Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2023-11-08 · Administracinė byla Nr. eA-715-602/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. eI3-970-386/2022Sprendimas · 2022-05-25Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-11-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-11-08
Bylos Nr.
eA-715-602/2023
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-02288-2021-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan (pirm.), Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas
V. R., J. R.
Atsakovas
Kretingos rajono savivaldybės tarybai, Kretingos rajono savivaldybės administracijai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-715-602/2023Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02288-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 24.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. R. ir J. R. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. R. ir J. R. skundą atsakovams Kretingos rajono savivaldybės tarybai ir Kretingos rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjai V. R. ir J. R. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Kretingos rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2021 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. T2-302 „Dėl kelio atkarpos neišbraukimo iš Kretingos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo“ (toliau – ir Tarybos sprendimas); 2) įpareigoti Tarybą priimti sprendimą, kad kelio Nr. (duomenys neskelbtini), pavadinimu „(duomenys neskelbtini) gatvė“, atkarpa, įsiterpusi tarp privačių žemės sklypų (žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)), būtų išbraukta iš Kretingos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo; 3) įpareigoti Kretingos rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) atlikti veiksmus – panaikinti kelio Nr. (duomenys neskelbtini), pavadinimu „(duomenys neskelbtini) gatvė“, atkarpą, įsiterpusią tarp privačių žemės sklypų (žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)).

2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad jie 2014 m. birželio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iš buvusios savininkės A. E. B. įsigijo statinius su žemės sklypais, kurie suformuoti 1999 m., ir 2000 m. sausio 4 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi parduoti buvusiai savininkei. Pareiškėjai teigė, kad A. E. B. su 2010 m. prašymu kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės Saugaus eismo komisiją (toliau – Komisija), prašydama uždaryti pravažiavimą, skiriantį jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Prašyme ji nurodė, kad pravažiavimas žemės sklypo plane, sudarytame 1998 m. spalio 15 d., nepažymėtas kaip servitutinis kelias, jis nėra ir (duomenys neskelbtini) gatvės tęsinys, nes baigiasi ties įvažiavimu į buvusios mokyklos teritoriją. Šiuo pravažiavimu gyventojai seniai nebesinaudoja, nes yra kitas asfaltuotas apvažiavimas, aplenkiantis jos sodybą. Komisija 2010 m. spalio 6 d. protokolu Nr. A6-9 nutarė leisti uždaryti minėtą (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpą ir įpareigojo A. E. B. savo lėšomis pastatyti kelio ženklus, nurodančius, kad (duomenys neskelbtini) gatvės tęsiniu pravažiavimo nėra, ženklų pastatymo schemą suderinus su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyriu. Pareiškėjai pažymėjo, kad prieš įsigydami nekilnojamąjį turtą matė, jog kelias, įsiterpęs tarp dviejų privačių žemės sklypų (kuriuos jie ketino pirkti), yra nenaudojamas viešajam transportui. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) gatvės pradžioje stovi informacinis kelio ženklas Nr. 611 – aklakelis (kelias, neturintis viename gale išvažiavimo).

3. Pareiškėjai nurodė, kad 2021 m. spalio 28 d. Tarybos posėdyje pagal Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-7574-609/2021 patvirtintą taikos sutartį buvo svarstomas pareiškėjo V. R. prašymas dėl (duomenys neskelbtini) gatvės dalies, įsiterpusios tarp privačių žemės sklypų, panaikinimo iš Kretingos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo. Ginčijamu Tarybos sprendimu buvo nuspręsta vietinės reikšmės kelio atkarpos, kelio Nr. (duomenys neskelbtini), pavadinimu „(duomenys neskelbtini) gatvė“, esančios (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įsiterpusios tarp privačių žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), neišbraukti iš Kretingos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo. Su priimtu sprendimu pareiškėjai nesutiko, nes juo, pareiškėjų teigimu, pažeidžiami ne tik teisėti jų lūkesčiai, bet ir viešasis interesas.

