- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-26
- Bylos Nr.
- I-6102-789/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00737-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- P. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. Š. (P. Š.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2016-02-22 pateikė teismui skundą, kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2014 m. iki 2015 m. buvo laikomas Lukiškių TI-K kartu su 3 asmenimis kamerose, kurių plotas buvo apytiksliai 8 m² , t. y. buvo pažeistas vienam asmeniui turinčio tekti 3,6 m² minimalaus ploto reikalavimas, buvo suvaržyta judėjimo laisvė. Taip pat nurodė, kad kamerose buvo blogas apšvietimas, kameros netinkamai ventiliuojamos, didelė drėgmė, asmenims neišduodamos higienos priemonės. Pareiškėjas mano, kad buvo sukeltas pavojus jo sveikatai ir gyvybei. Teigė, kad karantino tipo kamerose nebuvo laisvų gulimų vietų ir kitų reikalingų baldų, maistas buvo dedamas šalia sanitarinio mazgo, buvo pažeistas pareiškėjo orumas. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad atvežtas į Lukiškių TI-K jis žodžiu kreipėsi į pareigūnus, prašydamas paskirti jį į nerūkančiųjų kamerą, kadangi pats nerūko, tačiau pareiškėjas buvo uždarytas kameroje kartu su rūkančiais asmenimis ir jam teko kvėpuoti tabako dūmais (b. l. 1–6).
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojusioje naujoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma), patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241, ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, nenustatytas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Paaiškino, kad tam tikrais laikotarpiais, kurie nurodyti atsiliepime, pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus kameros plotas. Pripažino, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, tačiau Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nukrypimas nuo įprastų sąlygų nebuvo ilgalaikis. Paaiškino, kad kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Paaiškino, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, higienos priemonėms sudėti (b. l. 10–16).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad žala kilo dėl jo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2015 m. (b. l. 1–6). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.
CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Taisyklių 11¹.2. p. nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 m².
Iš byloje atsakovės atstovo pateikto atsiliepimo matyti, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2014-01-01 iki 2015-03-29 (453 dienas). Iš atsiliepime pateiktų duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2014-02-06 iki 2014-02-13 pareiškėjas buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K (8 dienos), taigi ginčui aktualiu laiku pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas 445 dienas. Iš 445 dienų, praleistų Lukiškių TI-K, vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus šiomis dienomis: 2014-01-15, 2014-01-29, nuo 2014-02-14 iki 2014-02-15, 2014-03-07, 2014-06-27, 2014-07-10, nuo 2014-08-02 iki 2014-08-05, 2014-08-28, nuo 2014-09-27 iki 2014-10-01, 2014-10-09, 2014-10-20, nuo 2014-10-25 iki 2014-10-28, 2014-11-04, 2014-11-11, nuo 2014-11-14 iki 2014-11-17, 2014-12-16, 2014-12-19, nuo 2015-01-03 iki 2015-01-06, nuo 2015-01-12 iki 2015-01-14, 2015-01-19, nuo 2015-02-04 iki 2015-02-10, 2015-02-12, nuo 2015-02-20 iki 2015-03-12, nuo 2015-03-14 iki 2015-03-25 (80 dienų). Likusias 365 dienas vienam asmeniui tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose neatitiko teisės aktų reikalavimų.
Pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne kartą yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001-07-24 sprendimą Valašinas prieš Lietuvą). Be to, pagal EŽTT praktiką vien teisės aktais nustatyto kalinčiam asmeniui kameros ploto neužtikrinimas, atsižvelgus į konkrečias aplinkybes, gali sudaryti prielaidas žalos priteisimui (žr. EŽTT sprendimą Mandič ir Jovič prieš Slovėniją (pareiškimo Nr. 5774/10 ir 5985/10) ir Štrucl ir kiti prieš Slovėniją (pareiškimo Nr. 5903/10, 6003/10 ir 6544/10). Manytina, jog toks aiškinimas taikytinas ir nagrinėjamu atveju. Ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į aktuose nustatytą palatos plotą, pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui.
Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir dėl to, kad Lukiškių TI-K pareiškėjui neišduotos higienos priemonės. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad kiekvienam kalinimo įstaigoje esančiam asmeniui išduodamas tinkamas higienos priemonių komplektas mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje. Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139, nustatyta, kad nuteistiesiems, suimtiesiems vyrams, laikomiems tardymo izoliatoriuose, per mėnesį turi būti išduodamas patalynės komplektas, 1 rulonas tualetinio popieriaus, 100 g tualetinio muilo, 200 g skalbiamojo muilo. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kokios konkrečios higienos priemonės jam nebuvo išduotos, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su prašymu išduoti higienos priemones. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas šiuo atžvilgiu nedetalizavo nurodytų aplinkybių bei vadovaujantis teismų praktika dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo tokio pobūdžio bylose, pareiškėjo teiginiai dėl jo netinkamo aprūpinimo higienos priemonėmis laikytini neįrodytais.
Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir dėl blogo apšvietimo kameroje, netinkamos kameros ventiliacijos ir didelės drėgmės. Pažymėtina, kad tinkamos laisvės atėmimo vietų kondicionavimo sąlygos ir apšvietimas, galimybė gauti natūralios šviesos yra svarbus teisės į sveiką ir saugią gyvenamąją aplinką įgyvendinimo aspektas. Gyvenamosios kalinimo patalpos apšvietimo reikalavimus nustato Higienos normos 22 ir 23 p. Pagal šiuose punktuose įtvirtintas nuostatas gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx; gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 p.); šiltuoju metų periodu gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra turi būti 18-28 oC, santykinė oro drėgmė – 35-65 %, oro judėjimo greitis – 0,15-0,25 m/s; šaltuoju metų periodu oro temperatūra turi būti 18-22 oC, santykinė oro drėgmė – 35-60 %, oro judėjimo greitis – 0,05-0,15 m/s (26 p.). Iš Lukiškių TI-K pateikto atsiliepimo duomenų matyti, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 118, 183, 252, 282, 283, 296, 299, 299A, 300, 335, 342, 385, 404 (b. l. 10–12). Lukiškių TI-K atsiliepime pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Centras) patikrinimo aktus, kuriuose, be kita ko, atlikti tyrimai ir dėl kamerų apšvietimo bei ventiliacijos (b. l. 21–25). Centro patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-2162 nurodyta, kad kameroje Nr. 404 apšvietimas neatitiko Higienos normos reikalavimų (b. l. 21–22). Centro patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-2253 nurodyta, kad patikrinimo metu išmatuota santykinė oro drėgmė kameroje Nr. 404. Patikrinimo metu buvo nustatyta 46,4 % santykinė drėgmė, tai atitiko teisės aktų reikalavimus. Iš bylos duomenų matyti, kad Centro operatyviųjų patikrinimų metu nustatyta, kad kamerose Nr. 118, 183, 252, 282, 283, 296, 299, 299A, 300, 342, 335, 385, 404 oro drėgmė atitiko Higienos normų reikalavimus (b. l. 23–24). Iš paminėtų Centro patikrinimo aktų duomenų matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, ne visais atvejais buvo užtikrintas tinkamas kamerų apšvietimas, kamerų kondicionavimo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Teismas pažymi, kad iš bylos duomenų taip pat matyti, kad grįžtamųjų patikrinimų metu Centras nustatė, jog operatyviųjų patikrinimų metu nustatyti Higienos normos pažeidimai dėl netinkamo apšvietimo pašalinti (b. l. 23–25). Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad Centro operatyviųjų patikrinimų metu nustatyta, kad kamerose Nr. 118, 183, 252, 282, 283, 296, 299, 299A, 300, 342, 335, 385 apšvietimas atitiko Higienos normų reikalavimus (b. l. 21–25).
Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir dėl to, kad Lukiškių TI-K buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais. Izoliavimo reikalavimai, kurių turi būti laikomasi suimtuosius ir nuteistuosius uždarant kamerose, nustatyti Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. Šiame straipsnyje nepateikta nuostatų dėl rūkančiųjų ir nerūkančiųjų kalinimo ypatumų. Bausmių vykdymo kodekso 70 str., reglamentuojančio nuteistųjų atskirą arba izoliuotą laikymą pataisos įstaigose, 2–5 d. nustatytos bausmes atliekančių asmenų grupės, kurios turi ar gali būti izoliuotos. Šiose grupėse rūkantieji nėra paminėti. Bausmių vykdymo kodekso 70 str. 6 d. nustatyta, kad, jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administracijos dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Suimtųjų (nuteistųjų) laikymo izoliavimo tvarką ir sąlygas Lukiškių TI-K nustato Lukiškių TI-K direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. 1-57 patvirtintas Suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo 13 p. nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji, laikomi Lukiškių TI-K, į gyvenamąsias patalpas skiriami griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str., atsižvelgus į įstaigos užpildymą, kriminogeninę būklę įstaigoje bei suimtojo (nuteistojo) rašytinį prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančių asmenų ir atvirkščiai. Taigi, iš aptartos Tvarkos aprašo nuostatos matyti, kad suimtasis (nuteistasis) turi teisę būti kartu su rūkančiais asmenimis, tačiau jis privalo raštu dėl to pateikti prašymą. Pareiškėjas skunde nenurodė, kad žodžiu kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją ir prašė jį perkelti į nerūkančiųjų kamerą, tačiau minėtų aplinkybių iš esmės nepagrindė. Byloje nesant įrodymų apie pateiktą prašymą, Lukiškių TI-K administracija neturi įstatymo nustatytos pareigos laikyti jį vienoje kameroje su nerūkančiais asmenimis. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus.
Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir dėl to, kad karantino tipo kamerose nebuvo laisvų gulimų vietų ir kitų reikalingų baldų, maistas buvo dedamas šalia sanitarinio mazgo, buvo pažeistas pareiškėjo orumas. Atsakovės atstovė atsiliepime nenurodė, kokioje patalpoje buvo laikomi asmenys atvykimo į Lukiškių TI-K metu. Nenurodė, kiek asmenų yra laikoma karantino kamerose, koks minėtų kamerų plotas ir įrengimas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde aiškiai nurodė, kad kelia ginčą dėl netinkamų kalinimo sąlygų ne tik įprastose kamerose, tačiau ir dėl netinkamų kalinimo sąlygų karantino kameroje. Atsakovės atstovė nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad karantino kameroje nebuvo įrengtas pakankamai baldų visiems laikomiems asmenims. Byloje nepateikti duomenys, paneigiantys pareiškėjo nurodytas aplinkybes, todėl teismas vertina, kad pareiškėjas karantino kamerose buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, pažeidžiant jo teisę į tinkamas kalinimo sąlygas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Vertinant, koks žalos atlyginimo dydis turėtų būti priteistas pareiškėjui, atsižvelgtina į tai, kad ginčui aktualiu metu pareiškėjas nė karto nesikreipė į Lukiškių TI-K direktorių su prašymais ar skundais dėl laikymo sąlygų. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjui netinkamos jo laikymo sąlygos sukėlė sveikatos negalavimų. Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, t. y. pažeidimo trukmę, atsižvelgiant į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgęs į naujausią LVAT praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (už kiekvieną praleistą dieną įkalinimo įstaigoje teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis priteisiama nuo 5 iki 9 eurų (LVAT 2016-08-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2227-520/2016, LVAT 2016-08-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-947-492/2016, LVAT 2016-08-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1805-756/2016, LVAT 2016-06-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2068-502/2016, LVAT 2016-07-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2015-624/2016), teismas konstatuoja, kad pareiškėjui priteistina 3 000 Eur suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl prašoma suma 20 000 Eur nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad priimto įpareigojimo vykdymas reikalauja papildomų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo, bei įvertinęs valstybės biudžeto vykdymo procedūras, asignavimų valdytojų teises bei valstybės biudžeto išlaidų sampratą, vadovaudamasis ABTĮ 85¹ str., daro išvadą, kad yra pagrindas išdėstyti teismo sprendimo priteisti pareiškėjui 3 000 Eur neturtinę žalą iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, įvykdymą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos – iki 2016-12-01 išmokant pareiškėjui 1 000 Eur, iki 2017-01-01 – 1 000 Eur, iki 2017-02-01 – 1 000 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2001-01-01 iki 2016-06-30 (su pakeitimais ir papildymais)) 85-87 str., 88 str. 1 ir 2 p., Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2016-07-01) 132 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 1 d.,
nusprendžia:
Pareiškėjo P. Š. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui P. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos.
Kitą skundo dalį atmesti.
Išdėstyti teismo sprendimo priteisti pareiškėjui 3 000 Eur neturtinę žalą iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, įvykdymą per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos – iki 2016-12-01 išmokant pareiškėjui 1 000 Eur, iki 2017-01-01 – 1 000 Eur, iki 2017-02-01 – 1 000 Eur.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.