Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Leonarda Gurevičienė, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. P. atstovo advokato Remigijaus Rinkevičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria teismas, netenkino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. P. atstovo advokato Remigijaus Rinkevičiaus skundo ir paliko galioti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2013-10-17 nutarimą Nr. A11-37624-(1.1.47-T1), kuriuo S. P. už Lietuvos Respublikos ATPK 158 str. 1 d. numatytą pažeidimą paskirta 500 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. A10-46849 už tai, kad ji 2013-06-12 apie 20.00 val., būdama svečių namų „Central Avenue Hotel“ direktore, naudojo gyvenamąsias patalpas Gedimino pr. 54a-1, Vilniuje, ne pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, t.y. naudojo gyvenamosios paskirties patalpas komercinei (svečių namų) veiklai. Tokiais veiksmais ji padarė LR ATPK 158 str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisijos 2013-10-17 nutarimu Nr. A11-37624-(1.1.47-T1) už LR ATPK 158 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymą S. P. paskirta 500 Lt dydžio bauda.

Šį nutarimą S. P. atstovas advokatas Remigijus Rinkevičius apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2013-10-17 nutarimą Nr. A11-37624-(1.1.47-T1). Skunde nurodė, jog nutarimas yra priimtas nepagrįstai, netinkamai įvertinus byloje esančias aplinkybes, neišnagrinėjus ir neatlikus teisės aktų analizės, nesurinkus konkrečių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjos kaltę. Administracinė komisija skundžiamą sprendimą iš esmės motyvavo nurodydama, kad byloje yra pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialistų F. P. ir M. U. tarnybiniai pranešimai, jog 2013-04-25 buvo užfiksuota, kad patalpos, esančios Gedimino pr. 54A-1, Vilniuje yra naudojamos ne pagal tikslinę paskirtį, dėl tos priežasties, kad gyvenamųjų patalpų naudotoja ir svečių namų „Central Avenue Hotel“ direktorė S. P. kviečiama neatvyko į Vilniaus miesto savivaldybę ATP protokolui surašyti, 2013-06-13 apie 10.00 val. abu minėti pareigūnai nuvyko į minėtas patalpas. Skundžiamame nutarime yra nurodoma, kad Komisija raštu kreipėsi į VMI su prašymu pateikti informaciją apie tai, ar VMI prieš išduodama verslo liudijimą verstis konkrečia ūkine veiklos rūšimi konkrečiose patalpose, tikrina informaciją Nekilnojamojo turto registre apie pagrindinę tų patalpų naudojimo tikslinę paskirtį. Kaip nurodė komisija, 2013-10-15 gautame VMI rašte buvo pažymėta, kad Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento Vilniaus gyventojų skyrius išduodamas/pratęsdamas apgyvendinimo paslaugų teikimo verslo liudijimus, nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje netikrina veiklos vykdymo vietos patalpų tikslinės naudojimo paskirties, nes pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797 patvirtintų verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių 23 punktą „gyventojai, įsigiję kurios nors veiklos rūšies verslo liudijimus, privalo laikytis teisės aktuose nustatytų tos veiklos taisyklių“. Be visa to, Komisija nurodė, kad asmuo, įsigijęs verslo liudijimą, gali teisėtai verstis apgyvendinimo paslaugų ar gyvenamosios paskirties patalpų nuoma, tačiau tai turi daryti atitinkamose patalpose, t.y. nepažeisdamas patalpų naudojimo paskirties ir nenusižengdamas kitų teisės aktų reikalavimams. Administracinė komisija padarė išvadą, kad verslo liudijimas nesuteikia teisės S. P. verstis svečių namų veikla gyvenamosios paskirties patalpose Gedimino pr. 54A-1 ir naudoti minėtas patalpas ne pagal paskirtį, t.y. svečių namų veiklai vykdyti.

