaiškinama, jog pareiga atlyginti kaltinamojo K. G. žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti (CK 6.276 straipsnio 3 dalis).

Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė kaltinamiesiems 97,31 Eur dydžio civilinį ieškinį (1 t. 148-150, 151-152 b. l.). Ieškinyje nurodė, jog ieškinį sudaro dėl nukentėjusiojo K. L. gydymo 2019 m. liepos 22 d. patirtos išlaidos (VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje Priėmimo – skubiosios pagalbos skyriuje suteikta ortopedo traumatologo konsultacija, neurologo konsultacija, atlikta kompiuterinė tomografija), jos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF). Ieškinys tenkinamas visiškai. Remiantis CK 6.280 straipsnio 1 dalimis, 6.283 straipsnio 1 dalimi, jeigu fizinis asmuo sužalotas, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirto nuostolius, o atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Nustačius, jog dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų nukentėjusiojo K. L. gydymui buvo išleista 97,31 Eur, ši suma buvo apmokėta iš PSDF, kaltinamieji A. R., K. G. ir K. T. solidariai, K. G. atstovas pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) – subsidiariai, bet ne daugiau nei kaltinamajam K. G. tenkanti dalis (32,44 Eur), privalo atlyginti padarytą žalą, žala, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 30 straipsnio 1 punkto, 31 straipsnio 1 punkto nuostatas, PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, iš kaltinamųjų A. R., K. G. ir K. T. priteisiama šiai institucijai.

Kaltinamasis A. R. buvo kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį tuo, jog jis tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, tai yra 2019 m. liepos 22 d. apie 21.12 val., (duomenys neskelbtini) kieme, būdamas neblaivus, iš gulinčio ant žemės K. L. atvirai pagrobė šiam priklausančius 60 Eur vertės mobilųjį telefoną „Nokia“ su 2 SIM kortelėmis bei 15 Eur vertės ausinukus. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį veika kvalifikuojama, kuomet vagystė yra padaroma atvirai. Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso (Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartis byloje 2K-91/2013). Šioje byloje teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis A. R. kaltę atvirai pagrobęs K. L. priklausantį turtą teisiamajame posėdyje neigė, parodė, jog K. L. mobilaus telefono apskritai nevogė, šį, bėgdamas iš kiemo, numetė į kieme buvusius krūmus, o ausines nuėmė nuo K. L. kaklo ne iškart po K. L. sužalojimo, bet po to, kai į kiemą grįžo kartu su K. T.. Ar kas matė, kai jis numetė telefoną į krūmus ar paėmė ausines, jis nematė. Nurodė, jog pirmą kartą bėgdamas iš kiemo girdėjo šaukiančią N. P., bet ar ši matė, kai numetė telefoną, negali pasakyti. Nei vienas iš kitų kaltinamųjų, nei K. T., nei K. G., neparodė, jog matė, kad A. R. nuo K. L. kaklo nutraukė ausines, nematė, kaip iš kišenės traukė mobilųjį K. L. telefoną. Teisiamajame posėdyje buvo kaip liudytojai apklausti N. P., A. B., tačiau nei vienas iš jų teisme nepatvirtino, jog matė, kaip A. R. atvirai grobia K. L. mobilųjį telefoną ir ausines. N. P. parodė, jog ji tą dieną ji kartu su A. B. ir K. L. namuose vartojo alkoholį, pamena, jog buvo atėjęs A. R. („Pabaisinas“), kitų kaltinamųjų ji neprisiminė, po to A. R. išėjo ir kas toliau buvo, ji dėl girtumo nepamena, ką ikiteisminio tyrimo metu pasakojo tyrėjai, nežino, tačiau galėjo bet ką pasakyti, ką norėjo tyrėja girdėti. A. B. taip pat patvirtino, jog tą vakarą su nukentėjusiuoju vartojo alkoholinius gėrimus, pas juos buvo atėję kaltinamieji, pasikvietė į kiemą K. L., tačiau kas vyko kieme, jis nematė, į kiemą išėjo tik po to, kai gatvėje pradėjo šaukti kaimynė, o išėjęs nematė, kad kas muštų K. L., kuris tuo metu jau gulėjo ant žemės, taip pat nematė, kad A. R. nuo K. L. kaklo nuiminėtų ausines ar iš kišenės trauktų mobilųjį telefoną. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu apklausti N. P. ir A. B. teigė, jog matė, kaip iš nukentėjusiojo kišenės A. R. ištraukė mobilųjį telefoną, nuo kaklo nuėmė ausines (1 t. 39-40, 50-51 b. l.), tačiau ikiteisminio tyrimo metu abu šie liudytojai buvo apklausti įvykio dieną, tai yra 2019 m. liepos 22 d., nuo 22.30 val. iki 24.00 val., jiems abiem tą vakarą buvo nustatyti girtumai (N. P. 21.34 val. nustatytas 1,32 promilės girtumas, A. B. – 21.36 val. 1,01 promilės (2 t. 94-96 b. l.)), jie iki apklausos išsiblaivyti negalėjo, be to, susipažinus su ikiteisminio tyrimo metu su šių liudytojų nurodytomis aplinkybėmis, kelia abejones, ar šie liudytojų parodymai yra užfiksuoti pagal jų žodžius (naudojama teisinė terminologija, aprašant kaltinamųjų požymius, labai smulkiai nurodoma kaltinamųjų apranga, ūgis, amžius ir panašiai, nors apklausus šiuos liudytojus teisiamajame posėdyje, akivaizdu, jog tokią terminologiją liudytojai nenaudoja, tokias detales, apie kurias kalbėjo ikiteisminio tyrimo metu, būdami apsvaigę nuo alkoholio, vargiai galėjo apibūdinti). Be visa to, liudytojų nurodomos faktinės aplinkybės, pavyzdžiui, dėl mobilaus telefono pagrobimo, neatitinka vėlesnių faktinių aplinkybių (nukentėjusiojo mobilusis telefonas, kurį neva paėmė A. R., pas jį sulaikymo metu nebuvo rastas, rastos tik ausinės, nukentėjusiojo mobilųjį telefoną ikiteisminio tyrimo pareigūnui po 2 dienų grąžino N. P. (2 t. 43-44, 70-71 b. l.), nors įvykio vietoje buvusi policijos pareigūnė A. S. teisiamajame posėdyje teigė, kad telefonas buvo išimtas iš A. R.. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos akistatos tarp A. R. ir N. P. (2 t. 11-12 b. l.), tarp A. R. ir A. B. (2 t. 18-19 b. l.), tačiau akistatos metu N. P., skirtingai nei apklausos metu, nurodė, jog nematė, kad A. R. būtų nuėmęs ausines, ištraukęs telefoną, A. B., nors ir teigė, kad matė nuimamas ausines ir ištraukiamą telefoną, neatmetama, jog jis tik patvirtino liudytojo apklausos metu užrašytus parodymus, teismo posėdyje nebepamena nei ką sakė, nei kas buvo tą dieną, nors nuo įvykių praėjo tik šiek tiek daugiau nei pusę metų, tai yra ne tiek jau ir daug, kad tokias detales pamirštum. Visi šie nesutapimai, procesiniai pažeidimai dėl girtų asmenų apklausos kelia pagrįstas abejones, kad A. R. mobilųjį telefoną ir ausines pavogė atvirai, jį pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už atvirą vagystę nebūtų teisinga. Byloje pakanka duomenų, jog bent ausines A. R. nuo nukentėjusiojo kaklo pavogė (mobilųjį telefoną, pasak A. R., jis numetė į šalia buvusius krūmus (telefonas pas jį sulaikymo metu nebuvo rastas), kas nesudarytų svetimo turto užvaldymo požymių), tačiau atsižvelgus į tai, jog baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnį atsiranda tik nuo 150 Eur (BK 190 straipsnio 1 dalies išaiškinimas), šių abejų daiktų vertė yra 75 Eur, teismas nesvarsto veikos perkvalifikavimo iš BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 4 dalį ir A. R. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl atviro svetimo turto užvaldymo išteisina, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303 straipsniai, teismas

