Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-224-569/2017Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01352-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.17; 3.1.7.11; 3.3.1.14; 3.3.1.20(S)

2017 m. kovo 30 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. P. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovei V. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė pateiktu ieškiniu prašė iš atsakovės V. S. priteisti 90,00 Eur skolos, 5 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 210,00 Eur moralinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovei V. S. davė pasinaudoti vaikiškus rūbelius su sąlyga, jog atsakovė juos grąžins ieškovei pareikalavus. Pareikalavus grąžinti rūbelius, atsakovė, kaip atlygį už rūbelius pasiūlė 50,00 Eur, todėl ieškovė suprato, kad rūbelių arba nėra, arba jie yra tiek sudėvėti, kad naudojimui jau nebetinka. Vėliau atsakovė atsisakė mokėti. Datos iki kada grąžinti rūbelius atsakovei nenustatė. Už rūbelius prašė iš atsakovės priteisti 50,00 Eur, o likusi ieškinio sumos dalis yra atsakovės vyro skola.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Raseinių rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimu atmetė ieškinį; priteisė iš ieškovės I. P.: 150,00 Eur atstovavimo išlaidų atsakovės V. S. naudai ir valstybei 12,00 Eur žyminio mokesčio bei 3,15 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

4. Teismas sprendė, kad konkliudentinių veiksmų pagrindu tarp šalių atsirado panaudos teisiniai santykiai. Teismas sprendė, kad ieškovė 2016-09-09 pareikalaudama atsakovės grąžinti jai naudotis perduotus drabužius, tokiu būdu įspėjo atsakovę apie neterminuotos panaudos sutarties nutraukimą. Teismas vertino, kad atsakovė per tris mėnesius nuo šio įspėjimo dienos turi ieškovei grąžinti panaudos sutartimi perduotus jai naudotis vaikiškus drabužius, dėl to teismas sprendė, kad bylą nagrinėjant teismo posėdyje, tai yra 2016-11-24, dar nėra suėjęs įstatyme numatytas privalomas trijų mėnesių terminas, po kurio panaudos sutartis būtų laikoma nutraukta, o atsakovei negrąžinus panaudos dalyko, ieškovė galėtų prašyti priteisti jai panaudos dalyko vertę. Teismas konstatavo, kad atsakovė į bylos nagrinėjimą atsinešdama drabužėlius – panaudos sutarties dalyką, įvykdė savo prievolę pagal panaudos sutartį, tačiau ieškovė atsisakė priimti panaudos sutarties dalyką. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė V. S. laiku įvykdė prievolę grąžinti daiktus, perduotus jai pagal panaudos sutartį, tačiau ieškovė atsisakė priimti prievolės įvykdymą, todėl pati pažeidė prievolę pagal panaudos sutartį. Atsisakius priimti prievolės įvykdymą, daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika pereina pačiai ieškovei. Teismas vertino, kad ieškovė neturi teisės reikalauti piniginės kompensacijos už panaudos sutarties dalyką.

5. Teismas sprendė, kad atsakovės vyro skola negali būti laikoma atsakovės V. S. prievole. Vertino, kad tai yra asmeninė atsakovės vyro prievolė, kadangi atsirado iki santuokos su atsakove sudarymo.

6. Teismas nurodė, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl panaudos sutartimi perduotų daiktų grąžinimo sprendžiamas įstatymo numatyta tvarka, todėl tai nėra pagrindas konstatuoti, kad ieškovei dėl civilinio ginčo padaryta neturtinė žala. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie tai, kad dėl kilusio su atsakove ginčo jai buvo padaryta neturtinė žala. Teismas konstatavo, jog byloje nenustatyta, kad civilinės atsakomybės sąlygos egzistuoja, todėl ieškovės I. P. reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo vertino nepagrįstu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

7. Apeliaciniu skundu ieškovė I. P. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei I. P. nebuvo priteista 50 Eur suma už vaikiškus drabužėlius ir priteistos 150 Eur bylinėjimosi išlaidos; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismas neišsprendė kilusio ginčo tarp ieškovės ir atsakovė iš esmės, kadangi vaikiškų rūbelių V. S. ieškovei I. P. iki šios dienos nėra grąžinusi. Teismas visiškai neatsižvelgė į dokumentus, kuriuos pateikė ieškovė, visiškai nesigilino į tai, kodėl ieškovė reikalavo, kad atsakovė jai atlygintų už drabužėlius 50 Eur sumą.