Advokato teigimu, Administracinė Komisija netinkamai vertino pareiškėjos atstovo advokato Remigijaus Rinkevičiaus pateiktą ir prie bylos prijungtą 2013-01-17 Ž. P. išduoto verslo liudijimo Nr. LI527751-1 kopiją, kurioje yra nurodyta, kad Ž. P. turi teisę verstis verslo liudijime nurodyta veikla - apgyvendinimo paslaugų (nakvynės ir pusryčių teikimo) veikla, adresu Gedimino pr. 54A-1, Vilniuje. Be kita ko, šiame verslo liudijime, teisės aktų nustatyta tvarka, yra nurodyta, kad teisę dalyvauti šioje vykdomojoje veikloje turi S. P.. Šis dokumentas, kurio bylą nagrinėjusi komisija visiškai nevertino, turėjo esminės reikšmės siekiant teisingai ir objektyviai išspręsti administracinio teisės pažeidimo bylą. Antra, komisija nagrinėdama šią bylą ir tikrindama įvairius duomenis, visiškai neatsižvelgė ir nevertino to, kad butas, esantis Gedimino pr. 54A-1, Vilniuje, nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui Ž. P.. Taigi atsižvelgiant į visa tai, yra akivaizdu, jog komisija pareiškėją nubaudė už tai, jog ji turėjo teisę verstis ūkine veikla ne jai nuosavybės teise priklausančiame bute. Ne pareiškėja, o tretysis asmuo Ž. P. gavęs verslo liudijimą, jei reikėtų pagal teisės aktų reikalavimus, vienintelis galėtų pakeisti jam nuosavybės teise priklausančio turto tikslinę naudojimo paskirtį į kitą. Pareiškėjos manymu, ne ji, o tretysis asmuo, jei būtų nustatytas teisės aktų pažeidimas, galėjo būti baudžiamas už tai, jog vykdo veiklą patalpose, neatitinkančiose jo vykdomai veiklai, paskirties. Trečia, bylą nagrinėjusi komisija skundžiamą nutarimą išnagrinėjo visiškai neanalizavusi teisės aktų ir apsiribojo tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiu apie tai, kad verslo liudijimas nesuteikia teisės S. P. verstis svečių namų veikla gyvenamosios paskirties patalpose Gedimino pr. 54A-1 ir naudoti minėtas patalpas ne pagal paskirtį, o svečių namų veiklai. Valstybinio Turizmo departamento prie LR Ūkio ministerijos 2011-11-21 įsakymo Nr. V-141 „Dėl apgyvendinimo rūšių aprašo patvirtinimo“ 6.10. punkte yra nurodyta, kad „Nakvynės ir pusryčių paslauga – savarankiška, už užmokestį turistui teikiama apgyvendinimo paslauga, kai kartu su nakvyne teikiami ir pusryčiai. Nakvynės ir pusryčių paslaugos gali būti teikiamos gyvenamosiose patalpose, jų grupėje, sodyboje, kai bendras šioms paslaugoms teikti naudojamų kambarių (numerių) skaičius yra ne didesnis kaip 10“. Šiuo atveju pateiktame 2013-01-17 verslo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) yra pažymėta, kad veiklos rūšies pavadinimas yra apgyvendinimo paslaugų (nakvynės ir pusryčių paslaugos) teikimas. Be to, gyvenamosios patalpos, esančios Gedimino pr. 54A-1, Vilniuje, neviršija 10 kambarių (numerių) skaičiaus. Taigi akivaizdu, jog veikla, už kurią buvo nubausta S. P., galėjo būti vykdoma gyvenamosiose patalpose, esančiose Gedimino pr. 54A-1, Vilniuje, nes tai atitinka visus teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į visa tai, galima daryti pagrįstą išvadą, jog skundžiamą nutarimą priėmusi Administracinė komisija, netgi neatlikus detalaus įrodymų vertinimo bei teisės aktų analizės, padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, jog pareiškėja negalėjo vykdyti tokios veiklos aukščiau nurodytose patalpose, kas lėmė jog buvo priimtas neteisėtas nutarimas, nepagrįstai ir neteisėtai pažeidžiantis bei suvaržantis S. P. teises ir teisėtus interesus. Ketvirta, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisija administracinės teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo nedalyvaujant trečiajam asmeniui Ž. P., kuriam nuosavybės teise priklauso gyvenamosios patalpos – butas, esančios Gedimino pr. 54A-1, Vilniuje. Komisija nepranešdama ir tinkamai neinformuodama Ž. P. apie vykstantį posėdį, galimai susijusį su jo teisėmis, pažeidė jo procesines teises ir teisėtus interesus, kadangi užkirto kelią dalyvauti byloje, kurios metu priimtas nutarimas gali turėti tiesioginį poveikį jo teisėms ir pareigoms.

