Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-11-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2701-817/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-11-04
Bylos Nr.
1-2701-817/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30517-2021-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Gavelytė-Kalytienė
Kaltinamasis
F. I.
Advokatai
Algirdas Gurauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2701-817/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30517-2021-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.6.; 1.2.25.6. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė,sekretoriaujant Deimantei Rutkauskaitei,prokurorei Audronei Šukienei,kaltinamajam F. I., jo gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui,laiduotojai S. T.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio ir pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje F. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „M.“ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

F. I. 2021 m. rugsėjo 3 d., apie 19.40 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 530D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai alkotesterio pagalba jo tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.08 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais F. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis F. I. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, paaiškino, kad viskas įvyko rugsėjo 2 d. Praėjusiais metais jam (duomenys neskelbtini), tačiau jis (duomenys neskelbtini). Sekančią dieną jis savo nuoskaudas bandė praskraidinti su alkoholiu. Po to jis pastebėjo, jog yra beveik 20 val. ir nebegalės nusipirkti alkoholio, todėl jam „susisuko“ smegenys ir jis bandė važiuoti į parduotuvę, tuomet jis kliudė automobilį ir buvo iškviesta policija. Supanikavęs, kad jis neturi cigarečių ir supratęs, kad jį išveš, parbėgo namo pasiimti cigarečių, automobilis liko vietoje, jis grįžo po 15 min. atgal. Sulaukė policijos pareigūnų ir jis buvo išvežtas į policijos komisariatą. Kai jis vairavo automobilį, jis buvo išgėręs, vartojo 40 laipsnių stiprumo alkoholį, tačiau nejautė, kad jis negali vairuoti automobilio. Suprato, kad yra neblaivus, važiavo nusipirkti dar alkoholio. Eismo įvykio metu automobilyje grojo muzika, jis nepastebėjo jokių įbrėžimų ant automobilio, buvo sąlytis su veidrodėliais. Jam užsilenkė veidrodėlis, nejautė jokio smūgio. Kai vairuotojas išlipo, jis suprato, kad kliudė kitą automobilį. Išlipus vairuotojui, jis kvietė policiją. Po iškvietimo jis su juo bendravo, norėjo vietoje susitarti dėl žalos atlyginimo, bet vairuotojas buvo pilietiškas ir nesileido į kalbas. Kaltinamasis supanikavo, norėjo išsitraukti cigaretes, pastebėjo, kad jų neturi. Nubėgo iki namų, nes jie yra šalia, pasiimti cigarečių ir grįžo atgal. Dėl streso išgėrė taurelę alkoholio namie. Po eismo įvykio buvo tikrinimas neblaivumas. Sutinka, kad buvo nustatytas daugiau nei 2 promilių neblaivumas. Vairavo neblaivus pirmą kartą, anksčiau taip nesielgė. Jo darbas susijęs su (duomenys neskelbtini) vairavimu, bet jis yra elektrinis. (duomenys neskelbtini) vairuoti nėra reikalingas vairuotojo pažymėjimas, nes jis nedalyvauja eisme. Jis kasdien atėjęs į darbą pasitikrina blaivumą ir tik tada eina dirbti. Nėra galimybės vairuoti (duomenys neskelbtini) neblaiviam, nes visada yra tikrinamas girtumas. Jis yra atsakingas. Vairuotojo pažymėjimą turi 5-6 metus. Eismo įvykių neturėjo, buvo kelios baudos už greičio viršijimą, kurios sumokėtos. Supranta, kad negalima sėsti prie vario būnant neblaiviam, kaltę pripažino iš karto, su viskuo sutinka. Nurodė, kad jis į Lietuvą atvyko (duomenys neskelbtini), nemokėjo kalbos, jo artimųjų ratas nėra didelis, gyvena savo jėgomis, niekas jam nepadeda, nevedęs, šeimos neturi. Savo veiksmus vertina blogai. Prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį močiutės priežiūrai, kadangi kito artimo žmogaus neturi. Jo močiutė yra (duomenys neskelbtini). Per mėnesį jis gauna apie 970 Eur į rankas, visada būna iki 1 000 Eur. Vairuoja ne dėl malonumo, o dėl reikalų. Jis dirba naktinėmis pamainomis, kyla keblumų važiuoti į darbą ir iš jo grįžti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu laiduotoja S. T. prašė kaltinamąjį F. I. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį jos priežiūrai. Nurodė, kad kaltinamasis yra jos anūkas, su juo sutaria gerai, augina jį nuo mažens. Ji jį parsivežė į Lietuvą (duomenys neskelbtini), jis mokėsi (duomenys neskelbtini). Jie visada palaiko ryšį. Jie gyvena atskirai, ji gyvena (duomenys neskelbtini), F. gyvena (duomenys neskelbtini). Jie susiskambina dažnai. Jis teiraujasi, kaip ji laikosi, kartais, kai turėdavo laisvų dienų, jis atvažiuodavo pagyventi pas ją. F. pas ją važinėdavo autobusu, visada atvažiuodavo, kai ji paprašydavo ir niekada neatsisakydavo. Jis visada padėjo jai su vyru. Jis padeda jai kaime, padeda patvarkyti namuką, aplinką. Jos vyras džiaugėsi F., jis nėra girtuoklis. Kai jis pasakė, jog jis buvo išgėręs už vairo, ji tuo nepatikėjo. Negalėjo to priimti, nes jis niekada nesėsdavo prie vario išgėręs. Visų jo sunkumų ji nežino, bet kas liečia jų šeimą, jis visada klausosi ir padeda. Jos manymu, tai buvo vienkartinis, atsitikimas atvejis ir jam tai bus gyvenimo pamoka. Ji klausė jo, kodėl taip pasielgė. Jis pergyveno dėl visko, jie stengėsi palaikyti jį, nes gyvenime visko būna. Visą laiką F. draugams sakydavo, jog ji yra pavyzdys jam. Ji yra (duomenys neskelbtini). Sutiko su laidavimu ir jo sąlygomis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama, laikantis BPK 291 straipsnio nuostatų paskelbti BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo F. I. prisipažinimo ir jo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

