Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB Šiaulių banko ieškinį atsakovui UAB „Prenta“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – BUAB „Ecolink Baltic“ ir pagal atsakovo UAB „Prenta“ priešieškinį ieškovui AB Šiaulių bankui dėl laidavimo sutarties pripažinimo pasibaigusia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas AB „Šiaulių bankas“ 2017 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Prenta“ ir prašo priteisti iš atsakovo 57 924 EUR skolos, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti.Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2012 m. rugpjūčio 8 d. AB Šiaulių bankas ir trečiasis asmuo UAB „Ecolink Baltic“ sudarė kreditavimo sutartį Nr. FLPG-2012-028-00, pagal kurią šiai įmonei bankas suteikė 500 000 Lt (144 810 EUR) kreditą. Kredito gavėjas įsipareigojo kreditą grąžinti dalimis pagal grafiką, nustatant galutinį kredito grąžinimo terminą 2014-08-08 dieną, mokėti palūkanas ir delspinigius bei atlikti kitus mokėjimus. 2013-01-24 sutartimi dėl 2012 m. rugpjūčio 8 d. kreditavimo sutarties Nr. FLPG-2012-028-00 pakeitimo buvo pakeistas kredito grąžinimo grafikas. 2013-03-14 sutartimi buvo koreguotas mokėjimo grafikas ir palūkanų norma, 2014-01-21 sutartimi - pratęstas kredito grąžinimo terminas iki 2015-08-08. Tinkamam prievolių pagal 2012 m. rugpjūčio 8 d. kreditavimo sutartį įvykdymui užtikrinti 2012-08-08 bankas ir atsakovas UAB „Prenta“ sudarė juridinio asmens laidavimo sutartį, pagal kurią atsakovas laidavo už UAB „Ecolink Baltic“ įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį įvykdymą ir įsipareigojo solidariai atsakyti už šį kredito gavėją bankui visu savo esamu ir būsimu turtu, jeigu kredito gavėjas neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal kreditavimo sutartį. Šalys susitarė apriboti atsakovo kaip laiduotojo atsakomybę UAB „Ecolink Baltic“ prievolių bankui pagal kreditavimo sutartį neįvykdymo atveju 200 000 Lt (57 924 EUR). Kredito gavėjas UAB „Ecolink Baltic“ nesilaikė savo sutartinių įsipareigojimų, numatytų kreditavimo sutartyje ir nustatytu terminu negrąžino kredito dalių, nesumokėjo palūkanų ir delspinigių. Šiuo metu negrąžinta skola ieškovui pagal kreditavimo sutartį sudaro 164 722,15 EUR. Vilniaus apygardos teismo 2016-08-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-5265-866/2016 UAB „Ecolink Baltic“ buvo iškelta bankroto byla. Bankas bankroto byloje yra pateikęs finansinį reikalavimą bendrai 2 012 530,74 EUR sumai, įskaitant 164 722,15 EUR sumai neįvykdytus įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartį Nr. FLPG-2012-028-00, kurie yra patvirtinti Vilniaus apygardos teismo 2017-02-09 nutartimi. Bankas taip pat ne kartą raštu reikalavo, kad atsakovas įvykdytų savo įsipareigojimus bankui pagal laidavimo sutartį ir padengtų BUAB „Ecolink Baltic“ dalinį įsiskolinimą - 57 924 EUR, tačiau atsakovas šių savo įsipareigojimų nėra įvykdęs ir įsiskolinimo nėra padengęs.Atsakovas UAB „Prenta“ atsiliepime prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad iki ieškinio pateikimo atsakovas teikė ieškovui įvairius paklausimus dėl kredito sutarties sąlygų ir jų įvykdymo. Ieškovas yra teikęs atsakymus į paklausimus, kuriuose pažymėjo, kad kreditavimo sutarties užtikrinimo priemonės - Europos investicinio fondo (toliau - EIF) 80 proc. kredito dydžio garantija ir atsakovo laidavimas 200 000 Lt sumai yra galiojančios, tuo tarpu 80 000 Lt I. L. terminuoto indėlio pirmos eilės įkeitimas yra išregistruotas; taip pat nurodė, kad laiduotojo įvykdymo dalies kredito gavėjo prievolių bankui pagal kreditavimo sutartį atveju, laiduotojui bus perduodamos kreditoriaus teisės ir tai patvirtinantys dokumentai kredito gavėjo atžvilgiu į laiduotojo sumokėtą sumą. Kartu bankas pažymėjo, kad „portfelinės garantijos sutarties nuostatos nenumato galimybės perduoti laiduotojui reikalavimo teisių į portfelinę garantiją (EIF). Garantijos suma, kuri sudaro 80 proc. neįvykdytų skolininko įsipareigojimų sumos, yra sumokama bankui, o garantas neturi jokių įsipareigojimų trečiųjų asmenų, įskaitant laiduotoją, atžvilgiu“. Bankas raštuose atsakovui taip pat nurodė, kad EIF garantija yra antraeilė užtikrinimo priemonė, t. y. bankas šia garantija galės pasinaudoti tik po to, kai bus realizuotos visos kitos kreditavimo sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonės. Bankas taip pat nurodė, kad kreditavimo sutarties 13.3 punkte nurodytas kredito gavėjo turtas kreditavimo sutarties užtikrinimui turėjo būti ir yra įkeistas antros eilės hipoteka, o sutarties pakeitime, dėstant 13.3 p. nauja redakcija, buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida, t. y. vietoje „antros eilės hipoteka“ buvo įrašyta „pirmos eilės hipoteka“.Atsakovas UAB „Prenta“ teigia, kad sutarties pakeitimu buvo pakeistas kreditavimo sutarties specialiosios dalies 13 punktas, kuriame nurodytos užtikrinimo priemonės išdėstytos nauja redakcija: EIF 80 procentų kredito dydžio garantija, atsakovo laidavimas 200 000 Lt sumai ir iš varžytinių perkamos BUAB „Ertra“ gamybinės bazės ir įrangos, esančios Pramonės g. 12, Varėna, pirmos eilės hipoteka. Tuo tarpu sandorį tvirtinęs notaras nepaisė sutarties pakeitimo nuostatų ir įregistravo antros