4. Pareiškėjai paaiškino, kad minėta pravažiavimo dalis yra siaura, neatitinka gatvėms keliamų techninių parametrų, yra apleista ir apaugusi žole, todėl naudoti ją viešajam transportui yra pavojinga ne tik besiribojančių žemės sklypų savininkų vaikų atžvilgiu, bet ir važiuojančių transporto priemonių atžvilgiu. Pareiškėjai akcentavo, kad jiems nežinoma, kokiu pagrindu (duomenys neskelbtini) gatvės tęsinys buvo įtrauktas į Kretingos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą. Apie tai, kad bus atliekami (duomenys neskelbtini) gatvės tikslieji matavimai ir nustatomas gatvės ilgis bei plotis ir tai, kad gatvė bus įregistruota valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centre Kretingos rajono savivaldybės nuosavybės teise, pareiškėjams nebuvo pranešta, šių aplinkybių nežinojo ir kiti (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojai. Pareiškėjų teigimu, tokie Administracijos veiksmai yra neteisėti, nes atlikti pažeidžiant visuomenės interesus.

5. Pareiškėjai mano, kad ginčijamas Tarybos sprendimas yra susijęs su teritorijų planavimu, tačiau pareiškėjai nei raštu, nei žodžiu nebuvo informuoti, kad tarp jų žemės sklypų einantis pravažiavimas taps (duomenys neskelbtini) gatvės tęsiniu. Pareiškėjai nurodė, kad 2020 m. gruodžio 4 d. matininkas VĮ Registrų centrui pateikė prašymus Nr. 25617213 ir Nr. 25619504 dėl žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimo. VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Klaipėdos skyrius 2020 m. gruodžio 9 d. priėmė sprendimus Nr. NSPR6-8891 (14.2 E) ir Nr. NSPR6-8938 (14.2 E) dėl žemės sklypo kadastro duomenų bylos tinkamumo kadastro duomenims. Šiais sprendimais buvo patvirtinta, kad 2020 m. gruodžio 2 d. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos yra tinkamos žemės sklypų kadastro duomenims pakeisti Nekilnojamojo turto kadastre. Nuo 2020 m. gruodžio 29 d. žemės sklypų kadastriniai duomenys buvo įrašyti Nekilnojamojo turto kadastre.

6. Pareiškėjai pažymėjo, kad nebuvo pradėtos procedūros dėl jų žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams. Iš Kadastro žemėlapio ištraukos matyti, kad pareiškėjams priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra pažymėtas kaip koreguotinas sklypas. Tai reiškia, kad formuojant žemės sklypą (duomenys neskelbtini) gatvėje, jos tęsinys buvo praplatintas pareiškėjams priklausančio žemės sklypo sąskaita. Pasak pareiškėjų, toks savavališkas privataus žemės sklypo paėmimas yra neteisėtas, tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir yra vienas iš pagrindų, jog būtų panaikintas ginčijamas Tarybos sprendimas bei Tarnyba įpareigota imtis veiksmų dėl įsiterpusios pravažiavimo dalies, einančios tarp privačių žemės sklypų, išbraukimo iš Kretingos rajono vietinės reikšmės kelių sąrašo.

Atsiliepimas

7. Atsakovas Taryba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Taryba nurodė, kad Kretingos rajono savivaldybė, formuodama vietinės reikšmės kelių tinklą ir organizuodama eismą, turi atsižvelgti ne tik į pareiškėjų, bet ir į visuomenės interesus. Administracija 2021 m. birželio 16 d. raštu Nr. (4.1.9 E)D3-2949 pareiškėjus informavo, jog siekdama užtikrinti darnią teritorijos plėtrą nesutinka, kad kelio atkarpa tarp žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), jungianti (duomenys neskelbtini) gatvę ir (duomenys neskelbtini) gatvę į kelių tinklą, būtų panaikinta. Administracijos manymu, vykstant (duomenys neskelbtini) gyvenvietės plėtrai, ateityje gatvės atkarpa, dėl kurios kilo ginčas, bus reikalinga susiekimui organizuoti, nepaisant to, jog šiuo metu ten yra pastatytas kelio ženklas, nurodantis, jog gatvė baigiasi aklakeliu. Taryba atkreipė dėmesį, kad Kretingos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašas yra patvirtintas Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T2-326 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo tvirtinimo“ (Tarybos 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. T2-252 redakcija).

9. Taryba pažymėjo, kad gatvės, dėl kurios kilo ginčas, statybos pabaiga yra 1968 m., t. y. minėta gatvė buvo įrengta gerokai anksčiau, nei pareiškėjai 2014 m. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo statinius su žemės sklypais. Administracijos užsakymu buvo atlikti (duomenys neskelbtini) gatvės (kelio Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo, kuriame yra minėta gatvė, kadastriniai matavimai, kurie teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti VĮ Registrų centre. Pasak Tarybos, nėra duomenų, jog minėta procedūra būtų ginčijama teisės aktų nustatyta tvarka.

10. Taryba teigė, kad jos priimtas sprendimas atitinka norminio teisės akto požymius, todėl jis gali būti keičiamas tik kitu norminiu teisės aktu. Pareiškėjai nepriskirtini prie Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 112 straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytų subjektų, turinčių teisę kreiptis į administracinį teismą su prašymu ištirti norminio akto teisėtumą, todėl jų skundas turėtų būti atmestas.

11. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir nurodė, kad palaiko Tarybos atsiliepime išdėstytą poziciją.

II.

12. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. gegužės 25 d. sprendimu pareiškėjų V. R. ir J. R. skundą atmetė.

13. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjų inicijuoto ginčo matyti, jog jų tikslas yra įsigyti nuosavybėn, jų teigimu, „įsiterpusį“ žemės sklypą tarp jiems nuosavybės teise priklausančių dviejų žemės sklypų. Tam, kad būtų galima tai padaryti, Taryba sprendimu privalo panaikinti (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpą iš Kretingos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo ir Administracija turėtų panaikinti kelio Nr. (duomenys neskelbtini), pavadinimu „(duomenys neskelbtini) gatvė“, atkarpą.

14. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatė, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi administracinėje byloje eI-7574-609/2021 patvirtinto taikos sutartį, kuria Administracija įsipareigojo per 5 darbo dienas nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos Tarybai perduoti pareiškėjo V. R. 2021 m. gegužės 17 d. prašymą ir pateiktus dokumentus bei kitą Administracijoje esančią medžiagą, susijusią su (duomenys neskelbtini) esančios (duomenys neskelbtini) gatvės dalies, įsiterpusios tarp privačių žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimu iš Kretingos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo. Administracija įsipareigojo raštu arba elektroniniu paštu iš anksto prieš 5 darbo dienas pareiškėjui V. R. ir jo atstovui advokatui D. L. pranešti apie Tarybos posėdį, kuriame bus svarstomas jo prašymas dėl minėtos gatvės dalies panaikinimo iš Kretingos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo. Taryba 2021 m. spalio 28 d. priėmė sprendimą Nr. T2-302 „Dėl kelio atkarpos neišbraukimo iš Kretingos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo“, kuriuo nusprendė vietinės reikšmės kelio atkarpą, pavadinimu „(duomenys neskelbtini) gatvė“, kelio Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įsiterpusią tarp privačių žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), neišbraukti iš Kretingos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo.

15. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 6 straipsnio 4 dalį vietinės reikšmės kelių sąrašus tvirtina savivaldybių tarybos. Kretingos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašas yra patvirtintas Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T2-326 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo tvirtinimo“ (Tarybos 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. T2-252 redakcija). Taip pat teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas savivaldybės tarybos kompetencijas, be kita ko, sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimą (26 p.); savivaldybės strateginių plėtros ir veiklos planų, savivaldybės atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programų tvirtinimą ir ataskaitų dėl jų įgyvendinimo išklausymą ir sprendimų dėl jų priėmimą (40 p.).

Atsiliepimas

16. Teismas, atsižvelgdamas į Tarybos atsiliepime nurodytus argumentus, kad vykstant (duomenys neskelbtini) gyvenvietės plėtrai, ateityje gatvės atkarpa, dėl kurios kilo ginčas, bus reikalinga susiekimui organizuoti, pažymėjo, jog yra pagrindas daryti išvadą, jog Taryba ginčijamu Tarybos sprendimu, siekdama užtikrinti darnią teritorijos plėtrą, pagrįstai nesutiko, kad kelio atkarpa tarp žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), jungianti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvę į kelių tinklą, būtų pareiškėjo V. R. prašymu panaikinta iš Kretingos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo.