2021 m. rugsėjo 4 d. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis F. I. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, įtarimo esmę suprato, kas išdėstyta įtarime, prisipažįsta visiškai. Parodė, kad 2021 m. rugsėjo 3 d., dienos metu, būdamas namuose, vartojo stiprius alkoholinius gėrimus. Vėliau, tą pačią dieną, nutarė nuvykti iki prekybos centro ir apie 19.00 val. išvažiavo iš namų, jam priklausančiu automobiliu „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Turi vairuotojo pažymėjimą ir teisę leidžiančią vairuoti B kategorijos transporto priemones. Važiuodamas (duomenys neskelbtini), koks tikslus namo numeris nežino, bandė įsukti į kitą kiemą ir jam priešpriešoje važiavo kitas automobilis, koks, neįsidėmėjo, ir, kai jie prasilenkinėjo vienas su kitu, jis savo automobiliu kairės pusės šoninio matymo veidrodėliu užkliudė kito automobilio kairės pusės šoninį matymo veidrodėlį. Po autoįvykio jis pravažiavo, pravažiavęs kiemu toliau, kur rado vietą, kad galėtų pastatyti savo automobilį tam, kad jis neužtvertų pravažiavimo, o to automobilio vairuotojas liko stovėti vietoje, įjungė avarinį signalą. Priparkavęs savo automobilį, jis atėjo prie šio automobilio, aiškinosi situaciją su šio automobilio vairuotoju. Kitą automobilį, atrodo, vairavo moteris, bet tiksliai negali visko prisiminti, nes suprato, kad turės nemalonumų, stresavo, buvo susijaudinęs. Kiek prisimena, kalbėjo su šio automobilio vairuotoja, kad atlygins žalą, kad galima viską išsiaiškinti, neforminant eismo įvykio, tačiau šio automobilio vairuotoja buvo kategoriškai nusiteikusi kviesti policiją ir ją iškvietė. Kol į vietą vyko policija, kadangi buvo nuvažiavęs netoli namų ir buvo susinervinęs, jis nutarė nueiti iki savo namų, pasiimti cigarečių, nes jų nebuvo su savimi pasiėmęs. Nuėjo į namus, pasiėmė cigarečių, dar iš nervų išgėrė alkoholio ir vėl grįžo į vietą, kur įvyko autoįvykis. Vietoje dar nebuvo policijos, laukė policijos pareigūnų kartu su kita eismo įvykio puse. Atvykus policijos pareigūnams, jiems abiem vairuotojams buvo patikrintas blaivumas. To kito automobilio vairuotoja buvo blaivi, o jam pirmu alkotesterio tikrinimu buvo nustatytas 2.08 prom. neblaivumas, antruoju tikrinimu – 2.09 prom. neblaivumas. Pareigūnai jam pasakė, kad bus sulaikytas, jog vairavo neblaivus automobilį, nes alkotesterio parodymai viršija 1.51 prom. Jis alkotesterio parodymų neginčijo, su viskuo sutiko. Tuomet policijos pareigūnai sulaikė jį ir pristatė į policijos komisariatą. Dėl viso įvykio labai gailisi, supranta, kad neatsakingai pasielgė, kad pavartojo alkoholio po eismo įvykio ir iki galo neišsiblaivęs sėdo už automobilio vairo (b. l. 100-103).

2021 m. rugsėjo 3 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. Š. parodė, kad jis yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis. 2021 m. rugsėjo 3 d., dirbdamas kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiuoju patruliu A. S., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini), automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas kliudė automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir bando šalintis iš eismo įvykio vietos. Tikrinant gautą informaciją ir atvykus į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), juos pasitiko abiejų automobilių vairuotojai. Įvykio vietoje nustatė, kad automobilio „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, vairuodamas automobilį nesilaikė kelių eismo taisyklių reikalavimų, sukdamas į dešinę nepaliko tarpo iš šono ir kliudė tiesiai važiuojantį automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra padarė eismo įvykį. Tikrinimo metu buvo nustatyta, kad automobilį „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo F. I., pokalbio metu iš asmens burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jo akys buvo paraudusios, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti. Paklausius, ar F. I. vartojo alkoholinius gėrimus, jis prisipažino, kad 2021 m. rugsėjo 3 d., apie 19.00 val., vartojo alkoholį ir nusprendė nuvykti į „M.“ parduotuvę, kur automobilių stovėjimo aikštelėje ir įvyko eismo įvykis. F. I. 20.13 val. alkotesterio pagalba pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,08 promilių girtumas, o 20.34 val. antru pūtimu buvo nustatytas 2,09 promilių girtumas. Nustačius asmens girtumą, kuris viršiją 1,51 promilės, apie įvykį buvo informuotas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojas, o automobilis „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai buvo uždarytas į saugomą aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). F. I. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių tolimesniam aiškinimuisi (b. l. 22-25).

2021 m. rugsėjo 4 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. V. parodė, kad jis gyvena pažymoje nurodytu adresu, vairuoja automobilį „OPEL ZAFIRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugsėjo 3 d., apie 19.40 val., jis minėtu automobiliu važiavo (duomenys neskelbtini), parduotuvės „M.“ aikštelėje. Važiuojant aikštelėje, automobilis „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukdamas į dešinę pusę, neįvertino savo automobilio gabaritų ir su automobilio šonu kliudė jo automobilio kairės pusės šoną, taip apgadindamas jo automobilį. Po įvykio iš karto „BMW“ automobilis nesustojęs nuvažiavo toliau stovėjimo aikštele. Jis po kurio laiko nuėjo prie minėto stovinčio automobilio, kurio vairuotojo vietoje sėdėjo jam nepažįstamas vyras, maždaug (duomenys neskelbtini) amžiaus, apie 192 cm ūgio, liekno sudėjimo, (duomenys neskelbtini). Vyras buvo apsirengęs sportbačiais, džinsais ir striuke, visi rūbai buvo tamsūs. Vyras su juo kalbėjo lietuvių kalba. Bendraujant su vyru, jis akivaizdžiai buvo neblaivus, labai atsipalaidavęs, nerišliai kalbėjo, nežymiai svirduliavo. Vyras norėjo susitarti, sakydamas, kad paskambintume į policiją ir pasakytume, kad viską išsiaiškinome vietoje ir jų pagalbos mums nereikia. Vyras pasakė, kad jam atlygins žalą už įvykį. Tačiau jis su jo siūlymu nesutiko ir sulaukė įvykio vietoje policijos pareigūnų. Jo akivaizdoje minėtas vyras alkoholio nevartojo. Iki kol atvyko policijos pareigūnai, jis iš savo akiračio minėtą vyrą buvo pametęs du kartus, bet jis į įvykio vietą vis grįždavo. Minėtas vyras jam keletą kartų kartojo, kad nereikia tos policijos, kad nežlugdytume, nes galime išspręsti viską vietoje. Po kurio laiko į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, kurie sulaikė minėtą vyrą ir įregistravo eismo įvykį. Jo automobilyje vaizdo registratoriaus nėra (b. l. 28-31).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenyse užfiksuota, jog 2021 m. rugsėjo 3 d. 19.43 val. gautas G. V. pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „M.“ automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į pranešėjos automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bandė pasišalinti, sustabdė, įtaria, kad neblaivus (b. l. 18).

