Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2A-530-124/2014

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-10-08
Bylos Nr.: 2A-530-124/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-23-3-00577-2013-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Laisvė Aleknavičienė, Rasa Bartašienė, Danutė Matiukienė
Atsakovas: A. R., ŽŪB „ŽeMila“
Ieškovas: P. T.
Trečiasis asmuo: Kelmės rajono 2-ojo notaro biuro

Kategorijos

35.1pavadinimo nepavyko patikrinti
35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
121.14pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-530-124/2014Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00577-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 35.1; 35.4; 45.6; 121.14. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m.spalio 8 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvės Aleknavičienės (pirmininkė ir pranešėja), Rasos Bartašienės, Danutės Matiukienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. R. ir ŽŪB „ŽeMila“ apeliacinius skundus dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-41-446/2014 pagal ieškovo P. T. ieškinį atsakovams A. R. ir ŽŪB „ŽeMila“, trečiajam asmeniui Kelmės rajono 2-ojo notaro biuro notarui A. A. dėl pirkėjo teisių perkėlimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas P. T. ieškiniu (3–7 b. l.) prašė perkelti ieškovui 9,6506 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkėjo teises ir pareigas pagal atsakovų A. R. ir ŽŪB „ŽeMila” 2013-05-24 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, nustatyti, kad ieškovas privalo sumokėti atsakovui A. R. 90 000 Lt sumą už 9,6506 ha ploto žemės sklypo įsigijimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2007-12-20 tarp ieškovo ir A. R. buvo sudaryta privačios žemės sklypo panaudos sutartis, pagal kurią A. R. perdavė neatlygintinai naudotis ieškovui žemės sklypą penkerių metų laikotarpiui. Panaudos sutartis buvo įregistruota viešajame registre. 2012-10-07, likus dviem mėnesiams iki Panaudos sutarties galiojimo pabaigos, šalys sudarė žemės sklypo Panaudos sutartį, kuria A. R. perdavė ieškovui neatlygintai naudotis žemės sklypu. 2012 m. gegužės mėnesį tarp ieškovo ir A. R. buvo sudaryta preliminarioji Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią A. R. įsipareigojo parduoti žemės sklypą ieškovui už 80 000 Lt, o ieškovas įsipareigojo jį nupirkti. Šalys sutarė, jog pagrindinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį sudarys ne vėliau kaip iki 2013-10-31. Pagal preliminarios sutarties nuostatas ieškovas savo įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui ir kaip avansinę įmoką sumokėjo A. R. 5000 Lt. 2013m. gegužės mėnesio pabaigoje ieškovas sužinojo, jog žemės sklypą A. R. pardavė ŽŪB „ŽeMila”. Ieškovas atitinka visas Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo sąlygas, todėl jis turėjo pirmenybės teisę įsigyti atsakovo A. R. parduodamą žemės sklypą. Atsakovas A. R., sudarydamas pirkimo-pardavimo sandorį, elgėsi neteisėtai, o notarui pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, dėl ko sukėlė neigiamas tokio sandorio pasekmes.

Atsiliepimas

Atsakovas A. R. atsiliepimu į ieškinį (55–56 b. l.) su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad kitas pirkėjas pasiūlė didesnę kainą už žemę, todėl sutiko ją parduoti, buvo įsitikinęs, kad ieškovui atsisakius mokėti didesnę kainą, jokių jo interesų nepažeidė, todėl notarą informavo, kad nėra asmenų, turinčių pirmumo teisę pirkti jo žemę.

Atsakovas ŽŪB „ŽeMila“ atsiliepimu į ieškinį (58–60 b. l.) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2012-10-07 žemės panaudos sutartis iš esmės yra žemės nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam nei vienų metų terminui, todėl jai turėjo būti taikomas LR CK 6. 547 str. 2 d. Žemės sandorį tvirtino notaras, atsakovas žemę įgijo teisėtai, sumokėjo suderėtą kainą, perėmė žemę savo nuosavybėn ir ją apsėjo, prižiūrėjo, ruošėsi nuimti derlių. Ieškovas savo valia buvo atsisakęs pirkti ginčo žemę už 90000Lt, todėl prarado savo pirmumo teisę pirkti žemę didesne kaina.

Trečiasis asmuo Kelmės rajono 2-ojo notaro biuro notaras A. A. atsiliepimu į ieškinį (53 b. l.) prašo ieškovo ieškinį atmesti. Ieškovas nustatyta tvarka neišviešinęs sutarčių, kuriomis grindžia savo reikalavimus, negali jų panaudoti prieš trečiuosius asmenis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kelmės rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 13 d. sprendimu (108–112 b. l.) ieškinį tenkino, perkėlė P. T. vietoje žemės ūkio bendrovės „ŽeMila“ pirkėjo teises ir pareigas pagal 2013 m. gegužės 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą Kelmės rajono 2-ojo notaro biuro notaro A. A., į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įpareigojo P. T. sumokėti A. R. 90000 Lt, priteisė iš A. R. P. T. 4200 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš A. R. valstybei 38,25 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nurodė, kad ieškovas P. T. 2003-04-24 įregistravo ūkininko ūkį, yra deklaravęs dirbamus žemės ūkio naudmenis, gauna valstybės paramą, todėl padarė išvadą, kad ieškovas gali įsigyti atlygintinai žemės ūkio paskirties žemę ūkininko veiklai vystyti, t. y. jis gali būti žemės ūkio paskirties žemės pirkėju. Ieškovas buvo teisėtas šio sklypo naudotojas, tarp jo ir atsakovo A. R. šio sklypo panaudos sutartis, sudaryta 2012-10-07, galiojanti iki 2013-12-20, nebuvo pasibaigusi ar įstatymo nustatyta tvarka nutraukta, atsakovui priklausantį žemės sklypą ieškovas dirbo, juo naudojosi pagal panaudos sutartis nuo 2007 m. Teismas konstatavo, kad ieškovas turėjo pirmenybės teisę pirkti atsakovui A. R. priklausantį žemės sklypą, kurio naudotoju jis buvo sklypo pardavimo metu.

