Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (pirmininkaujanti ir pranešėja) ir Romano Klišausko,

atsakovių Kretingos rajono savivaldybės tarybos ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovui A. G.,

2022 m. gegužės 4 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. R. ir J. R. skundą atsakovams Kretingos rajono savivaldybės tarybai ir Kretingos rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjai, prieš įsigydami nekilnojamąjį turtą, matė, kad kelias, įsiterpęs tarp dviejų privačių žemės sklypų, yra nenaudojamas viešajam transportui. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) gatvės pradžioje stovi informacinis kelio ženklas Nr. 611 - Aklakelis (kelias, neturintis viename gale išvažiavimo).

Kretingos rajono savivaldybė, formuodama vietinės reikšmės kelių tinklą ir organizuodama eismą, turi atsižvelgti ne tik į pareiškėjų, bet ir į visuomenės interesus. Administracija 2021 m. birželio 16 d. raštu Nr. (4.1.9 E)D3-2949 pareiškėjus informavo, jog, siekdama užtikrinti darnią teritorijos plėtrą, nesutinka, kad kelio atkarpa tarp žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), jungianti (duomenys neskelbtini) į kelių tinklą, būtų panaikinta. Administracijos manymu, vykstant (duomenys neskelbtini) gyvenvietės plėtrai, ateityje gatvės atkarpa, dėl kurios kilo ginčas, bus reikalinga susiekimui organizuoti, nepaisant to, jog šiuo metu ten yra pastatytas kelio ženklas, nurodantis, jog gatvė baigiasi aklakeliu.

Kretingos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašas patvirtintas Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T2-326 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo tvirtinimo“ (Tarybos 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. T2-252 redakcija). Minėtas Tarybos sprendimas atitinka norminio teisės akto požymius, todėl jis gali būti keičiamas tik kitu norminiu teisės aktu. Pareiškėjai nepriskirtini prie Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 112 straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytų subjektų, turinčių teisę kreiptis į administracinį teismą su prašymu ištirti norminio akto teisėtumą, kategorijai.

Pažymi, kad gatvės, dėl kurios kilo ginčas, statybos pabaiga 1968 m., t. y. minėta gatvė buvo įrengta gerokai anksčiau, nei pareiškėjai 2014 m. pirkimo - pardavimo sutartimi įsigijo statinius su žemės sklypais.

Dėl pareiškėjų teiginių, kad formuojant žemės sklypą (duomenys neskelbtini) gatvei, jos tęsinys buvo praplatintas pareiškėjams priklausančio žemės sklypo sąskaita ir toks savavališkas privataus žemės sklypo paėmimas yra neteisėtas, nurodo, jog Administracijos užsakymu buvo atlikti (duomenys neskelbtini) gatvės (KT3321) bei žemės sklypo, kuriame yra minėta gatvė, kadastriniai matavimai. Minėti kadastriniai matavimai teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti VĮ Registrų centre. Nėra duomenų, kad minėta procedūra būtų ginčijama teisės aktų nustatyta tvarka. Visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjų teiginius apie tariamai neteisėtus veiksmus, formuojant žemės sklypą, laiko nepagrįstais.

Nesant pagrindo naikinti ginčijamą Tarybos sprendimą, negali būti tenkinami ir išvestiniai pareiškėjų skundo reikalavimai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Pareiškėjų skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2021 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. T2-302 „Dėl kelio atkarpos neišbraukimo iš Kretingos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo“ (minėta, toliau – ir ginčijamas Tarybos sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjai išvestiniais skundo reikalavimais prašo įpareigoti Tarybą priimti sprendimą, kad kelio Nr. KT7321, pavadinimu (duomenys neskelbtini) g. atkarpa, įsiterpusi tarp privačių žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus (duomenys neskelbtini), būtų išbraukta iš Kretingos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo bei įpareigoti atsakovę Administraciją panaikinti kelio Nr. KT7321, pavadinimu (duomenys neskelbtini) g., atkarpą, įsiterpusią tarp privačių žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš pareiškėjų inicijuoto ginčo matyti, kad jų tikslas yra įsigyti nuosavybėn, jų teigimu, „įsiterpusį“ žemės sklypą tarp jiems nuosavybės teise priklausančių dviejų žemės sklypų. Kad tai būtų galima padaryti, Taryba sprendimu privalo panaikinti (duomenys neskelbtini) g. atkarpą iš Kretingos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo ir Administracija turėtų panaikinti (sunaikinti) kelio Nr. KT7321, pavadinimu (duomenys neskelbtini) g., atkarpą.