2021 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių policijos rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. S. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog 2021 m. rugsėjo 3 d., apie 19.40 val., (duomenys neskelbtini), F. I., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu nustatytas 2,08 promilių neblaivumas), ir padarė eismo įvykį, apgadindamas kitiems asmenims priklausantį turtą (b. l. 19).

2021 m. rugsėjo 3 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo apžiūrėtas (dalyvaujant F. I.) automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Nustatyta: sugadintas priekinis bamperis, kairysis šoninis veidrodis. Viskas užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 32-33, 34-37).

Iš 2021 m. rugsėjo 3 d. eismo įvykio vietos schemos ir papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti automobilių „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „OPEL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo vietos po eismo įvykio, jų stovėjimo vietos po eismo įvykio. Su eismo įvykio vietos schema sutiko ir ją pasirašė automobilių „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas F. I. ir „OPEL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. V. (b. l. 45-46).

2021 m. rugsėjo 3 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu nustatyta, kad transporto priemonė „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuvežta į saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 39, 40).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato 2021 m. rugsėjo 7 d. leidimu automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį F. I., buvo leista grąžinti jo savininkui arba jo įgaliotam asmeniui (b. l. 54).

2021 m. rugsėjo 7 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo apžiūrėti Body kamerų vaizdo įrašai. Matoma data 2021-09-03 ir laikas 20.07. Veiksmas vyksta lauke. Stovi moteris, vyras, pareigūnai ir įtariamasis. Vyras paaiškina, kad važiavo automobiliu, kai iš (duomenys neskelbtini) pasuko į kiemą, į aikštelę kitas automobilis, pristabdė, o po to pasuko vairą davė „gazą“, sukdamas į dešinę nepaliko tarpo iš šono ir su kampu atsitrenkė. Įtariamasis patvirtino, kad vartojo alkoholį. Asmeniui patikrinamas girtumas, pirmo pūtimo metu užfiksuotas 2,08 prom. girtumas, palaukus – 2,09 prom. girtumas. Įtariamasis atsako, kad gėrė dviejų valandų bėgyje (b. l. 70-72).

2021 m. rugsėjo 3 d. Neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad F. I. patikros alkotesteriu Dräger Alcotest 7510, Nr. ARDJ 0004 (patikros sertifikato Nr. 1486493), pirmą kartą – 2021 m. rugsėjo 3 d., apie 20.13 val., buvo nustatytas 2,08 promilių girtumas, antrą kartą – 2021 m. rugsėjo 3 d., apie 20.34 val., buvo nustatytas 2,09 promilių girtumas (b. l. 41, 44).

Žemesnės instancijos teismas

Patikros alkotesterio Dräger Alcotest 7510, Nr. ARDJ 0004, ir patikros sertifikato Nr. 1486493 duomenys patvirtina, kad F. I. pirmą kartą – 2021 m. rugsėjo 3 d., apie 20.13 val., buvo nustatytas 2,08 promilių girtumas, antrą kartą – 2021 m. rugsėjo 3 d., apie 20.34 val., buvo nustatytas 2,09 promilių girtumas (b. l. 42, 43, 44).

VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas ir savininkas yra F. I. (b. l. 47).

Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad automobilio „BMW 530D“ ((duomenys neskelbtini)), kaina 2021 m. rugsėjo mėnesį su PVM buvo 1550 Eur, be PVM buvo 1224,50 Eur (b. l. 48).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kai asmuo suvokia savo nusikaltimo pavojingą pobūdį ir nori taip veikti. Pažymėtina ir tai, kad nors aptariama norma nėra blanketinė, pakanka paties fakto, kad asmuo vairavo neblaivus, kai jo kraujyje nustatytas didesnis nei 1,5 promilės girtumas, vis tik ir Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo F. I. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis F. I. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažino visiškai ir parodė, kad jis vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tokie kaltinamojo F. I. parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma: neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys ir alkotesterio Dräger Alcotest 7510, Nr. ARDJ 0004 (patikros sertifikato Nr. 1486493) duomenys, iš kurių matyti, jog F. I. 2021 m. rugsėjo 3 d., apie 20.13 val., nustatytas 2,08 promilių girtumas (b. l. 41, 42, 44), liudytojų D. Š. ir V. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (b. l. 22-25, 28-31), BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys (b. l. 18), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių policijos rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. S. tarnybinis pranešimas (b. l. 19), Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas (b. l. 32-33, 34-37), eismo įvykio vietos schemos ir papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 45-46), Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b. l. 39, 40), Kitų objektų apžiūros protokolas (b. l. 70-72) ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys. Šių surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visiškai pakanka išvadai, kad F. I. 2021 m. rugsėjo 3 d., apie 19.40 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 530D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai alkotesterio pagalba jo tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.08 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes yra pagrindo konstatuoti, kad F. I. nurodytą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia ir jo padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

Kaltinamojo F. I. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis F. I., jo gynėjas advokatas Algirdas Gurauskas prašė atleisti F. I. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant kaltinamojo močiutę S. T.. Analogišką prašymą teisiamojo posėdžio metu išreiškė ir laiduotoja prašanti būti S. T..

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010, 2K-221-693/2017, 2K-289-693/2019 ir kt.). Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Žemesnės instancijos teismas

Sprendžiant klausimą dėl galimybės atleisti F. I. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas pirmiausia pažymi, kad jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau baudžiamojon atsakomybėn traukiamas nebuvo (b. l. 79-80), administracine tvarka baustas (b. l. 84-90). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus bei kreipdamasis į teismą paskutiniu žodžiu, F. I. savo kaltę pripažino, gailėjosi dėl įvykdytos nusikalstamos veikos. Teismas, įvertinęs F. I. parodymų ikiteisminio tyrimo metu bei teisme turinį, sprendžia, jog jis nuoširdžiai pripažino, jog vairavo automobilį būdamas neblaivus, papasakojo esmines faktines veikos aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykdyto nusikaltimo. Trečioji sąlyga, kurią būtina nustatyti atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip minėta, yra bent dalinis padarytos žalos atlyginimas ar pašalinimas arba įsipareigojimas ją atlyginti. Šiuo atveju duomenų, kad nusikaltimu būtų padaryta žala, byloje nėra, kas reiškia, jog egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga.