nusprendžia:

Kaltinamąjį A. R., kurio nusikalstamos veikos kvalifikuotos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir BK 140 straipsnio 1 dalį, pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 m. 3 mėn. (vienerių metų trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmę), įpareigojant kaltinamąjį per 1 mėn. (vieną mėnesį) nuo bausmės vykdymo pradžios pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neatlygintinai per 6 mėn. (šešis mėnesius) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 90 val. (devyniasdešimt valandų) sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. liepos 22 d. iki 2019 m. liepos 23 d. (vieną parą), ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamąjį A. R. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių.

Iki bausmės vykdymo pradžios A. R. palikti paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.

Kaltinamąjį K. T. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį bei paskirti jam 1 m. (vienerių metų) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo metu tęsti mokslus bei neatlygintinai per 6 mėn. (šešis mėnesius) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 60 val. (šešiasdešimt valandų) sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. liepos 22 d. iki 2019 m. liepos 23 d. (vieną parą), ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Iki bausmės vykdymo pradžios K. T. palikti paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.

Kaltinamąjį K. G. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį bei paskirti jam 9 mėn. (devynių mėnesių) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo metu tęsti mokslus bei neatlygintinai per 6 mėn. (šešis mėnesius) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 40 val. (keturiasdešimt valandų) sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, K. G. paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirti kaltinamajam K. G. galutinę 1 m. (vienerių metų) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo metu iki 2020 m. liepos 31 d. kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti mokslą bei per 6 mėn. (šešis mėnesius) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 40 val. (keturiasdešimt valandų) sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. liepos 22 d. iki 2019 m. liepos 23 d. (vieną parą), ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, ir laisvės apribojimo bausmę, atliktą pagal Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. baudžiamąjį įsakymą.

Iki bausmės vykdymo pradžios K. G. palikti paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.

Išaiškinti kaltinamiesiems A. R., K. T. ir K. G., jog jie laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip juos vykdo.

Civilinį ieškinį, pareikštą nukentėjusiojo K. L., tenkinti iš dalies ir iš kaltinamųjų A. R., K. G. bei K. T. nukentėjusiojo K. L. naudai solidariai priteisti 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) žalos atlyginimo. Nustatyti, jog tuo atveju, jeigu K. G. neturės pajamų ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą dalį, bet ne didesnę nei 500 Eur (penkis šimtus eurų), turi atlyginti kaltinamojo atstovas pagal įstatymą ir kaltinamojo rūpintojas (duomenys neskelbtini).

Civilinį ieškinį, pareikštą Panevėžio teritorinės ligonių kasos, tenkinti visiškai ir iš kaltinamųjų A. R., K. G. bei K. T. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, biudžetinės įstaigos kodas 191351679, a. s. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, naudai solidariai priteisti 97,31 Eur (devyniasdešimt septynis eurus 31 ct) žalos atlyginimo. Nustatyti, jog tuo atveju, jeigu K. G. neturės pajamų ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą dalį, bet ne didesnę nei 32,44 Eur (trisdešimt du eurus 44 ct), turi atlyginti kaltinamojo atstovas pagal įstatymą ir kaltinamojo rūpintojas (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus