Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios Z. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nuosprendžio ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nutarties, kuriais:

Z. B. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 straipsnio 1 dalį ir nuteista laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams įpareigojant per šį laiką nuo bausmės atlikimo pradžios atlyginti nusikalstama veika padarytos 12 000 (dvylikos tūkstančių) Lt (3475 eurų) dalį turtinės žalos, mokant kiekvieną mėnesį po 1200 Lt (347 eurų) ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Priteista iš Z. B. nukentėjusiajai Z. S. 99 484,13 Lt (28812 eurų) turtinei žalai atlyginti ir 2000 Lt (579 eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje Z. S. ieškinys atmestas.

Vadovaudamasis BPK 105 str. 6 d. nepriteista iš nukentėjusios Z. S., Z. B. naudai jos patirtos 2500 Lt išlaidos advokatui Z.Benečiui paslaugoms apmokėti.

2014 m. spalio 3 d. nutartimi 99484,13 Lt+10000 Lt=109484, 13 Lt civiliniam ieškiniui užtikrinti iki šio ieškinio vykdymo pabaigos šiai, t.y. 109484, 13 Lt sumai laikinai apribota Z. B. nuosavybės teisės į įgytą turtą ar pinigines lėšas, indėlius. Z. B. turtas į kurį nuosavybės teisė laikinai apribota perduotas saugoti jos turtą jai, jos šeimos nariui, artimam giminaičiui, arba kitam asmeniui iš kurių, paimamas rašytinis pasižadėjimą ir kuriems išaiškinti atsakomybę pagal LR BK 246 str. už šio turto išvaistymą ar paslėpimą. Laikinai apribota nuosavybės teisė Z. B. į 109484, 13 Lt piniginius indėlius esančius banko sąskaitoje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. B. nuteista už tai, kad 2013 m. balandžio 23 d. apie 9-10 val. savo sodyboje Vilniaus r, (duomenys neskelbtini) pažeisdama patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 (nauja redakcija nuo 2010 09 01 (Žin., 2010, Nr. 99-5167) "Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių" (toliau-į.Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklės") 18 punkto reikalavimą, kuris numato, kad laužus kūrenti leidžiama ne arčiau kaip 30 m nuo statinių, laužų deginimas turi būti nuolat stebimas, degimą baigus, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ir pan., paliko be priežiūros besikūrenančią laužavietę dėl ko gaisras išplito ir pasiekė Z. S. priklausančią sodybą, kurios teritorijoje, esančioje šio kaimo (duomenys neskelbtini) sudegė pastarajai priklausantys ūkinis pastatas, kurio atstatomoji vertė po 2013-04-23 gaisro sudaro 66.581,46 Lt ir garažas, kurio atstatomoji vertė po 2013-04-23 gaisro sudaro 11.406,67 Lt, iš viso 77.988,13 Lt. bei ūkiniame pastate ir garaže saugomas Z. S. sekantis asmeninis bendros 21.496, 12 Lt vertės turtas: auginta ožka-200 Lt; trąšos 40 kg - 64 litų; grūdai (miežiai) 440 kg _ 330 litų; pašarai 400 kg. - 293 litų; trys priekabos šieno - 300 litų; lentos 7 m 3 - 4.900 litų; malūnas - 750 litų; staklės medienai - 750 litų; inventorius: plūgai, akėčios, kultivatorius- 2.180 litų; dviračiai (5 vnt.) - 979 litų; inventorius: dalgiai, kastuvai, grėbliai, šakės- 495, 75 litų; arklio kinkymo dalys - 700 litų; arklio vežimas - 1200 litų; traktoriaus variklis T -40 - 2.100 litų; ratlankiai- 1440 litų; inventorius: veržliarakčių rinkinys, kirvių kotai ir plaktukų medinės rankenos spaustuvai, - 640, 75 litų; malkos 30 m 3 - 2.500 litų; šienapjovė - 300 litų; automobilio akumuliatoriai (du) - 160 litų; smulkintuvas - 450 litų; elektrinis galąstuvas - 200 litų; rogės (2 vnt.)- 695 litų; sodo baldai (stalas, 6 kėdės) - 600 litų; kardaninis velenas - 200 litų, slyvų vaismedžiai - 100 litų. Iš viso jai padaryta bendra 99484,25 Lt turtinė žala.

