- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-11
- Bylos Nr.
- 2AT-62/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-12370-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Aldona Rakauskienė (pirm.), Armanas Abramavičius, Gintaras Goda (pran.)
- Pažeidėjas
- S. P.
- Advokatai
- Remigijus Rinkevičius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Armano Abramavičiaus ir pranešėjo Gintaro Godos,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos S. P. įgaliotojo atstovo advokato Remigijaus Rinkevičiaus prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2013 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. A11–37624–(1.1.47–T1) S. P. nubausta pagal ATPK 158 straipsnio 1 dalį 500 Lt bauda už tai, kad ji 2013 m. birželio 12 d., apie 20.00 val., būdama svečių namų „H“ direktore, naudojo gyvenamąsias patalpas, esančias Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ne pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, t. y. naudojo gyvenamosios paskirties patalpas komercinei (svečių namų) veiklai.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 13 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos S. P. įgalioto atstovo advokato R. Rinkevičiaus paduoto skundo netenkino ir paliko galioti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2013 m. spalio 17 d. nutarimą Nr. A11–37624– 1.1.47–T1).
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 18 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos S. P. įgalioto atstovo advokato R. Rinkevičiaus apeliacinio skundo netenkino ir paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2014 m. balandžio 17 d. nutartimi, vadovaudamasi ATPK 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 5 punktu, 302²¹ straipsnio 1, 4, 6 dalimis, priėmė administracinėn atsakomybėn patrauktos S. P. įgalioto atstovo advokato R. Rinkevičiaus prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą ir bylą atnaujino.
Šalies argumentai
Pareiškėjas, vadovaudamasis ATPK 302¹⁷, 302²¹ straipsnių nuostatomis, prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartį (turėtų būti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartis) bei administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamos teismų nutartys naikintinos dėl esminio materialiosios teisės pažeidimo, turėjusio įtakos neteisėtų nutarčių priėmimui. Byloje nustatyta, kad S. P. teikė nakvynės ir pusryčių paslaugas gyvenamosiose patalpose, esančiose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kurias sudaro penki kambariai. Anot pareiškėjo, šią veiklą reguliuoja ne viešbučiams ar statybai skirti teisės aktai, kuriais spręsdami šią bylą vadovavosi teismai, o tiesiogiai paslaugos teikimą reguliuojantys Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas, Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 21 d. įsakymas Nr. V-141 „Dėl apgyvendinimo paslaugų sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas). Pagal Turizmo įstatymo 11 straipsnio 6 dalį, Įsakymo 6.10 punktą nakvynės ir pusryčių paslauga gali būti teikiama ir gyvenamosiose patalpose, jų grupėje, sodyboje, kai bendras šioms paslaugoms teikti naudojamų kambarių (numerių) skaičius yra ne didesnis kaip dešimt. Pažymėtina tai, kad paslaugų teikimo metu S. P. turėjo verslo liudijimą, suteikusį jai teisę verstis nakvynės ir pusryčių paslaugos teikimo veikla nuo 2013 m. sausio 17 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Dėl to bylą nagrinėję teismai nepagrįstai patraukė S. P. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 158 straipsnio 1 dalį.
Atsiliepimas
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos įgaliotas asmuo N. Jakuškaitė atsiliepimu prašo administracinėn atsakomybėn patrauktos S. P. atstovo advokato R. Rinkevičiaus prašymą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartį nepakeistą.
Atsiliepime nurodoma, kad bet kuris asmuo turi teisę teisėtai verstis apgyvendinimo paslaugų ar gyvenamosios paskirties paslaugų veikla, tačiau tai turi daryti atitinkamos paskirties patalpose, t. y. nepažeisdamas patalpų naudojimo paskirties, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1178 patvirtinto Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) bei kitų teisės aktų. Iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. spalio 15 d. rašto Nr. 4.66-46-MPD-8722 matyti, kad Valstybinė mokesčių inspekcija, išduodama, pratęsdama verslo liudijimus, netikrina veiklos vykdymo vietos tikslinės paskirties, nes užtikrinti veiklos teisėtumą yra gyventojų, įgijusių verslo liudijimą, pareiga. Dėl to S. P. suteiktas verslo liudijimas nesuteikė teisės verstis svečių namų veikla gyvenamosios paskirties patalpose, esančiose Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Statinių naudojimo ir priežiūros principus apibrėžia Statybos įstatymas, o jo įgyvendinimą užtikrina Aprašas. Pagal Aprašo 3 punktą gyvenamosios paskirties (vieno ar dviejų butų daugiabučiame (trijų ir dagiau butų) pastate (name) ar patalpose, kurias savininkas naudoja kaip gyvenamąsias patalpas, nepakeitus jų paskirties, neįrengus papildomo įėjimo, galima Aprašo 4 punkte nurodyta negamybinė veikla, nedaranti žalos dviejų butų namo, daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės teisės priklausančiam turtui ir gyvenamajai aplinkai, nepažeidžianti trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų. Įvertinus tai, kad Aprašo 4 punkte nėra nurodyta apgyvendinimo paslaugų ar gyvenamosios paskirties patalpų nuomos veikla, o jei ir būtų numatyta, tai ji neturėtų daryti žalos namo gyvenamajai aplinkai, nepažeisti trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų, darytina išvada, kad apgyvendinimo ar gyvenamosios paskirties patalpų nuomos veiklos patalpose, esančiose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), S. P. negalėjo vykdyti. Pažymėtina, kad Statybos įstatymo, Aprašo teisinė galia yra didesnė nei Įsakymo, todėl Įsakymo normos negali jiems prieštarauti. Dėl to pareiškėjo argumentai, kad teismai, spręsdami bylą, nepagrįstai vadovavosi Statybos įstatymu, Aprašu, yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn patrauktos S. P. įgalioto atstovo advokato R. Rinkevičiaus pareiškimas netenkintinas.
Dėl ATPK 158 straipsnio 1 dalies taikymo
Byloje nustatyta, kad S. P. užsiėmė svečių namų veikla tam nepritaikytose gyvenamosios paskirties patalpose, esančiose Vilniuje, (duomenys neskelbtini).
ATPK 158 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų ir inžinerinių įrengimų naudojimo taisyklių pažeidimą, neūkišką jų prižiūrėjimą, naudojimą ne pagal paskirtį, gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų, jų įrengimų ir tvarkymo objektų gadinimą.
Pareiškime nurodoma, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisija, Vilniaus apylinkės teismas, Vilniaus apygardos teismas netinkamai taikė ATPK 158 straipsnio 1 dalį, nes teisė asmeniui verstis nakvynės ir pusryčių paslaugos teikimo veikla gyvenamosiose patalpose, jų grupėje, sodyboje, kai bendras šios paslaugoms teikti naudojamų kambarių (numerių) skaičius neviršija dešimties, yra tiesiogiai įtvirtina Turizmo įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje, Įsakymo 6.10 punkte. Šis argumentas nepagrįstas. Kolegija pažymi, kad imdama verstis apgyvendinimo paslaugų veikla S. P. turėjo įvertinti, ar tokia veikla pagal galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus yra galima gyvenamosios paskirties patalpose jų nepritaikant. S. P. įgalioto atstovo pareiškime nurodomi Turizmo įstatymas ir kiti poįstatyminiai aktai nustato turizmo verslo organizavimo principus, reikalavimus turizmo paslaugų teikimui ir turistų teisių apsaugai, valstybės ir savivaldybių institucijų kompetenciją turizmo srityje, o ne pastato (statinių, patalpų) naudojimo tvarką. Statybą, statinių klasifikavimą ir jų naudojimą pagal paskirtį ir to išimtis nustato Statybos įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1178 patvirtintas Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.01.09:2003, to paties ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2010, iš kurių turinio išplaukia, kad gyvenamosios paskirties patalpose jų nepritaikant nėra numatyta galimybė verstis apgyvendinimo paslaugų veikla. Dėl to, kad statybą, statinių klasifikavimą ir jų naudojimą reglamentuojantys teisės aktai priskirtini viešosios teisės sričiai, kur vyrauja imperatyvinio teisinio reguliavimo metodas (visa, ko nenumato teisės normos, draudžiama), darytina išvada, kad verstis apgyvendinimo paslaugų veikla tam nepritaikytose gyvenamosios paskirties patalpose nėra galima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AT-55-2014). Dėl to pagal pareiškime išdėstytus argumentus nėra pagrindo teigti, kad bylą nagrinėję teismai, pripažindami S. P. kalta pagal ATPK 158 straipsnio 1 dalį, netinkamai taikė materialinės teisės normas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302²¹ straipsnio 14 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti administracinėn atsakomybėn patrauktos S. P. įgalioto atstovo advokato Remigijaus Rinkevičiaus prašymą.