Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovei V. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ieškovė I. P. teigia, kad maždaug prieš tris metus perdavė atsakovei V. S. pasinaudoti vaikiškais drabužėliais iki pareikalavimo juos grąžinti, rašytinio susitarimo su atsakove dėl drabužių panaudos nesudarė. Atsižvelgiant į tai, matyti, kad konkliudentinių veiksmų pagrindu tarp šalių atsirado panaudos teisiniai santykiai (CK 1.71 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos CK 6.629 straipsnio 1 dalis nustato, jog neatlygintino naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamajį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja gražinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant i normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės.

Vadovaujantis CK 6.629 straipsnio 2 dalimi ir 6.478 straipsnio 1 dalimi panaudos sutartis sudaroma ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė, tačiau šios įstatymo reikalaujamos rašytinės formos nesilaikymas nedaro sandorio negaliojančiu ir nepaneigia panaudos sutartinių santykių. CK 1.93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Tačiau šiuo atveju, atsakovė neginčijo, kad tarp jos ir ieškovės buvo sudaryta panaudos sutartis ir nurodė, kad 2012 metais ieškovė perdavė jai neatlygintinai naudotis vaikiškais drabužiais iki pareikalavimo juos grąžinti, rašytinio susitarimo bei perduodamų naudotis drabužių sąrašo jos nesudarė. Taigi šalių paaiškinimai patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo susiklostę neterminuotos panaudos santykiai ir vaikiškais drabužiais atsakovė naudojosi neatlygintinai (CK 6.629 straipsnio 1 dalis). Tokią praktiką yra suformavęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. E. S. ir L. S., bylos Nr. 3K-3-303/2004).

Nustačius, kad tarp šalių susiklostė faktiniai panaudos santykiai, toliau vertinama aplinkybės, ar panaudos sutartis nutrūko ar yra galiojanti iki šiol.

Įstatymas numato supaprastintą (palengvintą) abiejų sutarties šalių teisę atsisakyti neterminuotos daikto neatlygintinio naudojimo sutarties. Vadovaujantis CK 6.642 straipsnio 1 dalimi, kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Po šio termino panaudos sutartis pasibaigia ir panaudos gavėjas netenka teisės naudotis jam perduotu panaudos dalyku, o panaudos davėjas įgyja teisę reikalauti panaudos gavėjo grąžinti jam perduotą naudotis daiktą, jo neesant atlyginti jo vertę. Įspėjimas yra juridinis faktas, nutraukiantis turto panaudos sutartį, tačiau įstatymas nenumato nei tokio įspėjimo formos, nei detalizuoja reikalavimus įspėjimo turiniui, svarbu, kad viena šalis būtų informuota apie kitos šalies valią nutraukti sutartį. Tokio įspėjimo esmė yra ta, kad kita šalis galėtų tinkamai pasiruošti ir grąžinti tai, ką yra gavusi pagal panaudos sutartį.

Kaip teigia atsakovė, ieškovė rūbelius pareikalavo grąžinti 2016-09-09, iš savo Facebook’o paskyros parašydama žinutę. Laikytina, kad ieškovė 2016-09-09 pareikalaudama atsakovės grąžinti jai naudotis perduotus drabužius, tokiu būdu įspėjo atsakovę apie neterminuotos panaudos sutarties nutraukimą. Taigi atsakovė per tris mėnesius nuo šio įspėjimo dienos turi ieškovei grąžinti panaudos sutartimi perduotus jai naudotis vaikiškus drabužius. Akivaizdu, kad bylą nagrinėjant teismo posėdyje, tai yra 2016-11-24 dar nėra suėjęs įstatyme numatytas privalomas trijų mėnesių terminas, po kurio panaudos sutartis būtų laikoma nutraukta, o atsakovei negrąžinus panaudos dalyko, ieškovė galėtų prašyti priteisti jai panaudos dalyko vertę. Be to, atsakovė į bylos nagrinėjimą atsinešdama drabužėlius, tai yra panaudos sutarties dalyką, įvykdė savo prievolę pagal panaudos sutartį, tačiau ieškovė atsisakė priimti panaudos sutarties dalyką – vaikiškus drabužėlius, nurodydama, kad jei ieškovė juos būtų grąžinusi prieš porą mėnesių, ji drabužėlius būtų priėmusi ir nesikreipusi į teismą. Dabar rūbelių jau neprisimena ir negali nuspręsti ar visi atsakovės atnešti rūbeliai yra jos. Duodama paaiškinimus teisme apie rūbelių būklę, ieškovė nurodė, kad “drabužėliai buvo geros kokybės, ji rūbelius gerai prisimena, nes atsakovė pati juos rinkosi ir pasiėmė iš gerų pačius geriausius”.