Teismas konstatavo, kad atsakovas A. R. neįrodė, kad ieškovui buvo tinkamai, įstatymo nustatyta tvarka pasiūlyta pirkti parduodamą žemės sklypą, nepateikė įrodymų, kad pranešė raštu, pasiūlymą išsiunčiant registruotu laišku. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta naudotojo pirmenybės teisė pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą buvo pažeista, nes sklypo savininkas atsakovas A. R. įstatymo nustatyta tvarka nepasiūlęs žemės sklypo naudotojui ieškovui P. T. jo pirkti tokiomis sąlygomis ir kaina, kurios numatytos pirkimo-pardavimo sutartyje, pardavė žemės sklypą ŽŪB „ŽeMila“.

Teismas nurodė, kad pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo kaip pirmenybės teisės gynimo būdo specifika yra ta, kad jo taikymas nepriklauso nuo trečiojo asmens, kuriam neteisėtai perleistas turtas, sąžiningumo. Todėl taikant pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo institutą, teismas nesivadovavo CK 1.80 str. 2-4 d., 4.96 str. nustatyto sandorio negaliojimo ir turto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo taisyklėmis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu (115–119 b. l.) atsakovas A. R. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme, o paduodant apeliacinį skundą - 3000 Lt. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo (sandorio sudarymo metu galiojęs 2003-01-28 įstatymas Nr. IX-1314) 6 ir 2 straipsnius ir nepagrįstai nustatė, kad ieškovas P. T. turėjo pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę. Ne visi žemės naudotojai turi pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę, jie turi atitikti tam tikrus kriterijus. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad jis tvarko savo ūkio buhalterinę apskaitą, todėl negali būti laikomas žemės naudotoju ir turėti pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę.

2. 2012 m. spalio 7 d. buvo sudaryta nauja Privačios žemės sklypo panaudos sutartis. Ji buvo sudaryta ilgesniam, negu vieneri metai laikui: nuo 2012-10-07 iki 2013-12-20, t. y. daugiau kaip 14 mėnesių, todėl turėjo būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Teismas nepagrįstai netaikė LR CK 6.478 str. 2 dalies nuostatų, nes ieškovas būtų turėjęs pirmumo teisę įsigyti žemę prieš atsakovą ŽŪB „ŽeMila” tik tuo atveju, jei Panaudos sutartis būtų įregistruota VĮ „Registrų centras” viešajame registre.

3. Teismas nepagrįstai nevertino byloje surinktų įrodymų viseto, kad atsakovas ieškovui siūlė pirkti žemės sklypą už 90 000 Lt., tačiau jis atsisakė. Teismas neįsigilino į šalių faktinių santykių pobūdį ir jų tinkamai nekvalifikavo. Netinkamai kvalifikuodamas šalių santykius, teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Teismas visai netyrė ir nevertino rašytinio įrodymo - Avansinio susitarimo, kuris įrodo, kad ieškovui buvo pateiktas pasiūlymas pirkti naudojamą žemę už konkrečią 80 000 Lt sumą, netinkamai vertino susiklosčiusius teisinius santykius ne pagal Preliminariosios sutarties sąlygas. Jeigu teismas pirkėjo teises perkėlė ieškovui, turėjo atsakovui priteisti 5000 Lt.

4. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis finansiškai buvo pajėgus sumokėti 90 000 Lt. Priešingai, jis tuo metu pirko žemės ūkio techniką, todėl ir nesutiko mokėti didesnės kainos. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis turėjo galimybę realiai perimti ir įvykdyti pirkėjo pareigas.

5. Atsakovas, sudaręs su ieškovu Avansinį susitarimą, ir pasiūlęs pirkti žemę už 80 000 Lt., o padidinus kainą ir ieškovui atsisakius pirkti už 90 000 Lt., sumokėjęs ieškovui 10000 Lt., t. y. dvigubą avansą, įvykdė savo pareigą pasiūlyti ieškovui pirmumo teise įsigyti ginčo žemės sklypą pagal Avansinį susitarimą, todėl laikytina, kad ieškovas prarado teisę reikalauti perkelti jam pirkėjo teises, nes jis savo pirmenybės teise nepasinaudojo.

Apeliaciniu skundu atsakovas ŽŪB „ŽeMila“ (127–130 b. l.) prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2014-02-13 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nesprendė ŽŪB “ŽeMila” interesų išsaugojimo pusiausvyros lyginant su kitų proceso dalyvių teisėmis, nemotyvavo savo sprendime pažeistos interesų pusiausvyros priežasčių, nesprendė patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo pagal LR CPK 93 str. nurodytas taisykles ir iš vis dėl jų nepasisakė. Ieškovas buvo įpareigotas pinigus už žemę sumokėti ne sąžiningiems žemės pirkėjams, o A. R., o dėl ŽŪB „ŽeMila“ sumokėtų pinigų likimo išvis nepasisakė.

2. Ginant ieškovo pirmenybės teisę pirkti žemės sklypą, šį sklypą reikėtų išreikalauti iš sąžiningo šį sklypą įgijusio asmens, todėl turi būti taikomas CK 4.96 str. 2 d. įtvirtintas reikalavimas, kaip bendras daiktinės teisės ir savininko teisių gynimo principas. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas numato galimybę išreikalauti turtą ir iš sąžiningo įgijėjo, nes jame apie tai iš viso nekalbama., o tai akivaizdžiai prieštarauja LR Konstitucijos 23 straipsniui. Šis įstatymas numato tik pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimą, ko neįmanoma padaryti šio turto nepaėmus iš kito asmens, o paėmimą iš sąžiningo įgijėjo reglamentuoja Civilinis kodeksas. Teismas nelaikė, kad šiuo atveju yra įstatymo ir CK normų kolizija, o jei ji ir būtų, turėtų būti taikomas CK 1.3 str. 2 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismas sprendė, kad A. R. neteisėtai pardavė žemę, tai turėjo ex officio spręsti dėl pinigų, sumokėtų už žemę, atsakovui ŽŪB „ŽeMila“ grąžinimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, taikant restituciją, sąžiningumo principas (bet ne asmens sąžiningumas) yra teisiškai reikšmingas sprendžiant klausimą dėl šalių tarpusavio interesų pusiausvyros. Jeigu teismas sprendė, kad, netaikomos daiktinės teisės normos, reglamentuojančios daikto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo, tai perkėlus pirkėjo teises ir pareigas, turi būti sprendžiama dėl restitucijos taikymo tarp visų susijusių su ginčo žemės sklypu šalių.