Žemesnės instancijos teismas

17. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išskirtus norminio administracinio akto požymius, taip pat atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjų teigimas, kad ginčijamas Tarybos sprendimas atitinka individualaus teisės akto požymius. Teismas šiuo aspektu pažymėjo, kad Taryba ginčijamą sprendimą priėmė, vykdydama administravimo funkcijas, Tarybos sprendimu nustatytos (suformuotos) daugkartinio naudojimo bendro pobūdžio teisės normos, orientuotos į ateitį ir skirtos individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Šiuo atveju buvo siekiama užtikrinti Kretingos rajono tinkamą susisiekimą, taigi Sprendimas yra adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui. Sprendimu įtvirtinus atitinkamą teisinį reguliavimą (atitinkamas teisės normas), Sprendimas toliau veikia ir yra realizuojamas individualiuose santykiuose bei konkrečių asmenų elgesyje. Sprendimas nėra aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas tik pareiškėjams ir turintis įtakos tik jų teisiniam statusui (teisėms ir pareigoms).

18. Teismas nurodė, kad pareiškėjai nagrinėjamu atveju neprašo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, o tik prašo panaikinti ginčijamą Tarybos sprendimą. Todėl teismas, įvertinęs bylos teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, sprendė, jog pareiškėjų skundas dėl Tarybos 2021 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. T2-302 panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

19. Spręsdamas dėl pareiškėjų reikalavimo įpareigoti Tarybą priimti sprendimą, kad kelio Nr. (duomenys neskelbtini), pavadinimu „(duomenys neskelbtini) gatvė“, atkarpa būtų išbraukta iš Kretingos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo, teismas pažymėjo, jog nesant teisinio pagrindo panaikinti Tarybos sprendimą atmestinas ir šis išvestinis skundo reikalavimas.

20. Dėl pareiškėjų reikalavimo – įpareigoti Administraciją atlikti veiksmus, t. y. panaikinti kelio Nr. (duomenys neskelbtini), pavadinimu „(duomenys neskelbtini) gatvė“, atkarpą, teismas nurodė, kad nekilnojamasis daiktas – kelias Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, šio daikto vidutinė rinkos vertė – 65 500 Eur, nuosavybės teise šis daiktas priklauso Kretingos rajono savivaldybei. Nėra įstatyminio pagrindo įpareigoti Administraciją panaikinti (faktiškai sunaikinti) Kretingos rajono savivaldybei priklausantį nekilnojamąjį turtą – kelio Nr. (duomenys neskelbtini), pavadinimu „(duomenys neskelbtini) gatvė“, atkarpą, todėl atmestinas kaip nepagrįstas ir šis pareiškėjų reikalavimas.

III.

21. Pareiškėjai V. R. ir J. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jų skundą tenkinti.

22. Pareiškėjų teigimu, ginčijamas Tarybos sprendimas turėtų būti panaikintas, nes jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Taryba, priimdama sprendimą, neatliko visų aplinkybių įvertinimo. Parengtas Tarybos sprendimo projektas akivaizdžiai buvo nukreiptas neigiamam sprendimo priėmimui, nes nebuvo išdėstyta pareiškėjų pozicijos svarba, neatsižvelgta į realią padėtį, esančią (duomenys neskelbtini) gatvės tęsinyje, vadovautasi tik formaliu sprendimo priėmimo būdu. Nė vienas iš Tarybos narių, ar Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovų (rengusių Tarybos sprendimo projektą) nebuvo atvykę į vietą susipažinti su esama situacija ir neįvertino realios padėties, neatliko jokios analizės dėl gatvės tęsinio pritaikymo eismui saugumo atžvilgiu ir pan.

23. Pareiškėjai teigia, kad savivaldybės Taryba ir Administracija, priimdamos ginčijamą sprendimą, aiškinamajame rašte 3 ir 6 punktuose nurodė, kad lėšos sprendimo projekto įgyvendinimui nereikalingos. Tačiau, pareiškėjų teigimu, norint įgyvendinti (duomenys neskelbtini) gatvės tęsinio pritaikymą saugiam eismui, bus reikalingos didelės lėšos. Pareiškėjai pažymi, kad vienoje ginčo kelio pusėje auga medis, kuris yra priskirtinas saugotinų medžių sąrašui pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimą Nr. 206. Pareiškėjų nuomone, Taryba, įtraukdama (duomenys neskelbtini) gatvės tęsinį į kelio Nr. (duomenys neskelbtini) sudėtį, nepateikė jokių duomenų, kad ši kelio atkarpa buvo pripažinta tinkama naudoti pagal atitinkamų teisės aktų reikalavimus. Byloje neįrodyta, jog ginčo kelio dalies (gatvės tęsinio) atžvilgiu yra atlikti visi teisės aktais nustatyti veiksmai, leidžiantys suteikti jam vietinės reikšmės kelio, t. y. gatvės statusą.

24. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad į žemės sklypus, esančius už pareiškėjams priklausančių žemės sklypų (žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)) jau seniai yra įrengta ir ilgą laiką naudojama (duomenys neskelbtini) gatvė, į kurią patenkama patogiu vietinės reikšmės keliu Nr. (duomenys neskelbtini), pavadintu „(duomenys neskelbtini) gatvė“.

25. Pareiškėjai akcentuoja, kad Tarybos sprendimas pažeidžia jų teisėtus lūkesčius, nes 2010 m. spalio 6 d. tos pačios savivaldybės administracija suteikia asmeniui teisę uždaryti (duomenys neskelbtini) gatvės tęsinį, leisdama pastatyti kelio ženklą Nr. 611 (kelias, neturintis viename gale išvažiavimo), o praėjus dešimtmečiui ši teisė iš asmenų atimama be jokio teisinio pagrindo, tiesiog nurodant, kad gatvė bus reikalinga ateityje infrastruktūros plėtros tikslais.

26. Pareiškėjai pabrėžia, kad Tarybos sprendimas neteisėtas ir dėl to, jog pažeidžia viešąjį interesą. Pareiškėjams kyla klausimas, ar bus užtikrinamas jų vaikų saugumas, kai pro jų kiemą bus nutiesta dviejų eismo juostų gatvė. Pareiškėjai su nepilnamečiais vaikais gyvenantys jiems nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose yra priversti ginti ne tik savo asmeninius interesus, bet ir viešąjį, kuris susijęs su būtinumu apsaugoti, apginti pamatines vertybes, silpnesniosios ginčo šalies teises, teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Pasak pareiškėjų, privalu atsižvelgti ir į visuomenės interesą.

Atsiliepimas

27. Atsakovas Taryba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

28. Taryba nurodo, kad jos veiklą detaliai reglamentuoja Kretingos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentas (toliau – Reglamentas), patvirtintas Tarybos 2009 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. T2-77 ,,Dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ (Tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. T2-319 redakcija), kurio V skyriuje reglamentuotas Savivaldybės Tarybos posėdžiui pateikiamų svarstyti klausimų parengimas. Tarybos sprendimų projektai yra svarstomi Tarybos komitetuose, todėl iki galutinio sprendimo priėmimo Tarybos sprendimo projektas yra išsamiai įvertinamas, esant būtinybei į Tarybos narių iškilusius klausimus atsako atsakingi Kretingos rajono savivaldybės administracijos specialistai. Taryba teigia, kad tam, jog ji galėtų priimti sprendimą, nebūtina vykti į vietą ir susipažinti su esama situacija.

Žemesnės instancijos teismas

29. Tarybos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad Taryba ginčijamu sprendimu, siekdama užtikrinti darnią teritorijos plėtrą, pagrįstai nesutiko, kad kelio atkarpa tarp žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), jungianti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvę į kelių tinklą, būtų pareiškėjo V. R. prašymu panaikinta iš Kretingos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo.

30. Taryba pažymi, kad ji yra atstovaujamoji institucija, kuri atstovauja ją išrinkusių asmenų interesams, todėl negali tenkinti tik vieno asmens interesų, nes būtų pažeistas lygiateisiškumo principas. Šiuo atveju pareiškėjų reikalavimai prieštarauja viešajam interesui, nes reikalaujama išbraukti kelią, kuris vykstant (duomenys neskelbtini) gyvenvietės plėtrai ateityje bus reikalingas susiekimui organizuoti, nepaisant to, jog šiuo metu ten yra pastatytas kelio ženklas, nurodantis, jog gatvė baigiasi aklakeliu.

