Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei R. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. G., uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), vadovui, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G., būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau –Bendrovė), vadovu, D. D. gim. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2018 m. kovo 21 d. bendrovėje leido dirbti vairuotoju, su juo nesudaręs rašytinės darbo sutarties. S. G. su D. D. aptarė darbo sąlygas ir darbo užmokestį, susitarė, kad D. D. užduotis – maisto produktų išvežiojimas po prekybos centrus. Jis paimdavo prekes iš UAB „NNL“ sandėlio ir pagal maršrutą veždavo į UAB „MaximaLT“, UAB „Norfa“ ir kt. , jam bus mokamas 400 Eur atlygis. Tokiu būdu S. G. leido D. D. dirbti bendrovėje vairuotoju nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2018 m. kovo 21 d., atlikti Bendrovės naudai atlygintinas darbines funkcijas, nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties. Šiais veiksmais S. G. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Institucijos, surašiusios administracinį nusižengimo protokolą - Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad į Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus teritorinį skyrių kreipėsi D. D., kuris uždaroje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), dirbo nepasirašęs darbo sutarties. Pranešimas buvo persiųstas į Kauno teritorinį skyrių. 2018 m. balandžio 11 d. skyriuje D. D. pateikė paaiškinimą, kad laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2018 m. kovo 21 d. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini),“ vairuotoju. Į darbą jį priėmė bendrovės direktorius S. G., buvo susitarę dėl 400 Eur darbo užmokesčio, darbo pobūdis buvo – išvežiojimas maisto produktų po prekybos centrus. Pradėjus dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), su juo nebuvo pasirašyta darbo sutartis. Paaiškinime D. D. nurodo, kad jis prašė direktoriaus S. G. pasirašyti darbo sutartį, tačiau iki jo atleidimo darbo sutartis nebuvo pasirašyta. Asmuo pateikė automobilio, su kuriuo jis dirbo bendrovėje, registracijos liudijimą, kelionės lapus 2017 m. lapkričio mėn., 2018 m. kovo mėn., 2018 m. vasario maršruto lapą, taip pat maršruto lapus, atsiųstus SMS žinučių pavidalu iš S. G. mobiliojo telefono, išrašą iš „Swedbank“, kad už darbą gaudavo darbo užmokestį. Į Kauno skyrių iškviestas uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), direktorius S. G. 2018 m. balandžio 5 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad D. D. dirbo bendrovėje, jis atsivežė nepasirašytas darbo sutartis bei nurodė, kad antroji darbo sutartis – darbuotojo egzempliorius buvo nepasirašytas ir neįteiktas darbuotojui D. D..

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. G. teismo posėdyje kaltę pripažino visiškai. Nurodė, kad darbo sutartys po darbuotojo priėmimo į darbą nebuvo pasirašytos, nes jos buvo jo automobilyje, jas darbuotojo prašė pasirašyti, kad galėtų nuvežti buhalteriui. D. D. prašė pasirašyti darbo sutartis, tačiau jis nesirašė. Po to darbo sutartis pamiršo buhalteriui nuvežti, o buhalteris apie tai jam nepriminė. Vėliau D. D. nepasirašė darbo sutarčių užpykęs, kad jį atleido iš darbo. Apie D. D. priėmimą į darbą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai buvo praneša, visi dokumentai buvo sutvarkyti iš karto darbuotoją priėmus į darbą, tik popierinė darbo sutartis nebuvo pasirašyta, nes pats darbuotojas nenorėjo. Priimant darbuotoją į darbą, apie tai iš kart informuoja buhalterį, SMS žinute išsiunčia darbuotojo duomenis. D. D. įmonėje buvo įdarbintas tinkamai, tik dėl darbo užimtumo darbo sutartis tą pačią dieną nebuvo paima iš buhalterio. Parengtos darbo sutartys buvo likę jo automobilyje, kodėl darbuotojas jų nepasirašė, nežino, o vėliau jis išvažiavo atostogauti. Nurodė, kad jam žinoma Darbo kodekso nuostata, kad pirmiausia su darbuotoju pasirašoma darbo sutartis, vėliau apie darbuotojo priėmimą informuojama VSDFV. Nežino, ar darbo sutartys buvo įregistruotos darbo sutarčių registravimo žurnale.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti (duomenys neskelbtini) straipsnio (dabartinio ANK 95 straipsnio 1 dalies) pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010, N575-805/2012).