Šiais savo veiksmais nuteistoji Z. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 188 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu nuteistoji Z. B. prašo panaikinti 2014 m. spalio 3 dienos Vilniaus rajono apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir ją išteisinti. Apeliantė nurodo, jog nėra įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų gaisro kilimo priežastis. Atkreipiamas dėmesys, kad teismas padarė skaičiavimo klaidą nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, o būtent, kad teismas nuteisęs laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams įpareigojant per šį laiką nuo bausmės atlikimo pradžios atlyginti nusikalstama veika padarytos 12 000 (dvylikos tūkstančių) Lt (3475 eurų) dalį turtinės žalos, neteisingai nurodė mokamos mėnesinės įmokos dydį, nurodė mokėti kiekvieną mėnesį po 1200 Lt (347 eurų), tačiau turėtų būti po 1000 Lt, nes tokia suma gaunamasi 12000 padalinus iš 12 mėnesių (vienerių metų).

Pasak apeliantės įvertinus Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 dienos nuosprendžio turinį, - kyla pagrįstų abejonių nuosprendį priėmusio teismo nešališkumu. Apeliantės manymu Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą pažeidė imperatyvias nuosprendžio surašymo nuostatas, nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje (nustatomojoje dalyje) neišdėstė įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybių, nenurodė BK straipsnių, kuriuose numatytų nusikalstamų veikų požymius atitiko jos padaryta veika, motyvuojamojoje dalyje nepateikė įrodymų, kuriais buvo grindžiami kaltinimai, neišdėstė įrodymų analizės, nemotyvavo savo išvadų ir Z. B. kaltės nepagrindė neginčijamais įrodymais, o visi įrodymus vertino akivaizdžiai šališkai ir ne apeliantės naudai. Pasak apeliantės teismas pasirėmė pačios nukentėjusiosios Z. S. ir liudytojų parodymais, o jos ir liudytojų A. B., L. Š. ir S. Š. parodymų neįvertino, nurodęs, kad jie prieštarauja kitiems įrodymams. Skunde nurodoma, kad pripažindamas Z. B. kalta teismas nurodė, kad kaltinamosios kaltė dėl jai inkriminuoto nusikaltimo įrodyta paveldėjimo teisės liudijimu pagal testamentą, "Delfi" paskelbtuose Š. M. nuotraukomis, nukentėjusios įgaliotos atstovės pateiktomis gaisravietės nuotraukomis, žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 140423, kilnojamojo turto, sugadinto ar sunaikinto 2013-03-24 vykusio gaisro metu, tačiau kaip šie išvardinti įrodymai pagrindžia apeliantės kaltę teismas nenurodė ir dėl jų nepasisakė. Pasak apeliantės šališkumą teismas parodė spręsdamas žalos atlyginimo klausimą. Pastebima, kad šiame procese net ir pradėjus įrodymų tyrimo, teismas priėmė patikslintą skundą privataus kaltinimo tvarka, kuriame buvo tikslinamas tik prašomos priteisti sumos dydis. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad byloje nėra atlikta ekspertizė ir nėra eksperto išvados. Apeliantė nurodo, kad gaisras kilo ne 2013-03-24, o 2013-04-23, tačiau datų nesutapimas teismui netrukdė šį įrodymą vertinti kaip įrodymą pagrindžiantį kaltę ir kaip įrodymą patvirtinantį žalos dydį. Apeliantė teigia, kad jos išdėstytos aplinkybės nurodo teisėjo, nagrinėjusio bylą, šališkumą, išankstinį nusistatymą ir tendencingumą, o tai, kad ją ginantis advokatas tiek proceso metu, tiek ginamojoje kalboje atkreipė teismo dėmesį į nurodomas aplinkybes, o teismas jos ir advokato argumentų neaptarė ir dėl jų nepasisakė, įrodo teismo šališkumą. Taip pat apeliantė nurodo, kad teismo padarytos išvados dėl jos kaltės nėra kategoriškos, neparemtos jokiomis išvadomis, pažeidžiant LR BPK 305 str. reikalavimus, o teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį rėmėsi ne įrodymais, o prielaidomis ir padarė neteisingas išvadas. Skunde teigiama, kad byloje nėra įrodymų, kad gaisras kilo nuo laužavietės, jokio tyrimo dėl gaisro kilimo priežasties padaryta nebuvo, nėra ekspertų ar specialistų išvadų ar kitokių neginčijamų įrodymų dėl kokių priežasčių kilo gaisras ir kas atsakingas už jo kilimą. Pažymima ir tai, kad kokie įrodymai paneigia A. B., L. Š., Š. ir B. M. parodymus teismas motyvuotai neargumentavo. Apeliantės manymu būtent liudytojų A.Ba1ilionytės, L. Š., Š. ir B. M. parodymai paneigia nukentėjusiosios ir liudytojų J. K., G. P. ir E. M. parodymus ir įrodo, kad 2012-04-23 apie 9 val. apeliantė negalėjo deginti laužo, nes jos kieme nebuvo. Skunde teigiama, kad liudytojos G. P. parodymai vertintini kritiškai, nes aplinkybės, kad tą rytą ji, G. P., buvo pas nukentėjusiąją nepatvirtino pati nukentėjusioji Z. S., kuri tiek teisme, tiek medžiagoje atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą patvirtino, kad gaisro kilimo dieną ji namie buvo viena. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad jos santykiai su prieš ja liudijusiais liudytojais yra blogi.