7.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsisakius priimti prievolės įvykdymą, daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika pereina pačiai ieškovei. Atsakovė teismo posėdžio metu pati pripažino, jog atneštame maiše galimai nėra visi sudėti ieškovei priklausantys vaikiški rūbeliai. Nežiūrint į tai, teismas ginčijamame sprendime konstatavo, kad ieškovė atsisakė jai priklausančių vaikiškų rūbelių, todėl prievolė yra visiškai įvykdyta. Teismas neturėjo teisės pripažinti, kad atsakovė visiškai įvykdė prievolę, kadangi tai prieštarauja pačios išsakytai pozicijai, jog ji nežino, ar tikrai atneštame maiše yra visi vaikiški rūbeliai. Nustačius ir atsakovei patvirtinus, jog maiše galimai nėra sudėti visi vaikiški rūbeliai, kurie priklauso ieškovei I. P., taip pat nustačius, jog yra suėjęs 3 mėnesių privalomasis panaudos sutarties įspėjimo terminas, galima konstatuoti, jog šiai dienai atsakovė V. S. nėra visa apimtimi įvykdžiusi prievolės – vaikiškų rūbelių grąžinimo ieškovei I. P..

7.3. Teismas ieškovės ieškinį atmetė visiškai, nors savo sprendime konstatavo, kad prievolė yra įvykdyta. Ieškovės nuomone, dalyje dėl vaikiškų rūbelių gražinimo, teismui pripažinus, kad prievolė yra įvykdyta, teismas šioje ieškinio dalyje privalėjo bylą nutraukti ir atitinkamai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, tačiau to nepadarė.

7.4. Teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma atsakovei yra nepagrįstai didelė ir neatitinkanti 2015-03-19 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) patvirtintų dydžių, kadangi civilinė byla nebuvo didelės apimties, nebuvo sudėtinga tiek faktinių aplinkybių nustatymo, tiek teisės taikymo aspektu. Taip pat išlaidos nebuvo pagrįstos tinkamais įrodymais.

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė V. S. prašo apeliacinį skundą atmesti, Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės atsakovės patirtas 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas, parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Kadangi atsakovė į teismo posėdį, vykusį 2016-11-24 atnešė ieškovei panaudai gautus vaikiškus drabužėlius siekdama grąžinti, teismas pagrįstai pripažino, kad grąžindama panaudos dalyką, prievolę atsakovė įvykdė. Ieškovė atsisakė priimti drabužėlius, motyvuodama tuo, kad jei jie būtų grąžinti prieš du mėnesius, ji būtų juos priėmusi, ir nesikreipusi į teismą, o dabar ji rūbelių nebeprisimena ir negali nuspręsti, ar atsakovės atnešti drabužėliai yra jos. Teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus. Nei susirašinėjime Facebook tinkle, nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu pati ieškovė nepateikė konkretaus panaudos dalyko aprašymo, netgi nurodė, kad ji nebeprisimena, kokie rūbeliai buvo. O jos atsisakymas priimti rūbelius buvo vienareikšmiškas, nors atneštų rūbelių ji net neapžiūrėjo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

10. Byloje kilo ginčas dėl panaudai perduotų daiktų grąžinimo, dėl žalos atlyginimo už panaudai duotų daiktų negrąžinimą.