31. Tarybos teigimu, nepagrįsti pareiškėjų teiginiai, kad byloje neįrodyta, jog ginčo kelio dalies (gatvės tęsinio) atžvilgiu yra atlikti visi teisės aktais nustatyti veiksmai, leidžiantys suteikti jam vietinės reikšmės kelio, t. y. gatvės, statusą. Taryba pažymi, kad kelias yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, o Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

32. Taryba pastebi, kad pareiškėjai, prieš įsigydami sklypus, dėl kurių kilo ginčas, susidarė klaidingą nuomonę, jog kelias, įsiterpęs tarp dviejų privačių žemės sklypų, yra ir ateityje nebus naudojamas viešam eismui. Minėta gatvė buvo įrengta gerokai anksčiau, nei pareiškėjai pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. VK-3241 iš buvusios savininkės įsigijo statinius su žemės sklypais, kurie buvo suformuoti ir įregistruoti atskirais nekilnojamais objektais. Taryba atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai, įsigydami du atskirus žemės sklypus, kuriuos skiria kelio atkarpa, turėjo galimybę įvertinti savo nepilnamečių vaikų interesus į saugią aplinką.

Atsiliepimas

33. Atsakovas Administracija atsiliepime nesutinka su pareiškėjų apeliacinio skundo reikalavimais ir laikosi tos pačios pozicijos, kuri išdėstyta Tarybos atsiliepime į apeliantų apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2021 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. T2-302 „Dėl kelio atkarpos neišbraukimo iš Kretingos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo“ teisėtumo bei reikalavimų įpareigoti Tarybą priimti sprendimą, kad kelio Nr. (duomenys neskelbtini), pavadinimu „(duomenys neskelbtini) gatvė“, atkarpa, įsiterpusi tarp privačių žemės sklypų (žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)), būtų išbraukta iš Kretingos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo, taip pat reikalavimo įpareigoti Administraciją atlikti veiksmus – panaikinti minėtą kelio atkarpą.

35. Pareiškėjai nuo 2014 metų yra žemės sklypų (su gyvenamuoju namu ir statiniais), esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savininkai. Tarp pareiškėjams priklausančių minėtų žemės sklypų yra kelio atkarpa, jungianti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvę.

36. Kelias (gatvė) – Gatvė Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) nuo 2021 m. balandžio 20 d. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre Kretingos rajono savivaldybės nuosavybės teise. Įregistravimo pagrindas 1996 m. rugsėjo 30 d. perdavimo priėmimo aktas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 20 d. nutarimą Nr. 1251 ir Savivaldybės tarybos 2021 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. T2-84.

37. Pareiškėjai 2021 m. balandžio 20 d. kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės administraciją su prašymu panaikinti kelio paskirties žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)), įsiterpusį tarp pareiškėjams priklausančių dviejų žemės sklypų.

38. Byloje skundžiamame Tarybos sprendime nuspręsta: neišbraukti vietinės reikšmės kelio atkarpos (duomenys neskelbtini) (kelio Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))) iš Kretingos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo, patvirtinto Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T2-326 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo tvirtinimo“. Tarybos sprendimo aiškinamajame rašte yra pažymima, kad Taryba nesutinka panaikinti kelio atkarpą, esančią tarp žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir jungiančią (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvę. Tarybos sprendimo priėmimo motyvas – siekis užtikrinti darnią teritorijos plėtrą.

39. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė.

40. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo: Taryba, priimdama sprendimą, neatliko visų aplinkybių įvertinimo, parengtas Tarybos sprendimo projektas akivaizdžiai buvo nukreiptas neigiamam sprendimo priėmimui, nes nebuvo išdėstyta pareiškėjų pozicijos svarba, neatsižvelgta į realią padėtį; Taryba nepateikė jokių duomenų, kad kelio atkarpa buvo pripažinta tinkama naudoti pagal atitinkamų teisės aktų reikalavimus, byloje neįrodyta, jog ginčo kelio dalies (gatvės tęsinio) atžvilgiu yra atlikti visi teisės aktais nustatyti veiksmai, leidžiantys suteikti jam vietinės reikšmės kelio, t. y. gatvės, statusą; Tarybos sprendimas pažeidžia jų teisėtus lūkesčius, nes 2010 m. tos pačios savivaldybės administracija suteikė asmeniui teisę uždaryti (duomenys neskelbtini) gatvės tęsinį, leisdama pastatyti kelio ženklą Nr. 611 (kelias, neturintis viename gale išvažiavimo), o praėjus dešimtmečiui ši teisė iš asmenų atimama be jokio teisinio pagrindo, tiesiog nurodant, kad gatvė bus reikalinga ateityje infrastruktūros plėtros tikslais, šiuo metu gatvė nenaudojama, nes yra kitas apvažiavimas, todėl pareiškėjai vertina Tarybos veiksmus (įtraukiant kelią į sąrašą) kaip administracinę klaidą; Tarybos sprendimas pažeidžia viešąjį interesą, pareiškėjams kyla klausimas, ar bus užtikrinamas jų vaikų saugumas, kai pro jų kiemą bus nutiesta dviejų eismo juostų gatvė.