Pažymima ir tai, kad teismas išnagrinėjo klausimą dėl turtinės ar neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai net nepareiškus civilinio ieškinio - tokio procesinio dokumento byloje nėra. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad patikslintas skundas privataus kaltinimo tvarka, kuriame buvo tikslinamas tik prašomos priteisti sumos dydis, buvo priimtas jau po įrodymų tyrimo pradžios, kas akivaizdžiai prieštarauja LR BPK 112 straipsnio 1 d., nuostatoms ir teismas šiomis sumomis negalėjo remtis.

Pasak apeliantės Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-02-13 nutartimi skirta turto vertinimo ekspertizė, tačiau ekspertizė šioje byloje neatlikta, o atliktos žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitos Nr. 140423 bei kilnojamojo turto, sugadinto ar sunaikinto 2013-03-24 vykusio gaisro metu, adresu (duomenys neskelbtini)., labiausiai tikėtinos kainos rinkoje tyrimo, ekspertizės aktais laikyti negalima. Apeliantė nurodo, kad padarytą žalą turėjo įvertinti specialistas turintis teisę atlikti turto vertinimą, o tai, kad VŠĮ "Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė" vadovas T. M. turėtų teisę vertinti turtą, įrodymų nepateikta, nėra pateiktas pažymėjimas.

Apeliantė nurodo ir tai, kad nepateikti įrodymai, kad gaisro dieną nukentėjusioji nuosavybės teise turėjo ir valdė nurodomas daiktus, nepateikti daiktų įsigijimo dokumentai, nepatiekti įrodymai koks turtas gaisro metu buvo sunaikintas, nepatiekti įrodymai kokia buvo turto sudegusio gaisto metu vertė iki gaisro, ir įrodymai kokia sudegusio turto likutinė verte. Pasak apeliantės, kadangi byloje nebuvo pateiktas civilinis ieškinys, ji negalėjo gintis nuo reiškiamo civilinio ieškinio ir atsikirsti į argumentus, pamatyti skaičiavimo mechanizmo.

Taip pat apeliantė prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartį. Pasak apeliantės, kadangi byloje nebuvo pareikštas civilinis ieškinys, teismas negalėjo nagrinėti jo užtikrinimo klausimo ir apriboti Z. B. nuosavybės teises į įgytą turtą ar pinigines lėšas.

Teismo posėdyje nuteistosios Z. B. ir jos gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą, bei skundą dėl nutarties tenkinti, nukentėjusioji Z. S. ir jos atstovė advokatė prašė skundus atmesti.

Nuteistosios Z. B. apeliacinis skundas tenkintinas dalyje dėl nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytos klaidos. Apeliacinis skundas dalyje dėl išteisinimo pagal LR BK 188 str. 1 d., civilinio ieškinio – atmestinas. Skundas dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nutarties – atmestinas.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ( BPK 326 str. 1 d. 3 p.; 328 str. 4 d.).

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantė skundžia tiek Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nuosprendį, tiek Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartį. Visų pirma apeliacinės instancijos teismas pasisakys dėl nuteistosios Z. B. apeliacinio skundo argumentų liečiančių skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą.

Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, visapusiškai juos įvertino ir pagrįstai konstatavo, kad Z. B. padarė LR BK 188 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. Nuteistoji Z. B. nesutikdama su nuteisimu ginčija įrodymų vertinimą ir padarytų išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą iš esmės išnagrinėjo išsamiai, priešingai nei teigia apeliantė, nešališkai bei išvadą dėl Z. B. kaltės padarė įvertinęs teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus. Nors apeliantės manymu, tokia nuosprendžio išvada padaryta netinkamai aiškinant ir taikant baudžiamąjį įstatymą, dėl įrodymų vertinimo pažeidžiant baudžiamojo proceso normas bei nuosprendžio surašymui keliamus reikalavimus, tačiau apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su baudžiamąją byla bei skundžiamu nuosprendžiu nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Nuosprendis pakankamai išsamiai motyvuotas, surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų. Tai, kad teismo išvados yra nepriimtinos nuteistajai ir neatitiko jos lūkesčių, nėra pagrindo teigti, kad teismas įrodymus vertino šališkai. Pažymėtina, kad šališkumas yra susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu. Šališkas yra teismas, kai bylą nagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų aplinkybių. Tokių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 188 straipsnio 1 dalį

Nuteistoji Z. B. savo kaltės dėl jai inkriminuoto nusikaltimo nepripažįsta, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad jos kaltė neginčijamai įrodyta byloje surinktais įrodymais, o būtent: nukentėjusiosios Z. S., liudytojų J. K., G. P., E. M., A. G. parodymais, prijungtoje prie baudžiamosios bylos Vilniaus apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Nr. 53-579 medžiagoje atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą esančiu šios valdybos 2013-04-24 aktu Nr. 53-579 dėl kilusio gaisro, Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus gaisrų tyrimo poskyrio vyr. inspektoriaus vidaus tarnybos kapitono A. G. 2013-04-29 tarnybiniu pranešimu, foto nuotraukomis, planu-schema, turto vertinimo ekspertize, Valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašu bei kitais byloje esančiais duomenimis, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais ir kurių visuma objektyviai pagrindžia nuteistosios kaltę bei atskleidžia pakankamai išsamų padaryto nusikaltimo vaizdą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pakankamai nuodugniai išanalizuotos įvykio aplinkybės bei pateiktos išvados, kodėl, teismo nuomone, Z. B. būdama nerūpestinga, tai yra, ji nenumatė, jog jos veika gali sunaikinti svetimą turtą, tačiau turėjo ir galėjo tai numatyti, neatsargiai elgėsi su ugnimi, paliko be priežiūros besikūrenančią laužavietę, dėl ko kilo ir išplito gaisras, sunaikindamas svetimą didelės vertės turtą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 188 str. 1 d. Su tokia teismo išvada teisėjų kolegija sutinka.