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.629 straipsnio 1 dalį neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Panaudos gavėjas privalo išlaikyti, saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą (CK 6.636 straipsnis) ir naudoti jam perduotą daiktą tik pagal sutartyje numatytą paskirtį (CK 6.637 straipsnio 1 dalis). Jeigu panaudos sutarties galiojimo metu panaudos daiktas žuvo ar buvo sugadintas ir panaudos gavėjas negali jo grąžinti tokio, kokį gavo naudotis, tai panaudos davėjas turi teisę reikšti reikalavimą dėl nuostolių (žalos) atlyginimo.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas dėl panaudos sutarties sudarymo, galiojimo ir nutraukimo, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų pakartotinai pasisako tiek, kiek jos susijusios su apeliacinio skundo argumentais. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė I. P. 2012 m. perdavė atsakovei V. S. pasinaudoti vaikiškais drabužėliais iki pareikalavimo juos grąžinti, rašytinio susitarimo su atsakove dėl drabužių panaudos šalys nesudarė. Pažymėtina, kad atsakovė pripažįsta, kad iš ieškovės I. P. vaikiškus rūbelius yra gavusi, šalys sutinka, kad tarp jų konkliudentinių veiksmų pagrindu atsirado panaudos teisiniai santykiai (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Įvertinus aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tarp ieškovės ir atsakovės buvo susiklostę neterminuotos panaudos teisiniai santykiai.

13. Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo, kad teismo posėdžio metu 2016 m. lapkričio 24 d. dar nebuvo suėjęs 3 mėnesių privalomasis įspėjimo terminas nutraukti panaudą. Apeliantė teigia, kad teismas neišsprendė kilusio ginčo tarp ieškovės ir atsakovė iš esmės, kadangi vaikiškų rūbelių V. S. ieškovei I. P. iki šios dienos nėra grąžinusi, jog teismas neturėjo teisės pripažinti, kad atsakovė visiškai įvykdė prievolę, kadangi tai prieštarauja atsakovės išsakytai pozicijai, jog ji nežino, ar tikrai atneštame maiše yra visi vaikiški rūbeliai. Su šiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė V. S. į 2016 m. lapkričio 24 d. teismo posėdį atnešė vaikiškus rūbelius, kuriuos siekė grąžinti ieškovei. Ieškovė minėto teismo posėdžio metu atsisakė priimti atneštus rūbelius, nurodydama, jog jei atsakovė juos būtų grąžinusi prieš porą mėnesių, ji drabužėlius būtų priėmusi ir nesikreipusi į teismą, šiuo metu rūbelių jau neprisimena ir negali nuspręsti, ar visi atsakovės atnešti rūbeliai yra jos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė į bylos nagrinėjimą atsinešdama drabužėlius, tai yra panaudos sutarties dalyką, įvykdė savo prievolę pagal panaudos sutartį, tačiau ieškovė atsisakė priimti panaudos sutarties dalyką.

15. Apeliantė savo argumentus, kodėl teismas neturėjo teisės pripažinti, kad atsakovė visiškai įvykdė prievolę, grindžia aplinkybe, kad 2016 m. lapkričio 24 d. teismo posėdžio metu teisėjai paklausus atsakovės, kiek vienetų atneštų į posėdžių salę vaikiškų drabužėlių yra maiše, atsakovė atsakė, kad 23 vienetai, tada teisėjai paklausus, ar tai visi ieškovei I. P. priklausantys vaikiški rūbeliai, atsakovė atsakė, kad „daugmaž“. Apeliantės nuomone taip atsakovė pati pripažino, jog atneštame maiše galimai nėra visi sudėti ieškovei priklausantys vaikiški rūbeliai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė atsakovės atneštų vaikiškų rūbų neapžiūrėjo. Byloje ieškovė nėra pateikusi įrodymų, kokie tiksliai vaikiški rūbai buvo perduoti atsakovei. Be to ieškovė yra nurodžiusi, kad tiksliai nebeprisimena, kokie rūbai buvo perduoti atsakovei. Atsižvelgiant į tai, sutikti su apeliante, kad atsakovė į 2016 m. lapkričio 24 d. teismo posėdį atnešė ne visus paskolintus vaikiškus rūbus, nėra pagrindo. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė atnešė ne visus paskolintus vaikiškus rūbus (CPK 178 straipsnis).

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vertintina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovė V. S. laiku įvykdė prievolę grąžinti daiktus, perduotus jai pagal panaudos sutartį, tačiau ieškovė atsisakė priimti prievolės įvykdymą, tokiu būdu pati pažeidė prievolę pagal panaudos sutartį, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti piniginės kompensacijos už panaudos sutarties dalyką.