V.

41. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pasisakant dėl savivaldybės tarybos sprendimo, kuriuo tvirtinamas/keičiamas vietinės reikšmės kelių sąrašas, yra pažymima, kad Sprendimu nustatytos (suformuotos) daugkartinio naudojimo bendro pobūdžio teisės normos, orientuotos į ateitį ir skirtos individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Šiuo atveju Sprendimu pakeitus Kretingos Kelių sąrašą, buvo siekiama užtikrinti Kretingos rajono tinkamą susisiekimą, taigi Sprendimas adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui. Sprendimu įtvirtinus atitinkamą teisinį reguliavimą (atitinkamas teisės normas), Sprendimas toliau veikia ir yra realizuojamas individualiuose santykiuose bei konkrečių asmenų elgesyje. Sprendimas nėra aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas tik pareiškėjams ir turintis įtakos tik jų teisiniam statusui (teisėms ir pareigoms) (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-672-968/2021).

42. Taigi savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo tvirtinamas/keičiamas vietinės reikšmės kelių sąrašas, yra pripažįstamas norminiu aktu. Remiantis ABTĮ 112 straipsnio ir 113 straipsnio 1 dalyje nustatyto subjektų, turinčių teisę su prašymu kreiptis į administracinį teismą, kad būtų ištirtas norminio administracinio akto teisėtumas, sąrašo, pareiškėjai nagrinėjamu atveju tokios teisės neturi, nes nepatenka į expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įvardytų tokią teisę turinčių subjektų ratą.

43. Pareiškėjai nagrinėjamoje byloje neginčijo ir remiantis ABTĮ 112, 113 straipsniais neturi reikalavimo teisės ginčyti Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. T2-326 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo tvirtinimo“, būtent Savivaldybės tarybos 2021 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. T2-84 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. T2-326 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“. Todėl neturi reikšmės nagrinėjamai bylai pareiškėjų argumentai, kad Taryba nepateikė jokių duomenų, jog kelio atkarpa buvo pripažinta tinkama naudoti pagal atitinkamų teisės aktų reikalavimus, byloje neįrodyta, jog ginčo kelio dalies (gatvės tęsinio) atžvilgiu yra atlikti visi teisės aktais nustatyti veiksmai, leidžiantys suteikti jam vietinės reikšmės kelio, t. y. gatvės, statusą.

44. Pastaruoju aspektu tik pastebėtina, kad, kaip jau minėta, Kelias (gatvė) – Gatvė Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre Kretingos rajono savivaldybės nuosavybės teise. Įregistravimo pagrindas 1996 m. rugsėjo 30 d. perdavimo priėmimo aktas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 20 d. nutarimą Nr. 1251 (Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybės tvarkos) ir Savivaldybės tarybos 2021 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. T2-84, kuriame įrašytas minėtas kelias kaip nekilnojamojo turto objektas su unikaliu numeriu. Taigi priešingai, negu teigia pareiškėjai, savivaldybė pateikė oficialius ir nenuginčytus duomenis, patvirtinančius, kad atlikti visi teisinę reikšmę turintys veiksmai, kuriais remiantis Kelias (gatvė) – Gatvė Nr. (duomenys neskelbtini), yra įteisinti. Remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