Nuteistoji Z. B. neigia jog įvykio metu ji kūreno laužavietę, nurodo, kad laužavietėje šiukšlių nedegino ir nežino, nematė kas sukėlė B. M. žemės sklype laužavietėje gaisrą, nurodo, kad jos tuo metu nebuvo namuose ir ji negalėjo nieko deginti. Tačiau tokią nuteistosios Z. B. versiją aukštesnės instancijos teismas vertina kritiškai, kaip pasirinktą gynybos būdą ir kuri paneigiama byloje esančiais objektyviais duomenimis. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusioji Z. S. parodė, kad įvykio dieną – 2013-04-23, apie 9 val. matė, kaip Z. B. krovė ir degino plastikinę tarą, laužas degė nuo 9 val. ryto, pradžioje Z. B. buvo prie laužo, po to nuėjo namo ir daugiau nukentėjusioji jos prie laužo nematė. Nukentėjusioji nurodė ir tai, kad 12-13 val. išgirdo ugnies garsą, pasibeldus į Z. B. namo langą, pastaroji išėjo, buvo užsimiegojusi, nukentėjusioji suprato, kad Z. B. miegojo, palikusi ugnį be priežiūros. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nukentėjusioji nurodė, jog įvykio dieną kaimynė P. buvo pas ją. ( t 1 b.l. 62-63). Tai, kad nuteistoji Z. B. įvykio dieną kūreno laužavietę patvirtina ir liudytoja G. P., kuri parodė, kad 2013-04-23, ji buvo pas Z. S. ir matė, kaip, Z. B. vėžimėliu vežiojo butelius, o apie 11 val. eidama į parduotuvę, jai kelią perėjo Z. B. su vežimėliu, kuriame buvo buteliai, celofanas, tuo metu liudytoja matė ir paliktą degančią laužavietę, dūmus, o grįžusi iš parduotuvės matė, kad jau buvo didelė ugnis (t 1 b.l. 113). Liudytojas E. M. parodė, kad matė, kaip apie 10 val. ryto, Z. B. degino laužą, jautėsi plastmasės, plėvelės kvapas (t 1 b.l. 130-131). Taigi iš šių parodymų akivaizdu, jog Z. B. įvykio dieną laužavietę kūreno, kas paneigia jos keliamą versiją, kad jos namuose nebuvo, todėl deginti laužo ji negalėjo. Nors nuteistoji Z. B. apeliuoja į tai, kad su kaimynais ji nesutaria, jog su jais tarpusavio santykiai yra priešiški ir galimai jie siekia apeliantei pakenkti, vis tik, tiek nukentėjusiosios Z. S., tiek aptartų liudytojų parodymai yra nuoseklūs, papildantys vienas kitą bei sutampantys bendrai esminėse detalėse, todėl jais abejoti teisėjų kolegija neturi pagrindo, be to juos patvirtina ir kiti byloje esantys objektyvūs duomenys. Tai, kad gaisras kilo dėl to, jog Z. B. galimai paliko be priežiūros degantį laužą, nustatė Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus gaisrų tyrimo poskyrio vyr. inspektoriaus vidaus tarnybos kapitonas A. G.. Iš medžiagoje, dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, esančio tarnybinio pranešimo matyti, kad atlikus neatidėliotiną informacijos patikrinimą dėl gaisro nustatyta, kad gaisras kilo B. M. žemės sklype. Gaisro metu B. M. žemės sklype, laužavietėje, apdegė šiukšlės, plastikinė tara. Apdegė žolė ir Z. B. šieno rulonai. Išdegė Z. S. tvartas, sudegė daržinė, malkinė, su sandėliai ir ten buvę daiktai. Labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis -Bendrųjų gaisrinės taisyklių 18 p. pažeidimas- nuo Z. B. paliktos be priežiūros kūrenamos laužavietės užsidegė šalia esančios degios medžiagos. Liudytojas A. G. apklaustas pirmosios instancijos teisme taip pat nurodė, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimas, tai yra, jog Z. B. paliko be priežiūros degantį laužą. Liudytojas nurodė ir tai, kad pagal išdegimą ir liudytojų parodymus jis nustatė laužavietės kilimo vietą, kad laužavietė buvo uždengta skardos lapais, o pagaliuku pažarsčius laužavietę, rasta plastikinių daiktų nuodėguliai ( t 1 b.l. 174 psl.). Tai patvirtina ir byloje esanti įvykio schema bei fotonuotraukos. Šios aplinkybės paneigia ir apeliantės keliamą versiją, kad laužą degino pašaliniai asmenys. Nukentėjusioji Z. S., liudytojai A. Č., J.K. nurodė, kad pašalinių žmonių nematė. Be to mažai tikėtina, kad pašaliniai asmenys dienos metu, svetimoje teritorijoje degintų šiukšles. Kitas gaisro priežastis atmetė ir Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus gaisrų tyrimo poskyrio vyr. inspektoriaus A. G.. Pastebėtina ir tai, kad Z. B. teritorijoje jau prieš tai buvo kilę gaisrai, Z. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl šiukšlių deginimo, be to, tiek iš liudytojų parodymų, inspektoriaus išvados matyti, kad ir šiuo atveju Z. B. degino plastikinius butelius bei kitas šiukšles. Taigi Z. B. pripažinta kalta remiantis ne vienu kuriuo nors įrodymu, o įrodymų visetu, be to, teismas įvardino visumą dokumentų, kurie taipogi turėjo reikšmę pripažinti apeliantę padarius nusikalstamą veiką, už kurią ji yra nuteista. Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad byloje nėra įrodymų, dėl kokių priežasčių kilo gaisras ir kas atsakingas už jį. Nors apeliantė nurodo, jog byloje nėra eksperto ar specialistų išvadų, tačiau, kaip jau buvo minėta, tai, kad gaisras kilo nuo galimai Z. B. paliktos be priežiūros kūrenamos laužavietės nurodo Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus gaisrų tyrimo poskyrio vyr. inspektorius A. G. ir ši išvada nepaneigta. Apeliacinės instancijos teismui šio specialisto kompetencija abejoti nėra pagrindo, juolab, kad ši išvada sutampa ir su kitais byloje esančiais ir aukščiau aptartais objektyviais duomenimis.