2013 m. gruodžio 13 d. nutartimi apylinkės teismas netenkino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. P. atstovo advokato Remigijaus Rinkevičiaus skundo ir paliko galioti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2013-10-17 nutarimą Nr. A11-37624-(1.1.47-T1), kuriuo S. P. už Lietuvos Respublikos ATPK 158 str. 1 d. numatytą pažeidimą paskirta 500 Lt bauda,

Savo sprendimą apylinkės teismas motyvavo tuo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-10-12 nutarimu Nr. 1178 patvirtintų Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo 2 p. nurodyta, kad Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato gyvenamosios paskirties pastato (namo) ar jo patalpų ir negyvenamosios paskirties pastato ar jo patalpų naudojimo ne pagal paskirtį reikalavimus. Aprašo 3 punkte nurodyta, jog Gyvenamosios paskirties (vieno ar dviejų butų, daugiabučiame (trijų ir daugiau butų) pastate (name) ar patalpose, kurias savininkas naudoja kaip gyvenamąsias patalpas, nepakeitus jų paskirties, neįrengus papildomo įėjimo, galima Aprašo 4 punkte nurodyta negamybinė veikla, nedaranti žalos dviejų butų namo, daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam turtui ir gyvenamajai aplinkai, nepažeidžianti trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų. Aprašo 4 punkte apibrėžtas vieno ar dviejų butų ar daugiabučiame name ar jo gyvenamosiose patalpose galimų Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje (t.y, EVRK), patvirtintame Statistikos departamento prie LRV generalinio direktoriaus 2007-10-31 įsakymu Nr. DĮ-226, nurodytų rūšių veiklų sąrašas. Kaip nurodyta verslo liudijime Nr. LI527751-1, jis išduotas veiklų rūšims, kurių pagal EVRK indeksai 55.20 ir 55.90. Nei viena šios kategorijos veiklos rūšis nenurodyta aprašo 4 punkto veiklų sąraše, o 4.20 punkte netgi pabrėžiama, kad leidžiama socialinio darbo veikla, nesusijusi su apgyvendinimu. Iš šių nuostatų darytina išvada, kad apgyvendinimo paslaugų veikla neįeina į Vyriausybės nustatytus atvejus, kai leidžiama gyvenamosios paskirties statinyje ekonominė veikla.

Apylinkės teismas konstatavo, jog pagal Statistikos departamento prie LRV generalinio direktoriaus 2007-10-31 patvirtinto Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (2 redakcija) apgyvendinimo veikla – apgyvendinimas trumpam laikotarpiui, teikiamas lankytojams ir kitiems keliautojams. Klasifikatoriaus 55.20 punkte apibrėžta, kad ši veiklos rūšis Poilsiautojų ir kita trumpalaikio apgyvendinimo veikla. Į šią klasę įeina daugiausia trumpam laikotarpiui, paprastai dienai arba savaitei apsistojusių svečių apgyvendinimas atskirose erdvėse, kurias sudaro visiškai baldais apstatyti kambariai arba zonos, skirti gyventi, valgyti ir miegoti, su maisto gaminimo įrenginiais arba visiškai įrengtomis virtuvėmis. Tai gali būti prabangūs kambariai arba butai mažuose atskiruose daugiaaukščiuose pastatuose arba pastatų kompleksuose, arba vienaukščiuose namuose, vasarnamiuose, kotedžuose ar trobelėse. Teikiamų papildomų paslaugų (jei jos yra teikiamos) aprėptis yra minimali. Į šią klasę įeina apgyvendinimo paslaugų teikimas: vaikų ir kituose poilsio namuose, lankytojų butuose ir vienaukščiuose namuose, kotedžuose ir trobelėse, neteikiant namų priežiūros paslaugų, jaunimo nakvynės namuose ir kalnų prieglaudose.