5. Atsakovas A. R., gindamasis nuo ieškovo pareikšto reikalavimo, be kita ko, įrodinėjo ir rėmėsi aplinkybe, kad sklypo perleidimo metu ieškovas nebuvo finansiškai pajėgus jo įsigyti, nes pirko brangią techniką, neturėjo lėšų žemei pirkti, tačiau teismas atmetė atsakovo prašymą išreikalauti duomenis apie ieškovo turtinę padėtį, kritiškai vertino liudytojų parodymus. Manome, teismas šališkai sprendė bylą išimtinai ieškovo interesais, pažeidė procesines bei materialines teisės normas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus (142–149 b. l.) ieškovas P. T. prašo atsakovų apeliacinius skundus atmesti, o Kelmės rajono apylinkės teismo 2014-02-13 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad teismas, nagrinėdamas ginčą, vertino visus kriterijus, kurie apibūdina asmenį, turintį pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio žemę, ir tinkamai konstatavo, jog ieškovas atitinka visus Laikinajame įstatyme nustatytus reikalavimus. Teismas, nors detaliai ir nenurodydamas skundžiamame sprendime, tinkamai konstatavo, jog ieškovas tvarko buhalterinę apskaitą, nes tokį reikalavimą jis privalo vykdyti, siekdamas gauti ES fondų paramą. Nuo 2013-01-04 dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo buvo sudaryta sutartis su Kooperatyvu „Kelmės agroservisas“. Iš dviejų panaudos sutarčių analizės akivaizdu, jog antroji sutartis buvo sudaryta likus dviem mėnesiams iki Panaudos sutarties galiojimo pabaigos, tačiau tikrieji šalių ketinimai buvo jos įsigaliojimą sieti su pirmosios panaudos sutarties pabaiga. Pirmajai panaudos sutarčiai nustojus galioti 2012-12-20, šalys sutarė vieneriems metams, t.y. iki 2013-12-20, leisti ieškovui ir toliau naudotis žeme. Kitoks sutarčių aiškinimas neatitiktų tikrųjų šalių ketinimų ir valios. Atsižvelgiant į tai, jog panaudos sutartis buvo sudaryta ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui, ieškovui nekilo pareiga jos registruoti viešajame registre. Nė viena iš šalių neginčijo fakto, jog iki žemės ūkio paskirties žemės perleidimo atsakovui ŽŪB „ŽeMila“, ieškovas žeme naudojosi ilgiau nei metus. Vien formalus skundo reikalavimas dėl panaudos sutarties įregistravimo yra neesminis, nereikalingas ir nekeičiantis faktinės situacijos dėl žemės naudojimo. Apeliantas neįrodė, jog ieškovui po to, kai jau buvo sudaryta preliminarioji žemės ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sutartis, siūlė žemę pirkti didesne kaina. Tik tuomet, kai žemės ūkio paskirties žemė buvo perleista ŽŪB „ŽeMila”, atsakovo sutuoktinė atvyko pas ieškovą ir grąžino jo pagal preliminarų susitarimą sumokėtą avansą bei sumokėjo 5 000 Lt dydžio baudą. Aplinkybė dėl asmens, kurio pirmenybės teisė įsigyti žemės sklypą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas buvo pažeista, turtinės padėties analizavimas yra nesusijęs su nagrinėjamo ginčo dalyku.

Faktas, jog ieškovas sudarė preliminarią žemės sklypo įsigijimo sutartį leidžia daryti išvadą, jog ieškovas turėjo ir turi galimybių jį įsigyti, priešingu atveju tokių įsipareigojimų nebūtų prisiėmęs. Nesant pareikšto reikalavimo dėl 5 000 Lt priteisimo apelianto naudai, nesant šalių pozicijos dėl tokio reikalavimo ir jo nenagrinėjus posėdžio metu, teismas pagrįstai tokio klausimo nesprendė, nes priešingu atveju būtų pažeidęs procesines teisės normas.

Apeliantas ŽŪB “ŽeMila”, dalyvaudamas byloje kaip atsakovas turi didesnes procesines teises, atstovaujamas profesionalaus teisininko - advokatės, pastarasis turėjo visas galimybes pareikšti priešieškinį dėl sumokėtų pinigų grąžinimo iš atsakovo A. R.. Pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, kaip pirmenybės teisės gynimo būdo, specifika yra ta, kad jo taikymas nepriklauso nuo trečiojo asmens, kuriam neteisėtai perleistas turtas, sąžiningumo. Dėl to, taikant pirkėjų teisių ir pareigų perkėlimo institutą, nereikia vadovautis CK 1.80 straipsnio 2-4 dalyse, 4.96 straipsnyje nustatytomis sandorio negaliojimo ir turto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo taisyklėmis.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus (141 b. l.) Kelmės rajono 2-ojo notaro biuro notaras A. A. prašo atsakovų apeliacinius skundus patenkinti, panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2014-02-13 sprendimą, ieškinį atmesti.

Atsakovas ŽŪB „ŽeMila“ atsiliepimu į atsakovo A. R. apeliacinį skundą (136–137 b. l.) prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2014-02-13 sprendimą, nurodo, kad visiškai pritaria apeliacinio skundo argumentams.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovų A. R. ir ŽŪB „ŽeMila“ apeliacinių skundų ribose. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

Dėl apelianto A. R. apeliacinio skundo

Apelianto A. R. apeliacinis skundas netenkintinas.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, jog buvo pažeista ieškovo pirmumo teisė įsigyti naudojamą žemės sklypą. Pirmenybės teisė į parduodamą privatų žemės sklypą nustatyta specialiuosiuose žemės santykius reglamentuojančiuose įstatymuose, inter alia Žemės įstatyme, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinajame įstatyme. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo (redakcija, galiojusi ginčijamo sandorio sudarymo metu nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių, turi parduodamo žemės sklypo naudotojas, naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip metus, – jeigu jis atitinka reikalavimus, nurodytus šio įstatymo 2 straipsnyje.

Teismas, nagrinėdamas ginčą, vertino visus kriterijus, kurie apibūdina asmenį, turintį pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę pagal minėtą įstatymą.

Apeliantas A. R. mano, kad teismas netinkamai aiškino LR Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 ir 2 straipsnio nuostatas, nustatančias pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, pirmiausia dėl to, kad ieškovas neatitiko kokybinio kriterijaus. Bylos duomenimis 2007-12-20 tarp ieškovo ir atsakovo A. R. buvo sudaryta panaudos sutartis, pagal kurią panaudos davėjas A. R. leido panaudos gavėjui P. T. iki 2012-12-20 naudotis 10 ha, iš jo 9,71 ha (žemės ūkio naudmenų) žemės ūkio paskirties žemės sklypu, esančiu, (duomenys neskelbtini) (8-9 b. l.).Sutartis buvo registruota viešajame registre (13-14 b. l.).Ši sutartis pratęsta 2012-10-07 vieneriems metams nuo minėtos sutarties pabaigos, t.y. iki 2013-12-20(10-11 b. l.). Ieškovas 2003-04-24 įregistravo ūkininko ūkį, naudojamame žemės sklype ūkininkavo, virš 5 metų naudojo žemės sklypą ūkio veiklai: dirbo žemę, augino grūdines kultūras. Byloje esančios paraiškos patvirtina šias aplinkybes. Taip pat pažymėtina, kad ieškovas turi specialų pasiruošimą, nes 1977-1980 mokėsi (duomenys neskelbtini)tarybiniame ūkyje-technikume, kur įgijo agronomo specialybę, 2013-04-03 išklausė augalų apsaugos kursą, gavo Augalų apsaugos kursų baigimo pažymėjimą (35-38 b. l.). Pagal pateiktas paraiškas ieškovas, kaip įregistravęs ūkininko ūkį, gavo ES paramą, todėl teismas, nors detaliai ir nenurodydamas skundžiamame sprendime, tinkamai konstatavo, jog ieškovas tvarko buhalterinę apskaitą, nes tokį reikalavimą jis privalo vykdyti siekdamas gauti ES fondų paramą. Be to šią aplinkybę patvirtina ir rašytiniai įrodymai-2013-01-04 Buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartis su kooperatyvu „Kelmės agroservisas“ dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, kurie buvo pateikti apeliacinės instancijos teismui, nes pirmos instancijos teisme atsakovai neginčijo šios aplinkybės. Tokią teisę tvarkyti ūkininko ūkio veiklos buhalterinę apskaitą pačiam ūkininkui ar pavesti pagal sutartį apskaitos paslaugas teikiančioms įmonėms suteikia Ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos aprašo 8 punktas.

Minėtos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas kaip ūkininkas atitinka Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2 straipsnyje keliamus reikalavimus, o atsakovo parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą naudojo žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienerius metus.

Nors apeliantas teigia, kad panaudos sutartis nebuvo įregistruota Nekilnojamo turto registre ir todėl teismas turėjo taikyti LR CK 6.478 str. 2 dalies nuostatas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių sudaryta pirmoji 2007-12-20 panaudos sutartis, kuri buvo įregistruota viešajame registre, baigėsi tik 2012-12-20, atsižvelgiant į šios sutarties 2 punkto redakciją, 2012-10-07 sutartis suprantama kaip pirmosios pratęsimas (8-9,10-11 b. l.).Tai patvirtina ir sutarties 2 punkto nuostatos, numatančios sutarties terminą 1 metams iki 2013-12-20 d. Atsižvelgiant į šios sutarties nuostatas, t.y. kad ji sudaryta 1 metams, numatant jos pabaigos terminą iki 2013-12-20, todėl kadangi sutartis buvo sudaryta ne ilgesniam kaip 1 metų laikotarpiui, ieškovas paskutinės sutarties galėjo ir neįregistruoti registre(CK 6.478 str.2d.).Sudarant pirkimo sutartį parduodamoje žemės sklype buvo pasėtos ieškovo grūdinės kultūros.Parengiamojo posėdžio metu pats atsakovas A. R. patvirtino, kad jis pranešė atsakovui ŽŪB„ŽeMila“, jog žemė yra užimta P. T. pasėlių. Todėl vien formalus apeliacinio skundo reikalavimas dėl sutarties neįregistravimo yra neesminis, neturintis įtakos, sprendžiant ginčą. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6str.1d. nustatyta pirmenybės teisė įsigyti naudojamą žemės sklypą žemės naudotojui, kuris turi didesnį tiek ekonominį suinteresuotumą įsigyti žemės sklypą pirmiau negu kiti tretieji asmenys. Pažymėtina, kad šiuo atveju nėra aktualus žemės sklypo pirkėjo sąžiningumas, nes nėra sprendžiamas sandorio panaikinimo klausimas. Pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, kaip pirmenybės teisės gynimo būdo, taikymas nepriklauso nuo sąžiningumo trečiojo asmens, kuriam buvo neteisėtai perleistas turtas. Kasacinis teismas nutartyje civ. byloje Nr.3K-3-134/2007, 3K-3-232/2007 nurodė, kad taikant pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimą, nesivadovaujama CK 1.80 str.1-4 d., CK 4.96 str. nustatytomis negaliojimo ir turto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo taisyklėmis.

Parduodamo žemės sklypo naudotojo pirmenybės teisė pirkti žemės sklypą įgyvendinimo sąlygos įtvirtintos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą bei pardavimo sąlygas privalo raštu registruotu laišku (jį įteikiant) pranešti parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudotojui. Šis savo sutikimą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti žemės ūkio paskirties žemės sklypą parduodančiam asmeniui per 15 dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Kai parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudotojas atsisako pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą arba nustatytu laiku nepateikia sutikimo pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, žemės savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims. Kai žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas kitiems asmenims už mažesnę kainą ir (ar) kitomis sąlygomis, negu buvo nurodyta pirminiame pranešime parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudotojui, pastarajam turi būti pateikiamas pakartotinis pranešimas. Pažymėtina, kad Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas yra specialusis įstatymas, kuriame užtikrinama žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudotojo pirmumo teisė įsigyti žemę ir nurodytos pardavimo sąlygos, t. y. parduodamo žemės sklypo savininkas siūlymą įsigyti žemę turi pateikti žemės sklypo naudotojui registruotu laišku, jame turi būti išdėstytos pardavimo sąlygos, įstatyme nustatytas 15 dienų terminas užtikrina žemės naudotojo pirmenybės teisę realizuoti galimybę įgyti žemę ir šio įstatyme nustatyto termino parduodamo žemės sklypo savininkas privalo laikytis. Tokia pirmenybės teisė yra įstatymo nustatyta garantija, suteikianti žemės naudotojo teisinių ir ekonominių interesų apsaugą.

Apeliantas teigia, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus dėl siūlymo ieškovui pirkti žemės sklypą didesne nei buvo sutarta kaina, t.y. už 90 000 Lt. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui A. R. siekiant parduoti žemės sklypą, jis pasiūlė parduoti žemės sklypo naudotojui-ieškovui ir tarp šalių 2013 vasario mėn. buvo sudarytas preliminarus susitarimas dėl žemės pirkimo, juo šalys nustatė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminus, sutarties pažeidimo atsakomybę, avansinio mokėjimo dydį(12 b. l.). Pagal šios sutarties 2p. nuostatas pirkėjas įsipareigojo žemę parduoti ieškovui už 80 000Lt,pagrindinę sutartį sudaryti iki 2013-10-31 d., sutarties 3 punktu numatė, kad atsisakius parduoti, pardavėjas sumoka 10 000 Lt , o atsisakius pirkėjui pirkti perduotas avansas lieka pardavėjui. Šalys neginčija, kad žemės sklypą pardavus brangesne kaina kitam atsakovui ŽŪB „ŽeMila“, atsakovas A. R. sumokėjo ieškovui P. T. 10 000 Lt, tačiau šalys šios sumos sumokėjimą vertina skirtingai,skirtingai aiškina faktines aplinkybes.

Bylos duomenimis A. R. po preliminarios sutarties su P. T. sudarymo ieškojo naujų pirkėjų, galinčių nupirkti žemės sklypą už didesnę kainą nei buvo numatyta šalių susitarime. Kaip minėta, Laikinasis įstatymas imperatyviai numato pasiūlymo pateikimo procedūrą, kurios atsakovas A. R. visiškai nesilaikė. Atsakovas tretiesiems asmenims žemės sklypą galėjo parduoti, tik pasiūlius ieškovui jį pirkti didesne kaina ir ieškovui atsisakius pirkti žemės sklypą pasiūlytomis sąlygomis. Radęs pirkėją, atsakovas A. R. 2013-05-24 d. pardavė žemės ginčo sklypą atsakovui ŽŪB „ŽeMila“ už 90 000 Lt. Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teisme šalys skirtingai aiškino faktines aplinkybes apie pasiūlymo pirkti šį sklypą pakeistomis sąlygomis pateikimo laiką, kitas aplinkybes. Ieškovas P. T. nuosekliai teigė, kad apie žemės sklypo pardavimą jis sužinojo tik atsakovui grąžinus jam avansą bei sumokėjus baudą, kas vyko po žemės pardavimo bendrovei- 2013m. birželio 06d. ar 08 d., teigė, kad jam nebuvo siūloma pirkti sklypą didesne kaina. Atsakovas A. R.,priešingai, teismo posėdyje aiškino, kad avansą ieškovui grąžino bei baudą sumokėjo iki sutarties su ŽŪB „ŽeMila“ sudarymo, t.y. 2013-05-11 d., o pasiūlymą pirkti žemės sklypą didesne kaina atsakovas A. R. pateikė ieškovui žodžiu 2013 m. balandžio mėnesį, bet ieškovas iš karto atsisakė pirkti didesne kaina, todėl per sugyventinę D. L. 2013-05-11 grąžino ieškovui pinigus, šių pinigų priėmimą atsakovas suprato kaip ieškovo galutinį atsisakymą pirkti žemę. Tuo tarpu tame pačiame posėdyje apklausta liudytoja D. L. nepatvirtino, kad ieškovas iš karto atsisakė pirkti už didesnę kainą, jiems su atsakovu pranešus, kad yra pirkėjas, mokantis didesnę kainą, už kurią jie nori parduoti žemę. Liudytoja teigė, jog ieškovas suabejojo, žadėjo paskambinti. Liudytoja patvirtino, jog jie nenurodė termino ieškovui apsispręsti dėl žemės sklypo pirkimo. Pažymėtina, kad liudytoja yra atsakovo A. R. šeimos narė, auginanti jų abiejų vaiką, todėl jos parodymai vertintini, kaip subjektyvūs, nes ji yra suinteresuota bylos baigtimi. Iš atsakovo, liudytojos paaiškinimų negalima nustatyti, ar buvo duotas terminas apsispręsti dėl žemės sklypo pirkimo, koks terminas, kokio turinio pasiūlymas buvo pateiktas ieškovui. Esant prieštaringiems šalių paaiškinimams, liudytojos parodymams negalima nustatyti, ir kada buvo duotas pasiūlymas pirkti didesne kaina. Tuo tarpu ieškovas nuosekliai teisminio nagrinėjimo metu tvirtino, kad apie žemės sklypo pardavimą sužinojo tik po jo pardavimo, kai atsakovo sugyventinė jam perdavė 10 000 Lt, kuriuos jis priėmė kaip grąžintą avansą, bei baudą už sutarties nuostatų nesilaikymą, patirtiems nuostoliams padengti.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismas padaryta išvada, jog atsakovas A. R. neįrodė, kad ieškovui buvo pasiūlyta pirkti žemės sklypą pakeistomis sąlygomis. Įstatyminės įrodinėjimo proceso normos yra nustatytos CPK XIII skyriuje. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Teismas pateiktų įrodymų pagrindu turi įsitikinti, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005, ir kt.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nurodė įrodymų visumą, kuria vadovaujasi nustatydamas tam tikras aplinkybes, aptarė įrodymus ir jų įrodomąją reikšmę, nurodė, kodėl vienais įrodymais vadovaujasi, o kitus įrodymus atmeta. Įrodymų įvertinimas ne apelianto naudai nesudaro pagrindo išvadai, kad įrodymai įvertinti neteisingai.