eilės hipoteką. Bankas minimą notaro veiksmą pateisino, nurodydamas, kad kreditavimo sutarties 13.3 punkte nurodytas kredito gavėjo turtas kreditavimo sutarties užtikrinimui turėjo būti ir yra įkeistas antros eilės hipoteka, o sutarties pakeitime, dėstant 13.3 punktą nauja redakcija, buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida, t. y. vietoje „antros eilės hipoteka“ buvo įrašyta „pirmos eilės hipoteka“. Su tokia banko pozicija atsakovas (laiduotojas) kategoriškai nesutinka. Kreditavimo sutartis kartu su sutarties pakeitimu yra banko ir kredito gavėjo, kaip sutarties šalių, tikrosios valios išraiška. Sutarties pakeitimo 13.3 punktas niekada nebuvo banko iniciatyva ginčijamas teisme, o taip pat jis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl darytina išvada, jog teisėtai sudaryta bei galiojanti kreditavimo sutartis ir sutarties pakeitimas turi jos šalims įstatymo galią. Bankas yra profesionalus finansų rinkos dalyvis, turintis pareigą vadovautis saugios ir patikimos veiklos principais, bei kuriam, kaip kredito įstaigai, yra taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Kreditavimo sutartį ir sutarties pakeitimą ruošė bankas, todėl akivaizdu, kad jis ir turi prisiimti galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Kreditavimo sutarties 13.2 punkte (prieš sudarant sutarties pakeitimą) viena iš kredito gavėjo prievolių pagal kreditavimo sutartį užtikrinimo priemonių buvo 80 000 Lt dydžio I. L. terminuoto indėlio, esančio banke, pirmos eilės įkeitimas. Todėl atsakovas nesutinka su ieškovo pozicija, jog, pasirašius sutarties pakeitimą bei pakeitus aukščiau minimą prievolės užtikrinimo priemonę kita - iš varžytinių perkamos BUAB „Ertra“ gamybinės bazės ir įrangos, esančios Pramonės g. 12, Varėna, pirmos eilės hipoteka, buvo suklysta dėl hipotekos eiliškumo, kadangi, adekvačiai lyginant šias dvi užtikrinimo priemones jų lygiavertiškumo aspektu, akivaizdu, jog bankas, įtraukdamas kreditavimo sutarties pakeitime BUAB „Ertra" gamybinės bazės ir įrangos pirmos eilės hipoteką, kaip vieną iš prievolės užtikrinimo priemonių, galimai elgėsi logiškai ir toks jo elgesio būdas atitiko jo turtinius interesus, kadangi kreditavimo sutartis, net ir po sutarties pakeitimo sudarymo, liko užtikrinta tokios pačios - pirmos eilės hipoteka.Atsakovas akcentuoja, kad sutarties pakeitimas buvo sudarytas 2013 m. kovo 14 d., t. y. prieš daugiau nei 4 metus, bankas į laiduotoją dėl įsipareigojimų pagal laidavimo sutartį pirmą kartą kreipėsi dar 2016 m. balandžio 26 d. Taigi per visą minimą laikotarpį iki 2017 m. kovo 10 d. bankas neužsiminė bei neinformavo nei kredito gavėjo, nei laiduotojo apie tariamą rašymo apsirikimo klaidą, sudarant sutarties pakeitimą. Akivaizdu, kad tariamas banko suklydimas yra tiesiogiai susijęs su laiduotojo turtiniais interesais, todėl toks ilgas banko delsimas pranešti apie „rašymo apsirikimo klaidą“ sudarant sutarties pakeitimą, suponuoja banko nesąžiningumą bei kelia pagrįstų abejonių dėl banko, kaip finansų rinkos dalyvio, veiklos skaidrumo.Atsakovas pažymi, kad ieškovas ir trečiasis asmuo 2013 m. kovo 14 d. (tą pačią dieną buvo sudarytas ir sutarties pakeitimas) sudarė dar vieną kreditavimo sutartį Nr. FLPG-2013-013-00, kurioje viena iš prievolės užtikrinimo priemonių buvo nurodyta BUAB „Ertra“ gamybinės bazės ir įrangos pirmos eilės hipoteka. Nepaisant to ir sutarties pakeitimo nuostatų, kreditavimo sutarties užtikrinimui ieškovas savavališkai pasirinko BUAB „Ertra“ gamybinės bazės ir įrangos antros eilės hipoteką ir tokiu būdu iš esmės apribojo laiduotojo galimybę, įvykdžius laidavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, pasinaudoti subrogacijos teise, nukreipiant savo reikalavimą į BUAB „Ertra“ gamybinės bazės ir įrangos pirmos eilės hipoteką, kadangi bankas neteisėtai įregistravo antros eilės hipoteką ir tokiu būdu padidino laiduotojo atsakomybę.Atsakovas pažymi, kad trečiasis asmuo kreditavimo sutarties Nr. FLPG-2013-013-00 neįvykdė, todėl bankas savo reikalavimams patenkinti pasinaudojo/pasinaudos BUAB „Ertra“ gamybinės bazės ir įrangos pirmos eilės hipoteka, kas leidžia teigti, jog atsakovas, įvykdęs laidavimo sutartį, pasinaudoti antros eilės hipoteka galės tik tuo atveju, jeigu bankui, patenkinus savo reikalavimus pagal abi kreditavimo sutartis, hipoteka įkeisto turto liks.Atsakovas atkreipia dėmesį, kad, sudarius sutarties pakeitimą bei vieną kreditavimo sutarties užtikrinimo priemonę pakeitus kita – 80 000 Lt I. L. terminuoto indėlio pirmos eilės įkeitimą pakeitus į BUAB „Ertra“ gamybinės bazės ir įrangos antros eilės hipoteką, iš esmės buvo eliminuota bet kokia galimybė laiduotojui, įvykdžius laidavimo sutartį bei įgyvendinus CK 83 str. 1 d., nukreipti savo reikalavimą į hipotekos objektą.Pagal CK 6.87 str. 4 d. laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato ką kita. Dėl to ieškovui, sudarius sutarties pakeitimą bei realiai įgyvendinamą terminuoto indėlio pirmos eilės įkeitimą pakeitus BUAB „Ertra“ gamybinės bazės ir įrangos antros eilės hipoteka, kuri, vadovaujantis įkeitimo eiliškumu tiek banko, tiek atsakovo atžvilgiu yra praktiškai neįgyvendinama, kadangi BUAB „Ertra“ gamybinė bazė ir įranga yra įkeista pirma eile banko naudai ,užtikrinant kitos trečiojo asmens kreditavimo sutarties įvykdymą, o trečiojo asmens negrąžintas kredito dydis viršija pirma eile įkeisto turto vertę, atsakovo, kaip laiduotojo, prievolė pasibaigė, nes, bankui atsisakius 80 000 Lt I. L. terminuoto indėlio pirmos eilės įkeitimo, buvo pažeisti laiduotojo turtiniai interesai ir dėl banko kaltės padidėjo laiduotojo atsakomybė.Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovo pozicija, kad atsakovas, įvykdęs laidavimo prievolę, negalės pasinaudoti EIF garantija, nes atsakovo poziciją patvirtina ir kreditavimo bei laidavimo sutarties nuostatos, kuriose nėra įtvirtintas ribojimas laidavimo sutarties įvykdymo atveju laiduotojui perimti reikalavimą į EIF garantiją. Atvirkščiai, laidavimo sutarties V dalies 5.1 punktas aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtina nuostatą, kuria remiantis laiduotojas, įvykdęs pinigines prievoles už kredito gavėją pagal kreditavimo sutartį, kredito gavėjo atžvilgiu įgyja visas banko turimas teises, numatytas kreditavimo sutartyje ir ?statymuose. Pagal Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 56 str. 2 d., prieš sudarydamas sutartį dėl finansinių paslaugų teikimo, bankas privalo suteikti klientui išsamią informaciją apie finansinių paslaugų teikimo sąlygas, paslaugų kainą, paslaugų teikimo terminus, galimas pasekmes bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį. Šią pareigą ieškovas turėjo neabejotinai vykdyti ir nagrinėjamu atveju laiduotojui atskleisti, kad, nepaisant laidavimo sutarties V dalies 5.1 p. įtvirtintos nuostatos, laiduotojas, įvykdžius laidavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, neturės teisės į EIF garantijos perėmimą. Taigi laidavimo sutarties sąlygų neatskleidimas, nuslėpimas bei neišaiškinimas suponuoja Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 56 str. 2 d. pažeidimą. Priešingu atveju, bankui atskleidus aukščiau minimą informaciją laidavimo sutarties sudarymo metu, atsakovas laidavimo sutarties tokiomis sąlygomis apskritai nebūtų sudaręs.Ieškovas AB Šiaulių bankas dublike palaiko ieškinio reikalavimus, papildomai nurodo, kad atsakovo keliami klausimai, susiję su garantijomis, kitiems asmenims priklausančiu įkeistu turtu, esminės reikšmės šioje byloje neturi ir nepaneigia atsakovo prievolės bankui sumokėti laidavimo sutartyje nurodytą sumą. Atsakovas nepateikia byloje įrodymų, kad prievolę bankui, už kurią atsakovas yra laidavęs, būtų įvykdęs jis ar bet kuris kitas asmuo.Ieškovo teigimu, atmestini atsakovo atsiliepimo į ieškinį argumentai, neva bankas nepagrįstai, be laiduotojo sutikimo keitė kreditavimo sutarties sąlygas, įskaitant kredito grąžinimo užtikrinimo priemonių keitimą, tuo pablogindamas atsakovo padėtį. Ieškovas pažymi, kad, keičiant kreditavimo sutarties sąlygas, šalys vadovavosi tiek kreditavimo sutarties, tiek laidavimo sutarties nuostatomis, jų nepažeidė ir niekaip negalėjo pabloginti atsakovo padėties.Ieškovas pažymi, kad šalių (ieškovo ir atsakovo) įsipareigojimai ir teisės labai tiksliai ir nedviprasmiškai išdėstyti laidavimo sutartyje. Atsakovas laidavimo sutartimi sutiko, kad visos kreditavimo sutarties sąlygos (įskaitant, bet neapsiribojant prievolės, palūkanų dydis, paskutinis kredito grąžinimo terminas, kredito grąžinimo grafikas, prievolės užtikrinimo priemonės ir kt.) būtų keičiamos be atskiro atsakovo (laiduotojo) sutikimo. Šalys laidavimo sutartimi susitarė, kad aukščiau nurodytas kreditavimo sutarties pakeitimas neturės įtakos atsakovo (laiduotojo) laidavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymui (laidavimo sutarties 2.4 p.).Taip pat laidavimo sutarties šalys susitarė, kad bankas neprivalo informuoti laiduotojo ir laidavimo sutartis toliau galioja, jei yra keičiamos bet kurios kreditavimo sutarties nuostatos, įskaitant, bet neapsiribojant: jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to padidėja laiduotojo atsakomybė (laidavimo sutarties 2.4.1 p.); pratęsiamas prievolės įvykdymo terminas (2.4.2 p.); atsiranda kitos laiduotojui nepalankios sąlygos, kaip tai numatyta LR CK 6.87 str. (2.4.3 p.). Taigi, atsakovas įsipareigojo nereikalauti jokios informacijos apie prievolės ir jos užtikrinimo priemonių pasikeitimą. Be to atsakovo prievolės dydis banko atžvilgiu ir, pakeitus kreditavimo sutarties sąlygas, nepasikeitė, nes laidavimo sutartimi šalys yra apribojusios atsakovo prievolės dydį 57 924 EUR suma. 2012 m. rugpjūčio 8 d. kreditavimo sutartimi Nr. FLPG-2012-028-00 bankas ir kredito gavėjas susitarė, kad, jeigu kredito gavėjas tinkamai neįvykdys savo prievolių pagal kreditavimo sutartį, bankui nutraukus sutartį, bankas turi teisę pasirinkti, kokiu eiliškumu ir kokias kredito gavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones realizuoti priverstine tvarka (kreditavimo sutarties 7.8 p.). Šis susitarimas ir banko teisės kreditavimo procese buvo žinomas atsakovui. Atsakovas su tokiomis banko teisėmis sutiko, laisva valia pasirašydamas laidavimo sutartį. Taigi ieškovas (kreditorius) turi teisę reikalauti, kad prievolę (jos dalį) įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas, tiek atsakovas kaip laiduotojas. Atsakovas UAB „Prenta“ triplike iš esmės dėsto