Teismas taip pat konstatavo, jog pagal internete teikiamą informaciją, t.y, ne tik turistines paslaugas reklamuojančiuose tinklapiuose, bet ir pačios įstaigos užsakytame ir kurtame tinklapyje www.centralavenue.lt, „Central Avenue Hotel” įvardijamas kaip svečių namai ar viešbutis, kurių veikla priskiriama 55.10 veiklos rūšiai. Jų tinklapyje nurodoma, kad kiekviename kambaryje yra nuosavas dušas ir tualetas, nemokamas interneto ryšys, kabelinė TV, kambariai rūkantiems ir nerūkantiems, nuosava virtuvėlė kiekviename kambaryje, švarūs rankšluosčiai, ortopediniai DORMEO čiužiniai, kompiuteris, nurodoma, kad viešbutis siūlo nemokamą automobilio parkavimą prie viešbučio 24 valandas per parą;, nemokamą transportavimą atvykstant ir išvykstant iki oro uosto, autobusų ar geležinkelio stoties (apsistojusiems ne mažiau kaip penkias paras ir pan.

Atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, į svečių namų „Central Avenue Hotel“ veiklos pobūdį, kaip jis apibrėžiamas jų tinklapyje, apylinkės teismas sutiko su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos išvada, kad šis objektas turėtų vykdyti veiklą ne gyvenamosios, o viešbučio paskirties patalpose. Kadangi S. P. kaip svečių namų „Central Avenue Hotel“ direktorė vykdo veiklą gyvenamosios paskirties patalpose, ji padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau LR ATPK) 158 str. l d.

Apeliaciniu skundu S. P. atstovas advokatas Remigijus Rinkevičius prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-13 nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą S. P. atžvilgiu nutraukti.

Savo skundą apeliantas iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kuriais buvo grindžiamas skundas, adresuotas Vilniaus miesto apylinkės teismui, ir dėl kurių apylinkės teismas pasisakė skundžiamojoje nutartyje.

Apelianto skunde nurodoma, kad nakvynės ir pusryčių paslaugos teikimo tvarką (šios paslaugos aprašą) nustato Valstybinio Turizmo departamento prie LR Ūkio ministerijos 2011-11-21 įsakymas Nr. V-141 „Dėl apgyvendinimo rūšių aprašo patvirtinimo“, kurio 6.10 p. nustatyta, kad „Nakvynės ir pusryčių paslauga – savarankiška, už užmokestį turistui teikiama apgyvendinimo paslauga, kai kartu su nakvyne teikiami ir pusryčiai. Nakvynės ir pusryčių paslaugos gali būti teikiamos gyvenamosiose patalpose. jų grupėje, sodyboje, kai bendras šioms paslaugoms teikti naudojamų kambarių (numerių) skaičius yra ne didesnis kaip 10“.

Teigiama, jog S. P. sutuoktiniui išduotame verslo liudijime Nr. LI527751-1 yra nustatyta teisė teikti apgyvendinimo paslaugas (nakvynės ir pusryčių paslaugas), todėl šių paslaugų, t.y. nakvynės ir pusryčių paslaugų teikimo reikalavimus nustato aukščiau nurodytas Valstybinio Turizmo departamento prie LR Ūkio ministerijos 2011-11-21 įsakymas Nr. V-141 „Dėl apgyvendinimo rūšių aprašo patvirtinimo“, kurio 6.10 p. nustato, kad nakvynės ir pusryčių paslaugos gali būti teikiamos ir gyvenamosiose patalpose, todėl, apelianto manymu nei S. P., nei jos sutuoktinis, kuriam išduotas verslo liudijimas neturi pareigos keisti gyvenamųjų patalpų, esančių Gedimino pr. 54a-l, Vilniuje, tikslinės paskirties į viešbučių, o jos vykdoma veikla atitinka teisės aktus ir yra visiškai teisėta.