Tuo tarpu nuteistosios Z. B. versijos nepatvirtina jokie byloje esantys objektyvūs duomenys. Iš tiesų apeliantė nurodo liudytojas A. B., L. Š., S. Š., kurios neva patvirtino, kad Z. B. buvo su jomis kartu, todėl laužavietės deginti negalėjo. Tačiau aukštesnės instancijos teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog minėtų liudytojų parodymai yra prieštaringi, keliantys abejonių, todėl apylinkės teismas pagrįstai juos sukritikavo ir jais nesivadovavo priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos liudytojos S. Š., L. Š. parodė, kad Z. B. „paėmė“ Salininkuose, tuo tarpu liudytoja A. B. tvirtina, kad Z. B. „paėmė“ iš jos kaimo – (duomenys neskelbtini) kaimo. Liudytoja L. Š. nurodo, kad Z. B. liko „Ermitaže“, o jos visos išvažiavo į Panevėžį (S. Š., L. Š., A. B.), nors pasak liudytojos S. Š., draugės išvažiavo į Panevėžį, o ji Z. B. parvežė į Salininkus. Taipogi yra neatitikimų ir laike, kada liudytojos su Z. B. susitiko ir išsiskyrė. Taigi matyti, kad minėtų liudytojų parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs, kadangi liudytojos konkrečiai negalėjo paaiškinti kur ir kada su Z. B. susitiko, kur ir kaip išsiskyrė, kur buvo ir kiek tiksliai laiko. Abejones dėl šių liudytojų patikimumo užtvirtina ir ta aplinkybė, kad jos buvo Z. B. geros pažįstamos ir teisme paliudyti, kad gaisro metu Z. B. nebuvo namie, buvo pakviestos Z. B. iniciatyva. Liudytoja S. Š. pateikė kvitus, tačiau jie patvirtina, kad galimai ji buvo tuo laiku „Ermitaže“, tačiau ši aplinkybė nepaneigia nuteistosios Z. B. kaltės. Taip pat pagrįstai teismas nesirėmė ir nuteistosios Z. B. brolio B. M. parodymais, kuris yra šeimos narys ir suinteresuotas bylos baigtimi. Nors apeliantė nurodo, kad teismas pripažindamas ją kalta, rėmėsi dokumentu, kuriame nurodyta, jog gaisras vyko 2013-03-24, o tai, pasak nuteistosios Z. B., prieštarauja kaltinimui, kad gaisras kilo 2013-04-23, tačiau šis datų nesutapimas teisėjų kolegijos vertintinas kaip techninė klaida. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad gaisras kilo 2013-04-23.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui pakanka objektyvių duomenų daryti išvadą, kad gaisras kilo dėl nuteistosios Z. B. veiksmų, tai yra, dėl jos paliktos be priežiūros laužavietės, kas atitinka LR BK 188 str. 1 d. Todėl dalyje dėl Z. B. išteisinimo apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl civilinio ieškinio

Pastebėtina, kad nuteistoji Z. B. apeliaciniame skunde daug dėmesio skiria argumentams dėl civilinio ieškinio, nurodo, kad teismas klausimą, dėl turtinės ar neturtinės žalos priteisinimo, išnagrinėjo nukentėjusiajai nepareiškus ieškinio. Šį apeliacinio skundo argumentą teisėjų kolegija vertina kritiškai ir jis yra atmestinas kaip nepagrįstas. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos civilinis ieškinys Vilniaus rajono apylinkės teismui buvo pareikštas 2013-07-31 privataus kaltinimo skunde. Taipogi civilinis ieškinys buvo pateiktas teismui ir patikslintame 2013-10-22 skunde privataus kaltinimo tvarka ( t 1 b.l.1-4; 47-49) Tai, kad proceso metu ieškinys buvo tikslinimas, įstatymo reikalavimai bei nuteistosios Z. B. teisės pažeistos nebuvo.