Taigi, ginčo žemės sklypo pardavėjas nevykdė laikinojo įstatymo 6 straipsnyje nustatytos pareigos pranešti žemės naudotojui-ieškovui apie sprendimą parduoti žemės sklypą pakeistomis sąlygomis bei jo pardavimo sąlygas registruotu laišku (įteikiant).To neginčija šalys. Taip pat atsakovas A. R. turėjo laikytis įstatyme nustatyto termino, per kurį ieškovas galėjo apsvarstyti pardavimo sąlygas. Toks terminas taip pat nebuvo nustatytas. Šiuo atveju, esant įstatymo reikalavimui įspėti raštiškai, atsakovas turėjo pateikti rašytinius įrodymus –pasiūlymą pirkti žemę pakeistomis sąlygomis. Laikinasis įstatymas numatydamas sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemę numato detalią pranešimo(pasiūlymo) pateikimo tvarką, numatant jame pardavimo sąlygas bei įpareigojant tokį pasiūlymą įteikti registruotu laišku, kas patvirtintų , jog žemės sklypo naudotojas gavo tokį pasiūlymą, reikalauja, kad šis pasiūlymas būtų įteiktas registruotu laišku, kas neginčijamai patvirtintų, jog ieškovas tinkamai buvo informuotas.

Pažymėtina, kad procesiniame dokumente atsakovas A. R. net nenurodė tos aplinkybės, kad jis pranešė ieškovui apie tai, jog parduoda žemę didesne kaina, ir kad siūlė ieškovui įgyti šia kaina. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, jog dvigubo avanso paėmimas patvirtina ieškovo atsisakymą, nes ieškovas tai suprato kaip avanso grąžinimą, atsakovui pardavus žemę, bei sankcijos taikymą už preliminarios sutarties sąlygų pažeidimą, ką šis ir patvirtino teismo posėdžio metu. Esant prieštaringiems šalių , liudytojos parodymams, teismas jais nesiremia, o nepateikus patikimų įrodymų apie pranešimą, teisėjų kolegija laiko, kad ši aplinkybė dėl pasiūlymo pateikimo nebuvo įrodyta. Atsakovui nepateikus ieškovui rašytinio pasiūlymo su pardavimo kaina, jis nesuteikė realios galimybės ieškovui įvertinti konkrečias sąlygas, dėl to nesudarė sąlygų pasinaudoti įstatyme įtvirtinta ir ginama pirmumo teise įsigyti žemės sklypą.

Nepagrįstas apelianto teiginys, kad teismas šiuo atveju turėjo jam priteisti 5000 Lt, kadangi tokio reikalavimo atsakovas neteikė, todėl teismas negalėjo išeiti už ieškinio ribų ir spręsti nepareikštų reikalavimų. Be to ir neturėjo spręsti šio klausimo, nes nebuvo išreikšta šalių pozicija teismo posėdyje.

Ieškovas preliminariame susitarime aiškiai buvo išreiškęs valią įgyti naudojamą žemės sklypą. Ieškovo per 3 mėnesius nuo žemės sklypo pardavimo pateiktas ieškinys teismui patvirtina, kad šios valios jis nepakeitė ir esant pakeistomis pardavimo sąlygomis.

Kadangi atsakovas A. R. nepateikė patikimų įrodymų, jog tinkamai pranešė apie sprendimą parduoti žemę pakeistomis sąlygomis, nesutiktina su atsakovo teiginiu, kad ieškovo priėmimas 10 000 Lt laikytinas atsisakymu pirkti žemę, kadangi atsakovas neįrodė, jog šis veiksmas buvo atliktas iki žemės sklypo pardavimo bei kad jis tinkamai pasiūlė ieškovui pirkti žemę pakeistomis sąlygomis, o šis nustatytu terminu atsisakė pirkti ar neatsakė nustatytu terminu į pasiūlymą pirkti. Preliminariame susitarime buvo numatyta šalių atsakomybė už sutarties sąlygų pažeidimą, kuo ir pasinaudojo ieškovas, siekdamas išvengti ateityje galimų kilti didesnių nuostolių. Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes, teismas padarė tikėtiną, logišką išvadą, kad ieškovui nebuvo pasiūlyta pirkti sklypo brangesne kaina. Jeigu ieškovas būtų atsisakęs ir nepageidavęs pirkti aukštesne kaina, nebūtų reiškęs ieškinio.

Byloje surinktų įrodymų pagrindu darytina išvada, kad ieškovas turėjo pirmenybės teisę įsigyti ginčo žemės sklypą. Įvertinus pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas pripažinti, jog buvo pažeista ieškovo pirmenybės teisė pirkti žemę nurodyto Laikinojo įstatymo 2straipsnio 1 dalies pagrindu.

Nors apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai nevertino argumentų dėl ieškovo turtinės padėties, tačiau ji nebuvo nagrinėjamos bylos dalyku, sprendžiant dėl pirmenybės teisės pirkti nuosavybę, įstatyme nenustatyta įpareigojimo tikrinti finansinių galimybių. Antra vertus, negalima neįvertinti to, kad, taikant Laikinajame žemės įstatyme nurodytą pažeistos asmens pirmenybės teisės gynimo būdą, šiam yra perkeliamos ne tik pirkėjo teisės, bet ir pareigos. Tai reiškia, kad jam perkeliama ir pareiga sumokėti daikto dalies kainą. Sprendžiant ginčą dėl pirmenybės teisės pažeidimo, nėra visiškai nereikšmingos aplinkybės dėl asmens, kuriam buvo pasiūlyta pirkti daiktą pirmenybės teise, finansinės padėties. Ieškovas tvirtina, kad jis yra mokus, ieškinio pareiškimas teisme dėl pirkėjo teisių perkėlimo iš dalies tai irgi patvirtina. Byloje esantys įrodymai patvirtina tai, kad ieškovas vykdo žemės ūkio veiklą, gauna pajamas, turi pakankamai nekilnojamo turto, kas sudaro jam galimybę gauti ir paskolą iš banko(21-23 b. l.). Byloje surinktų įrodymų visuma pagrindžia ieškovo finansinį pajėgumą.

Teismas visapusiškai ir išsamiai įvertinęs visus byloje esančius įrodymus , nepažeisdamas procesinių teisės normų, motyvuotai pagrįsdamas savo išvadas, priėmė pagrįstą, teisėtą išvadą dėl ieškovo teisių pažeidimo, todėl atsakovo A. R. apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvadomis dėl atsakovo A. R. nesąžiningumo, nes pastarasis, esant nenutrauktai panaudos sutarčiai, nenurodė šių aplinkybių notarui, kuris neturėdamas pilnos informacijos apie faktines aplinkybes, tvirtino sandorį, nepareikalavęs iš žemės sklypo pardavėjo duomenų apie žemės sklypo naudotojus, bei apie ieškovo pasinaudojimą pirmenybės teise.

Dėl ŽŪB „ŽeMila“apeliacinio skundo

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad šiuo atveju turėjo būti taikomas Konstitucijos 23 straipsnis, numatantis, kad nuosavybė yra neliečiama, paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams tenkinti ir , ją teisingai atlyginant, o teismas netaikė CK 4.96 str., ginančio sąžiningo įgijėjo teises. Šios kategorijos bylose kasacinis teismas yra nurodęs, kad nagrinėjant šios kategorijos bylas negalima vadovautis CK 4.96 straipsnyje nustatytomis sandorio negaliojimo ir turto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo taisyklėmis, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo specifika yra tai, kad jo taikymas nepriklauso nuo trečiojo asmens, kuriam neteisėtai perleistas turtas, sąžiningumo, apie ką teisėjų kolegija pasisakė anksčiau. Pirmenybės turėtojui priklauso ne pats perleistas turtas, bet teisė jį įgyti pirmiau už kitus. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosavybė Konstitucijos yra ginama tik tada, kai ji yra įgyta teisėtai. Kadangi iš neteisės teisė negali kilti, todėl apelianto nuosavybės teisė, patenkinus ieškovo reikalavimą, pažeista nebuvo. Įstatymuose įtvirtinta pirmenybės teise siekiama užtikrinti tų asmenų, kurie susiję su perleidžiamu nekilnojamuoju turtu daugiau nei visi kiti tretieji asmenys ir kurių interesams šio turto pardavimas gali turėti tiesioginės įtakos, teisių apsaugą bei galimybę ateityje jas tinkamai įgyvendinti.

Suteikus pirmenybę sąžiningo trečiojo asmens, kuriam neteisėtai buvo perleistas turtas, interesams ir neperkėlus jo teisių bei pareigų pagal sutartį pirmenybės teisės turėtojui, pastarojo galimybės apginti pažeistą teisę pasunkėtų. Įstatymų leidėjas nustatė tam tikrą sąžiningų asmenų interesų apsaugos priemonę. Įstatymuose įtvirtinta pirmenybės teisės įgyvendinimo tvarka, t. y. pirmenybės teisės turėtojas teismui pareikšti reikalavimą dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo turi teisę per gana trumpą trijų mėnesių laikotarpį. Tai leidžia išvengti nepagrįsto sąžiningų trečiųjų asmenų interesų pažeidimo, nes nesudaromos prielaidos trečiajam asmeniui patirti didelių turto išlaikymo ar pagerinimo išlaidų ar nuostolių, susijusių su turto rinkos vertės pasikeitimu ar kitais nepatogumais dėl šio turto išreikalavimo perkeliant pirkėjo teises ir pareigas. Šioje byloje ieškovas pareiškė ieškinį 3 mėnesių laikotarpyje.

Ieškovas pasirinko pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo taikymo institutą, t.y. pasirinko teisių pripažinimo būdą- pirkimo-pardavimo sutarties modifikaciją šalių atžvilgiu. Šiuo atveju ieškovui perkeliamos ne tik pirkėjo teisės, bet ir pareigos. Šis būdas ieškovui suteikia galimybę tapti trečiajam asmeniui parduoto žemės sklypo savininku, t.y. ieškovas įgyja nuosavybės teisę. Teisių perkėlimas vyksta tarp dviejų pirkėjų. Perkėlus pirkėjo pareigas, ieškovui atsiranda pareiga apmokėti už įgyjamą žemės sklypą. Šiuo atveju pirkimo-pardavimo sandoris jau yra įvykęs, t.y. buvęs pirkėjas-atsakovas ŽŪB „ŽeMila“ yra sumokėjusi už žemės sklypą atsakovui A. R.. Ieškovas įstoja vietoje pirkėjo atsakovo ŽŪB „ŽeMila“, todėl jis nebeturi pareigos mokėti atsakovui A. R., kuris jau yra gavęs apmokėjimą iš buvusio pirkėjo ŽŪB „ŽeMila“, bet šią pareigą apmokėti už įgyjamą žemės sklypą jis turi įgyvendinti atsakovo ŽŪB „ŽeMila“ atžvilgiu. Nors ieškovas ir pareiškė prašymą, kad ši suma būtų priteista atsakovui A. R., teisėjų kolegijai nusprendus kitaip, tai nebus ieškinio ribų peržengimas, nes teismas, taikydamas įstatymus, turi vadovautis teisingumo, protingumo , sąžiningumo principais(CK1.5 straipsnio 4 d.).Tuo iš dalies tenkintinas atsakovo ŽŪB „ŽeMila“ apeliacinis skundas, jam priteisiant iš ieškovo 90 000 Lt, tuo išlaikant šalių tarpusavio interesų pusiausvyrą. Tokios praktikos dėl sumų sumokėjimo buvusiam pirkėjui laikosi ir teisminė praktika.

Nesutiktina su apeliantu, kad jis nepagrįstai buvo byloje įtrauktas atsakovu, kadangi teisminėje praktikoje sandorio šalis- pirkėjas yra įtraukiamas atsakovu.

Tai, kad pirmosios instancijos teismas ginčą išsprendė kitaip nei pageidavo apeliantas, nėra pagrindo spręsti, kad teismas buvo šališkas.

Atsakovas nepagrįstai teigia, kad byloje nebuvo spręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas, nes pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu pasisakė, priteisdamas išlaidas ieškovui iš vieno atsakovo-A. R., įvertindamas jo veiksmus, lėmusius ieškovo teisių pažeidimą, dėl šio bylinėjimosi lėšų paskirstymo apeliantas A. R. nesiskundė. Kadangi šiuo atveju ieškinys tenkintinas ieškovo naudai, pagal procesines normas atsakovui ŽŪB „ŽeMila“jo bylinėjimosi išlaidos yra neatlyginamos(CPK 93 str.).Pažymėtina, kad yra įvertintinas ir atsakovo procesinis elgesys byloje, ieškovui pareiškus ieškinį, nes šis atsakovas su ieškiniu nesutiko, rėmėsi tais pačiais argumentais, kaip ir atsakovas A. R., nesiekė taikaus ginčo sprendimo būdo.

Apeliacinėje instancijoje ieškovas patyrė 2000 Lt atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į apeliacinius skundus paruošimą (157 b. l.). Teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsižvelgiant į Rekomendacijas dėl advokato apmokėjimo už darbą civilinėse bylose dydžius, įvertinus, kad advokatas dalyvavo pirmos instancijos teisme, paruošė nedidelės apimties bendrą atsiliepimą į abu apeliacinius skundus, darbo laiko sąnaudos nebuvo didelės, įvertinus ir kitų proceso dalyvių patirtų išlaidų dydį, sprendžia, kad šios 2000 Lt išlaidos yra pernelyg didelės, pripažįsta pagrįstomis 1000 Lt atstovavimo išlaidas, jas priteisiant po 50 proc. iš abiejų atsakovų, kurie ir toliau nesutiko su ieškovo pozicija (CPK 93 str. 1d.).

Apeliantas A. R. patyrė 2700 Lt žyminio mokesčio bei 300 Lt už apeliacinio skundo paruošimą išlaidų(114,120 b. l.), kurios netenkinus jo apeliacinio skundo, yra neatlygintinos.

Apeliantas ŽŪB „Žemila“ sumokėjo 2025 Lt. žyminį mokestį ir turėjo 800 Lt atstovavimo išlaidų (126,132-133 b. l.).Pažymėtina, kad atsakovas nepilnai sumokėjo žyminį mokestį, dėl ko skirtumas 675 Lt priteistinas valstybei(2700-2025 ).Nors apelianto ŽŪB „ŽeMila“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, tačiau iš esmės teisėjų kolegija sutinka su teismo išvadomis dėl ieškovo pirmumo teisės pažeidimo, šioje dalyje teismo sprendimas nebuvo pakeistas, todėl netenkintinas šio apelianto prašymas priteisti žyminį mokestį. Iš dalies tenkintinas prašymas dėl atstovavimo išlaidų, priteisiant iš ieškovo 50 proc. atstovavimo išlaidų-400 Lt. Atlikus priteistų lėšų įskaitymą, iš atsakovo ŽŪB „ŽeMila“ ieškovui priteistina 100 Lt bylinėjimosi išlaidos(500-400 Lt).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi LR CPK 326 str.1 d.3 p.,

nutaria:

Pakeisti 2014 m. vasario 13 d. Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl 90 000 Lt ieškovo įpareigojimo sumokėti atsakovui A. R. ir šią dalį išdėstyti:

Priteisti iš ieškovo P. T. (a.k(duomenys neskelbtini) atsakovui žemės ūkio bendrovei „ŽeMila“(įm. k.302732354 ) 90 000 Lt (devyniasdešimt tūkstančių litų).

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo žemės ūkio bendrovės „ŽeMila“ 675 Lt(šešis šimtus septyniasdešimt penkis litus) žyminio mokesčio, paduodant apeliacinį skundą, nepriemoką valstybei.

Priteisti ieškovui P. T. (a.k(duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. R. (a.k(duomenys neskelbtini) 500 Lt( penkis šimtus litų),iš atsakovo žemės ūkio bendrovės „ŽeMila“ “(įm. k.302732354 ) 100 Lt(vieną šimtą litų) atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Teisėjai Laisvė AleknavičienėRasa BartašienėDanutė Matiukienė