Apeliantas mano, kad Valstybinio Turizmo departamento prie LR Ūkio ministerijos 2011-11-21 įsakymas Nr. V -141 „Dėl apgyvendinimo rūšių aprašo patvirtinimo“ prieš tai nurodyto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-10-12 nutarimu Nr. 1178 patvirtinto Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo atžvilgiu, yra specialus teisės aktas, kuris reguliuoja ir nustato su apgyvendinimo paslaugomis susijusius santykius, keliamus reikalavimus ir t.t., o tarp šių dviejų teisės aktų yra akivaizdi teisės normų kolizija.

Taip pat teigia, jog Valstybinio Turizmo departamento prie LR Ūkio ministerijos 2011-11-21 įsakymas Nr. V-141 „Dėl apgyvendinimo rūšių aprašo patvirtinimo“ priešingai nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-10-12 nutarimu Nr. 1178 patvirtintas Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašas yra priimtas vėliau, t.y. 2011-11-21 d. Be to, apelianto manymu, šis teisės aktas yra specialioji teisės norma palyginti su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-10-12 nutarimu Nr. 1178 patvirtintas Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašu, nes detalizuoja ir reguliuoja santykius susijusius su apgyvendinimo paslaugų teikimu, nustato apgyvendinimo paslaugų rūšių aprašą, šioms paslaugoms keliamus reikalavimus, o Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimas nurodo tik bendrą pobūdžio normą, reguliuojant ir nustatant statinių naudojimo pagal paskirtį taisykles, todėl apeliantas dari išvadą, kad Valstybinio Turizmo departamento prie LR Ūkio ministerijos 2011-11-21 įsakymas Nr. V-141 „Dėl apgyvendinimo rūšių aprašo patvirtinimo“ ir yra žemesnės teisinės galios aktas palyginti su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-10-12 nutarimu Nr. 1178 patvirtintu Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašu, tačiau šis teisės aktas turi daugiau požymių nurodančių, kaip išspręsti tarp šių dviejų teisės aktų susidariusią normų koliziją. Todėl, sprendžiant šį ginčą, apelianto manymu, turi būti vadovaujamasi Valstybinio Turizmo departamento prie LR Ūkio ministerijos 2011-11-21 įsakymu Nr. V -141 „Dėl apgyvendinimo rūšių aprašo patvirtinimo“ nuostatomis.

2014-01-20 Vilniaus apygardos teisme gautas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriame prašoma S. P. atstovo advokato Remigijaus Rinkevičiaus apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-13 nutartį palikti nepakeistą.

S. P. atstovo advokato Remigijaus Rinkevičiaus apeliacinis skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 158 str. 1 d. numatyta atsakomybė už Gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų ir inžinerinių įrengimų naudojimo taisyklių pažeidimą, neūkišką jų prižiūrėjimą, naudojimą ne pagal paskirtį, gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų, jų įrengimų ir tvarkymo objektų gadinimą. Šio straipsnio dispozicijoje nurodytos veikos yra alternatyvios, todėl pakanka padaryti bent vieną iš jų, kad atsirastų atsakomybė pagal ATPK 158 str. 1 d.

Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju, nėra jokios teisės normų kolizijos, paprasčiausiai apeliantas sąmoningai ar iš nežinojimo neteisingai aiškina teisės normas. Atkreiptinas dėmesys, kad statinių klasifikavimą pagal jų naudojimo paskirtį reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1178 patvirtintas Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašas bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.01.09:2003, todėl apelianto argumentai, kad šiuo konkrečiu atveju, nustatant statinio naudojimo pagal jo paskirtį teisėtumą, būtina vadovautis Valstybinio Turizmo departamento prie LR Ūkio ministerijos 2011-11-21 įsakymu Nr. V-141 „Dėl apgyvendinimo rūšių aprašo patvirtinimo“ nuostatomis, kadangi jos, apelianto manymu, detalizuoja ir reguliuoja santykius susijusius su apgyvendinimo paslaugų teikimu, nustato apgyvendinimo paslaugų rūšių aprašą, šioms paslaugoms keliamus reikalavimus, o Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimas nurodo tik bendrą pobūdžio normą, reguliuojant ir nustatant statinių naudojimo pagal paskirtį taisykles, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 str. 3 d. statinių klasifikavimą pagal jų naudojimo paskirtį, naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo (kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus suformuojant patalpas statinyje, statinius ir (ar) patalpas padalijant, atidalijant, sujungiant, perdalijant) tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

Pagal Statybos įstatymo 8 str. 1 d. 1 p. statybos techniniai reglamentai priskirtini prie normatyvinių statybos techninių dokumentų ir Vyriausybės įgaliotos institucijos teisės aktai (branduolinės energetikos objektams – šios institucijos ir Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos teisės aktai), kurie nustato statinių, jų statybos, naudojimo ir priežiūros techninius reikalavimus tiesiogiai arba nuorodomis į standartus arba statybos ar statinių naudojimo ir techninės priežiūros taisykles.

Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 6 punktą yra dvi pagrindinės statinių rūšys (nuoroda į Lietuvos Respublikos Statybos įstatymą):

Pastatai ir inžinieriniai statiniai.

Pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei (pogrupiui), jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis yra naudojama tai paskirčiai.

Kai pastatą sudaro įvairių paskirčių patalpos, formuojamos kaip atskiri nekilnojamieji daiktai (maitinimo, sporto, mokslo ir t. t.), pastato naudojimo paskirtis nustatoma pagal didžiausio bendrojo ploto patalpos, kaip atskiro nekilnojamojo daikto, paskirtį. Šios įvairių paskirčių patalpos formuojamos kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, turi atitikti normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų joms nustatytus reikalavimus.

Pastatą gali sudaryti: antžeminiai aukštai, pusrūsis (cokolinis aukštas), rūsys, pastogės patalpos (mansarda, mezoninas), atriumas, antresolė, galerija, priestatas, antstatas, uždara veranda, atvira veranda, terasa, erkeris, lodža, balkonas, tambūras, portikas.

Pagal paskirtį pastatai yra skirstomi į dvi pagrindines grupes: gyvenamuosius pastatus ir negyvenamuosius pastatus.

Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 VI skyriaus 8.1. punktą viešbučių paskirties pastatai priskirtini negyvenamųjų patalpų pogrupiui. Reikalavimus šio pogrupio pastatams nustato Statybos įstatymas, Turizmo įstatymas ir kiti teisės aktai. Trumpalaikio (viešbučio tipo) apgyvendinimo pastatų pogrupiui priskiriami šie pastatai (nuoroda į Lietuvos Respublikos Turizmo įstatymą):

8.1.1. viešbutis – apgyvendinimo paslaugas teikti skirtas (pritaikytas) pastatas (ar jų grupė) su specialiai suplanuotomis patalpomis – kambariais (numeriais) ir bendrojo naudojimo patalpomis, taip pat inžinerine įranga bei kita reikiama įranga apgyvendinimo paslaugoms teikti. Viešbutis turi turėti ne mažiau kaip 10 vienviečių ir (ar) dviviečių kambarių (numerių);

8.1.2. motelis – viešbučio tipo pastatas (ar jų grupė), skirtas (pritaikytas) teikti apgyvendinimo paslaugas, turintis geras autotransporto privažiavimo sąlygas ir pritaikytas papildomai teikti transporto priemonių saugojimo bei aptarnavimo (autoserviso) paslaugas. Motelis turi turėti ne mažiau kaip 5 kambarius (numerius);

8.1.3. svečių namai – viešbučio tipo pastatas (ar jų grupė), skirtas (pritaikytas) teikti tik apgyvendinimo paslaugas ir patarnavimus, reikalingus turistams priimti. Svečių namai turi turėti ne mažiau kaip 5 kambarius (numerius).