Teismas atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visumą, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovė V. S. laiku įvykdė prievolę grąžinti daiktus perduotus jai pagal panaudos sutartį, tačiau ieškovė atsisakė priimti prievolės įvykdymą, todėl pati pažeidė prievolę pagal panaudos sutartį. Atsisakius priimti prievolės įvykdymą, daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika pereina pačiai ieškovei. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovė neturi teisės reikalauti piniginės kompensacijos už panaudos sutarties dalyką, tai yra vaikiškus drabužėlius, kuriuos ji įvertino 50,00 Eur, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Likusioje dalyje ieškinys taip pat atmestinas, nes ieškovė I. P. reikalavo iš atsakovės V. S. priteisti skolą, nurodydama, kad vaikiškus drabužius ji vertina 50,00 Eur, o likusi ieškinio sumos dalis yra atsakovės vyro skola. Atsakovė nurodė, kad pinigus vyras iš ieškovės skolinosi iki santuokos su ja sudarymo. Atsižvelgiant į tai, atsakovės vyro skola negali būti laikoma atsakovės V. S. prievole, tai yra asmeninė atsakovės vyro prievolė, kadangi atsirado iki santuokos su atsakove sudarymo.

Ieškovė taip pat, prašė priteisti iš atsakovės 210,00 Eur neturtinės žalos.

CPK 250 straipsnis neturtinę žalą apibūdina kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertinta pinigais. Tačiau reikia pažymėti kad pagal to paties CK 250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t,y. visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Tarp šalių kilęs ginčas dėl panaudos sutartimi perduotų daiktų grąžinimo, sprendžiamas įstatymo numatyta tvarka ir nėra pagrindas, konstatuoti, kad ieškovei dėl civilinio ginčo padaryta neturtinė žala. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie tai, kad dėl kilusio su atsakove ginčo jai buvo padaryta neturtinė žala. Be to, neturtinė žala gali būti atlyginama tik esant visoms būtinoms civilinės atsakomybės sąlygoms. Šiuo atveju, išnagrinėjus bylą, nenustatyta, kad tokios sąlygos egzistuoja, todėl ieškovės I. P. reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, netenkinus jos ieškinio laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

Taip pat ieškovė I. P. prašė teismo kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str., įvertinus tai, kad atsakovės V. S. paaiškinimuose šioje civilinėje atsiranda vis naujų aplinkybių, dėl to galimai ji duoda melagingus parodymus.

Teismas pažymi, kad norint patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str., būtina nustatyti, kad asmuo supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus ar paaiškinimus. Asmuo taip pat turi suvokti, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus ar paaiškinimus supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje. Šiuo konkrečiu atveju, teismas nenustatė, kad atsakovė duodama paaiškinimus teismo posėdžio davė melagingus parodymus. Priešingai teismas nustatė, kad tiek 2016-10-21 teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį, tiek ir teismo posėdžio metu atsakovė nuosekliai paaiškino visas aplinkybes, be to, jos nurodytos aplinkybės nesiskyrė nuo aplinkybių, kurias duodama paaiškinimus, nurodė pati ieškovė. Atsižvelgiant į tai, tenkinti ieškovės prašymo dėl baudžiamosios bylos iškėlimo už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. atsakovės atžvilgiu, nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus ieškinį, atsakovei iš ieškovės priteisiamos visos jos turėtos ir įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad atsakovė V. S. patyrė 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovei priteiama 150,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį atmestus bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą taip pat priteisiamos iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 2 dalis), todėl iš ieškovės priteistina likusi nesumokėta žyminio mokesčio dalis 12,00 Eur (3,00 Eur žyminis mokestis apmokėtas civilinėje byloje Nr. eL2-1497-476/2016) ir teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo bei įteikimo išlaidos, kurios sudaro 3,15 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.629 str., 6.642 str. ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 str., 279 str., 307 str.

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų, 00 ct) atstovavimo išlaidų atsakovės V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai.

Iš ieškovės I. P., priteisti 12,00 Eur (dvylika eurų, 00 ct) žyminio mokesčio ir 3,15 Eur išlaidas, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.