Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Donato Jatužio ir Bronės Vidzėnienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. ir nuteistojo K. K. gynėjo advokato M. Š. apeliacinius skundus dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 178 straipsnio 1 dalį ir nubaustas laisvės atėmimo 8 mėnesiams bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu, M. B. skiriant laisvės atėmimo bausmę 5 mėnesiams 10 dienų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, M. B. skiriant galutinę subendrintą laisvės atėmimo 2 metams 3 mėnesiams bausmę.

Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas ir pagal Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nuosprendį atlikta bausmė ( 2 laisvės atėmimo dienos).

K. K. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir nubaustas laisvės atėmimo 6 mėnesiams bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu, K. K. skiriant galutinę laisvės atėmimo 4 mėnesiams bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti mokslą ar pradėti dirbti ir uždraudžiant pirmus 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išeiti iš savo namų nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. ir K. K. nuteisti už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 30 d., apie 17.30 val., Pasvalio r., K. k., veikdami bendrininkų grupėje, iš ganyklos slapta pagrobė G. P. priklausantį turtą : dyzelinį karvių melžimo įrenginį 1300 Eur vertės.

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. B. skundžia Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. nuosprendį dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, prašo atidėti jos vykdymą taikant BK 75 straipsnio nuostatas.

Apeliantas skunde cituoja skundžiamame nuosprendyje padarytas išvadas ir išdėstytus motyvus, sutinka su teismo išvada, kad jo padaryta veika nepasižymėjo padidintu pavojingumu ir nukentėjusiajai nesukėlė didelių nepatogumų ir neigiamų turtinių pasekmių, tačiau nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik vieną kartą.

Teigia, kad viso proceso metu kaltę pripažino, išsamiai paaiškino įvykio aplinkybes, gailėjosi ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašė nukentėjusiosios, kartu su bendrininku atlygino padarytą neturtinę žalą. Nukentėjusioji jam atleido ir teismo prašė neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, todėl mano, kad yra pagrindas konstatuoti, kad jis suprato savo elgesio netinkamumą, padarytos veikos pavojingumą, kritiškai įvertino savo elgesį, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo stengiasi įrodyti, kad ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Realios laisvės atėmimo bausmės skyrimas pakenktų jo teigiamiems socialiniams ryšiams, nes jis dirba, užima atsakingas pareigas, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, atlikdamas bausmę prarastų darbą ir galimybę užsidirbti, tai apsunkintų darbo radimą po bausmės atlikimo. Nurodo, kad dėl jo padarytos veikos išgyvena artimieji, šiuo metu jis nori sukurti šeimą ir gyventi dorai pagal visuomenėje nustatytas taisykles. Nuoširdžiai prašo suteikti galimybę paskutinį kartą įrodyti, kad gali pateisinti parodytą pasitikėjimą, prašo atidėti bausmės vykdymą maksimaliam galimam laikotarpiui.

Nuteistojo K. K. gynėjas advokatas M. Š. skundžia Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. nuosprendį dėl K. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, prašo jo ginamajam skirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Nurodo, kad bausmė turi atitikti padarytos veikos ir kaltininko pavojingumą, tik tada ji yra teisinga. Skundžiamame nuosprendyje teismas motyvuodamas bausmės jo ginamajam skyrimą atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į tai, kad jo ginamasis recidyvistas, tačiau parinkdamas bausmės rūšį neatsižvelgė, kad veiką, už kurią K. K. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, K. K. padarė likus trumpam laiko tarpui iki teistumo pabaigos.

Gynėjas skunde sutinka, kad remiantis BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatomis recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, tačiau nurodo, kad straipsnyje vartojama sąvoka „paprastai“ reiškia, kad gali būti parenkama ir kitos rūšies nei laisvės atėmimas bausmė.

Prašo atsižvelgti, kad jo ginamasis viso proceso metu kaltę pripažino, išsamiai paaiškino įvykio aplinkybes, gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašė nukentėjusiosios, savanoriškai atlygino padarytą neturtinę žalą, nukentėjusioji kaltinamajam atleido ir teismo prašė neskirti laisvės atėmimo bausmės, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad K. K. suprato savo elgesio netinkamumą, padarytos veikos pavojingumą, kritiškai įvertino savo elgesį, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo stengiasi įrodyti, kad ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Apibendrinant gynėjas teigia, kad esant tokioms aplinkybėms, yra pakankamas pagrindas nukrypti nuo BK 56 straipsnyje įtvirtintų taisyklių ir jo ginamajam skirti kitą - švelnesnę nei laisvės atėmimas bausmę.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjas prašo apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. B. apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistojo K. K. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kadangi apeliantai ginčija skundžiamą nuosprendį dėl paskirtų bausmių, apeliacinius skundus nagrinėjantis teismas, konstatuodamas, kad nuteistųjų kaltė padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką abejonių nekelia ir jų padaryta veika kvalifikuota teisingai, pasisako išimtinai tik dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių dydžių ir rūšies.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes apeliantams, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje ir bausmių skyrimą savo sprendime motyvavo. Motyvai aiškūs, konkretūs ir išsamūs, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes. Teismas tinkamai įvertino nuteistųjų padarytos veikos pavojingumą, ankstesnius jų teistumus, asmenybes ir padarė motyvuotą išvadą, kad bausmės tikslai už jų padarytą veiką bus pasiekti skyrus laisvės atėmimo bausmes. Aukštesnysis teismas neturi objektyvaus pagrindo nesutikti ir su pirmos instancijos teismo argumentacija dėl bausmės skyrimo nuteistiesiems.

