Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-06-20 · Administracinė byla Nr. AS-143-389-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-06-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Iv-2311-171/2011Sprendimas · 2011-12-01Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-20
Bylos Nr.
AS-143-389-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00558-2011-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Pareiškėjas
G. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei
Kategorijos
  • 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS143-389/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00558-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. birželio 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas G. K. (toliau – pareiškėjas) 2011 m. kovo 3 d. skundu, kurį 2011 m. kovo 22 d. patikslino, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 9 999 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas nurodė, kad prašo atlyginti neturtinę žalą todėl, jog konvojavimo, etapavimo dienomis negaudavo pietų maisto. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2011 m. vasario 18 d. nutarime Nr. 50-At-00021-11 nustatyta, kad dėl pietų maisto nedavimo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje ir Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra kalti įstatymai.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir išaiškino jam teisę kreiptis į Šiaulių apygardos administracinį teismą ir Panevėžio apygardos administracinį teismą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 str. 2 d. 2 p.).

Teismas nurodė, kad, pagal ABTĮ 35 straipsnį, skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė. Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarime Nr. 932 „Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“ nurodyta, kad valstybei bylose dėl žalos atlyginimo atstovauja valstybės institucijos, dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas pirminiame skunde nurodė, jog Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate ir Šiaulių tardymo izoliatoriuje negaudavo pietų maisto, padarė išvadą, kad neturtinės žalos atsiradimą jis sieja su galbūt neteisėtais Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmais. Todėl atsakovo Lietuvos valstybės atstovais laikytini Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir Šiaulių tardymo izoliatorius. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato būstinė yra Panevėžyje, Tulpių g. 60, o Šiaulių tardymo izoliatoriaus – Šiauliuose, Trakų g. 10. Teismas konstatavo, kad skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, turėtų būti paduotas Panevėžio apygardos administraciniam teismui, o iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, - Šiaulių apygardos administraciniam teismui, o ne Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Todėl pareiškėjo skundą teismas atsisakė priimti kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.).

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartį.

Pareiškėjas pažymi, kad neteisingai nurodyta, jog atsakovo Lietuvos valstybės atstovai yra Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir Šiaulių tardymo izoliatorius. Kaip matyti iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2011 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 50-At-00021-11, atsakovo Lietuvos valstybės atstovai yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl netinkamų teisės aktų, nepriimant teisės aktų, kurie įpareigotų neetapuoti suimtųjų pietų metu, kad jie neliktų be pietų maisto.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktą, iš esmės konstatavęs, kad pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą sieja su neteisėtais Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmais, todėl toks ginčas spręstinas ne Vilniaus apygardos administraciniame teisme, o Panevėžio apygardos administraciniame teisme ir Šiaulių apygardos administraciniame teisme.

Iš skundo (b. l. 2) ir patikslinto skundo (b. l. 10) matyti, jog pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimo nesieja su neteisėtais Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmais. Pareiškėjo teigimu, neturtinę žalą jis patyrė dėl netobulų įstatymų. Tai iš esmės patvirtina ir atskirojo skundo argumentai (b. l. 16).

Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ginčo pobūdį, todėl netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, o dėl to galėjo būti neteisingai išspręstas skundo priėmimo klausimas.

Taigi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis atsisakyti priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra nepagrįsta, todėl naikintina ir skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d., 148 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasArtūras DrigotasVaida Urmonaitė-Maculevičienė