Liteko – Lietuvos teismų informacinės sistemos - duomenimis nustatyta, Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi administracinėje byloje eI-7574-609/2021 patvirtinto taikos sutartį, kuria Administracija įsipareigojo per 5 darbo dienas nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos Tarybai perduoti pareiškėjo V. R. 2021 m. gegužės 17 d. prašymą ir pateiktus dokumentus bei kitą Administracijoje esančią medžiagą, susijusią (duomenys neskelbtini) gatvės dalies, įsiterpusios tarp privačių žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimu iš Kretingos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo. Administracija įsipareigojo raštu arba elektroniniu paštu iš anksto prieš 5 darbo dienas pareiškėjui V. R. ir jo atstovui advokatui D. L. pranešti apie Tarybos posėdį, kuriame bus svarstomas jo prašymas dėl minėtos gatvės dalies panaikinimo iš Kretingos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo.

2021 m. spalio 28 d. priimtas Tarybos sprendimas Nr. T2-302 „Dėl kelio atkarpos neišbraukimo iš Kretingos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo“, kuriuo nuspręsta vietinės reikšmės kelio atkarpos (duomenys neskelbtini) g., KT7321, (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įsiterpusios tarp privačių žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), neišbraukti iš Kretingos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo.

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 6 straipsnio 4 dalis numato, jog vietinės reikšmės kelių sąrašus tvirtina savivaldybių tarybos. Kretingos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašas patvirtintas Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T2-326 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo tvirtinimo“ (Tarybos 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. T2-252 redakcija).

Gatvė – tai kelias ar atskiras jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje, paprastai turintis pavadinimą (Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog kelias – tai inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Keliai pagal reikšmę skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinius kelius, pastarieji į viešuosius ir vidaus kelius (3 straipsnis). Vidaus keliai – tai fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių (toliau – fiziniai ar juridiniai asmenys) reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams). Vadovaujantis šia teisės norma, teismas laiko, kad pirmiausia turėtų būti išspręsti kelio įregistravimo/išregistravimo registrų centre klausimai.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog savivaldybės tarybos kompetencija yra išimtinė ir paprastoji. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskiriama: sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose (26 p.); savivaldybės strateginių plėtros ir veiklos planų, savivaldybės atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programų tvirtinimas ir ataskaitų dėl jų įgyvendinimo išklausymas ir sprendimų dėl jų priėmimas (40 p.) ir kt. Atsakovė Taryba atsiliepimu ir atstovas teisme nurodė, jog vykstant Dupulčių gyvenvietės plėtrai, ateityje gatvės atkarpa, dėl kurios kilo ginčas, bus reikalinga susiekimui organizuoti, nepaisant to, jog šiuo metu ten yra pastatytas kelio ženklas, nurodantis, jog gatvė baigiasi aklakeliu, minėtoje gatvės atkarpoje gali būti ir vienos krypties eismas.

Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuojama, jog atsakovė Taryba ginčijamu Tarybos sprendimu, siekdama užtikrinti darnią teritorijos plėtrą, pagrįstai nesutiko, kad kelio atkarpa tarp žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), jungianti (duomenys neskelbtini) gatvę į kelių tinklą, būtų pareiškėjo V. R. prašymu panaikinta iš Kretingos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo.

2021 m. birželio 25 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyti duomenys (2.1. p.): nekilnojamasis daiktas Kelias (gatvė) – Gatvė Nr. KT7321, (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); statybos pradžia ir pabaiga – 1968 m.; statinio kategorija – II grupės nesudėtingasis statinys; ilgis – 0,397 km.; eismo juostų skaičius – dvi; gatvės kategorija – Ds; vidutinė rinkos vertė – 65 500 Eur; nuosavybės teisė – savininkas Kretingos rajono savivaldybė; įregistravimo pagrindas – 1996-09-30 priėmimo – perdavimo aktas pagal LR Vyriausybės 1995-09-20 nutarimą Nr. 1251 ir 2021-03-25 Savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T2-84; įrašas galioja – nuo 2021-04-20; suformuotas naujas (daikto registravimas) daiktas – kelias (gatvė) Nr. 4400-5603-8423, aprašytas p. 2.1.; įregistravimo pagrindas - 2021-01-28 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ir 2021-03-25 Savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T2-84; įrašas galioja nuo 2021-04-15.

