Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-04-04 · Civilinė byla Nr. 2A-691/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-04
Bylos Nr.
2A-691/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marytė Mitkuvienė, Danutė Milašienė, Donatas Šernas
Atsakovas
J. J.
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.5.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-691/2012Procesinio sprendimo kategorija: 16.5; 16.5.6; 35.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Marytės Mitkuvienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „RVK“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-512-324/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „RVK“ ieškinį atsakovui J. J. dėl piniginių lėšų grąžinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „RVK“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui J. J., ir patikslinęs ieškinį, prašė iš atsakovo priteisti 22 059,73 Lt, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad atsakovas J. J. nuo 2005 m. kovo 29 d. dirbo UAB „RVK“ darbų vadovo padėjėju (apdailininku). Darbo santykiai su atsakovu buvo nutraukti 2007 m. birželio 20 d. ĮBĮ 19 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka. J. J. BUAB „RVK“ mokėjo avansą prekėms įsigyti įmonės vardu, t. y. atsakovas gautais avansiniais pinigais privalėjo atsiskaityti su įmonės kontrahentais. Iš įmonės apskaitos dokumentų ir iš atsakovo J. J. avanso apyskaitos suvestinės matyti, kad J. J. nėra atsiskaitęs už 22 059,73 Lt panaudojimą. Todėl ši suma privalo būti priteista ieškovui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškovo BUAB „RVK“ ieškinį atmetė.

Teismas, atsižvelgęs į atsakovo paaiškinimus, liudytojų R. J., H. V. ir V. K. parodymus, taip pat įvertinęs darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščius, atsakovo banko sąskaitos išrašo duomenis, pripažino nustatytu faktą, kad atsakovui pervesti pinigai taip pat buvo skirti statybos objektuose dirbusiems darbininkams darbo užmokesčiams išmokėti. Teismas atmetė ieškovo atstovų paaiškinimus apie tai, kad pinigai kai kuriais laikotarpiais buvo pervesti vėlesnį mėnesį, nei nurodyta žiniaraščiuose, atsižvelgdamas į atsakovo paaiškinimą apie tai, kad lėšas darbo užmokesčio mokėjimui darbdavys skyrė nereguliariai, jas išmokėdavo tuomet, kai pinigų būdavo. Teismas taip pat atmetė ieškovo paaiškinimus dėl didesnės sumos, nei buvo išmokėta darbo užmokesčio, išnaudojimo, atsižvelgęs į atsakovo pateiktas PVM sąskaitas-faktūras dėl dalies lėšų panaudojimo medžiagoms įsigyti. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovui darbo užmokestis buvo mokamas kitokiu būdu. Teismas konstatavo, kad ieškovo pateikta pažyma apie atlyginimų išmokėjimą taip pat nepaneigia žiniaraščiuose užfiksuoto ir liudytojų parodymais patvirtinto darbo užmokesčio mokėjimo fakto ir būdo. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad ieškovo atstovai negalėjo paaiškinti tvarkos, pagal kurią įmonėje buvo išmokamas darbo užmokestis, įvardinti darbo užmokesčio išmokėjimą patvirtinančių dokumentų, nepateikė jokių kitokių darbo užmokesčio mokėjimą minimos brigados darbuotojams ir pačiam J. J. patvirtinančių įrodymų. Be to, pažymoje nurodyta, kad atlyginimų mokėjimo žiniaraščių nėra, o mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijose deklaruotos bendros išmokėtos sumos, todėl, anot teismo, negalima nustatyti, ar į jas įtrauktos konkretiems asmenims išmokėtos sumos. Pasak teismo, VSDFV pateiktas ieškovo įmonės darbuotojų sąrašas patvirtina, kad atsakovo žiniaraščiuose nurodyti R. S., V. K. ir Franek Dubovskij UAB „RVK“ legaliai nedirbo. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad 2005 m. gruodžio – 2006 m. gegužės mėnesiais atsakovas vykdė dokumentu neįformintą darbdavio valią dėl darbo užmokesčio mokėjimo atskirame objekte dirbusiems darbuotojams, kurių dalis dirbo nelegaliai, dalis darbo užmokesčio pastariesiems ir kitiems Maišiagaloje dirbusios brigados darbuotojams bei pačiam atsakovui buvo neapskaityta ieškovo įmonės buhalterijoje. Todėl ieškovas, be kurio administracijos aktyvių veiksmų atsakovas neturėjo galimybės gauti pinigines lėšas neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimui, neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų ir jais UAB „RVK“ padarytos žalos. Teismas nesutiko su ieškovu, kad 2006 m. liepos 1 d. avanso apyskaitoje atsakovas savo parašu patvirtino 22 151,35 Lt skolą, nes šios avanso apyskaitos nėra patvirtinęs joks UAB „RVK“ finansininkas (ieškovas negalėjo paaiškinti kieno parašas yra ties įrašu 2006 07 30).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „RVK“ prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