Dėl teismo pareigos nutraukti bylos dalį

17. Nepagrįsti apeliantės argumentai, jog teismui pripažinus, kad prievolė yra įvykdyta, teismas šioje ieškinio dalyje privalėjo bylą nutraukti. CPK 293 straipsnis reglamentuoja bylos nutraukimo pagrindus: jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui; jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, yra nesilaikę tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti; jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį; jeigu ieškovas atsisakė ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė; jeigu šalys sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino; jeigu yra įsiteisėjęs arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; jeigu mirus fiziniam asmeniui, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas; jeigu likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas. Nagrinėjamoje byloje nebuvo pagrindų, dėl kurių teismas turėtų nutraukti bylą tam tikroje dalyje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje

18. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma atsakovei yra nepagrįstai didelė ir neatitinkanti Rekomendacijoje patvirtintų dydžių, kadangi civilinė byla nebuvo didelės apimties, nebuvo sudėtinga tiek faktinių aplinkybių nustatymo, tiek teisės taikymo aspektu. Su šiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas iš dalies nesutinka.

19. Nagrinėjamu atveju ieškovės I. P. ieškinys atmestas. Pagal bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdą. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

20. CPK 51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Nagrinėjamu atveju atsakovė V. S. byloje naudojosi advokatės R. K. paslaugomis. Pirmosios instancijos teismui atsakovė pateikė įrodymus, kad byloje patyrė 150,00 Eur išlaidas už advokatės teisinę pagalbą, kurias prašė priteisti iš ieškovės. Nesutiktina su apeliante, kad išlaidos nebuvo pagrįstos tinkamais įrodymais. Atsakovės atstovė teismui pateikė 2016 m. lapkričio 7 d. pinigų priėmimo kvitą, iš kurio matyti, kad atsakovė advokatei sumokėjo 150,00 Eur sumą už pagalbą teisme.

21. CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo pagalba apmokėjimo atlyginimo apmokėjimo tvarka ir sąlygos. Kaip jau minėta proceso teisės normoje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ir advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Nuspręsti dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio yra teismo diskrecija, nepriklausomai nuo to, kokia tvarka buvo kreiptasi į teismą. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 2 punkte numatyta, į kokius kriterijus teismas atsižvelgia, nustatydamas civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydį. Nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, atsižvelgiama į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, šalių elgesį proceso metu, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Pažymėtina, jog taikant šiuos kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti kurie kriterijai gali būti pagrindu padidinti, o kurie sumažinti priteisiamas išlaidas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).

22. Nagrinėjamu atveju atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudarė 150,00 Eur suma, kuri susidarė iš 50,00 Eur už atstovavimą civilinėje byloje Nr. e2-1629-476/2016 ir 100,00 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą.

23. Rekomendacijų 8.2. punkte nustatyta, kad už atsiliepimą į ieškinį rekomenduojamas taikyti maksimalus užmokesčio dydis – 2,5. Pažymėtina, kad 2016 m. už praėjusio – III ketvirčio Lietuvos Respublikos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 793,30 Eur, taigi maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į ieškinį parengimą gali būti 1983,25 Eur. Rekomendacijų 8.19. punkte nustatyta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą rekomenduojamas taikyti maksimalus užmokesčio dydis – 0,1. Teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 punktas). Nagrinėjamu atveju byloje vyko vienas teismo posėdis – 2016 m. lapkričio 24 d., kuris vyko 42 min.

24. Sutiktina su apeliante, kad nagrinėjama civilinė byla nebuvo didelės apimties ir sudėtinga. Įvertinus Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus taikyti maksimalus užmokesčio dydžius, nagrinėjamos bylos apimti, sudėtingumą, advokatės darbo laiko sąnaudas, teismo posėdžio trukmę, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 150,00 Eur suma už atsiliepimo į ieškinį parengimą, atstovavimą teismo posėdyje, yra ne per didelė ir pagrįsta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią sumą priteisė iš ieškovės atsakovei.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

25. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jai neatlygintinos ir nepriteistinos. Atsakovė pateikė įrodymus apie apeliacinėje instancijoje patirtas 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos apimtį, advokatės darbo laiko sąnaudas, paruošto dokumento turinį ir apimtį, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytus dydžius, sprendžia, kad nurodytos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos iš ieškovės atsakovei.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.