Taip pat apeliantė nurodo, kad nebuvo skirta ekspertizė apskaičiuoti padarytą žalą. Tačiau pirmosios instancijos teismas 2014-02-13 nutartimi skyrė turto vertinimo ekspertizę, kurią pavedė atlikti VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupei“. Byloje yra VšĮ „Nepriklausomų draudimų ekspertų grupės“ specialistų pateiktos išvados dėl nukentėjusiosios Z. S. patirtos turtinės žalos ir jų teisėtumu ir pagrįstumu apeliacinės instancijos teismas abejoti neturi pagrindo. Taip pat teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti ir šias išvadas pateikusių specialistų kompetencija, juolab, kad žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitos Nr. 140423 prieduose yra pateiktas tai patvirtinantys duomenys.

Nuteistoji Z. B. nurodo ir tai, kad nepateikti įrodymai, kad gaisro dieną nukentėjusioji nuosavybės teise turėjo ir valdė nurodomus daiktus, nepateikti daiktų įsigijimo dokumentai, nepateikti įrodymai koks turtas gaisro metu buvo sunaikintas, nepateikti įrodymai kokia buvo turto sudegusio gaisto metu vertė iki gaisro, ir įrodymai kokia sudegusio turto likutinė verte. Šiuos nuteistosios apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija taip pat vertina kritiškai ir jie yra atmestini. Valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų išraše nurodyta, jog pastatai – gyvenamasis namas, kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) nuo 2000-04-18 nuosavybes teise priklauso Z. S. ( t 1 b.l. 15). Apeliantė ginčija nukentėjusiosios patirtą žalą, tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas turtinės žalos klausimą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad sudegusių ūkinių pastatų ir juose buvusių daiktų kaina buvo nustatyta, turto vertė buvo paskaičiuota ir byloje yra tai patvirtinantys dokumentai. Nors byloje nėra visų daiktų įsigijimo dokumentų, tačiau apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo abejoti nukentėjusiosios nurodytais ir gaisro metu sugadintais daiktais. Nenustatyta, kad nukentėjusioji elgtųsi nesąžiningai ir tokiu būdu norėtų pasipelnyti. Ieškinyje nurodyti daiktų kiekiai nekelia abejonių ir yra logiški, be to, žala buvo apskaičiuojama ir atsižvelgiant į realiai gaisravietėje rastų ir sugadintų daiktų kiekį. Nagrinėjamu atveju teismas visiškai tenkindamas ir priteisdamas civilinį ieškinį dėl 99484,13 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimo įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Taip pat pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ir neturtinės žalos klausimą. Kaip matyti nukentėjusioji pareiškė 10 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Teismas tenkindamas iš dalies civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir jį sumažindamas iki 2 000 Lt pagrįstai atsižvelgė į nusikaltimo padarymo aplinkybes, žalą padariusio asmens kaltės laipsnį, protingumo ir teisingumo kriterijus. Teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos dydis pagrįstas ir priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, išspręstas nepažeidžiant įstatymų reikalavimų.

Dėl nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytos klaidos

Nuteistoji Z. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas padarė skaičiavimo klaidą nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, o būtent, kad teismas Z. B. nuteisęs laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams įpareigojant per šį laiką nuo bausmės atlikimo pradžios atlyginti nusikalstama veika padarytos 12 000 (dvylikos tūkstančių) Lt (3475 eurų) dalį turtinės žalos, neteisingai nurodė mokamos mėnesinės įmokos dydį. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutinka, todėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nuosprendis keistinas, dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ( BPK 326 str. 1 d. 3 p.; 328 str. 4 d.).