Pagal pateiktus bylos duomenis S. P. yra svečių namų „Central Avenue Hotel“ direktorė. Pagal reklamuojamų bei teikiamų paslaugų pobūdį, kambarių skaičių svečių namai „Central Avenue Hotel“ priskirtini viešbučių paskirties pogrupiui bei negyvenamųjų patalpų grupei.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, jog Valstybinio Turizmo departamento prie LR Ūkio ministerijos 2011-11-21 įsakymo Nr. V-141 „Dėl apgyvendinimo rūšių aprašo patvirtinimo“ 6.10. punkte yra nurodyta, kad „Nakvynės ir pusryčių paslaugos gali būti teikiamos gyvenamosiose patalpose, jų grupėje, sodyboje, kai bendras šioms paslaugoms teikti naudojamų kambarių (numerių) skaičius yra ne didesnis kaip 10“, todėl S. P. jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nepažeidė, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str. yra nustatyta, kad, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Todėl, būtent tam, kad nebūtų suvaržytos kitų žmonių teisės ir laisvės, įstatymai ir normatyviniai statybos techniniai dokumentai numato tam tikrus apribojimus vystat negamybinę veiklą gyvenamosios paskirties (vieno ar dviejų butų, daugiabučiame (trijų ir daugiau butų) pastate (name) ar patalpose.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1178 patvirtinto Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo 1 p. nustatyta, kad statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato gyvenamosios paskirties pastato (namo) ar jo patalpų ir negyvenamosios paskirties pastato ar jo patalpų naudojimo ne pagal paskirtį reikalavimus.

Aprašo 4 punkte aiškiai nurodyta, kad gyvenamosios paskirties (vieno ar dviejų butų, daugiabučiame (trijų ir daugiau butų) pastate (name) ar patalpose, kurias savininkas naudoja kaip gyvenamąsias patalpas, nepakeitus jų paskirties, neįrengus papildomo įėjimo, galima Aprašo 4 punkte nurodyta negamybinė veikla, nedaranti žalos dviejų butų namo, daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam turtui ir gyvenamajai aplinkai, nepažeidžianti trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų.

Pažymėtina, kad Aprašo 4 p. pateiktas sąrašas yra baigtinis. Jame nėra nurodyta, kad nepakeitus patalpų paskirties, būtų galima teikti apgyvendinimo paslaugas.

Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 V skyriaus 7.3. punktą gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) pastatai (namai) pogrupiui priskirtini daugiabučiai namai – trijų ir daugiau butų gyvenamieji namai. Patalpos daugiabučiame name gali būti remontuojamos, rekonstruojamos ir naudojamos prekybos, viešojo maitinimo, teisėsaugos, ryšių, medicinos, spaudos platinimo, buitinių paslaugų teikimo bei kitoms negamybinėms reikmėms, jeigu tai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų reikalavimams. Keičiant gyvenamųjų patalpų paskirtį, jos turi būti rekonstruotos taip, kad būtų įrengtas atskiras įėjimas iš lauko ir kad šis rekonstravimas atitiktų gyvenamojo namo architektūros, higienos, priešgaisrinės saugos, aplinkos apsaugos ir statybos techninius reikalavimus (nuoroda į Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą).

Taigi, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir normatyvinius statybos techninius dokumentus, iš tikrųjų, nakvynės ir pusryčių paslaugos gali būti teikiamos ir gyvenamosiose patalpose, jų grupėje, sodyboje, tačiau tuomet šios patalpos įstatymų nustatyta tvarka formuojamos kaip atskiri nekilnojamieji daiktai bei turi atitikti normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų joms nustatytus reikalavimus (Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 6 punktas).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-13 nutartis yra pagrįsta ir teisėta, apeliantas pateikdamas subjektyvų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-13 nutarties vertinimą, nepateikė aukštesnės instancijos teismui objektyvių duomenų, kurių pagrindu skundžiamą nutartį būtų galiama pakeisti ar panaikinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. p.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartį nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.