Paskutinė sąlyga, kurią būtina konstatuoti taikant BK 40 straipsnio nuostatas, yra pagrindas manyti, jog kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į įgyvendintą sąlygą dėl žalos atlyginimo, tikslinga aptarti, ar šioje byloje teismas gali daryti išvadą, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis F. I. anksčiau neteistas. F. I. praeityje yra padaręs administracinių nusižengimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, tačiau, teismo vertinimu, vien tai, kad jis yra baustas administracine tvarka, įvertinus administracinių nusižengimų pobūdį, nagrinėjamu atveju negali nulemti išvados dėl laidavimo instituto taikymo negalimumo, nes byloje nėra jokių kitų aplinkybių, leidžiančių abejoti tuo, jog kaltinamasis ateityje elgsis tinkamai ir nebenusikals. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, įvykdytus veiksmus vertina neigiamai, iš kaltinamojo paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu yra pagrindo manyti, jog jis tikrai suvokia savo elgesio pavojingumą, be to, suvokia, jog ateityje privalo elgtis tinkamai, laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Kaltinamasis yra gana jauno ir darbingo amžiaus, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „M.“, (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog kaltinamasis F. I. padarė tinkamas išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokiu būdu konstatuotina esant visas būtinąsias sąlygas, numatytas BK 40 straipsnyje, leidžiančias atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismo posėdyje apklausta laiduotoja prašanti būti kaltinamojo močiutė S. T. paaiškino, kad kaltinamasis yra jos anūkas, su juo sutaria gerai, augina jį nuo mažens. Nors jie gyvena atskirai, tačiau jie visada palaiko ryšį, dažnai susiskambina, jis padeda jai kaime, padeda tvarkyti namuką, aplinką. Ji gali daryti teigiamą įtaką anūkui. Jis visą laiką savo draugams sakydavo, jog ji yra pavyzdys jam. Vertindamas, ar S. T. yra tinkama laiduotoja, teismas atsižvelgia į tai, jog ji yra garbaus amžiaus, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) charakterizuojama teigiamai, neteista, nors anksčiau administracine tvarka bausta, tačiau šių administracinių nusižengimų pobūdis nagrinėjamu atveju nėra pagrindas spręsti dėl laidavimo instituto taikymo negalimumo. Nors F. I. ir S. T. gyvena atskirai, tačiau jie nuolat palaiko ryšį, dažnai susiskambina, F. I. lankosi pas S. T., padeda jai. Pastebėtina, kad nuolatinis ryšio palaikymas, tarpusavio pagalba, sprendžiant įvairias gyvenimiškas problemas, moralinis vienas kito palaikymas, pasitikėjimo vienas kitam demonstravimas, pagarbus bendravimas yra veiksniai, kurie paprastai daro teigiamą įtaką santykius palaikantiems asmenims. Būtent tokį teigiamą poveikį, teismo vertinimu, S. T. ir darys F. I.. Atsižvelgdamas į duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad S. T. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam F. I. .

Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei įrodymus, visas BK 40 straipsnyje nurodytas sąlygas, sprendžia jog yra tikslinga kaltinamajam F. I. taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas nustato laidavimą be užstato ir sprendžia, kad laidavimas 1 (vieneriems) metams atitiks proporcingumo ir teisingumo kriterijus. Taigi F. I. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nemokami darbai, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas ir įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. Įstatymas neriboja baudžiamojo poveikio priemonių skaičiaus, kuris gali būti pritaikytas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. baudžiamieji įstatymai nedraudžia skirti asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, daugiau nei vieną baudžiamojo poveikio priemonę. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones. Jei skiriama dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, jos turi būti tarpusavyje suderinamos. Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-287-1073/2018).

Teismo vertinimu, baudžiamojo proceso prevencinei paskirčiai įgyvendinti F. I. skirtinos dvi baudžiamosios poveikio priemonės. Pagal BK 68 straipsnį – uždraudimas naudotis specialia teise; pagal BK 72 straipsnį – nusikalstamos veikos padarymo priemonės, t. y. automobilio ar jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas. Vien tik asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, neskiriant minėtų baudžiamojo poveikio priemonių, nagrinėjamu atveju neleistų pasiekti BK 281¹ straipsniu įtvirtinto tikslo, siekio apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, nusikalstamų veikų bei nuo jų atgrasyti.

Dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės

Prokurorė teismo posėdžio metu prašė kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – 2 (dvejų) metų terminui, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 4 d.

