- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-10
- Bylos Nr.
- e2A-523-569/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02527-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Atsakovas
- L. S.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Legal Balance‘‘ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Legal Balance‘‘ ieškinį atsakovei L. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Legal Balance‘ kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės L. S.: 300,00 Eur skolą; 53,10 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki reikalavimo perleidimo dienos; 18,63 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų nuo reikalavimo perleidimo sutarties iki kreipimosi į teismą dienos; 32,76 procentų mokėjimo palūkanų už negrąžintą 300,00 Eur vartojimo kredito sumą, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos; 81,00 Eur administravimo mokesčio; 14,98 Eur delspinigių; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės L. S. ieškovei UAB ,,Legal Balance‘‘: 300,00 Eur skolą; 71,73 Eur palūkanas; 81,00 Eur administravimo mokestį; 32,76 procentų dydžio metines palūkanas už negrąžintą 300,00 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2019 m. balandžio 16 d., iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 452,73 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. balandžio 25 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 15,00 Eur žyminį mokestį ir 121,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Likusią ieškinio dalį atmetė.
3. Teismas konstatavo, kad pradinis kreditorius vykdė savo pareigas tinkamai, tuo tarpu atsakovė savo pareigų neįvykdė, todėl iš jos ieškovei priteistina 300,00 Eur skola ir 81,00 Eur administravimo mokestis.
4. Teismas vertino, kad, atsižvelgiant į tai, jog mokėjimo palūkanos atlieka užmokesčio už pinigų skolinimąsi, o kompensuojamosios – minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, negautų pajamų forma atlyginimo už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, funkciją, ieškovės apskaičiuotos 71,73 Eur palūkanos už pradelstą atsiskaityti terminą nelaikytinos mokesčiu už naudojimąsi paskola, o yra vėlavimo palūkanos, kurios atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą ir yra laikomi minimaliais ieškovės nuostoliais. Todėl nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius ir iš atsakovės ieškovei priteistinos 71,73 Eur palūkanos, o reikalavimas priteisti 14,98 Eur delspinigius netenkintinas, šią sumą įskaičius į priteistinus nuostolius.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
5. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB ,,Legal Balance‘‘ prašo: pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 14 d. sprendime už akių išdėstytus motyvus dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priteisimo, nurodant, kad apeliantei iš atsakovės L. S. priteisti 71,73 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų; pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo už akių dalį dėl delspinigių priteisimo ir priteisti apeliantei iš atsakovės L. S. 14,98 Eur delspinigių; kitą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliantei iš atsakovės 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas netinkamai identifikavo prašomų priteisti palūkanų paskirtį. Teismas prašomas priteisti palūkanas nepagrįstai kvalifikavo kaip kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas.
5.2. Apeliantė pažymi, jog reikalavimą priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas dalija į tris atskiras dalis: (1) iki Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos tvaria suma, (2) nuo Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos iki kreipimosi į teismą dienos tvaria suma ir (3) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos procentine išraiška.
5.3. Ieškinyje buvo aiškiai suformuluotas ieškinio dalykas. Apeliantė ieškiniu prašė priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, padalintas į tris atskiras dalis, kad būtų aiški jų skaičiavimo tvarka bei laikotarpis, už kurį jos skaičiuojamos, tačiau teismas savo iniciatyva performulavo ieškinio dalyką ir vietoje 53,10 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų iki Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos, bei 18,63 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų nuo Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, priteisė 71,73 Eur kompensuojamųjų palūkanų.
5.4. Teismas, klaidingai identifikavęs prašomų priteisti palūkanų funkciją, nepagrįstai atmetė apeliantės reikalavimą dėl 14,98 Eur delspinigių priteisimo. 71,73 Eur suma yra ne kompensuojamąją, bet mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad 14,98 Eur delspinigių sumą apima mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos.
6. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalių dėl mokėjimo palūkanų ir delspinigių, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė su pradiniu kreditoriumi BnP Finance, AB sudarė vartojimo paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovei 300,00 Eur kreditą, o atsakovė įsipareigojo nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinti sutarties mokėjimo grafike išdėstytą kredito sumą ir vykdyti kitus Sutartyje numatytus įsipareigojimus. Atsakovė savo įsipareigojimus vykdė netinkamai, todėl pradinis kreditorius 2018 m. gruodžio 6 d. vienašališkai nutraukė Sutartį. Ieškovė su BnP Finance, AB 2019 m. liepos 31 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią BnP Finance, AB atlygintinai perleido ieškovei visas reikalavimo teises atsakovės, kuri su BnP Finance, AB neatsikaitė, atžvilgiu. Ieškovė pateikė 2019 m. sausio 31 d. išsiųstą pranešimą atsakovei apie reikalavimo perleidimą bei raginimą sumokėti skolą, tačiau atsakovė 300,00 Eur negrąžinto kredito, paskaičiuotų palūkanų ir administravimo mokesčio nesumokėjo.
10. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies: nurodęs, kad nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti ne tik 14,98 Eur delspinigius, t. y. sutartines netesybas, bet ir, kaip ji nurodo, 53,10 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki reikalavimo perleidimo dienos, bei 18,63 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų nuo reikalavimo perleidimo sutarties iki kreipimosi į teismą dienos, iš viso – 71,73 Eur mokėjimo funkciją atliekančias (kompensacines) palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu po sutarties nutraukimo. Teismas vertino, jog, atsižvelgiant į tai, kad mokėjimo palūkanos atlieka užmokesčio už pinigų skolinimąsi, o kompensuojamosios – minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, negautų pajamų forma atlyginimo už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, funkciją, ieškovės apskaičiuotos 71,73 Eur palūkanos už pradelstą atsiskaityti terminą nelaikytinos mokesčiu už naudojimąsi paskola, o yra vėlavimo palūkanos, kurios atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą ir yra laikomi minimaliais ieškovės nuostoliais. Todėl sprendė, kad, nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius ir iš atsakovės ieškovei priteisė 71,73 Eur palūkanas, o reikalavimo priteisti 14,98 Eur delspinigius netenkino, šią sumą įskaičius į priteistinus nuostolius.
11. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos už naudojimąsi paskolos pinigais mokamos iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Šios nuostatos reiškia, kad, pažeidus paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali prašyti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir CK 6.213 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Dėl skirtingos šių palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų – už naudojimąsi paskolintais pinigais.
12. Nagrinėjamu atveju pradinė kreditorė BnP Finance, AB ir atsakovė susitarė, kad už naudojimąsi vartojimo kredito suma atsakovė privalo mokėti fiksuotas palūkanas išreikštas bendra vartojimo kredito kainos metine norma 56,54 procentų, metinė palūkanų norma – 32, 76 procentai (Paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)specialiosios sąlygos). Sutarties bendrųjų sąlygų 1.17. punkte numatyta, kad palūkanos – metinių fiksuotųjų palūkanų, nustatytų Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, išraiška pinigais, kurias Vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti Vartojimo kredito davėjui už naudojimąsi Vartojimo kredito suma. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo Vartojimo kredito išmokėjimo Vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas Vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas Vartojimo kredito davėjui. 6.1. punkte šalys susitarė, kad Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti Mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas Sutarties administravimo mokestis bei Specialiosiose sąlygose numatytos Palūkanos. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos Mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi Vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.
13. Nagrinėjamu atveju, sudarydama Sutartį, atsakovė įsipareigojo ne tik apeliantei grąžinti suteiktą vartojimo kreditą, sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą, bet ir Sutarties bendrųjų sąlygų 1.17., 6.1. ir 8.6. punktais Sutarties neįvykdymo atveju įsipareigojo toliau mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas.
14. Teismas, spręsdamas dėl bendros vartojimo kredito pelno palūkanų mažinimo, turi atsižvelgti į Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes: bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Taigi būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Sutartimi nustatytas vartojimo kredito kainos metinės normos dydis neviršija VKĮ 21 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2018-07-01 iki 2018-12-01) reikalavimų, nustatančių, jog preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka protingumo, pagrįstumo, atitikimo sąžiningos verslo praktikos reikalavimų ir pažeidžia vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyrą, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 75 procentai. Atsakovei buvo suteiktas 300,00 Eur vartojimo kreditas, o Sutartyje įtvirtinta bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 56,54 procentų, metinė palūkanų norma – 32, 76 procentų, atitinka tuo metu galiojusios redakcijos VKĮ 21 straipsnio 1 dalies nurodytus kriterijus. Pradinis kreditorius, sudarydamas sutartį su atsakove, nepažeidė VKĮ 21 straipsnyje nustatytų reikalavimų.
16. Vartotojams suteikiama papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (santykių šalims privalu vykdyti abipusius įsipareigojimus) (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, suformuotą teismų praktiką, Sutarties specialiosiose sąlygose numatytą fiksuotą mokėjimo palūkanų dydį ir procentinę išraišką, ieškovė pagrįstai prašė teismo priteisti iš atsakovės: 53,10 Eur mokėjimo palūkanų paskaičiuotų iki Reikalavimo perleidimo dienos; 18,63 Eur mokėjimo palūkanų paskaičiuotų nuo Reikalavimo perleidimo sutarties priedo Nr. 10 sudarymo dienos iki kreipimosi į teismą dienos (viso 69 dienos) bei 32,76 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 300,00 Eur, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
18. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo savo iniciatyva modifikuoti sutartį, mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas vertinti kaip kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamo sprendimo už akių dalyje išdėstyti motyvai keistini, nurodant, kad ieškovei priteistina 71,73 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, tiek netesybos delspinigių forma paskaičiuotos paisant VKĮ reikalavimų, todėl teismo sprendimo už akių dalis dėl delspinigių priteisimo keistina, priteisiant ieškovei 14,98 Eur delspinigių (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
20. Ieškovė, pateikdama apeliacinį skundą sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį. Apeliacinį skundą patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 15 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo už akių dalį dėl 71,73 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priteisimo, nurodant, kad ieškovei UAB ,,Legal Balance‘‘ iš atsakovės L. S. priteistina 71,73 Eur (septyniasdešimt vienas euras 73 ct) mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų.
Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo už akių dalį dėl delspinigių priteisimo ir priteisti ieškovei UAB ,,Legal Balance‘‘ iš atsakovės L. S. 14,98 Eur (keturiolika eurų 98 ct) delspinigių.
Kitą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.
Priteisti apeliantei UAB ,,Legal Balance‘‘ iš atsakovės L. S. 15,00 Eur (penkiolika eurų) žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.