Teismas nepagrįstai UAB „RVK“ sudarytą ir atsakovo pasirašytą avansinę apyskaitą laikė paneigta atsakovo paaiškinimais bei liudytojų parodymais, nes liudytojų parodymai neapima laikotarpio, kai šis dokumentas atsakovo buvo pasirašytas.Teismas neįvertino fakto, kad pagal byloje surinktus įrodymus atsakovas iš ieškovo iš viso yra gavęs 28 922,12 Lt. Pagal bendrovėje esančius išlaidų dokumentus, medžiagų įsigijimui jis išleido 6 862,30 Lt, pagal teismui pateiktas PVM sąskaitas-faktūras medžiagoms išleido dar 891,27 Lt. Iš viso atsakovas liko nepanaudojęs 21 168,55 Lt. Tačiau atsakovo pateikti tariami algalapiai yra 23 964 Lt, t. y. 2 795,45 Lt didesnei sumai, nei apskritai jis yra gavęs. Be to, pagal pateiktus dokumentus, kuriuos atsakovas vadina algalapiais, dalį pinigų jis mokėjo su bendrove nesusijusiems asmenims.Pagal byloje pateiktas atsakovo pasirašytas avansines apyskaitas atsakovo įsiskolinimas susidarė per laikotarpį nuo 2005 m. gruodžio 31 d. iki 2006 m. liepos 30 d. Avansinėje apyskaitoje 2006 m. liepos 30 d. atsakovas nurodė, kad 2006 m. liepos mėnesį medžiagoms įsigyti jis išleido 370,05 Lt ir prie avansinės apyskaitos pateikė tai patvirtinančius išlaidų dokumentus. Šie įrodymai paneigia atsakovo versiją dėl tariamo darbo užmokesčių mokėjimo iš gautų lėšų, nes jo pateikti įrodymai dėl darbo užmokesčio mokėjimo yra iki 2006 m. gegužės mėnesio 31 d. Taigi, atsakovas neturėjo bendrovės lėšų sumokėti nei už bendrovės vardu įgytas medžiagas 2006 m. liepos mėnesį (nurodyta avansinėje apyskaitoje), nei už su jo atsiliepime nurodytas medžiagas nuo 2006 m. balandžio 26 d.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas J. J. prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

Teismas avansinę apyskaitą pagrįstai pripažino netinkamu įrodymu, nes ji neatitiko nei realios tuo metu buvusios situacijos, nei tinkamai apiforminta. Be to, ieškovas negalėjo atsakyti, kas pasirašė apyskaitą.Atsakovas nebuvo įgaliotas ir neturėjo kompetencijos nustatyti, kokia turėjo būti algalapių forma ir atlyginimo mokėjimo tvarka, kas ir kaip privalėjo būti įdarbintas. Jis vykdė tiesioginio vadovo nurodymus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

apeliacinis skundas netenkintinas, Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 6 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „RVK“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 6 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovo, kaip buvusio savo darbuotojo ir atskaitingo asmens, pasak ieškovo, pagal įmonės finansinės atsakomybės dokumentus likusio skolingo įmonei ieškinyje nurodytą pinigų sumą. Šią sumą, ieškovo teigimu, atsakovas liko skolingas dėl to, kad gavęs iš ieškovo įmonės avansu pinigus prekių įsigijimui įmonės vardu, buhalteriniais apskaitos dokumentais nepateisino 22 059,73 Lt. Nors pareikštojo ieškinio teisinio pagrindo ieškovas nenurodė, tačiau iš ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių galima daryti išvadą, kad ieškinys yra pareikštas dėl darbuotojo materialinės atsakomybės, padarytos dėl netinkamos jam patikėtų piniginių lėšų apskaitos.

