Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017 m. liepos 5 d. Kauno miesto savivaldybė parengė ir paskelbė Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektą Nr. 17-8615 (toliau - Projektas), kuriame buvo numatyta apriboti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiką pareiškėjui priklausančioje kavinėje uždraudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 val. iki 8 val.

2017 m. liepos 11 d. įvyko Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdis ir Projekto pagrindu buvo priimtas sprendimas Nr. T-419 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Kristroma“ priklausančioje kavinėje (duomenys neskelbtini) “ (toliau - Sprendimas).

Pažymėjo, jog Sprendimu pareiškėjo prekybos alkoholiniais gėrimais laikas buvo apribotas net ne nuo 22 val. iki 8 val. (kaip buvo siūloma Projekte), bet dėl nesuvokiamų priežasčių nuo 14 val. iki 10 val., t. y. pareiškėjo prekybos alkoholiniais gėrimais laikas buvo sutrumpintas net 6 kartus ir pareiškėjui buvo leista prekiauti alkoholiniais gėrimais tik dienos metu ir tik 4 val. Tokiu būdu pareiškėjo veikla faktiškai buvo visiškai uždrausta, kadangi dienos metu (10-14 val.) visi žmonės dirba ir baruose niekas nesilanko.

Tokiems ribojimams nebuvo ir nėra absoliučiai jokio pagrindo - nei teisinio, nei faktinio: 1) nei Projekte ir jo aiškinamajame rašte, nei Sprendime nėra jokio paaiškinimo (motyvo), kuris galėtų pagrįsti prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimą pareiškėjo veiklos vietoje nuo 14 val. iki 10 val.; 2) tokių motyvų nebuvo nurodyta net 2017 m. liepos 11 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdžio metu; 3) praktikoje apskritai nėra buvę nė vieno atvejo, kada prekybos alkoholiniais gėrimais laikas būtų apribotas nuo 14 val. iki 10 val. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, pažymėjo, kad Sprendimas yra neteisėtas bei absoliučiai nepagrįstas ir turi būti panaikintas.

Savivaldybių taryboms realizuojant Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau - AKĮ) 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta teisė riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, yra ribojama konstitucinė ūkinės veiklos laisvė. Tačiau savivaldybės tarybos teisė riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nėra absoliuti ir pati savaime nėra pagrindas ribojimų taikymui. Tokie ribojimai galimi tik tada, kai egzistuoja objektyvus, proporcingas ir motyvuotas pagrindas, užtikrintai pagrindžiantis būtinumą riboti prekybos alkoholiniais gėrimai laiką ir tokio ribojimo apimtis.

Aiškinamajame rašte bei Sprendime pateikta informacija yra akivaizdžiai nepakankama pareiškėjo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimui nuo 14 val. iki 10 val. taikyti. Projekto aiškinamajame rašte ir Sprendime apskritai net nėra jokios informacijos, kurią būtų galima susieti su Sprendimu pritaikytų ribojimų laiku, t. y. nėra jokio paaiškinimo, kodėl pareiškėjo viešojo maitinimo vietose prekybos alkoholiniais gėrimais laikas Sprendimu yra ribojimas nuo 14 val. iki 10 val.

Pažymėjo, kad apie Projekto aiškinamajame rašte nurodytus teisės aktų pažeidimus pareiškėjas neturėjo absoliučiai jokių duomenų. Jo niekas neinformavo ir nepranešė, t. y. pareiškėjui tai objektyviai nebuvo žinoma. Apie paminėtus teisės pažeidimus ir tariamus skundus pareiškėjas sužinojo tik po to, kai jau buvo priimtas Sprendimas ir jis susipažino su Projekto aiškinamuoju raštu. Tokiu būdu pareiškėjui yra visiškai nesuprantama, kodėl visą laiką iki šiol buvo tylima ir nenurodoma, kad pareiškėjo veikla kelia tam tikras problemas ir net nesikreipus į pareiškėją buvo nuspręsta ją riboti - taikyti pačią griežčiausią priemonę, kokia gali būti. Tai ne tik neproporcinga, bet ir kelia pagrįstų abejonių dėl Projekto aiškinamajame rašte ir Sprendime pateiktos informacijos teisingumo ir ryšio tiek su pareiškėjo veikla, tiek su būtinumu ją riboti nuo 14 val. iki 10 val.

Mano, jog Sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, todėl neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų ir tai yra esminis Sprendimo trūkumas. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau - VAĮ) reglamentuoja viešojo administravimo subjektų veiklą, jų pagrindines teises ir pareigas, nustato esminius reikalavimus šių subjektų atliekamiems veiksmams ir priimamiems sprendimams. Atitinkamai atsakovas yra viešojo administravimo subjektas (VAĮ 4 str. 2 d.), o Sprendimas - individualus administracinis aktas (VAĮ 2 str. 9 p.). Todėl Sprendimas turi atitikti individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimu, kurie nustatyti VAĮ 8 straipsnyje, t. y. 1) individualusis administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis; 2) taikomos priemonės turi būti motyvuotos; 3) akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka; 4) aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu. Sprendimas šių individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų neatitinka.

Sprendimu taikomas ribojimas yra visiškai nemotyvuotas. Nei Sprendime, nei jį lydinčiuose dokumentuose nėra pateikiama jokių motyvų, kurie galėtų pagrįsti būtent tokį ir būtent tokios apimties ribojimo taikymą. Nėra suprantama, kodėl prekyba alkoholiniais gėrimais apribota buvo būtent nuo 14 val. iki 10 val., o ne kitu laiku. Taip pat nėra jokio paaiškinimo, kodėl buvo pasirinktas būtent prekybos laiko apribojimas, bet ne jokios kitos priemonės.

Teigė, kad Sprendimas pažeidžia sąžiningos konkurencijos laisvę ir akivaizdžiai diskriminuoja pareiškėją. Mano, jog atsakovas neatliko net vertinimo kaip Sprendimas įtakos viešojo maitinimo įmonių, veikiančių toje pačioje rinkoje ir teritorijoje, konkurenciją.

Tokiu būdu, atsižvelgiant į nurodytus motyvus, atsakovui nusprendus riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką pareiškėjui (nesant jokio objektyvaus pagrindo, remiantis subjektyviais ir neaiškiais kriterijais), įmonė akivaizdžiai yra diskriminuojama ir pastatoma į nelygiavertę teisinę padėtį, lyginant su kitais kavinių ir barų, net parduotuvių savininkais. Taip pažeidžiamas ne tik LR Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas bet ir konstituciniai lygiateisiškumo bei sąžiningos konkurencijos laisvės principai. Prašė skundą tenkinti.