Šioje vietoje pažymima, kad nuteistojo K. K. gynėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai prašo apeliacinio teismo nagrinėjant jo ginamajam skirtos laisvės atėmimo bausmės pagrįstumą, neatsižvelgti į BK 56 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, jo teigimu reglamentuojančias bausmių už tyčinio nusikaltimo padarymą skyrimą recidyvistui, nes 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554 minimo straipsnio redakcija buvo pakeista, nuo 2015 m. kovo 24 d. galiojančioje šio straipsnio redakcijoje įtvirtintos normos, reglamentuojančios bausmės už tyčinio nusikaltimo padarymą skyrimą ne recidyvistui, o pavojingam recidyvistui. Kadangi K. K. nėra pripažintas pavojingu recidyvistu, nagrinėjant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės pagrįstumo klausimą į BK 56 straipsnio nuostatas negali būti atsižvelgiama.

BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad M. B. iki jam inkriminuotos veikos padarymo, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, buvo teistas du kartus, minimą veiką M. B. padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, t.y. būdamas teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą, todėl, sutinkamai su BK 27 straipsnio 1 dalies nuostata M. B. yra recidyvistas, kas pripažinta ir jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Po nusikaltimo padarymo, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis buvo nuteistas Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tris apysunkius nusikaltimus subendrinta laisvės atėmimo 2 metams 2 mėnesiams bausme, atidedant bausmės vykdymą. Bylos duomenimis apeliantas kartą baustas ir administracine tvarka.

Iš nuteistąjį K. K. apibūdinančių byloje surinktų duomenų matyti, kad jam skundžiamas nuosprendis trečias, ankstesniais teismų sprendimais jis buvo teisiamas už veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, jam buvo skiriamos švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmės – laisvės apribojimas ir bauda, kurios vėlesniais teismų sprendimais buvo pakeistos areštu. Nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu padarė neišnykus teistumui, todėl, sutinkamai su BK 27 straipsnio 1 dalies nuostata jis taip pat yra recidyvistas, kas pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, be to ne kartą yra baustas ir administracine tvarka.

Kaip matyti iš išdėstytų aplinkybių, tiek K. K. tiek M. B. nusikalsta ne pirmą kartą, ankstesniais sprendimais K. K. paskirtos švelnesnės nei laisvės atėmimo bausmės – laisvės apribojimas ir bauda, nepasiekė bausmės tikslų, nes nuteistasis vengė jas atlikti, dėl to jos buvo pakeistos griežtesnėmis – arešto bausmėmis, o M. B. nusikalto jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, todėl esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad bausmės tikslus – atimti jiems galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei sulaikyti juos nuo tokių veikų darymo galima tik vienintele – terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Be to, apeliantams už jų padarytą veikią paskirtos laisvės atėmimo bausmės savo trukme žymiai mažesnės už sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį, paskirtos bausmės sumažintos 1/3, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostata, t.y. pritaikius apeliantų teisinę padėtį švelninantį įstatymą, bei atsižvelgus ir į tai, kad jie savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi ir realiai jiems skundžiamu nuosprendžiu už padarytą vagystę paskirtos bausmės, artimos minimaliai galimai skirti laisvės atėmimo bausmei, kurios vykdymas be kita ko K. K. buvo dar ir atidėtas 2 metams. Tokiu būdu kolegija daro išvada, kad K. K. paskirta bausmė nėra per griežta, individualizuota tinkamai, keisti paskirtą laisvės atėmimą kita bausme, kaip prašoma apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrindo.

Minėta, kad šis nuosprendis yra ketvirtas M. B. atžvilgiu priimtas nuosprendis, prieš tai, 2014 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. rugsėjo 8 d. M. B. atžvilgiu buvo priimti du nuosprendžiai, kuriais paskirtos bausmės paskutiniuoju iš jų – 2015 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu buvo subendrintos tarpusavyje ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtoji bausmė subendrinta su 2015 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme taikant BK 63 straipsnio 9 dalį. Šiame įstatyme pasakyta, kad pagal BK 63 straipsnio taisykles skiriama bausmė tada, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmoje byloje priėmimo padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Gi nagrinėjamu atveju, kaip minėta, vagystę, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, M. B. padarė po to, kai pirmas jo atžvilgiu priimtas nuosprendis (2014 m. gruodžio 22 d.) jau buvo įsiteisėjęs. Tai reiškia, kad nusikalstamą veiką, už kurią M. B. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu ir už kurią paskirta bausmė, padarė po to, kai jo atžvilgiu jau buvo įsiteisėjęs anksčiau priimtas nuosprendis, todėl skiriant galutinę subendrintą bausmę pagal visus nuosprendžius, turi būti taikomos ne pirmos instancijos teismo šiame nuosprendyje pritaikytos BK 63 straipsnio 9 dalies, o BK 64 straipsnyje numatytos bausmių bendrinimo taisyklės, nes būtent BK 64 straipsnis reglamentuoja bausmių bendrinimą tais atvejais, kai nauja nusikalstama veika padaroma bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Šiuo atveju nauju nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinama su neatliktąja ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme visiško ar dalinio bausmių sudėjimo būdu.