Pagal Darbo kodekso (toliau - DK) 254 straipsnio nuostatą, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, išskyrus atvejus, nustatytus DK 255 straipsnyje.

Atsiliepdamas į pareikštą ieškinį, atsakovas nurodė, kad materialinės atsakomybės sutartis su juo sudaryta nebuvo. Tokios sutarties nepateikė ir ieškovas. Aplinkybių, numatytų DK 255 straipsnyje, kurios būtų pagrindas taikyti atsakovui visišką materialinę atsakomybę, ieškovas nenurodė. UAB ,,RVK“ generalinio direktoriaus 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 25 (35 b. l., 1 t.) atsakovui J. J. buvo nustatytas 720 Lt atlyginimas. Taigi ir nustačius, kad ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės apie tai, jog atsakovas iš įmonės avansu gavęs pinigus prekių įsigijimui įmonės vardu, buhalteriniais apskaitos dokumentais nepateisino jam patikėtų 22 059,73 Lt piniginių lėšų išlaidų, yra įrodytos, ieškinys galėtų būti tenkinamas tik iš dalies, priteisiant iš atsakovo 2160 Lt ieškovui padarytai žalai atlyginti.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs šioje byloje šalių pateiktus paaiškinimus, rašytinius įrodymus bei liudytojų parodymus, padarė išvadą, kad 2005 m. gruodžio – 2006 m. gegužės mėnesiais atsakovas taip pat vykdė dokumentais neįformintą darbdavio valią atskirame objekte dirbusiems darbuotojams mokėti darbo užmokestį, kurio dalis buvo neapskaityta ieškovo įmonės buhalterijoje, ir todėl neteisėtų atsakovo veiksmų ir jais ieškovui padarytos žalos fakto ieškovas neįrodė. Tai iš esmės reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog atsakovas, iš ieškovo įmonės avansu gavęs pinigus, juos ieškovo nurodymu panaudojo ne tik prekių įsigijimui ieškovo vardu ir jo naudai, bet ir ieškovo darbuotojų atlyginimų išmokėjimui, tuo pačiu teismas nustatė ir aplinkybę, kad atsakovas jam patikėtų piniginių lėšų panaudojimą pateisino, įrodęs, kad pinigai buvo panaudoti ieškovo nurodymu ir jo interesais.

Nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, ieškovas savo apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai UAB „RVK“ sudarytą ir atsakovo pasirašytą avansinę apyskaitą laikė paneigta atsakovo paaiškinimais bei liudytojų parodymais, nes, pasak apelianto, liudytojų parodymai neapima laikotarpio, kai šis dokumentas atsakovo buvo pasirašytas.

Iš tiesų, pareikšdamas ieškinį, ieškovas kartu su jo priedais pateikė ir 2006 m. liepos 30 d. data surašyto dokumento, pavadinto ,,Avanso apyskaita“, kopiją, kuriame nurodyta Janausko ankstyvesnio avanso liekana - 22 151,35 Lt. (16 b. l., 1 t.). Tačiau ši dokumento kopija nėra patvirtinta ir nėra aišku, kas tokį dokumentą pasirašė ir kokiu pagrindu jis buvo sudarytas. Atsakovas paneigė tokį dokumentą pasirašęs, o ieškovas, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, jį sudariusio finansininko negalėjo nurodyti (127, 153 b. l., 2 t.). Taigi, toks dokumentas negali būti laikomas tinkama įrodinėjimo priemone, galinčia patvirtinti ar paneigti kokias nors faktines bylos aplinkybes (CPK 114 str. 1 d., 177 str. 2 d., 197 str. 1 d., 198 str. 2 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus įrodymus apie ieškovo nurodymu vykdytą darbo užmokesčio ieškovo darbuotojams mokėjimą, minėtą rašytinį įrodymą pagrįstai atmetė, nes tokiu įrodymu išvadų apie konkrečias faktines bylos aplinkybes daryti negalima.

Apeliantas taip pat teigia, kad pagal jo pateiktas atsakovo pasirašytas avansines apyskaitas atsakovo įsiskolinimas susidarė per laikotarpį nuo 2005 m. gruodžio 31 d. iki 2006 m. liepos 30 d. Tai, pasak atsakovo, paneigia atsakovo versiją dėl tariamo darbo užmokesčių mokėjimo iš gautų lėšų, nes jo pateikti įrodymai dėl darbo užmokesčio mokėjimo yra iki 2006 m. gegužės mėnesio 31 d.