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas Z. B. nuteisęs laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams įpareigojo per šį laiką nuo bausmės atlikimo pradžios atlyginti nusikalstama veika padarytos 12 000 (dvylikos tūkstančių) Lt dalį turtinės žalos nurodė mokėti kiekvieną mėnesį po 1200 Lt (347 eurų), tačiau turėtų būti po 1000 Lt, nes tokia suma gaunamasi 12000 padalinus iš 12 mėnesių (vienerių metų). Esant prieštaravimams, siekiant, kad ši skaičiavimo klaida neturėtų įtakos bausmės vykdymui, kad nenukentėtų nuteistosios Z. B. interesai, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nuosprendis atitinkamai keistinas, nustatant, kad Z. B., kuri pripažinta kalta pagal LR BK 188 str. 1 d. ir nuteista laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams įpareigojama per šį laiką nuo bausmės atlikimo pradžios atlyginti nusikalstama veika padarytos 3475 eurų (12 000 Lt) dalį turtinės žalos, mokant kiekvieną mėnesį po 289 eurų (1000 Lt).

Dėl advokato išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Nagrinėjant nuteistosios Z. B. skundą apeliaciniame teisme, apeliantė prašė priteisti procesines išlaidas ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus – 2014-10-10 kvitą Nr. 712239, jog Z. B. už gynybą advokatui Z.Benečiui sumokėjo 2000 Lt. Prašymas tenkintinas iš dalies. Teisėjų kolegija tenkindama iš dalies nuteistosios Z. B. prašymą priteisti iš nukentėjusiosios teismo išlaidas, atsižvelgia į tai, kad nuteistosios tas pats advokatas dalyvavo baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, įvykio aplinkybės jam jau buvo žinomos, nebuvo surašyta papildomų procesinių dokumentų, o tai, be jokios abejonės, nulėmė mažesnes darbo laiko sąnaudas teikiant teisines paslaugas nuteistajai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad nuosprendis keičiamas būtent nagrinėjant jų iniciatyva nurodytus motyvus, tai yra, pakeičiant skundžiamą sprendimą dėl nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytos skaičiavimo klaidos. Tuo tarpu apeliacinis skundas dalyje dėl nuteistosios išteisinimo, civilinio ieškinio atmestinas, kaip nepagrįstas. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija daro išvadą, kad turi būti apmokėta tik dalis nuteistosios turėtų išlaidų advokatui, o atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus atitinkanti suma yra 100 eurų.

Dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nutarties

Taip pat apeliantė prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartį. Pasak apeliantės, kadangi byloje nebuvo pareikštas civilinis ieškinys, teismas negalėjo nagrinėti jo užtikrinimo klausimo ir apriboti Z. B. nuosavybės teises į įgytą turtą ar pinigines lėšas. Nuteistosios Z. B. prašymas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Kaip matyti patikslintame 2013-10-21 skunde privataus kaltinimo tvarka, nukentėjusioji Z. S. nurodė, jog dėl neteisėtų Z. B. veiksmų, pastaroji patyrė turtinę ir neturtinę žalą, nurodė, kas ir kokia žala sudaro civilinį ieškinį, prašė pripažinti ją civiline ieškove šioje baudžiamojoje byloje bei priteisti iš Z. B. Z. S. naudai, dėl gaisro sukeltų padarinių patirtą 99.484,13 Lt materialinę žalą ir 10.000 Lt neturtinę žalą. Taip pat buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemone: areštą kaltinamosios Z. B. turtui ir banko sąskaitoms. Šiuo atveju civilinis ieškinys buvo pateiktas patikslintame skunde privataus kaltinimo tvarka, tuo tarpu teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir patenkinęs iš dalies civilinį ieškinį, civilinio ieškinio užtikrinimui pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p. , 106 str. 2 d. teisėjų kolegija,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistosios Z. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nuosprendį pakeisti.

Nustatyti, kad Z. B. turtinės žalos atlyginimui įpareigojama kiekvieną mėnesį mokėti ne po 347 eurus (1200 Lt), kaip nurodyta nuosprendyje, o po 289 eurus (1000 Lt).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš nukentėjusiosios Z. S. nuteistajai Z. B. 100 eurų turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Nuteistosios Z. B. skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nutarties atmesti.