BK 67 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Viena iš tokių baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų – ir teise vairuoti transporto priemones) (BK 68 straipsnis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Pažymėtina, jog vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Kaltinamasis F. I. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemonę, vairavo transporto priemonę miesto teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta 2,08 promilių etilo alkoholio koncentracija, kuri žymiai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės). Vairuoti kaltinamasis nusprendė, nors prieš tai vartojo stiprų alkoholį bei nekreipdamas dėmesio į tai, kad apsvaigęs nuo alkoholio ir vairuodamas kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Be to, kaltinamasis sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas. Tokios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo neatsakingumą bei atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Vairavimas neblaiviam yra itin pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas. Administracinių nusižengimų kodeksas už vairavimą neblaiviam iki 1,5 promilės (t. y. už panašią mažesnio pavojingumo veiką) nustato privalomą skirti teisės vairuoti atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į prevencinį uždraudimo naudotis specialia teise taikymo tikslą, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – 2 (dvejų) metų terminui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 4 d. (b. l. 104-105). Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė sudarys galimybę kaltinamajam dar kartą įvertinti savo veiksmus bei motyvuos ateityje laikytis teisės aktų reikalavimų ir nebenusikalsti.

Dėl konfiskuotino turto ir jo vertės nustatymo

Prokurorė teismo posėdžio metu prašė kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę –konfiskuoti automobilį „BMW 530D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-648/2018 ir kt.).

Analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl turto konfiskavimo baudžiamosiose bylose, kuriose kaltinamasis, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, matyti, jog vien faktas, kad buvo pritaikytas laidavimas, nesudaro pagrindo teismui netaikyti turto konfiskavimo, tame tarpe ir turto vertės konfiskavimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-136-699/2018). Matyti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas netaiko turto konfiskavimo tais atvejais, kai tai aiškiai prieštarauja proporcingumo principui. Vertinama kaltinamojo sveikatos būklė, veikos pavojingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-35-719/2018 ir kt.). Teismų praktikoje gausu atvejų, kai asmenys, vairavę transporto priemones neblaivūs, nesukėlę eismo įvykio, yra atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bet jų atžvilgiu vis tiek yra taikomas transporto priemonės konfiskavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-302-1073/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jam neskiriama bausmė, jis neturi teistumo. Neskyrus kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonių arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikšmingų pasekmių, kaltinamajam galėtų susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad turto konfiskavimo taikymas šioje byloje niekaip nepažeidžia proporcingumo principo, o priešingai – būtinas tam, kad būtų pasiekti baudžiamojo įstatymo tikslai, kaltinamasis galutinai suvoktų savo nusikalstamos veikos pasekmes ir tai jį atgrasytų nuo veikų darymo ateityje.

F. I. konstatuotą nusikalstamą veiką įvykdė naudodamasis transporto priemone, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl jos ar jos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilio „BMW 530D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nusikalstamos veikos padarymo metu savininkas ir valdytojas buvo kaltinamasis F. I. (b. l. 47). Todėl teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį, tai, kad automobilis priklauso kaltinamajam, sprendžia, kad šiuo atveju pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuotas. Pažymėtina, kad nesilaikant šios nuostatos ir automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Iš byloje esančio VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „BMW 530D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas ir valdytojas yra kaltinamasis F. I., todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatomis, F. I. priklausantis automobilis „BMW 530D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, konfiskuotinas valstybės naudai.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4 – ojo skyriaus prokurorės 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas F. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į automobilį „BMW 530D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. iki 2022 m. sausio 3 d. Turto saugotoju paskirtas F. I. (b. l. 49-50). Kadangi kaltinamajam F. I. priklausantis automobilis „BMW 530D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra konfiskuojamas, prokurorės 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam automobiliui paliktinas galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo, dienos.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – byloje esantis vokas su CD disku, kuriame yra vaizdo įrašai – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Kiti procesiniai klausimai

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos (b. l. 104-105, 106).

Paimtas dokumentas – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis voke (b. l. 112), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

F. I., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laiduotoja paskirti S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.

Paskirti F. I. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 4 d.

Paskirti F. I. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir konfiskuoti kaltinamajam F. I. priklausantį automobilį „BMW 530D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4 – ojo skyriaus prokurorės 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarimu F. I. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „BMW 530D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – byloje esantį voką su CD disku, kuriame yra vaizdo įrašai – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliki saugoti baudžiamojoje byloje.

Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Paimtą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti F. I., kad, jei laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat išaiškinti F. I., kad, jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti S. T., kad vadovaujantis BK 40 straipsnio 6 dalimi ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė