Kauno apygardos teismo sprendimas

2011-05-06 · Civilinė byla Nr. 2-512-324/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-05-06
Bylos Nr.
2-512-324/2011
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-01233-2009-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Atsakovas
J. J.
Advokatai
Gintaras Dabkevičius
Kategorijos
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-512-324/2011;(Proceso Nr. 2-56-3-01233-2009-6);Procesinio sprendimo kategorija 35.5; 116.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2011 m. gegužės 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Gudynienė, sekretoriaujant Neringai Gudašytei, dalyvaujant ieškovo atstovams Vytautui Česoniui, advokatui Gintarui Dabkevičiui, atsakovui J. J., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutavusios įmonės uždarosios akcinės bendrovės „RVK“ ieškinį atsakovui J. J. dėl piniginių lėšų grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 21168,46 Lt Lt piniginių lėšų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo atstovai paaiškino, kad atsakovas UAB „RVK“ nuo 2005 m. kovo 29 d. iki 2007 m. birželio 20 d. dirbo darbų vadovo padėjėju ( apdailininku). Statybos darbams reikalingų medžiagų įsigijimui pagal kasos išlaidų orderius ir pavedimais į asmeninę sąskaitą banke buvo pervedami pinigai, už kurių panaudojimą atsakovas vėliau atsiskaitydavo, pateikdamas medžiagų įsigijimo dokumentus. 2006 m. liepos 1 d. avanso apyskaita patvirtina, kad atsakovas nėra atsiskaitęs už 22151,35 Lt panaudojimą.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad žodžiu gaudavo administracijos nurodymus nupirkti įvairias prekes, išmokėti objekte dirbantiems žmonėms tam tikras pinigų sumas. Tuo tikslu būdavo padaromi mokėjimo pavedimai į atsakovo asmeninę sąskaitą banke. Pinigus pagal gautus nurodymus išdalindavo darbininkams, jie pasirašydavo, o atsakovas dokumento kopiją faksu persiųsdavo bendrovės buhalterijai. Teigia, jog tokiu būdu darbuotojams išmokėjo 21964 Lt. Šios aplinkybės patvirtinimui pateikė 2005 m. gruodžio, 2006 m. sausio, vasario, balandžio ir gegužės mėnesio atliginimų mokėjimo lapelius. Taip pat nurodo, kad buhalterijai papildomai pateikė dokumentų, patvirtinančių 891,27 Lt išlaidas prekėms, kopijas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas UAB „RVK“ nuo 2005 m. kovo 29 d. iki 2007 m. birželio 20 d. dirbo darbų vadovo padėjėju ( apdailininku). Statybos darbams reikalingų medžiagų įsigijimui pagal kasos išlaidų orderius ir pavedimais į asmeninę jo sąskaitą banke buvo pervedami pinigai, už kurių panaudojimą atsakovas vėliau atsiskaitydavo, pateikdamas medžiagų įsigijimo dokumentus. Nors ieškovai atstovai neigia antrąją atsakovo nurodomą tokių išmokų paskirtį – darbo užmokesčio statybos objektuose dirbusiems darbininkams mokėjimą, tokią UAB „RVK“ administracijos nustatytą išmokų J. J. paskirtį patvirtina atsakovo paaiškinimas ir liudytojų R. J., H. V. ir V. K. parodymai.

Atsakovas paaiškino, kad jam buvo pavesta išmokėti darbo užmokestį Maišiagaloje gamyklos statybos objekte dirbusiems statybininkams. Šiems darbininkams buhalterija atlyginimų niekada nemokėdavo. Tuo tikslu buvo nurodyta pasidaryti banko kortelę, kas mėnesį faksu į bendrovę siųsdavęs paraišką, kurią tvirtindavo tiesioginis jo viršininkas B. arba finansų direktorė G. M. Po darbo užmokesčio išmokėjimo faksu buhalterijai nusiųsdavęs išmokėjimą patvirtinančius važtaraščius ir PVM sąskaitas – faktūras, jei būdavo įgyjamos medžiagos. Nepateikus patvirtinimo apie gautų pinigų panaudojimą, į banko sąskaitą jie nebūdavo pervedami. Jo paties darbo užmokestis buvo 1500 Lt, statybos objekte – 2000 Lt.

Liudytojai parodė, kad šalių nurodomu laiku dirbo Maišiagaloje J. J. vadovaujamoje statybos brigadoje dažymo, gipso montavimo, plytelių klijavimo ir kitokius apdailos darbus. Atsakovas vagonėlyje (kartą – įmonės kontoroje) jiems mokėdavo darbo užmokestį, kurio gavimą patvirtindavę parašais ( t. 2 b.l....).

Atsakovo pateiktų darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščių originalai patvirtina, kad už darbą 2005 m. gruodžio mėn. darbuotojams F., L., K. ir pačiam J. J. buvo išmokėta 4260 Lt, už 2006 m. sausio mėn. šiems ir kitiems darbuotojams – 9024 Lt, vasario mėn. – 3180 Lt, už balandžio mėn. – 3650 Lt, gegužės mėn. – 1850 Lt ( t. 2 b.l. 102-106). Iš atsakovo banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2005 m. gruodžio mėnesį iš ieškovo pervestų lėšų jis paėmė 4400 Lt 2005-12-22d.-26 d. laikotarpiu. Atsakovui ūkio išlaidoms pervestų ir paimtų sumų dydžiai įrodo jo nurodomas darbo užmokesčio mokėjimo aplinkybes ir kitu žiniaraščiuose nurodomu laikotarpiu - sausio, vasario, balandžio ir gegužės mėnesiais ( t. 2 b.l. 173-178). Ieškovo atstovų paaiškinimai apie tai, kad pinigai kai kuriais laikotarpiais buvo pervesti vėlesnį mėnesį, nei nurodyta žiniaraščiuose, atmestini atsižvelgiant į atsakovo paaiškinimą apie tai, kad lėšas darbo užmokesčio mokėjimui darbdavys skyrė nereguliariai, jas išmokėdavo tuomet, kai pinigų būdavo, 2005 m. gruodžio mėn. mokėjo už darbą gruodį, 2006 m. vasario mėnesį - už darbą sausio mėnesį; būdavo ir tokių mėnesių, kai darbo užmokesčio negaudavo ( pastarąją aplinkybę patvirtina ieškovo nepateikti duomenys apie nurodomų darbuotojų darbo užmokestį 2006 m. kovo mėnesį). Ieškovo paaiškinimai dėl išnaudojimo didesnės sumos, nei buvo išmokėta darbo užmokesčio, atmestini dėl dalies lėšų panaudojimo medžiagų įsigijimui, ką patvirtina atsakovo pateiktos PVM sąskaitos – faktūros t. 2 b.l. 87-101, bei fakto, kad šiuo laikotarpiu darbo užmokestį į savo sąskaitą gaudavo ir atsakovas ( minima aplinkybe jis grindžia asmeninių mokesčių paslaugas teikiančioms įmonėms sumokėjimą). Nors ieškovas neigia tokį darbo užmokesčio mokėjimo atsakovui būdą, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog darbo užmokestis J. J. būdavo mokamas kitokiu būdu ( CPK 178 str.).

Žiniaraščiuose užfiksuoto ir liudytojų parodymais patvirtinto darbo užmokesčio mokėjimo fakto ir būdo nepaneigia ieškovo pateikta pažyma apie atlyginimų išmokėjimą t. 2 b.l. 130. Priešingai – šis rašytinis įrodymas atsakovo atsikirtimus patvirtina. Pažymoje nurodoma, kad 2005 m. gruodžio mėn. už darbą lapkričio – gruodžio mėnesiais F., L. ir K. buvo išmokėta po 600 Lt, J. – 720 Lt per įmonės kasą ir tokia darbo užmokesčio suma deklaruota valstybinėje mokesčių inspekcijoje, 2006 m. sausio mėn. darbo užmokestis niekam neišmokėtas, 2006 m. vasario - gegužės mėnesiais - atlyginimai mokėti per įmonės kasą, tačiau nėra pirminių dokumentų. Ieškovo atstovai negalėjo paaiškinti tvarkos, pagal kurią įmonėje buvo išmokamas darbo užmokestis, įvardinti darbo užmokesčio išmokėjimą patvirtinančių dokumentų ( t. 2 b.l. 125), nepateikė jokių kitokių darbo užmokesčio mokėjimą minimos brigados darbuotojams ir pačiam J. J. patvirtinančių įrodymų. Pažymoje t. 2 b.l. 130 nurodoma, kad atlyginimų mokėjimo žiniaraščių nėra, o mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijose deklaruotos bendros išmokėtos sumos, todėl negalima nustatyti, ar į jas įtraukos konkretiems asmenims išmokėtos sumos. VSDFV pateiktas ieškovo įmonės darbuotojų sąrašas patvirtina, kad atsakovo žiniaraščiuose nurodyti R. S., V. K. ir F. D. UAB „RVK“ legaliai nedirbo.

Ieškovo atstovų, atsakovo paaiškinimų, liudytojų parodymų ir išvardintų rašytinių įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad 2005 m. gruodžio – 2006 m. gegužės mėnesiais atsakovas vykdė dokumentu neįformintą darbdavio valią dėl darbo užmokesčio mokėjimo atskirame objekte dirbusiems darbuotojams. Dalis šių darbuotojų dirbo nelegaliai, dalis darbo užmokesčio pastariesiems ir kitiems Maišiagaloje dirbusios brigados darbuotojams bei pačiam atsakovui buvo neapskaityta ieškovo įmonės buhalterijoje, todėl ieškovas, be kurio administracijos aktyvių veiksmų atsakovas neturėjo galimybės gauti pinigines lėšas neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimui, nelaikytinas įrodžiusiu neteisėtus atsakovo veiksmus ir jais UAB „RVK“ padarytą žalą. Išdėstyti argumentai paneigia įrodymą t. 1 b.l. 16, kuriuo remiasi ieškovas, teigdamas, jog 2006 m. liepos 1 d. avanso apyskaitoje atsakovas savo parašu patvirtino 22151,35 Lt skolą. Šios avanso apyskaitos nėra patvirtinęs joks UAB „RVK“ finansininkas ( ieškovas negali paaiškinti, kieno parašas yra ties įrašu 2006 07 30). Atsakovui įrodžius atsikirtimus dėl lėšų, darbdavio įvardintų naudotinomis ūkio išlaidoms, panaudojimą darbo užmokesčio mokėjimui, ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio pirmąja dalimi, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Virginija Gudynienė