Iš nurodytų duomenų matyti, jog nekilnojamasis daiktas Kelias (gatvė) – Gatvė Nr. KT7321, (duomenys neskelbtini), pastatytas 1968 m. Pareiškėjai teigia, kad formuojant žemės sklypą (duomenys neskelbtini) gatvei, jos tęsinys buvo praplatintas pareiškėjams priklausančio žemės sklypo sąskaita. Pažymėtina, kad šioje byloje nesprendžiamas ginčas dėl kadastro duomenų teisėtumo. Be to, visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis).

Pareiškėjai teigia, jog ginčijamas Tarybos sprendimas atitinka individualaus teisės akto požymius. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje yra išskiriami šie pagrindiniai oficialiai galiojančio norminio administracinio akto požymiai: 1) aktas sukuria elgesio taisykles – teisės normas; 2) aktas priimtas viešojo administravimo subjekto, vykdančio administracinį reglamentavimą; 3) aktas išdėsto bendro, abstraktaus pobūdžio nuostatas, kurios apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius; 4) aktas orientuojamas į ateitį; 5) aktas adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais; 6) aktas yra visuotinai privalomas; 7) aktas paskelbiamas laikantis nustatytos norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos (žr., pvz., 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-773-492/2018; 2019 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-2-502/2019 ir kt.). Teisės akto priskyrimo norminiam ar individualiam administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-619-624/2018). Tuo atveju, jei tam tikras aktas atitinka norminio administracinio akto požymius, jį priėmusiam subjektui tenka pareiga šį aktą paskelbti įstatymų nustatyta tvarka, priešingu atveju toks aktas būtų laikomas negaliojančiu, o ne įgytų individualaus administracinio akto pobūdį (žr., pvz., LVAT 2007 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I1-1/2007).

Taigi, norminiams teisės aktams priskiriami rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinti bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, orientuoti į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje.

Teisės aktų priskyrimas prie norminių teisės aktų grupės apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį), o administracinių bylų teisenoje – jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką, pasireiškiančią tuo, jog yra ribojamas subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismą dėl norminių aktų teisėtumo, ratas, skirtinga kreipimosi į teismą dėl akto neteisėtumo tvarka, skiriasi akto panaikinimo teisinės pasekmės ir panašiai (žr., pvz., LVAT 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-680-756/2020).

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, administracinis sprendimas – tai teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei. Administracinis sprendimas yra įstatymo normų ar kitų hierarchiškai aukštesnės pakopos norminių teisės aktų normų taikymo priemonė tuo atžvilgiu, kad šis aktas turi būti pagrįstas inter alia (be kita ko) teisės aktų normomis, o norminis administracinis aktas yra įstatymo normų taikymo aktas todėl, kad juo iš esmės nustatoma atitinkamo įstatymo normų įgyvendinimo tvarka ir sąlygos. Skiriamasis jų bruožas yra tas, kad norminiu administraciniu aktu, nepaisant minėto jo taikomojo pobūdžio, yra nustatomos teisės normos, o individualiu administraciniu aktu teisės normos yra išimtinai tik taikomos (žr., pvz., LVAT 2016 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-539-552/2016; 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-298-789/2021).

Taigi, nepagrįstas pareiškėjų teigimas, kad ginčijamas Tarybos sprendimas atitinka individualaus teisės akto požymius. Kretingos rajono savivaldybės taryba ginčijamą sprendimą priėmė vykdant administravimo funkcijas, Tarybos sprendimu nustatytos (suformuotos) daugkartinio naudojimo bendro pobūdžio teisės normos, orientuotos į ateitį ir skirtos individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Šiuo atveju buvo siekiama užtikrinti Kretingos rajono tinkamą susisiekimą, taigi Sprendimas adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui. Sprendimu įtvirtinus atitinkamą teisinį reguliavimą (atitinkamas teisės normas), Sprendimas toliau veikia ir yra realizuojamas individualiuose santykiuose bei konkrečių asmenų elgesyje. Sprendimas nėra aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas tik pareiškėjams ir turintis įtakos tik jų teisiniam statusui (teisėms ir pareigoms). Tokią teisminę praktiką LVAT nurodo ir administracinėje byloje Nr. eAS-672-968/2021.