2015 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu M. B. buvo nuteistas galutine subendrinta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme atidedant bausmės vykdymą ir yra atlikęs dvi dienas minimu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės (į bausmės laiką įskaitytas laikas, kurį jis išbuvo sulaikytu BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka), todėl likusi neatlikta ankstesniu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė yra 2 metai 1 mėnuo ir 28 dienos ir yra didesnė nei nauju nuosprendžiu paskirta bausmė, todėl būtent prie neatliktosios bausmės turi būti pridėta dalis bausmės, paskirtos skundžiamu nuosprendžiu (BK 64 straipsnio 3 dalis). Dėl šios priežasties šioje dalyje nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai). Kadangi skundžiamu nuosprendžiu galutinė subendrinta bausmė M. B. buvo paskirta tik vienu mėnesiu didesnė, nei paskirtoji 2015 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu, pridėtos bausmės dalies laikyti per didele apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Apeliantas M. B. apeliaciniu skundu prašo taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas bei atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą maksimaliam laikotarpiui, nurodo, kad daugiau nebenusikals, prašo suteikti galimybę tai įrodyti. Apylinkės teismas svarstė galimybę apelianto atžvilgiu taikyti šį institutą, tačiau padarė išvadą, kad atidėjus bausmės vykdymą M. B. nebus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai, nes jis nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismas, priimdamas sprendimą dėl BK 75 straipsnio taikymo, turi įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo motyvą ir tikslus, kaltininko asmenybę (jį apibūdinančius duomenis iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po nusikaltimo), taip pat įvertinti kaltininko atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Šioje byloje M. B. nuteistas už nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, kurį įvykdė ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. Tačiau iš byloje ištirtų įrodymų matyti, kad nagrinėjamą nusikalstamą veiką apeliantas padarė spontaniškai –nuteistieji, pamatę daiktą, nusprendė jį pavogti ir parduoti kaip metalo laužą. Nors pagrobtas turtas yra pakankamai didelės vertės, tačiau nuteistųjų parodymais, kurie nėra paneigti, jie ketino jį pridavę į metalo laužo supirktuvę gauti labai nedidelę sumą pinigų. Apeliacinės instancijos teisme M. B. parodė, kad šio nusikaltimo padarymo metu jis gaudavo apie 500 eurų atlyginimą ir pinigų suma, kurią ketino gauti iš šio nusikaltimo, jam buvo visiškai nereikšminga. Tai rodo, kad šį nusikaltimą M. B. padarė iš esmės ne dėl savanaudiškų paskatų. Be to, nukentėjusiajai pagrobtas turtas buvo pareigūnų grąžintas, o likusias jo paslėptas detales nuteistieji patys parodė ir atidavė pareigūnams. Be to, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji atlygino nukentėjusiajai piniginę kompensaciją už aparato apgadinimą ir laikotarpį, kurį ji nesinaudojo aparatu. Šios aplinkybės rodo, kad M. B. padaryta veika nukentėjusiajai pasekmių nesukėlė, dėl ko ji nuteistiesiems atleido ir teismo prašė neskirti griežčiausios bausmės. M. B. apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis apie tai, kad ne tik dirba, bet ir mokosi, kad turi sveikatos problemų – serga vidutinio sunkumo depresija. Negalima neatsižvelgti ir į tai, kad viso proceso metu dėl padarytos nusikalstamos veikos jis prisipažino, davė išsamius parodymus, nuoširdžiai gailisi. Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės rodo, kad yra pagrindo manyti, jog M. B. gali pakeisti savo gyvenimo būdą ir daugiau nebenusikalsti, taip pat ir kiti bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl yra pagrindas M. B. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir dar kartą atidėti jam bausmės vykdymą paskiriant atitinkamus įpareigojimus. Dėl to nuosprendis keičiamas ir šioje dalyje.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. B. nuosprendžiu paskirta bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi subendrinta su Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskiriant galutinę subendrintą laisvės atėmimo 2 metams 3 mėnesiams bausmę ir,

vadovaujantis BK 64 straipsniu, prie M. B. Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 2 metų 1 mėnesio 28 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir paskirti jam galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 2 metams 2 mėnesiams ir 28 dienoms.

Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, M. B. atidėti trejiems metams ir paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę - 15 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant nuteistąjį įmoką sumokėti iki 2016 m. liepos 31 d. (BK 71straipsnis), bei pareigas: per visą bausmės vykdymo atidėjimo terminą tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo K. K. gynėjo advokato M. Š. apeliacinį skundą atmesti.