Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-06-18 · Civilinė byla Nr. e2A-985-603/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-18
Bylos Nr.
e2A-985-603/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-14100-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Bujokaitė
Ieškovas
NEO Finance
Atsakovas
A. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-985-603/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14100-2018-6Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.14 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo NEO Finance, akcinės bendrovės, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo NEO Finance, akcinės bendrovės, ieškinį dėl skolos, palūkanų, tarpininkavimo mokesčio, administravimo mokesčio, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pareikštą atsakovui A. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo skolą – 808,69 Eur, palūkanas iki kreipimosi į teismą dienos – 46,04 Eur, 13,37 proc. mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 808,69 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, tarpininkavimo mokestį – 53,37 Eur, administravimo mokestį – 174,20 Eur, palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 24 d., iki kreipimosi į teismą dienos – 5,14 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje parašyta, kad atsakovas su ieškovu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K841262533, pagal kurią ieškovas paskolino atsakovui 950 Eur. Atsakovas nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, nustatyto sutarties specialiojoje dalyje, atsakovas liko skolingas 808,69 Eur.

3. Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas įteikti 2018 m. liepos 16 d. Per teismo nustatytą 14 dienų laikotarpį atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovui iš atsakovo skolą – 808,69 Eur, palūkanas iki kreipimosi į teismą dienos – 46,04 Eur, 13,37 proc. mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 808,69 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos (2018 m. gegužės 8 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, palūkanas – 5,14 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 859,87 Eur nuo 2018 m. liepos 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 213,30 Eur. Atmetė kitą ieškovo pareikštų reikalavimų dalį.

5. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad atsakovas su ieškovu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K841262533, pagal kurią ieškovas paskolino atsakovui 950 Eur. Atsakovas nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, nustatyto sutarties specialiojoje dalyje, atsakovas liko skolingas 950 Eur.

6. Kadangi atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, ieškovui iš atsakovo priteista skola (negrąžintas kreditas) – 808,69 Eur ir palūkanos iki kreipimosi į teismą dienos – 46,04 Eur.

7. Sutarties 6.1 punkte nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, sutarties specialiojoje dalyje nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta pinigų suma iki visiško kredito sumokėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistos 13,37 proc. dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos kredito dalies (808,69 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2018 m. gegužės 8 d.) iki visiško paskolos grąžinimo.

Šalies argumentai

8. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 53,37 Eur tarpininkavimo mokesčio. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo suma – 64,18 Eur. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 1.27 punktą komisinis mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei (ieškovui) ir kuris apskaičiuojamas sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka. Sutarties 5.3 punkte numatyta, kad komisinis mokestis apskaičiuojamas tokia tvarka: tai yra specialiosiose sąlygose numatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas. Specialiosiose vartojimo kredito sąlygose tarpininkavimo mokesčio procentinis dydis – 5,90 proc. Pažymėta, kad iš sutarties bendrųjų sąlygų 1.27 punkte esančio mokesčio apibrėžimo (sąvokos) nėra aiški tokio mokesčio paskirtis. Nors ieškovas nurodė, kad šis mokestis skaičiuojamas, nes ieškovas teikia tarpusavio skolinimo paslaugą ir dėl to patiria išlaidas, tačiau nepateikė įrodymų apie patirtas 53,37 Eur išlaidas. Atkreiptas dėmesys į tai, kad komisinio (tarpininkavimo) mokesčio sąvoka tapati 1.29 punkte nurodytai administravimo mokesčio sąvokai. Tai yra mokesčiai, mokami ieškovo bendrovei, tačiau vartotojui nenurodyta, už ką jis privalės sumokėti kredito davėjui tokį mokestį.

9. Šalių teisinius santykius reglamentuojančiame Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme (toliau – VKĮ) numatyta, kad tam tikri asmenys gali teikti vartojimo kredito tarpininko paslaugas ir už tai gauti atitinkamą atlyginimą. Tačiau šiuo atveju ieškovas nurodo, jog veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, kreditus teikia savo vardu. Taigi ieškovas neatitinka VKĮ 2 straipsnio 23 punkte pateiktos vartojimo kredito tarpininko apibrėžties. Pagal VKĮ 25³ straipsnio 6 dalį tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamas atlygis gali būti skaičiuojamas tik nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų (ne grąžintinų) įmokų. Įvertinus bendrųjų sąlygų 5.3. punkte numatytą komisinio (tarpininkavimo) mokesčio apskaičiavimo metodą matyti, kad jis neatitinka VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje nurodyto atlyginimo skaičiavimo būdo, juolab neaišku, kokia atsakovui apskaičiuoto tarpininkavimo mokesčio paskirtis. Pažymėta ir tai, kad sutarties bendrųjų sąlygų 5.2 punkte nurodyta, jog vartojimo kredito gavėjas privalo kiekvieną mėnesį mokėti grąžinamą kredito dalį, palūkanas, sutarties administravimo mokestį ir komisinį mokestį. Tuo tarpu tarpininkavimo mokesčio, kaip mėnesinės kredito grąžinimo įmokos dalies, sutartyje nenurodyta. Atsakovas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos, sudarydama sutartį, turėjo ribotas galimybes tinkamai įvertinti ieškovo pasiūlytas sutarties sąlygas, daryti įtaką jų turiniui. Pažymėta, kad vienas vartojimo sutarties sąlygų atitikties bendriesiems sąžiningumo kriterijams aspektų – vertinimas, ar tokios sutarties sąlygos yra skaidrios, t. y. ar sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos vartotojui, ar verslininkas pateikė vartotojui visą sutarčiai sudaryti reikšmingą informaciją. Neskaidrios sutarties sąlygos negali būti laikomos sąžiningomis, nes vartotojas, kuris nesupranta sutarties ar neturi visos informacijos, reikalingos apsispręsti – sudaryti sutartį ar ne ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti, negali priimti tinkamo sprendimo. Papildoma vartotojams suteikiama apsauga skiriama siekiant išvengti stipresniosios šalies primestų sąlygų, taip siekiant išlaikyti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalį bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, jog ieškovo prašomo priteisti tarpininkavimo mokesčio paskirtis nėra aiški, pripažino sutarties sąlygas dėl tarpininkavimo mokesčio atsakovui taikymo nesąžiningomis, todėl negaliojančiomis, o reikalavimą dėl tokio mokesčio priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

10. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 174,20 Eur sutarties administravimo mokestį. Sutarties 5.14 punkte nustatyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, sutarties administravimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau kaip 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Tai reiškia, kad administravimo mokestis šiuo konkrečiu atveju yra mokamas tik atsakovui pažeidus sutarties nuostatas. Todėl daryta išvada, kad jis yra tam tikra netesybų forma, t. y. prievolė mokėti šį mokestį atsiranda tik kaip pažeidimo pasekmė. Nagrinėjamu atveju už sutarties pažeidimą atsakovui buvo paskaičiuotos kompensuojamosios palūkanos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti kitų netesybų ar nuostolių. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje imperatyviai nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, ir kitos netesybos ar mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, spręsta, kad už sutarties pažeidimą atsakovui pritaikius kompensuojamąsias palūkanas, papildomos netesybos nebegali būti priteisiamos, nes tai prieštarautų imperatyviosioms VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti 174,20 Eur sutarties administravimo mokesčio atmestas.

11. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 5,14 Eur sutartines palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 24 d. iki kreipimosi į teismą dienos. Kadangi atsakovas laiku neįvykdė savo sutartinių prievolių ieškovui, ieškovui iš atsakovo priteistos 5,14 Eur sutartinės palūkanos.

12. Ieškovui iš atsakovo, praleidusio terminą piniginėms prievolėms įvykdyti, priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą – 859,87 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. liepos 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

13. Ieškovas už ieškinį sumokėjo žyminį mokestį – 24 Eur bei patyrė 246,01 Eur dydžio išlaidas už advokato pagalbą, iš viso – 270,01 Eur. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingos patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovui iš atsakovo priteista 213,30 Eur (270,01 Eur x 79 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo argumentai

14. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, jog vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.8 punkte yra numatyta, jog bendrą vartojimo kredito kainą sudaro visi mokesčiai, susiję su vartojimo kredito sutartimi, o bendra vartojimo kredito kaina yra apskaičiuojama ir nurodoma specialiosiose vartojimo kredito sąlygose, preziumuojant, jog vartojimo kredito gavėjas visas iš sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima išlaidų, kurias vartojimo kredito gavėjas moka ir (arba) kompensuoja bendrovei už pradelstą laikotarpį. Į bendrą vartojimo kredito kainą įeina visos išlaidos, be kita ko, įskaitant palūkanas, taip pat – komisinį (tarpininkavimo) mokestį, kuris yra apskaičiuotas vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3. punkte. Be to, kaip matyti iš vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų, tarpininkavimo mokestis (64,18 Eur) yra apskaičiuotas iš anksto, preziumuojant, jog vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdys prievolę, vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punkte numatyta, jog tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei, ir kuris, remiantis vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.2. punktu, bendrovei yra mokamas kas mėnesį. Pažymi, kad ieškovas yra tarpusavio skolinimo platformos operatorius, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą bei kuris patiria išlaidas, kaip mokesčiai už atliktus patikrinimus duomenų bazėse, mokestis už kredito reitingo suteikimą, ir pan. Teismas, sprendime nurodė, jog ieškovas nepateikė įrodymų apie, šiuo atveju, patirtas išlaidas. Tačiau ieškovas, atsakydamas į tai, pažymi, kad tarpininkavimo mokestis yra tarpusavio platformos operatoriui mokamas iš anksto sutartas atlygis už jo teikiamas paslaugas, kuriuo ieškovas padengia skolinimosi platformos valdymo išlaidas.

15. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta, jog bendrovei mokamas 5,90 proc. dydžio tarpininkavimo mokestis nuo kiekvienos vartojimo kredito gavėjo grąžintos įmokos sumos. Taip pat, šis mokestis yra apskaičiuotas ir nurodytas tvirta suma, todėl atsakovas buvo aiškiai bei tinkamai informuotas apie taikomo mokesčio sumą bei jos apskaičiavimo tvarką. Atsakovas, būdamas atidus ir rūpestingas, privalėjo prieš sudarymas sutartį įvertinti savo finansines galimybes, sutartį ir kitus rinkoje esančius pasiūlymus. Taigi, pasirašydamas vartojimo kredito sutartį, atsakovas susipažino, susitarė ir sutiko su sutarties sąlygomis ir numatytu tarpininkavimo mokesčio dydžiu. Po sutarties pasirašymo, bendrosios ir specialiosios vartojimo kredito sutarties sąlygos yra pateikiamos interneto tinklalapio skydelyje, kuriame vartojimo kredito gavėjas visą informaciją ir paaiškinimus gali pamatyti sklaidydamas to paties skydelio puslapius savo vartotojo zonoje.

16. Pagal VKĮ 25³ str. 6 d. tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamas atlygis gali būti skaičiuojamas tik nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų (ne grąžintinų) įmokų. Remiantis specialiųjų vartojimo kredito sąlygų 5.10 punktu, šalys susitaria, kad vartojimo kredito gavėjo ar trečiosios šalies bendrovei sumokėti mokėjimai pagal šią sutartį yra paskirstomi tokia tvarka: 1) pirma eile – skiriami išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimui padengti; 2) antra eile – skiriami palūkanoms už vėlavimą mokėti; 3) trečia eile – skiriami mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą; 4) ketvirta eile – skiriamos vartojimo kreditui (pirmiausia tai jos daliai, kuri turėjo būti grąžinta anksčiau) padengti; 5) penkta eile – skiriami tarpininkavimo mokesčiui ir sutarties administravimo mokesčiui padengti.

17. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.13 punkte numatyta, jog mėnesinė įmoka – tai konkreti pinigų suma, kuri susideda iš grąžinamos vartojimo kredito dalies ir apmokamos palūkanų sumos, ir į šią įmoką nėra įskaičiuoti komisinis (tarpininkavimo) bei administravimo mokestis. Lietuvos bankas, kuris pagal VKĮ 2 str. 8 d. yra priežiūros institucija ir atlieka vartojimo kredito davėjų, vartojimo kredito tarpininkų ir tarpusavio skolinimo platformos operatorių veiklos priežiūros funkcijas, 2016 m. spalio 6 d. pateikė nuomonę dėl VKĮ 25³ str. 6 d. įtvirtintos taisyklės prasmės. Nuomonėje pabrėžiama, kad nepriklausomai nuo to, kaip vadinami atitinkami paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo operatoriui mokami mokesčiai (atlygis), t. y. „sėkmės mokesčiu“, „administravimo mokesčiu“, „mokesčiu už kredito reitingo suteikimą“, „duomenų bazių patikrinimą“ ar pan., atlygis gali būti skaičiuojamas tik nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų, o ne, pavyzdžiui, sumokamas iš anksto arba iš karto po to, kai sudaroma vartojimo kredito sutartis.

18. Apeliantas nurodo, jog vartojimo kredito sutarties sąlygos, dėl tarpininkavimo mokesčio, nėra nesąžiningos vartotojo atžvilgiu, kad tarpininkavimo mokestis nėra apskaičiuotas, pažeidžiant VKĮ reikalavimus, ir nėra reikalaujama jį padengti iš anksto, dar negrąžinus vartojimo kredito įmokų. Vartojimo kredito gavėjui atlikus mokėjimą, tarpininkavimo mokestis yra dengiamas paskutine eile po to, kai padengiama mėnesinė įmoka, dėl to atitinka VKĮ 25³ str. 6 d. numatytą atlyginimo skaičiavimo būdą. Tai, jog tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimas vartojimo kredito gavėjui yra pateikiamas iš anksto, nesudaro prielaidų teigti, jog tarpininkavimo mokestis turi būti mokamas nuo grąžintinų, o ne nuo grąžintų, įmokų. Priešingai – toks informacijos pateikimas taikomas, siekiant, kad atsakovui, kaip vartojimo kredito gavėjui, būtų pateikiama aiški ir nedviprasmiška informacija apie mokėtinas pagal sudarytą sutartį sumas, todėl apeliantui tarpininkavimo mokestis turi būti priteisiamas visa apimtimi – 53,37 Eur.

19. Pagal sutarties 1.8 p., bendra vartojimo kredito kaina (vartojimo kredito mokestis) – tai visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinį mokestį, sutarties administravimo mokestį ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. Ši kaina apskaičiuojama ir nurodoma specialiosiose sąlygose tik pagal vartojimo kredito paraišką suteikiamo vartojimo kredito atžvilgiu. Kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš šios sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima išlaidų, kurias vartojimo kredito gavėjas moka ir (arba) kompensuoja bendrovei už pradelstą laikotarpį. Taigi, administravimo mokestis įeina į bendrą vartojimo kredito kainą, ir savo esme nėra mokestis už vėlavimą. Pažymi, jog administravimo mokestis apskaičiuojamas, remiantis sutarties 1.30., 5.4. bei 5.14. punktais ir nėra tapatus tarpininkavimo (komisiniam) mokesčiui, kuris, kaip jau minėta, apskaičiuojamas remiantis kitomis sutarties normomis: 1.28 p., 5.3. p.

20. Sutarties 5.4. p. numatyta, jog jos specialiosiose sąlygose numatytam administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida tol, kol vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį – priešingu atveju, taikomos sutarties 5.14 p. nurodytos normos. Šiame punkte numatyta, jog bet kokios nuolaidos, taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y., kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai klientams), taikomos tik tinkamai vykdant sutartį. Pažeidus šį reikalavimą ir vėluojant mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 kalendorinių dienų, suteikta nuolaida nebetaikoma visam tolimesniam sutarties laikotarpiui.

Šalies argumentai

21. Matyti, jog administravimo mokesčio paskirtis ir tikslas nėra sutartinės atsakomybės už įsipareigojimų vykdymo taikymas ir teismas vartojimo kredito gavėjui suteiktą administravimo mokesčio nuolaidą nepagrįstai perkvalifikavo į netesybas. Tarpininkavimo mokestis taikomas už atliekamas patikras registruose bei eilę kitų veiksmų, susijusių su vartojimo kredito suteikimu ir tarpininkavimu sudarant sutartis su vartojimo kredito gavėju bei investuotojais, tai sutarties administravimo mokestis, yra taikomas ir vartojimo kredito gavėjo mokamas tarpusavio skolinimo platformai už sutarties vykdymo administravimą, priežiūrą, įmokų surinkimą ir panašius veiksmus. Atkreipia dėmesį, kad 5.14. punkte numatyta, jog vartojimo kredito gavėjui neišpildant nuolaidos suteikimo sąlygų, nuolaida nebetaikoma visam tolimesniam sutarties laikotarpiui, t. y., nepriklausomai nuo to, ar ateityje vartojimo kredito gavėjas padengia susidariusį įsiskolinimą ir atstato mokėjimus pagal grafiką, t. y., administravimo mokesčio skaičiavimo pabaiga nėra susieta su prievolės įvykdymo momentu. Taigi, teismas netinkamai aiškino sutarties nuostatas ir nepagrįstai konstatavo, jog administravimo mokestis, atsižvelgiant į jo esmę, turėtų būti kvalifikuojamas kaip netesybos ir todėl negali būti priteisiamas, remiantis VKĮ 11 str. 8 d.