45. Pareiškėjų teiginiai, kad parengtas Tarybos sprendimo projektas akivaizdžiai buvo nukreiptas neigiamam sprendimo priėmimui, nes nebuvo išdėstyta pareiškėjų pozicijos svarba, neatsižvelgta į realią padėtį, savaime nepatvirtina, kad viešojo administravimo subjektas buvo šališkas ir tai turėjo esminės įtakos priimant skundžiamą sprendimą. Svarstomo klausimo sprendimo projekto parengimas, taigi nagrinėjamo klausimo ir sprendimo varianto pristatymas balsavimui, savaime nepatvirtina institucijos šališkumo. Dėl realios padėties, susijusios su kelio naudojimu, būkle, vertinimu (kas, pareiškėjų tvirtinimu, nebuvo padaryta) akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju pagrindinis Tarybos sprendimo priėmimo motyvas – siekis užtikrinti darnią teritorijos plėtrą, todėl minėtas vertinimas nepakeistų priimto sprendimo. Taigi negalima tvirtinti, kad buvo pažeistas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintas objektyvumo principas, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.

46. Nepagrįsti yra pareiškėjų teiginiai, kad Tarybos sprendimas pažeidžia jų nuosavybės teisę, teisėtus lūkesčius, nes 2010 m. tos pačios savivaldybės administracija suteikė asmeniui teisę uždaryti (duomenys neskelbtini) gatvės tęsinį, leisdama pastatyti kelio ženklą Nr. 611 (kelias, neturintis viename gale išvažiavimo), o praėjus dešimtmečiui ši teisė iš asmenų atimama be jokio teisinio pagrindo, tiesiog nurodant, kad gatvė bus reikalinga ateityje infrastruktūros plėtros tikslais, šiuo metu gatvė nenaudojama, nes yra kitas apvažiavimas, todėl pareiškėjai vertina Tarybos veiksmus (įtraukiant kelią į sąrašą) kaip administracinę klaidą.

47. Pareiškėjai 2014 m. įgijo du atskirus žemės sklypus su gyvenamuoju namu ir statiniais. Iš pareiškėjų minėtų dokumentų matyti, kad buvusi sklypų savininkė 2010 m. kreipėsi į savivaldybę siekdama, kad tarp jos sklypų nebūtų pravažiavimo, dėl to buvo pastatytas minėtas kelio ženklas. Nurodyti duomenys tik patvirtina, kad pareiškėjai, pirkdami sklypus, žinojo, kad juos skiria pravažiavimas, taigi pareiškėjai negalėjo tikėtis, kad galės netrukdomai naudotis minėtais dviem sklypais kaip vienu nekilnojamojo turto objektu. Kelio ženklo įrengimas, kaip šiuo metu galima važiuoti per kelią, skiriantį pareiškėjų sklypus, nesuteikė pareiškėjams teisėto lūkesčio, kad jie galės netrukdomai naudotis minėtais dviem sklypais kaip vienu nekilnojamojo turto objektu, nes nebuvo priimtas administracinis sprendimas, suteikiantis tokią teisę, todėl negalima tvirtinti, kad minėta teisė yra paneigta Tarybos sprendimu.

48. Tai, kad tarp pareiškėjams priklausančių sklypų įregistruotas kelias, nėra pagrindo laikyti Tarybos klaida, todėl nepagrįsti motyvai dėl šios klaidos taisymo būtinumo. Pareiškėjai nenurodo argumentų, patvirtinančių, kad priėmus Tarybos sprendimą ir neišbraukus jų sklypus skiriančio kelio atkarpos iš kelių sąrašo, jų nuosavybė ribojama tokiu būdu, kad atskirais sklypais būtų neįmanoma naudotis pagal paskirtį. Todėl Tarybos sprendimas nelaikytinas neatitinkančiu proporcingumo principo.

49. Pareiškėjų argumentai, kad Tarybos sprendimas pažeidžia viešąjį interesą, pareiškėjams kyla klausimas, ar bus užtikrinamas jų vaikų saugumas, kai pro jų kiemą bus nutiesta dviejų eismo juostų gatvė, yra hipotetinio pobūdžio. Be to, šie argumentai iš dalies susiję ir su klausimu dėl galimybės naudotis nuosavybės teise turimais sklypais, minėta, kad pareiškėjai nepagrindė, kad jų teisės yra pažeidžiamos šiuo požiūriu skundžiamu Tarybos sprendimu.

50. Apibendrinant spręstina, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų V. R. ir J. R. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas PiličiauskasVeslava RuskanArūnas Sutkevičius