tuos pačius motyvus, kaip ir atsiliepime į ieškinį, taip pat akcentuoja, kad ne pats kredito sutarties pakeitimas, kuriuo buvo pakeistos kreditavimo sutarties įvykdymą užtikrinančios priemonės, bet ieškovo neteisėti veiksmai, pasireiškę kreditavimo sutarties pakeitimo nuostatų nesilaikymu, įregistruojant gamybinės bazės antros eilės hipoteką, nors kreditavimo sutarties pakeitimo 13.3 p. buvo susitarta gamybinę bazę įkeisti pirmos eilės hipoteka, pažeidė laiduotojo turtinius interesus bei padidino laiduotojo atsakomybę. Jeigu kreditavimo sutarties nuostatų pakeitimu būtų vadovaujamasi bei gamybinės bazės pirmos eilės hipoteka būtų įregistruota, laiduotojas, įvykdęs laidavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, vadovaujantis CK 6.83 str. 1 d., regreso tvarka įgytų teisę perimti iš banko, kaip kreditoriaus, kreditavimo sutarties užtikrinimo priemones ir tokiu būdu praktiškai realizuoti teisę į gamybinės bazės pirmos eilės hipoteką, t. y. pradėti išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, o įkeisto turto masės pakaktų laiduotojo regreso tvarka įgyto reikalavimo padegimui. Tuo tarpu CK 4.193 str. 2 d. numato, kad, jeigu daiktas įkeistas kelis kartus, hipotekos kreditorių reikalavimai patenkinami pagal jų prašymų įregistruoti hipoteką padavimo laiką eilės tvarka.Atsakovas UAB „Prenta“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašo 2012 m. rugpjūčio 8 d. juridinio asmens laidavimo sutartį pripažinti pasibaigusia CK 6.87 str. 4 d. pagrindu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinį atsakovas iš esmės grindžia tais pačiais argumentais ir motyvais, kaip ir savo atsiliepimą į ieškinį bei tripliką. Pažymi, kad atsakovas laikosi pozicijos, jog laidavimo sutartis yra pasibaigusi CK 6.87 str. 4 d. pagrindu, kadangi atsirado laiduotojui nepalankios pasekmės, kurios lėmė jo, kaip laiduotojo, atsakomybės padidėjimą.Atsakovas papildomai nurodo, kad laidavimo sutarties 2.4 p. pagrindu laiduotojas neprisiėmė rizikos dėl laiduotojo atsakomybės padidėjimo tuo atveju, jeigu nėra vykdoma kreditavimo sutartimi (jos pakeitimais) įtvirtintos sutartinės nuostatos. Konkrečiu atveju. laiduotojo atsakomybė padidėjo ne dėl kreditavimo sutarties pakeitimo metu ?tvirtintų konkrečių sąlygų realizavimo, o dėl kreditavimo sutarties pakeitimo 13.3 p. nepaisymo, t. v. neįgyvendinimo, o minimu neigiamu padariniu rizikos laiduotojas laidavimo sutartimi neprisiėmė.Ieškovas AB Šiaulių bankas atsiliepime į priešieškinį prašo atsakovo priešieškinio reikalavimus atmesti. Ieškovas priešieškinio argumentus apie atsakovo, kaip laiduotojo atsakomybės padidėjimą, laiko nepagrįstais ir neatitinkančiais faktinių bylos aplinkybių. Ieškovas palaiko visus argumentus ir motyvus, išdėstytus ieškovo procesiniuose dokumentuose. Pažymi, kad bankas ir laiduotojas laidavimo sutartimi nebuvo susitarę dėl prievolės dydžio mažinimo galimybių ar sąlygų, kurioms esant mažėtų atsakovo prievolės bankui apimtis. Įvertinus laidavimo sutarties nuostatas, teisės normas, reglamentuojančias laidavimo teisinius santykius, darytina išvada, kad atsakovo prievolės dydis bankui pagal laidavimo sutartį būtų galėjęs sumažėti tik vienu atveju - jei skolininko - šiuo metu bankrutuojančios UAB „Ecolink Baltic“ prievolė pagal kreditavimo sutartį Nr. FLPG-2012-028-00 būtų mažesnė nei 57 924 EUR. Atsakovas, sudarydamas laidavimo sutartį, sutiko, kad visos kreditavimo sutarties sąlygos (įskaitant, bet neapsiribojant prievolės, palūkanų dydis, paskutinis kredito grąžinimo terminas, kredito grąžinimo grafikas, prievolės užtikrinimo priemonės ir kt.) būtų keičiamos be atskiro atsakovo (laiduotojo) sutikimo. Atsakovas užtikrino, kad aukščiau nurodyti kreditavimo sutarties pakeitimai neturės įtakos atsakovo (laiduotojo) laidavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymui. Taigi, nežiūrint į tai, kad kreditavimo sutartis buvo keičiama, šie pakeitimai nebuvo esminiai ir neturėjo jokios įtakos atsakovo atsakomybės bankui riboms - nežiūrint į bet kokius kreditavimo sutarties pakeitimus, laidavimo suma nepasikeitė ir išliko ta pati. Ieškovas mano, kad priešieškinio argumentai, susiję su įkeisto turto pakeitimu kreditavimo procese, hipotekos įregistravimu ne pirmos, o antros eilės hipoteka, šiuo atveju teisinės reikšmės neturi, nes turto įkeitimas atsakovui jokių teisinių padarinių nesukelia ir jo padėties nepablogina. Laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą, o kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Teismo posėdyje ieškovo atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, priešieškinį prašė atmesti, palaikė ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir motyvus, papildomai nurodė, kad laidavimas atsakovo nėra pasibaigęs, o kredito sutarties pakeitimai atsakovo padėties nepablogino.Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė priešieškinį, prašė jį tenkinti, o ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, palaikė visus argumentus ir motyvus, išdėstytus atsakovo procesiniuose dokumentuose, papildomai pažymėjo, kad, pasirašydamas laidavimo sutartį, atsakovas vertino tai, kad yra daug užtikrinimo priemonių, o, sudarius kredito sutarties pakeitimus, jo padėtis ženkliai suprastėjo. Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas. Byloje nustatyta, kad 2012 m. rugpjūčio 8 d. ieškovas AB Šiaulių bankas ir trečiasis asmuo UAB „Ecolink Baltic“ sudarė kreditavimo sutartį Nr. FLPG-2012-028-00, pagal kurią trečiajam asmeniui ieškovas suteikė 500 000 Lt (144 810 EUR) kreditą (sutarties specialiosios dalies l punktas). Kredito paskirtis - apyvartinių lėšų papildymui (sutarties specialiosios dalies 5 punktas). Kredito gavėjas UAB „Ecolink Baltic“ įsipareigojo kreditą grąžinti dalimis pagal grafiką, nustatant galutinį kredito grąžinimo terminą 2014-08-08 (kreditavimo sutarties specialiosios dalies 3 punktas), mokėti palūkanas ir delspinigius bei atlikti kitus mokėjimus (sutarties specialiosios dalies 2 punktas, 14-17 punktai). 2013-01-24 sutartimi dėl 2012 m. rugpjūčio 8 d. kreditavimo sutarties Nr. FLPG-2012-028-00 pakeitimo buvo pakeistas kredito grąžinimo grafikas. 2013-03-14 sutartimi koreguotas mokėjimo grafikas ir palūkanų norma, 2014-01-21 sutartimi dėl kreditavimo sutarties pakeitimo - pratęstas kredito grąžinimo terminas iki 2015-08-08. Tinkamam prievolių pagal 2012 m. rugpjūčio 8 d. kreditavimo sutartį Nr. FLPG-2012-028-00 įvykdymui užtikrinti, be kitų priemonių, 2012-08-08 ieškovas ir atsakovas UAB „Prenta“ sudarė juridinio asmens laidavimo sutartį, pagal kurią atsakovas laidavo už UAB „Ecolink Baltic“ įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį įvykdymą ir įsipareigojo solidariai atsakyti už šį kredito gavėją bankui visu savo esamu ir būsimu turtu, jeigu kredito gavėjas neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal kreditavimo sutartį (laidavimo sutarties l.l, 1.2 ir 2.1 punktai). Šalys susitarė apriboti atsakovo kaip laiduotojo atsakomybę UAB „Ecolink Baltic“ prievolių bankui pagal kreditavimo sutartį neįvykdymo atveju 200 000 Lt (57 924 EUR ) suma (laidavimo sutarties 2.3 punktas).Kredito gavėjas UAB „Ecolink Baltic“ nesilaikė savo sutartinių įsipareigojimų, numatytų kreditavimo sutartyje Nr. FLPG-2012-028-00: nustatytu terminu negrąžino kredito dalių, nesumokėjo palūkanų ir delspinigių. Ieškinio pareiškimo dienai negrąžinta skola ieškovui AB Šiaulių bankui pagal kreditavimo sutartį Nr. FLPG-2012-028-00 sudaro 164 722,15 EUR: 138 293,56 EUR negrąžintas kreditas, 13 142,46 EUR nesumokėtos palūkanos ir 13 286,13 EUR nesumokėti delspinigiai (pagal AB Šiaulių banko pažymą). Vilniaus apygardos teismo 2016-08-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-5265-866/2016 trečiajam asmeniui UAB „Ecolink Baltic“ iškelta bankroto byla. Ieškovas bankroto byloje pateikė finansinį reikalavimą 2 012 530,74 EUR sumai, įskaitant 164 722,15 EUR neįvykdytus įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartį Nr. FLPG-2012-028-00. Vilniaus apygardos teismo 2017-02-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1620-866/2017 patvirtinti BUAB „Ecolink Baltic“ kreditorių finansiniai reikalavimai, įskaitant ieškovo reikalavimą 2 012 530,74 EUR sumai.Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad ieškovas ne kartą raštu reikalavo, kad atsakovas įvykdytų savo įsipareigojimus bankui pagal laidavimo sutartį ir padengtų BUAB „Ecolink Baltic“ dalinį įsiskolinimą - 57 924,00 EUR, tačiau atsakovas šių savo įsipareigojimų nėra įvykdęs ir įsiskolinimo nėra padengęs. Dėl šių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra.Atsakovas savo atsiliepime į ieškinį plačiai aptaria ir išdėsto faktines aplinkybes, susijusias su situacija, kuri susiklostė bankui pareikalavus, kad atsakovas įvykdytų savo įsipareigojimus pagal 2012-08-08 juridinio asmens laidavimo sutartį. Atsakovas taip pat patvirtina, kad 2016-04-26 jis gavo banko (ieškovo) pranešimą dėl įsipareigojimų vykdymo, kuriuo buvo reikalaujama bankui sumokėti 57 924 EUR pagal laidavimo sutartį. Ieškovas neneigia ir tai matyti iš byloje esančių įrodymų, atsakovo atsiliepime nurodomų aplinkybių, t. y., kad, gavęs ieškovo reikalavimą apmokėti skolą už BUAB „Ecolink Baltic“, atsakovas ne kartą teikė bankui reikalavimus pateikti paaiškinimus dėl kreditavimo sutarties vykdymo, dėl kreditavimo sutarties sąlygų keitimo, pateikti banko motyvaciją dėl užtikrinimo priemonių pakeitimo ir kitus klausimus. Ieškovas teikė atsakymus į atsakovo raštuose keliamus klausimus ir tuo pačiu ragino sumokėti skolą, tačiau atsakovas į ieškovo reikalavimus nereagavo, nors susirašinėjimas vyko ilgą laiką, ir galiausiai iš esmės atsisakė vykdyti savo įsipareigojimus ieškovui pagal laidavimo sutartį. Atsakovas priešieškiniu prašo pripažinti tarp banko (ieškovo) ir atsakovo 2012-08-08 sudarytą juridinio asmens laidavimo sutartį pasibaigusia CK 6.87 straipsnio 4 dalies pagrindu, nurodydamas, kad laidavimo sutartis turėtų būti laikoma pasibaigusia, nes jam, kaip laiduotojui, dėl ieškovo veiksmų kreditavimo procese atsirado nepalankios pasekmės, kurios lėmė jo kaip laiduotojo atsakomybės padidėjimą. Teismas tokius atsakovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus (CPK 178, 185 str.).Kaip jau minėta, 2012-08-08 ieškovas ir atsakovas sudarė juridinio asmens laidavimo sutartį, pagal kurią atsakovas laidavo už tinkamą trečiojo asmens UAB „Ecolink Baltic“ įsipareigojimų ieškovui pagal 2012 m. rugpjūčio 