Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-02-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-41-417/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-05
Bylos Nr.
AN2-41-417/2021
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00182-2020-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
Teisėjas
Eduardas Maškevičius (pirm.)
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-41-417/2021Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00182-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1; 21.11.10; 21.11.11
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiosios specialistės, atliekančios skyriaus viršininko funkcijas, Erikos Kliaugienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020-12-17 nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Institucijos 2020-08-05 nutarimu administracinio nusižengimo byloje A. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį 170 Eur bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams už tai, kad jis 2020-07-05 12.07 val. kelio Klaipėda–Kretinga 12 kilometre, vairuodamas transporto priemonę, sankryžoje lenkė kitą transporto priemonę, važiuojančią ta pačia važiavimo kryptimi, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą. Tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 140.1 punkto reikalavimus.

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai, išnagrinėję administracinio nusižengimo bylą, įvertinę byloje surinktų duomenų visumą, 2020-12-17 nutartimi tenkino A. B. skundą, Institucijos 2020-08-05 nutarimą pakeitė ir A. B., pritaikę ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesių laikotarpiui – panaikino. Kitą Institucijos 2020-08-05 nutarimo dalį paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3. Institucija nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020-12-17 nutartimi, prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir palikti galioti Institucijos 2020-08-05 nutarimą be pakeitimų. Institucija skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda ir / ar poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, gali būti švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kuriam taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai. Tokių aplinkybių šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta. Institucijos pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir A. B. skyrė minimalaus dydžio piniginę administracinę nuobaudą ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam terminui.

4. Skunde pažymima, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Tad administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Be to, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio, todėl pažeidėjo ar jo šeimos interesas negali būti dominuojantis prieš viešąjį interesą. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes priešingu atveju ji būtų beprasmiška. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė išskirtinę reikšmę A. B. ir jo šeimos interesams, netinkamai įvertino byloje surinktą medžiagą, todėl be pagrindo pakeitė Institucijos 2020-08-05 nutarimą.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. B. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

7. Nagrinėjamu atveju nekyla ginčas, kad A. B. padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, A. B. šį nusižengimą pripažįsta, be to, byloje yra pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių neabejotiną A. B. kaltę dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo. Šioje administracinio nusižengimo byloje keliamas klausimas, ar buvo pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę, negu numatyta ANK 420 straipsnio 1 dalyje, administracinio poveikio priemonę – neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo. Institucija apeliaciniu skundu nesutinka, jog yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir A. B. neskirti administracinio poveikio priemonės, A. B. su tokia Institucijos pozicija nesutinka, teigia, jog nagrinėjamu atveju yra nustatytas kompleksas aplinkybių, sudarančių pagrindą ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo – jam neskyrimui. Būtent administracinės nuobaudos individualizavimo A. B. klausimą nagrinės apygardos teismas.

8. Už administracinio nusižengimo padarymą skirtinos administracinės nuobaudos paskirtis įtvirtinta ANK 22 straipsnyje. Iš ANK 22 straipsnio 2 dalies turinio matyti, kad administracine nuobauda siekiama trijų tikslų: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

9. Pagal ANK 27 straipsnio 1 dalį administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos ir administracinio poveikio priemonės. Taigi tiek administracinėmis nuobaudomis, tiek administracinio poveikio priemonėmis siekiama tų pačių bendrosios ir specialiosios prevencijos bei asmens nubaudimo tikslų. T. y. ir ANK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu – siekiama pirmiau nurodytų tikslų. Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką.

10. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

11. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – skyrimo klausimą, atsižvelgė į šias aplinkybes: A. B. tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi; dėl A. B. padaryto pažeidimo nekilo jokios neigiamos pasekmės, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai, pažeidimas šviesiu paros metu, matomumas buvo geras; A. B. yra 66 metų amžiaus, vairuoja 48 metus, duomenų, jog būtų baustas už šiurkščius pažeidimus, byloje nėra; A. B. teisė vairuoti transporto priemonės reikalinga prižiūrint garbingo amžiaus tėvus, gyvenančius kitame mieste, jais visokeriopai rūpinasi, lanko juos kas antrą dieną; nustatytos dvi A. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir administracinį nusižengimą padarė 65 metų sulaukęs asmuo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinęs šias aplinkybes administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui bei švelnesnės, negu numato įstatymas, administracinės nuobaudos skyrimui, ir panaikino Institucijos nutarimo dalį, kuria A. B. skirta administracinio poveikio priemonė.