Kaip jau minėta šioje nutartyje, faktinių aplinkybių, ir konkrečiai aplinkybių, susijusių su atsakovui ieškovo perduotų piniginių lėšų apyvarta, patvirtinti tokiu įrodymu, kaip atsakovo pateiktoji 2006 m. liepos 30 d. avanso apyskaitos kopija, negalima. Analogiškai, nėra tinkamai patvirtintos ir kitos atsakovo pateiktos avanso apyskaitų kopijos (16-27 b. l., 1 t.). Taigi ir teigti, kad šie dokumentai patvirtina atsakovo įsiskolinimo ieškovui faktą ir tai, kad tokį įsiskolinimą savo parašu patvirtino pats atsakovas, nėra pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovui patikėtų piniginių lėšų apyvartos ir jų panaudojimo aplinkybės gali būti nustatytos tik pirminiais dokumentais, tiesiogiai patvirtinančiais pinigų išmokėjimą bei panaudojimą. Kaip jau minėta šioje nutartyje, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovas, iš ieškovo įmonės avansu gavęs pinigus, juos ieškovo nurodymu panaudojo ne tik prekių įsigijimui ieškovo vardu ir jo naudai, bet ir ieškovo darbuotojų atlyginimų išmokėjimui. Šios aplinkybės yra nustatytos atsakovo pateiktais darbo užmokesčio (atlyginimo) išmokėjimo žiniaraščiais (102-106 b. l., 2 t.) bei liudytojų R. J., H. V., V. K. parodymais (155-158 b. l., 2 t.). Šiais įrodymais nustatyta, kad atsakovas pats, tiesiogiai, grynaisiais pinigais ieškovo darbuotojams, dirbantiems jo vadovaujamame objekte, išmokėjo darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2005 m. gruodžio mėn. iki 2006 m. gegužės mėn. Tai, kad atsakovui pervedamas ieškovo pinigines lėšas atsakovas iš savo sąskaitos minėtu laikotarpiu pasiimdavo grynaisiais pinigais, patvirtina ir byloje pateiktas šios sąskaitos išrašas (173-178 b. l., 2 t.). Apie tai, kaip buvo išmokamas darbo užmokestis, pakankamai detaliai paaiškino pats atsakovas (184-185 b. l., 2 t.). Atsakovas taip pat paaiškino aplinkybę, kodėl darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiai liko pas jį ir kokia forma jis šiuos žiniaraščius pateikdavo darbdaviui (126 b. l., 2 t.). Tai, kad atsakovas mokėdavo atlyginimus (darbo užmokestį) pripažino ir ieškovas (185 b. l., 2 t.). Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, kokia tvarka buvo mokamas darbo užmokestis atsakovo pateiktuose žiniaraščiuose nurodytiems darbuotojams, ieškovas negalėjo nurodyti ir jokių kitų darbo užmokesčio mokėjimą šiems darbuotojams patvirtinančių dokumentų nepateikė. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad dalis ieškovo darbuotojų dirbo nelegaliai ir dalis darbo užmokesčio ieškovo įmonės buhalterijoje buvo neapskaityta. Šių aplinkybių atsakovas nepaneigė. Šios aplinkybės iš esmės įrodo tai, kad buhalterinė apskaita ieškovo įmonėje nebuvo vykdoma tiksliai ir tvarkingai ir ši aplinkybė gali paaiškinti tam tikrus neatitikimus tarp dokumentuose nurodytų atsakovui išmokėtų ir jo išleistų sumų, apie kuriuos ieškovas nurodo savo apeliaciniame skunde.

Šioje nutartyje nustatytų ir išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino faktinius bylos duomenis, tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir padarė šiomis aplinkybėmis pagrįstą išvadą, kad atsakovas įrodė jam ieškovo, kaip darbdavio, perduotų piniginių lėšų panaudojimą darbo užmokesčio mokėjimui, o ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ir jais ieškovui atsiradusios žalos faktų. Todėl pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareikštą ieškinį, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl naikinti šio sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė MilašienėMarytė MitkuvienėDonatas Šernas