8 d. kreditavimo sutartį Nr. FLPG-2012-028-00 įvykdymą. Atsakovas laidavimo sutartimi įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovui už kredito gavėją visu savo esamu ir būsimu turtu, jeigu kredito gavėjas neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal kreditavimo sutartį. Taigi laidavimo sutartimi šalys nustatė aiškias atsakovo atsakomybės ieškovui ribas, o būtent: šalys susitarė, kad atsakovo prievolės dydis bankui yra ribojamas 200 000 Lt (57 924 EUR) suma. Ieškovo reikalavimai atsakovo atžvilgiu neviršija laidavimo sutartimi nustatytų ribų — ieškinys pareikštas 57 924 EUR sumai.Kaip matyti iš laidavimo sutarties turinio ir sąlygų, šalys laidavimo sutartimi nebuvo susitarę dėl prievolės dydžio mažinimo galimybių ar sąlygų, kurioms esant, mažėtų atsakovo prievolės ieškovui apimtis, todėl, įvertinus laidavimo sutarties nuostatas, teisės normas, reglamentuojančias laidavimo teisinius santykius, darytina išvada, kad atsakovo prievolės dydis ieškovui pagal laidavimo sutartį būtų galėjęs sumažėti tik tuo atveju, jei skolininko BUAB „Ecolink Baltic“ prievolė pagal kreditavimo sutartį Nr. FLPG-2012-028-00 būtų mažesnė nei 57 924 EUR, tačiau nagrinėjamu atveju taip nėra.Šiuo atveju BUAB „Ecolink Baltic“ skola ieškovui pagal kreditavimo sutartį Nr. FLPG-2012-028-00, už kurią yra laidavęs atsakovas, iš viso sudaro 164 722,15 EUR (138 293,56 EUR negrąžintas kreditas, 13 142,46 EUR nesumokėtos palūkanos ir 13 286,13 EUR nesumokėti delspinigiai). Vilniaus apygardos teismo 2017-02-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1620-866/2017 patvirtintas banko finansinis reikalavimas BUAB „Ecolink Baltic“ atžvilgiu 2 012 530,74 EUR sumai. Į šią sumą yra įskaičiuota 164 722,15 EUR įsipareigojimų suma pagal kreditavimo sutartį Nr. FLPG-2012-028-00. Taigi įsiteisėjusia teismo nutartimi yra nustatytas BUAB „Ecolink Baltic“ neįvykdytų įsipareigojimų ieškovui dydis, įskaitant neįvykdytus įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartį Nr. FLPG-2012-028-00. Atsakovas, sudarydamas laidavimo sutartį, sutiko, kad visos kreditavimo sutarties Nr. FLPG-2012-028-00 sąlygos (įskaitant, bet neapsiribojant, prievolės, palūkanų dydis, paskutinis kredito grąžinimo terminas, kredito grąžinimo grafikas, prievolės užtikrinimo priemonės ir kt.) būtų keičiamos be atskiro atsakovo (laiduotojo) sutikimo. Atsakovas užtikrino, kad aukščiau nurodyti kreditavimo sutarties pakeitimai neturės įtakos atsakovo (laiduotojo) laidavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymui (laidavimo sutarties 2.4 punktas). Vadinasi, nepaisant to, kad kreditavimo sutartis buvo keičiama, šie pakeitimai nebuvo esminiai ir neturėjo jokios įtakos atsakovo atsakomybės ieškovui riboms, nes laidavimo suma nepasikeitė (nepadidėjo) ir išliko ta pati - 57 924 EUR.CK 6.87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato ką kita. Taigi, kad laidavimas pasibaigtų nurodytu pagrindu, būtinos dvi sąlygos: laidavimu užtikrinamos prievolės pasikeitimas iš esmės ir prievolės iš esmės pasikeitimo rezultatas turi būti nepalankus laiduotojui.Kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad CK 6.87 straipsnio 4 dalies normai taikyti nurodytų aplinkybių pasikeitimas turi būti esminis, t. y. jų galima įtaka laiduotojo prievolės apimčiai turi būti tokia, kad jas žinodamas laiduotojas nebūtų laidavęs už skolininką arba būtų laidavęs kitomis sąlygomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-18412013). Nagrinėjamu atveju atsakovas priešieškinyje nenurodo jokių esminių pagrindinės prievolės pasikeitimo sąlygų, todėl darytina išvada, kad atsakovo prievolė bankui CK 6.87 straipsnio 4 dalyje nurodytu teisiniu pagrindu baigtis negali, nes neįrodyta nė viena įstatyme nustatyta sąlyga prievolės pasibaigimui (CPK 178 str.).Teismo vertinimu, atsakovo argumentai, susiję su įkeisto turto pakeitimu kreditavimo procese, hipotekos įregistravimu ne pirmos, o antros eilės hipoteka šiuo atveju teisinės reikšmės neturi, nes turto įkeitimas atsakovui jokių teisinių padarinių nesukelia ir jo padėties nepablogina, kadangi kasacinis teismas yra išaiškinęs bendro pobūdžio taisyklę, jog hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas, kaip solidarusis bendraskolis vykdytų turimą solidariąją prievolę, yra saistoma jam neįvvkdvto skolinio įsipareigojimo dydžio ir nesaistoma kreditoriaus galimybės gauti reikalavimo (jo dalies) patenkinimą iš įkeisto daikto (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-23 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010). Laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą, o kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Kreditoriaus, turinčio reikalavimo teisę į solidariuosius bendraskolius reikalavimo į laiduotoją nukreipimas, nepasinaudojus daiktinių prievolių užtikrinimo būdu (įkeitimu), nereiškia šio daiktinio prievolių įvykdymo būdo atsisakymo, išskyrus atvejus, kai šalys susitarė kitaip.Taigi tam, kad laiduotojas būtų atleistas nuo atsakomybės, jis turėtų įrodyti, kad šalys buvo susitarę, jog kreditoriaus (ieškovo) nepasinaudojimas teise patenkinti reikalavimą iš įkeisto turto, prieš reiškiant reikalavimą laiduotojui, reiškia tokios teisės atsisakymą laiduotojo atžvilgiu (CPK 12, 178 str.). Tokių įrodymų byloje nėra pateikta. Priešingai, nagrinėjamose kreditavimo ir laidavimo sutartyse yra nustatyta kreditoriaus teisė pasirinkti, kokiu eiliškumu ir kokias prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones realizuoti. 2012 m. rugpjūčio 8 d. kreditavimo sutartyje Nr. FLPG-2012-028-00 yra įtvirtinta nuostata, kad, jeigu kredito gavėjas tinkamai neįvykdys savo prievolių pagal kreditavimo sutartį, bankas turi teise pasirinkti, kokiu eiliškumu ir kokias kredito gavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones realizuoti priverstine tvarka (kreditavimo sutarties 7.8 punktas). Ši sąlyga atsakovui buvo žinoma, taigi atsakovas, pasirašydamas laidavimo sutartį, sutiko su prievolių bankui įvykdymo užtikrinimo priemonių realizavimo tvarka.Atsakovas, prašydamas atmesti ieškinį, teigia, kad ieškovas nepagrįstai, be laiduotojo sutikimo, keitė kreditavimo sutarties sąlygas, įskaitant kredito grąžinimo užtikrinimo priemonių keitimą, tuo pablogindamas atsakovo padėtį. Tačiau teismas tokius atsakovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes, kaip tvirtina bylos duomenys, keičiant kreditavimo sutarties sąlygas, jos šalys vadovavosi tiek kreditavimo sutarties, tiek laidavimo sutarties nuostatomis, jų nepažeidė ir tokiu būdu nepablogino atsakovo padėties.Kaip jau minėta, šalių (ieškovo ir atsakovo) įsipareigojimai ir teisės aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstyti laidavimo sutartyje. Atsakovas laidavimo sutartimi sutiko, kad visos kreditavimo sutarties sąlygos (įskaitant, bet neapsiribojant, prievolės, palūkanų dydis, paskutinis kredito grąžinimo terminas, kredito grąžinimo grafikas, prievolės užtikrinimo priemonės ir kt.) būtų keičiamos be atskiro atsakovo (laiduotojo) sutikimo. Šalys laidavimo sutartimi susitarė, kad aukščiau nurodytas kreditavimo sutarties pakeitimas neturės įtakos atsakovo (laiduotojo) laidavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymui (laidavimo sutarties 2.4 punktas). Taip pat laidavimo sutarties šalys susitarė, kad ieškovas neprivalo informuoti laiduotojo ir laidavimo sutartis toliau galioja, jei yra keičiamos bet kurios kreditavimo sutarties nuostatos, įskaitant, bet neapsiribojant: jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to padidėja laiduotojo atsakomybė (laidavimo sutarties 2.4.1 punktas); pratęsiamas prievolės įvykdymo terminas (2.4.2 punktas); atsiranda kitos laiduotojui nepalankios sąlygos, kaip tai numatyta CK 6.87 straipsnyje (2.4.3 punktas). Taigi atsakovas įsipareigojo nereikalauti jokios informacijos apie prievolės ir jos užtikrinimo priemonių pasikeitimą. Be to, pažymėtina ir tai, kad atsakovo prievolės dydis banko atžvilgiu, ir pakeitus kreditavimo sutarties sąlygas, nepasikeitė, nes laidavimo sutartimi šalys yra apribojusios atsakovo prievolės dydį 57 924 EUR suma, kuri niekada nesikeitė.2012 m. rugpjūčio 8 d. kreditavimo sutartimi Nr. FLPG-2012-028-00 bankas ir kredito gavėjas susitarė, kad, jeigu kredito gavėjas tinkamai neįvykdys savo prievolių pagal kreditavimo sutartį, bankui nutraukus sutartį, bankas turi teisę pasirinkti, kokiu eiliškumu ir kokias kredito gavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones realizuoti priverstine tvarka (kreditavimo sutarties 7.8 punktas). Šis susitarimas ir banko teisės kreditavimo procese buvo žinomas atsakovui. Atsakovas su tokiomis banko teisėmis sutiko, laisva valia pasirašydamas laidavimo sutartį. Taigi kreditavimo bei laidavimo sutartyse yra nustatyta kreditoriaus teisė pasirinkti, kokiu eiliškumu ir kokias prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones realizuoti, ieškovas (kreditorius) turi teisę reikalauti, kad prievolę (jos dalį) įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas, tiek atsakovas kaip laiduotojas. Banko suteikiamų kreditų grąžinimo ir kitų sąlygų pagal kreditavimo sutartis įvykdymas yra užtikrinamas įstatyme nustatytomis užtikrinimo priemonėmis - turto hipoteka, įkeitimu, laidavimu, garantija, vekseliu ir kt. Prievolių įvykdymo užtikrinimas - tai civilinė teisinė priemonė, kuri suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, ir skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Prievolių įvykdymo užtikrinimo esmė ta, kad, skolininkui neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius prisiimtą prievolę, kreditoriui atsiranda papildoma turtinio pobūdžio priemonė paveikti skolininką ar kitą asmenį, kad jis tinkamai įvykdytų tai, ką skolininkas privalo įvykdyti pagal įstatymą arba sandorį.Laidavimas yra vienas iš dažniausiai taikomų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų. Laidavimo samprata apibrėžiama CK 6.76 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Pagal laidavimo sutartį laiduotojas įgyja pareigą įvykdyti laidavimu užtikrintą prievolę, kai skolininkas jos neįvykdo ar tai padaro netinkamai, o kreditorius - teisę reikalauti, kad laiduotojas atliktų šią savo pareigą. Laiduotojo pareiga įvykdyti prievolę kreditoriaus naudai, o kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas įvykdytų skolininko prievolę, gali būti įgyvendinta tik tada, kai skolininkas neįvykdo laidavimu užtikrintos prievolės arba netinkamai tai padaro.Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti įvykdyti prievolę, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010; 2011-12-29 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Be to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininką yra asmeninio pobūdžio. Tais atvejais, kai laiduotojui tenka atsakyti už skolininko prievoles solidariai su skolininku arba subsidiariai, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo prievolę, vykdymo procese laiduotojo prievolė įgyja daiktinės prievolės pobūdį, nes laiduotojas atsako savo turtu pagal prisiimtą asmeninę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2007).Taigi atsakovas yra laidavęs 57 924 EUR suma už BUAB „Ecolink Baltic“ įsipareigojimų bankui pagal 2012 m. rugpjūčio 8 d. kreditavimo sutartį Nr. FLPG-2012- 028-00 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) įvykdymą, todėl atsakovo ir trečiojo asmens BUAB „Ecolink Baltic“ atsakomybė yra solidari (CK 6.81 str.). Tokiu atveju laiduotojas (atsakovas) nedisponuoia teise reikalauti, kad kreditorius (ieškovas) pirmiausia nukreiptų išieškojimą j konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 str. 2 d.), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievole įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010; šalių laidavimo sutarties 2.3 punktas). Taigi ieškovas turi neginčytiną reikalavimo teisę į atsakovą, kaip į solidarųjį skolininką.Byloje nėra ginčo, kad trečiasis asmuo neįvykdė savo įsipareigojimų bankui pagal kreditavimo sutartį Nr. FLPG-2012-028-00, ieškinyje nurodytos skolos nepadengė, todėl atsakovui kilo pareiga vykdyti savo įsipareigojimus pagal 2012 m. rugpjūčio 8 d. laidavimo sutartį, tačiau atsakovas nesilaiko savo įsipareigojimų, nurodytų laidavimo sutartyje, ir tokiu būdu pažeidžia laidavimo sutarties sąlygas. Pažymėtina ir tai, kad skolos dydis byloje, kaip jau minėta, nėra ginčijamas, jis yra patvirtintas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2017-02-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1620-866/2017.Atsakovas taip pat nesilaiko CK 6.38 straipsnio reikalavimo, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymo ar sutarties nurodymus. Teismas atsakovo atsiliepime nurodytus ir į bylą pateiktus raštus ieškovui vertina kaip vengimą įvykdyti savo kaip laiduotojo prievolę ir siekį perkelti savo prievolės įvykdymą kiltiems asmenimis, kadangi atsakovo raštai bankui, kuriuose atsakovas kelia klausimus, susijusius su garantijomis, kitiems asmenims priklausančiu įkeistu turtu ir pan., esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi ir nepaneigia atsakovo prievolės bankui sumokėti laidavimo sutartyje nurodytą sumą. Atsakovas neteikia įrodymų, kad prievolę bankui, už kurią atsakovas yra laidavęs, būtų įvykdęs jis ar bet kuris kitas asmuo.Kadangi atsakovo, kaip laiduotojo atsakomybė, su BUAB „Ecolink Baltic“ 57 924,00 EUR sumos ribose yra solidari (CK 6.81 str.), atsakovas geranoriškai nedengia skolos ieškovui, ši skola iš atsakovo priteistina.Pagal CK 6.83 straipsnio 1 dalį, įvykdžiusiam prievolę, laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę, įskaitant ir visas kitas šalutines (papildomas) teises, susijusias su reikalavimo teisės užtikrinimu, kaip hipotekos, įkeitimo teise. Taigi tuo atveju, jei atsakovas įvykdytų dalį skolinio įsipareigojimo už BUAB „Ecolink Baltic“ ieškovui (57 924 EUR sumoje), jis turėtų teisę pareikšti kreditorinį reikalavimą BUAB „Ecolink Baltic“ atžvilgiu ir dalyvauti bankroto byloje. Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Dėl to yra pagrindas iš atsakovo priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 57 924 EUR nuo bylos iškėlimo teisme – 2017 m. rugsėjo 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas visa apimtimi (CPK 178, 185 str.), o priešieškinys atmestinas. Patenkinus ieškinį, priešieškinį atmetus, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, tačiau iš atsakovo priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 str.), kurias sudaro 1 094 EUR žyminio mokesčio ir 1 695 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pastarosios išlaidos yra pagrįstos į bylą pateiktais dokumentais, neviršija išlaidų už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą rekomenduotinų dydžių, nustatytų LR Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 265, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti, atsakovo UAB „Prenta“ priešieškinį ieškovui AB Šiaulių bankui dėl laidavimo sutarties pripažinimo pasibaigusia atmesti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Prenta“ (juridinio asmens kodas 124107079) ieškovo AB Šiaulių bankas (juridinio asmens kodas 112025254) naudai 57 924 EUR (penkiasdešimt septynis tūkstančius devynis šimtus dvidešimt keturis eurus) skolą, 6 (šešių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą 57 924 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017 m. rugsėjo 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 1 094 EUR (vieną tūkstantį devyniasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio ir 1 695 EUR (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt penkis eurus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.