12. Apygardos teismas nepritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad nepagrįsta administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra duomenų apie A. B. baustumą už šiurkščius pažeidimus. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus procesinius sprendimus (b. l. 39–43) nustatyta, kad A. B. 2020-04-25 baustas už vieną iš šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – greičio viršijimą, t. y. jis, vairuodamas transporto priemonę, nustatytą 50 km/val. greitį viršijo net 35 km/val., važiavo 85 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Be to, įvertinus visus minėtame registro išraše užfiksuotus A. B. administracinius nusižengimus, matyti, jog A. B. administracinius nusižengimus daro nuolat. Didžioji dalis administracinių nusižengimų yra būtent KET pažeidimai. Įvertinus jų pobūdį, net keturi administraciniai nusižengimai yra dėl kelio ženklu Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ nustatyto draudimo nepaisymas. Akivaizdu, jog tokie pažeidimai nėra netyčiniai. Asmuo, sąmoningai pažeisdamas draudimą, parodo savo niekinamą požiūrį į nustatytus draudimus, ypač akcentuotinas jų daugkartinis pažeidimas per labai trumpą laiką, t. y. minėto ženklo draudimo pažeidimas užfiksuotas net keturis kartus per laikotarpį nuo 2016 m. balandžio mėnesio iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio. Be to, A. B. taip pat administracine tvarka baustas ir už medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Išdėstytos aplinkybės (nuolatinis sąmoningas ir tyčinis administracinių nusižengimų darymas) suponuoja išvadą, kad A. B. charakterizuojamas kaip nedrausmingas vairuotojas, nuolat pažeidžiantis KET reikalavimus, todėl ir nagrinėjamas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje, nebuvo atsitiktinio pobūdžio ar vienkartinis neapgalvotas poelgis; jis vertintinas kaip logiška A. B. priimtino priešingo teisei veikimo pasekmė.

13. Apygardos teismas kritiškai vertina skundžiamos nutarties motyvą, kad A. B. padarant ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą nekilo jokios neigiamos pasekmės, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai. Pažymėtina, kad ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali – nereikalaujanti veikos padarinių, todėl apylinkės teismo nurodytos aplinkybės, kad nekilo jokios neigiamos pasekmės, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšmingos ir negali turėti jokios įtakos sprendžiant nuobaudos A. B. individualizavimo klausimą. Pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu būtų kilusios kokios nors neigiamos pasekmės arba padaryta žala kitų asmenų turtui ir (ar) sveikatai, atsižvelgiant į padarytos žalos turtui ir (ar) sveikatai mastą, A. B. nusižengimas būtų kvalifikuojamas pagal kitus ANK (pvz., ANK 423 straipsnis) arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (pvz., BK 39 skyrius) straipsnius.

14. Be to, apygardos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad, nors apeliaciniame skunde savo kaltę dėl administracinio nusižengimo A. B. pripažįsta ir dėl šio nusižengimo gailisi, tačiau iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų (jo skundas pirmosios instancijos teismui) matyti, kad savo elgesį padarant administracinį nusižengimą jis siekia sumenkinti, ypatingą reikšmę suteikdamas tariamai administracinio nusižengimo padarymą lėmusioms kitoms, nuo jo valios nepriklausančioms aplinkybėms (kitų vairuotojų, kurių vairuojamas transporto priemones jis lenkė, greičio sumažinimas ir galimybės jam grįžti į savo važiavimo juostą nepalikimas, tariamai netinkamas kelio ženklinimas, per mažo atstumo tarp ženklų, horizontaliojo kelio žymėjimo buvimas ir pan.). Turėdamas, kaip pats nurodo, 46 metų vairavimo stažą, A. B. turėjo įvertinti galimybę suspėti lenkimo manevrą lenkiant net tris automobilius užbaigti iki sankryžos, o nesant tokios galimybės – lenkimo manevro draudžiamoje vietoje neatlikti. Akivaizdu, jog savo kaltę A. B. sieja ne su savo netinkamu pasirinkimu, o su neva kitų aplinkybių visumos buvimu, todėl darytina išvada, kad savo poelgio padarant administracinį nusižengimą A. B. nevertina kritiškai, taigi nėra pagrindo teigti, jog jis padarė išvadas ir iš savo netinkamo elgesio padarant administracinį nusižengimą pasimokė ir ateityje naujų nusižengimų nedarys.

15. ANK 420 straipsnio 5 dalis numato, jog už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo – teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis pareigūnas gali vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

16. Teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, jog teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

17. Apygardos teismo vertinimu, aplinkybė, kad A. B. yra reikalinga specialioji teisė (vairuoti transporto priemones), nes jis prižiūri kitame mieste gyvenančius senyvus bei ligotus tėvus, nėra pakankama ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui ir švelnesnės, negu numato įstatymas, administracinės nuobaudos skyrimui. Šioje administracinio nusižengimo byloje nustatytos aplinkybės – nors tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą, tačiau daug kartų baustas administracine tvarka, didžioji dalis nusižengimų – KET pažeidimai; nepažeisti kiti KET reikalavimai; pažeidimas padarytas šviesiu paros metu, matomumas buvo geras; A. B. yra 66 metų amžiaus, vairuoja 48 metus; A. B. teisė vairuoti transporto priemonės reikalinga prižiūrint garbingo amžiaus tėvus, gyvenančius kitame mieste, jais visokeriopai rūpinasi; nustatytos dvi A. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir administracinį nusižengimą padarė 65 metų sulaukęs asmuo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas) – reikšmingos parenkant A. B. administracinę nuobaudą arba administracinio poveikio priemonę neperžengiant sankcijos už padarytą pažeidimą ribų, tačiau jų nepakanka, kad būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimo.

18. Apygardos teismas papildomai pažymi, kad, kaip minėta, anksčiau A. B. administracine tvarka baustas ne vieną kartą, už administracinių nusižengimų padarymą jam būdavo skiriamos administracinės nuobaudos – piniginės baudos, tačiau A. B. vis tiek darė administracinius nusižengimus, todėl akivaizdu, jog vien baudos skyrimas šiam asmeniui neatitiks administracinių nuobaudų paskirties bei tikslų, neatitiks teisingumo ir proporcingumo principų. Apygardos teismo vertinimu, tokią išvadą taip pat pagrindžia ir ta aplinkybė, jog A. B. užimamos pareigos leidžia sumokėti baudą nepajaučiant didesnių nepatogumų, todėl, neskyrus jam administracinio poveikio priemonės arba skiriant švelnesnę, negu numatyta įstatymo sankcijoje, administracinio poveikio priemonę, nagrinėjamu atveju taip pat nebus pasiektas ir administracinės nuobaudos tikslas – nubausti asmenį.

19. Be to, aplinkybė, kad A. B. turi rūpintis kitame mieste gyvenančiais senyvais bei sergančiais tėvais, jam buvo žinoma iki administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymo, jam taip pat buvo žinoma gresianti administracinė atsakomybė už minėto administracinio nusižengimo padarymą, tačiau A. B. nurodyta aplinkybė nebuvo pakankama, kad sulaikytų jį nuo KET pažeidimo padarymo, todėl, apygardos teismo vertinimu, ši aplinkybė nebus pakankama ir ateityje A. B. sulaikyti nuo administracinių nusižengimų darymo, t. y. A. B. nurodytos aplinkybės neveiks kaip apsaugantis jį nuo įstatymams prieštaraujančio elgesio ateityje veiksnys. A. B. pats aplaidžiai elgiasi su jam tokia svarbia specialiąja teise vairuoti transporto priemones.

20. Minimalios baudos bei administracinio poveikio priemonės skyrimas minimaliam terminui nagrinėjamu atveju atitinka padaryto nusižengimo pavojingumą. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-303/2017).

21. Apibendrinant išdėstytus motyvus konstatuotina, jog A. B. administracinio poveikio priemonė turi būti paskirta bent minimaliam laikotarpiui tam, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai ir asmuo nebekartotų teisei priešingo elgesio. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Teismo įsitikinimu, Institucijos paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams – laikytina proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ir yra būtina bei pakankama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai.

22. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra jokių ypatingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. B. pritaikė ANK 34 straipsnio 6 dalį ir nepagrįstai panaikino Institucijos nutarimo dalį, kuria A. B. Institucija skyrė administracinio poveikio priemonę. Todėl apylinkės teismo nutartis naikinama dėl netinkamo ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, paliekamas galioti Institucijos priimtas nutarimas ir juo paskirta administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė (ANK 653 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020-12-17 nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2020-08-05 nutarimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Eduardas Maškevičius