Pareiškimų (prašymų) ištirti norminių administracinių teisės aktų teisėtumą nagrinėjimą reguliuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) II dalies II skyriaus pirmojo skirsnio normos, kurios nustato dvi norminių teisės aktų kontrolės rūšis: abstrakčią (ABTĮ 112 str.) ir konkrečią, t. y. susijusią su individualia byla (ABTĮ 113 str.). Priklausomai nuo norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo rūšies skiriasi subjektų, galinčių inicijuoti tokį procesą, ratas.

Pareiškėjai šiuo atveju neprašo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, o tik prašo panaikinti ginčijamą Tarybos sprendimą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Šioje byloje nenustatyta ginčijamo Tarybos sprendimo panaikinimo pagrindų.

Teismas, įvertinęs anksčiau minėtų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, daro išvadą, jog pareiškėjų skundas dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2021 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. T2-302 panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėjai Reikalavimu Nr. 2 prašo įpareigoti Tarybą priimti sprendimą, kad kelio Nr. KT7321, pavadinimu (duomenys neskelbtini) g., atkarpa būtų išbraukta iš Kretingos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka tam tikrų veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (žr., pvz., LVAT 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006). Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (LVAT 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012; kt.). Atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus nėra tapačios teisinės sąvokos. Pirmuoju atveju atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas bei pagrįstumas ir sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A8-406/2003; kt.).

Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis nustato, kad savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus gali sustabdyti, pakeisti ar panaikinti pati savivaldybės taryba. Kaip jau minėta, Kelių įstatymo 6 straipsnio 4 dalis numato, kad vietinės reikšmės kelių sąrašus tvirtina savivaldybių tarybos. Taigi, savivaldybių taryboms yra suteikta diskrecijos teisė dėl vieno ar kito kelio įtraukimo į vietinės reikšmės kelių sąrašą. Kretingos rajono savivaldybės taryba savo nuomonę tuo klausimu išreiškė 2021 m. spalio 28 d., priimdama sprendimą Nr. T2-302 „Dėl kelio atkarpos neišbraukimo iš Kretingos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo“. Nei Vietos savivaldos įstatymas, nei Kretingos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentas nenumato Tarybos pareigos pareiškėjų prašymu pašalinti minėto kelio atkarpą iš Kelių sąrašo.

Teismas jau nurodė, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti Tarybos 2021 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. T2-302 „Dėl kelio atkarpos neišbraukimo iš Kretingos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo“, todėl atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Tarybą priimti sprendimą, kad kelio Nr. KT7321, pavadinimu (duomenys neskelbtini) g., atkarpa būtų išbraukta iš Kretingos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėjai Reikalavimu Nr. 3 prašo įpareigoti atsakovę Administraciją atlikti veiksmus - panaikinti kelio Nr. KT7321, pavadinimu (duomenys neskelbtini) g., atkarpą. Pareiškėjų teigimu, panaikinus minėtą turto objektą, jie galės įsigyti nuosavybėn žemės sklypą, „įsiterpusį“ tarp jų dviejų žemės sklypų.

Kaip jau nurodyta, nekilnojamasis daiktas Kelias (gatvė) – Gatvė Nr. KT7321, (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, šio daikto vidutinė rinkos vertė – 65 500 Eur, nuosavybės teise šis daiktas priklauso Kretingos rajono savivaldybei. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.20 straipsnyje numatyta, jog daiktinė teisė – tai absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių. Nėra įstatyminio pagrindo įpareigoti Administraciją panaikinti (faktiškai sunaikinti) Kretingos rajono savivaldybei priklausantį nekilnojamąjį turtą - kelio Nr. KT7321, pavadinimu (duomenys neskelbtini) g., atkarpą. Taigi, atmestinas kaip nepagrįstas ir pareiškėjų skundas dalyje dėl Reikalavimo Nr. 3 (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997-12-19 sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt,). Teismas dėl kitų pareiškėjų skundo argumentų nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės teismo sprendimo priėmimui. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Pareiškėjai prašo priteisti iš atsakovių 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Procesinis sprendimas šioje byloje priimtas ne pareiškėjų naudai, todėl netenkinamas pareiškėjų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjų V. R. ir J. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Netenkinti pareiškėjų V. R. ir J. R. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.