22. Teismas nepagrįstai perkvalifikavo apelianto reikalavimą priteisti sutarties administravimo mokestį į netesybas bei netenkino šio reikalavimo, klaidingai pritaikydamas netesyboms taikomas teisės normas. Dėl šios priežasties, teismo sprendimas nurodytoje dalyje yra nepagrįstas ir turėtų būti pakeistas, nurodant apeliantui priteisti prašomą sutarties administravimo mokestį visa apimtimi 174,20 Eur.

23. Aiški informacija yra vienas iš esminių atsakingojo skolinimo ir skolinimosi elementų. Vartojimo kredito gavėjas gavo visą reikalingą informaciją (standartinė informaciją, bendrąsias ir specialiąsias sutarties sąlygas), kad galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą dėl siūlomo vartojimo kredito tinkamumo. Be to, pateikta informacija buvo aiški, suprantama ir išsami: specialiosiose sąlygose apskaičiuotas konkretus tarpininkavimo mokesčio dydis, o bendrosiose sąlygose aiškiai apibrėžta, jog tinkamai vykdant sutartį, administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida ir jis yra lygus nuliui. Visa mokesčių paskaičiavimo tvarka yra nurodyta sutartyse. Pabrėžia, kad informacija apie visus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius nebuvo nutylima. Taip pat atsakovas nesuteikė pagrindo manyti (nepateikė klausimų, teiginių), jog jis nesupranta pateiktos informacijos arba ją supranta klaidingai.

24. Apeliaciniame skunde prašo pakeisti sprendimo dalį dėl tarpininkavimo mokesčio ir priteisti apeliantui iš atsakovo 53,37 Eur tarpininkavimo mokesčio; pakeisti sprendimo dalį dėl administravimo mokesčio ir priteisti apeliantui iš atsakovo 174,20 Eur administravimo mokesčio; pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantui iš atsakovo, 270,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliantui iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Pagal CPK 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

26. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria teismas atmesti ieškinio dalį dėl administravimo ir tarpininkavimo mokesčio priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl administravimo mokesčio

27. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė administravimo mokesčio, nes vadovaujantis šalių sudarytos sutarties nuostatomis ir teismų praktika, toks mokestis turėjo būti priteistas.

28. Sutarties bendrosios dalies 1.29 punkte nustatyta, kad administravimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Sutarties administravimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.4 punkte nustatyta tvarka. Pagal sutarties bendrosios dalies 5.4 punktą sutarties administravimo yra apskaičiuojamas taip: 1,2 (viena ir dvi dešimtosios) procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus priskaičiuotą komisinį mokestį. Sutarties administravimo mokestis per mėnesį yra ne daugiau nei 30 eurų. Šalys susitarė, kad vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida ir jis yra lygus nuliui. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.14 punktu.

29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtas sutarties nuostatas ir sutartyje numatyto administravimo mokesčio pobūdį, jo mokėjimo atvejus ir apskaičiavimo būdą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju savo esme administravimo mokestis laikytinas netesybomis. Kaip matyti iš sutarties 5.4 ir 5.14 punktų, sutartyje nustatyta administravimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Tokia sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susietas su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri iš esmės pasireiškia nubaudimo forma. Tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnį. Prievolės esmė dėl to, kad netesybos sutartyje pavadintos nuolaida, nesikeičia. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Tai būtų nesuderinama su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais.

30. Pažymėtina, jog VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis ir skaičiavimo laikotarpis (ne ilgesnis kaip 180 dienų) taikymas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Nagrinėjamu atveju ieškovo prašomą priteisti 174,20 Eur dydžio sutarties administravimo mokestį pripažinus netesybomis, laikytina, jog ieškovui iš atsakovo gali būti priteista ne daugiau kaip 76,92 Eur (854,79 Eur x 0,05 x 180) sutarties administravimo mokesčio (netesybų). Tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas (kaip nurodė ieškovas ieškinyje ir tarp šalių ginčo nėra) praleido terminą įvykdyti prievolę nuo 2017 m. lapkričio 24 d., šios netesybos paskaičiuotos iki kreipimosi į teismą dienos (t. y. iki 2018 m. gegužės 8 d.), taigi šios netesybos už tokį laikotarpį siektų 70,52 Eur (854,79 Eur x 0,05 x 165).

31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant jas pagal tokius reikalavimus, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016).

32. Nagrinėjamu atveju ieškovui priteista 5,14 Eur kompensuojamųjų palūkanų, ši suma neviršija priteistino sutarties administravimo mokesčio, kuris savo esme laikytinas netesybomis, dydį (70,52 Eur), dėl to, vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika, ieškovui turėjo būti priteista didesnioji suma (70,52 Eur), apimanti mažesniąją (5,14 Eur).

Dėl tarpininkavimo mokesčio

33. Sprendžiant dėl tarpininkavimo mokesčio, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad sutartyje aiškiai nenurodyta, kokią paskirtį atlieka tarpininkavimo mokestis, mokestis apibrėžiamas tiesiog kaip mokestis bendrovei, neaiškinant šio mokesčio tikslo ir paskirties. Sutarties 5.3 punkte, į kurį nukreipia 1.27 punktas, kalbama apie komisinį, o ne tarpininkavimo mokestį. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, jog tarpininkavimo mokesčio paskirtis yra tarpusavio platformos operatoriui mokamas atlygis.

34. VKĮ 25³ straipsnio 6 dalis (redakcija galiojusi nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2018 m. birželio 15 d.) nurodo, kad tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamas atlygis gali būti skaičiuojamas tik nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Pirmosios instancijos teismas ex officio pripažindamas negaliojančiomis ir nesąžiningomis sutarties sąlygas dėl tarpininkavimo mokesčio, rėmėsi CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalimi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių individualiai nebuvo aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimų pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių pareigų ir teisių pusiausvyra vartotojo nenaudai.

35. Tačiau sutarties specialiosiose sąlygose ieškovas ir atsakovas individualiai aptarė atsakovo pareigą mokėti ieškovui tarpininkavimo mokestį ir šio mokesčio dydį – 64,18 Eur (5,90 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos), kuris įskaičiuotas į bendrą vartojimo kredito sumą. Todėl, net ir pripažinus nesąžiningomis sutarties bendrosios dalies sąlygas, t. y., sąlygas, kurios nebuvo individualiai aptartos, susijusias su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu, nėra pagrindo ex officio spręsti dėl individualiai aptartų sąlygų neatitikimo sąžiningumo kriterijams (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalis, 4 dalis). Be to, kaip matyti iš sutarties bendrųjų sąlygų 1.4 punkto, ieškovas, sudarydamas sutartį, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y., asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (VKĮ 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Taigi, sprendžiama, jog tarpininkavimo mokestis, kaip atlygis tarpusavio platformos operatoriui, tokia forma, kokia numatyta sutartyje yra galimas, pagrįstas VKĮ 25³ straipsnio 6 dalimi.

36. Pateikta analizė patvirtina, jog tarpininkavimo mokestis, nors ir nėra pakankamai aiškiai apibrėžtas sutarties bendrosiose sąlygose, tačiau tiek bendrosiose, tiek specialiosiose sąlygose yra pakankamai aiškiai nurodyta šio mokesčio skaičiavimo tvarka ir nurodytas konkretus dydis. Pagal sutartį bendra vartojimo kredito kaina, įskaičius tarpininkavimo mokestį nėra didesnė už vartojimo kredito sumą (VKĮ 2 straipsnio 3 dalis), o tuo pačiu ir tarpininkavimo mokesčio dydis atitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijus ir atitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei nepažeidžia vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros (VKĮ 21 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad specialiosiose sąlygose yra nurodyta bendra tarpininkavimo mokesčio suma, t. y. 64,18 Eur ir tai sudaro 5,9 procento nuo kiekvienos grąžintos įmokos, ir mokamos per visą laikotarpį, kuriam suteikta paskola, darytina išvada, kad ieškovas tikėjosi gauti šį mokestį. Dėl to apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovui turi būti priteisiama visa numatyto tarpininkavimo mokesčio suma. Vilniaus apygardos teismas laikosi tokios praktikos jau išnagrinėtose analogiškose civilinėse bylose (Nr. e2A-309-430/2019, Nr. e2A-1570-275/2018; Nr. e2A-172-912/2018; Nr. e2A-189-467/2018; Nr. e2A-1526-340/2018; Nr. e2A-1504-565/2018). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo keičiama, priteisiant ieškovui iš atsakovo reikalaujamą 53,37 Eur tarpininkavimo mokestį.

37. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, jog bendrosios sutarties sąlygos dėl tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo yra neaiškios, prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl buvo pagrindas jas pripažinti negaliojančiomis, tačiau specialiosiose sąlygose numatyta tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka turėjo būti suprantama kredito gavėjui, joje nėra nuostatos didinti šį mokestį, priklausomai nuo finansinių įsipareigojimų vykdymo, todėl sutarties specialiosios dalies sąlygų, susijusių su tarpininkavimu pripažinimas nesąžiningomis ir negaliojančiomis, buvo netinkamu šios sąlygos įvertinimu, teismo sprendimo dalis, kuria specialiosios sutarties sąlygos dėl tarpininkavimo mokesčio pripažintos nesąžiningomis ir negaliojančiomis, keistina.

38. Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo už akių motyvuose sprendė ex officio klausimą dėl sutarties tarpininkavimo mokesčio sąlygų teisėtumo ir pripažino, kad sutarties sąlygos dėl komisinio (tarpininkavimo) mokesčio atsakovui taikymo nesąžiningos, todėl negaliojančios, tačiau to nenurodė teismo sprendimo už akių rezoliucinėje dalyje. Todėl ši teismo sprendimo už akių dalis tikslinama (atsižvelgus į byloje jau padarytas išvadas dėl tarpininkavimo mokesčio ir kitose Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtose bylose formuojamą praktiką dėl šio mokesčio sąlygų), t. y. pripažįstant nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio Vartojimo kredito sutarties Nr. K841262533 bendrosios dalies sąlygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu, tačiau nepripažįstant negaliojančiomis ir nesąžiningomis ab initio sutarties specialiosios dalies sąlygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu.

39. Apeliacinį skundą iš dalies patenkinus, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme, taip pat paskirstomos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas patyrė iš viso 270,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme 261,01 Eur bylinėjimosi išlaidų. Po apeliacinio skundo išnagrinėjimo, patenkinta 89,99 procentai ieškinio reikalavimų, dėl to ieškovui priteistinos 242,98 Eur bylinėjimosi išlaidos, ieškovo patirtos pirmosios instancijos teisme. Patenkinus 52,18 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, iš atsakovo ieškovui priteisiamos 136,20 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1, 5 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-19933-432/2018 ir sprendimo už akių rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovo NEO Finance, akcinės bendrovės, ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio Vartojimo kredito sutarties Nr. K841262533 bendrosios dalies sąlygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu.

Priteisti ieškovui NEO Finance, akcinei bendrovei, juridinio asmens kodas 303225546, iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 808,69 Eur (aštuonių šimtų aštuonių eurų ir šešiasdešimt devynių euro centų) negrąžinto kredito sumą, 46,04 Eur (keturiasdešimt šešių eurų ir keturių euro centų) mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas iki kreipimosi į teismą dienos, 13,37 (trylikos ir trisdešimt septynių šimtųjų) procentų mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (808,69 Eur (aštuonių šimtų aštuonių eurų ir šešiasdešimt devynių euro centų)), nuo kreipimosi į teismą dienos (2018 m. gegužės 8 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 70,52 Eur (septyniasdešimties eurų ir penkiasdešimt dviejų euro centų) sutartines netesybas, 53,37 Eur (penkiasdešimt trijų eurų ir trisdešimt septynių euro centų) tarpininkavimo mokestį, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (978,62 Eur (devynių šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų ir šešiasdešimt dviejų euro centų)) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. liepos 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 242,98 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus ir devyniasdešimt aštuonis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Atmesti kitą ieškinio dalį.“

Priteisti apeliantui (ieškovui) NEO Finance, akcinei bendrovei, juridinio asmens kodas 303225546, iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 136,20 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus ir dvidešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Loreta Bujokaitė