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad S. G. kaltė dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo pilnai įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais:

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens 2018 m. balandžio 5 d. paaiškinimu, kad D. D. abi darbo sutartys yra pas jį, ant jų D. D. nėra pasirašęs (b.l. 20);

D. D. paaiškinimu, kuriame jis nurodęs, kad uždaroje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini),“ dirbo nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2018 m. kovo 21 d. vairuotoju, dirbti priėmė bendrovės direktorius S. G., buvo susitarę dėl darbo užmokesčio. Pradėjus dirbti su juo nebuvo pasirašyta darbo sutartis, nors direktoriaus prašė pasirašyti, tačiau iki jo atleidimo darbo sutartis nebuvo pasirašyta (b.l. 11);

2017 m. lapkričio mėnesio, 2018 m. kovo mėnesio kelionės lapai, kuriuose nurodytas D. D. dirbtas laikas (b.l. 13, 14);

D. D. Valstybinei darbo inspekcijai pateiktas 2018 m. vasario mėnesio maršruto lapas (b.l. 15);

Sąskaitos išrašas, kuris patvirtina, kad darbo užmokestį uždaroji akcinė bendrovė „Pervežimo paslaugos“ mokėjo (b.l. 18-19);

2017 m. lapkričio 17 d. darbo sutartys Nr. (duomenys neskelbtini), (du egz.), kuriose nurodyta, kad darbdavys UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus S. G. ir darbuotojas D. D.. Darbo sutartyje aptartos darbuotojo darbo sąlygos, mokamas darbo užmokestis 400 Eur, darbo sutarties terminas nenustatomas, darbo laiko norma, kiti darbuotojo ir darbdavio tarpusavio įsipareigojimai. Darbo sutartį pasirašęs S. G., D. D. darbo sutarties nepasirašęs (b.l.21-22, 23-24), kita rašytine bylos medžiaga.

Atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį traukiamas specialus subjektas – darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalyse nustatyta, jog bendrovės direktorius atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog Bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Įmonės vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti.

Nagrinėjamu atveju S. G. buvo atsakingas už tinkamą Bendrovės darbo organizavimą, tačiau pažeidė šią savo pareigą, neužtikrino, jog darbuotojui būtų leista dirbti tik su juo sudarius rašytinę darbo sutartį, dėl to S. G. skirtina administracinė nuobauda – piniginė bauda.

Duomenų, kad anksčiau S. G. būtų baustas administracine tvarka už analogiškus nusižengimus, byloje nepateikta. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino nusižengimą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. bei apie jų įdarbinimą pranešus VSDFV

ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos iš esmės atitinka galiojusio ATPK 30(1) straipsnio nuostatas, dėl kurių Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą buvo pažymėjęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Vadovaujantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir atsižvelgdamas į tai, kad S. G. neneigė padaręs administracinį nusižengimą, jį pripažino, administracinį nusižengimą padarė tik formalaus darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, iš esmės darbo teisinių santykių kontrolę vykdė pakankamai tinkamai, bendrovėje kitų nusižengimų nenustatyta, VSDFV apie darbuotojo priėmimą pranešta laiku, žala valstybei nepadaryta, darytina išvada, kad dėl savo elgesio pažeidėjas S. G. padarė tinkamas išvadas ir ateityje naujų nusižengimų neįvykdys. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti S. G., vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, paskyrus švelnesnę nuobaudą nei numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

S. G. išaiškintina, kad per nustatytą terminą nesumokėjus paskirtos baudos, ją priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalimi, 95 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 637, 644, 646 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. G. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir skirti administracinę nuobaudą – 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų) bauda.

Išaiškinti, kad bauda sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900, sąskaitos Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB bankas, banko kodas 40100, sąskaitos Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas, banko kodas 70440, sąskaitos Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, sąskaitos Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000, sąskaitos Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, sąskaitos Nr. LT42 7230 0000 0012 0025) nurodant įmokos kodą – 1001, administracinio nusižengimo protokole nurodytą identifikacinį kodą (ROIK) ir administracinių nusižengimų bylos numerį.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.