Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2018-06-27 · Civilinė byla Nr. e2-3491-907/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-06-27
Bylos Nr.
e2-3491-907/2018
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-00920-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Čebatoriūtė
Ieškovas
E. J.
Atsakovas
A. S.
Advokatai
Kristina Pugačienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3491-907/2018Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00920-2018-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.11.16; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 27 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė,sekretoriaujant Laurai Kančauskei, dalyvaujantieškovui E. J., jo atstovei advokatei S. Ž.,atsakovui A. S., jo atstovei advokatei Kristinai Pugačienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. J. ieškinį atsakovui A. S. dėl pirkėjo, įsigijusio netinkamos kokybės daiktą, teisių gynimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas E. J. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. S. ieškovo E. J. naudai 9639,16 Eur žalos, reikalingos pašalinti transporto priemonės defektus arba nutraukti 2018 m. sausio 11 d. tarp ieškovo E. J. ir atsakovo A. S. sudarytą transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas pardavė, o ieškovas įsigijo transporto priemonę - automobilį Nissan Qashqai, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), priteisiant iš atsakovo A. S. ieškovui E. J. 15500 Eur sumokėtą kainą už transporto priemonę ir įpareigojant ieškovą E. J. grąžinti transporto priemonę atsakovui A. S., taip pat priteisti iš atsakovo A. S. ieškovui E. J. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1-6 b. l.).

Ieškovas E. J. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, jog pamatęs skelbimą internete ir susiskambinęs su atsakovu, 2018-01-11 su K. B. atvyko į Šiaulius. Telefonu atsakovas patikino, jog automobilis tvarkoje, truputėlį buvęs daužtas priekyje, tik vėliau pasakė, jog šernas apgadino. Automobilis Nissan Qashqai, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje prie atsakovo namų. Užsikūrė, apžiūrėjo, defektų nesimatė, pasiderėjo, atsakovas kainą nuleido nuo 15700 Eur iki 15500 Eur. Ieškovas norėjo patikrinti servise, tačiau atsakovas nurodė, jog galima servise patikrinti, tačiau Nissan servise Šiauliuose labai nekompetentingi dirba darbuotojai, todėl į servisą nevyko. Be to, atsakovas nurodė, jog visos sumos rodyti negali, todėl atsakovo prašymu 10500 Eur buvo padarytas bankinis pavedimas į atsakovo sąskaitą, o 5000 Eur perduota grynaisiais po 50 Eur kupiūromis prekybos ir pramogų centre „Akropolis“ Swedbank, AB banko patalpose. Atsakovas norėjo pinigus patikrinti, tačiau Swedbank, AB tikrinimo paslauga kainavo brangiai, todėl jis nuėjo į UAB „Medicinos bankas“ ir ten kupiūras patikrino. „Akropolyje“ ir buvo padarytas pavedimas, užsipildė pirkimo - pardavimo sutartį. Visą laiką buvo trise, pinigų perdavimą, tikrinimą matė ir K. B.. Ieškovas transporto priemonės nevairavo iki „Akropolio“, vairavo atsakovas, vairuoti jam atsakovas nedavė, jis patikino, jog defektų nėra, transporto priemonė buvo neparuošta pardavimui, nevalyta, buvo vaikiška kėdutė, sumušimo nesimatė, pasitikėjo ieškovu, manė, jog viskas gerai. Tačiau išvažiavus pirmoje sankryžoje sugedo „Stop – start“ sistema, skambino atsakovui, važiuojant už miesto autopilotu pradėjo šokinėti apsukos, vairas buvo sunkus. Paskambinus atsakovui ir nurodžius gedimus, jis pasakė, jog nieko nėra, gali grąžinti, nedidelis gedimas, susitvarkys. Jis paskambino pažįstamam meistrui Rolandui, pavardės nežino, šis pasakė, kad gal nieko nėra, nors prijungęs prie kompiuterio, kuris rodė pavarų dėžės gedimą, patarė kreiptis į Nissan centrą. Nissan centras Kaune UAB „Ivuana“ priėmė tik antradienį, pasakė, jog pavarų dėžės gedimas neremontuotinas. Paskambino ir apie tai pranešė atsakovui, šis pasakė, kad „gal pavarų dėžę pakeitei, mašiną perrinkai“. Nissan centre ištraukė automobilio istoriją, paaiškėjo, jog buvo visiškai sudaužytas, persuktas, gali būti suklijuotas iš skirtingų automobilių detalių, gabalais. Perkant buvo perduotos padangos. Su pirktu automobiliu atvažiavo į Kauną ir važinėjo gal tik kelias dienas, kol Nissan centras patikrino, gal 400 km nuvažiavo, po to pastatė automobilį, šis stovi. Atsakovas sutiko grąžinti tik tą pinigų sumą, kurią sumokėjo pavedimu, t. y., mažesnę sumą, todėl kreipėsi į teismą. Perkant automobilį, techninė apžiūra buvo galiojanti. Nors pareiškė du alternatyvius ieškinio reikalavimus, tačiau labiau nori nutraukti sutartį, grąžinti automobilį ir atgauti pinigus, nes automobilį pirko dukrai, o paaiškėjo, kad po tokio eismo įvykio jis nesaugus. K. B. yra Kaune esančio autoserviso vadovas. Šį automobilį pirko vienintelį per šiuos metus. Atsakovas gana užtikrintai pareiškė, jog automobilis geras, todėl netikrino. Sakė, kad galima varyti į bet kurį autoservisą, tik ne į Nissan. Atsakovas defektus nurodė, jog buvo apgadintas priekinis bamperis, viena oro pagalvė iššovė, priekinės lempos suvirintos, neužbaigtas automatinis parkavimas. Mano, jog atsakovas apie eismo įvykį ir pavarų dėžės gedimą žinojo, tik jo neįspėjo. Žinodamas, kad automobilis buvo šitaip stipriai apgadintas, nebūtų jo pirkęs.

Ieškovo atstovė advokatė S. Ž. prašė ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, palaikė atstovaujamąjį ir jo išdėstytas aplinkybes.

Atsakovas A. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodė, jog palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime (72-77 b. l.). Paaiškino, kad automobiliu Nissan Qashqai, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važinėjo gal du metus. Automobilį nebaigtą remontuoti pirko iš žmogaus iš Klaipėdos. Perkant nebuvo įmontuota dviejų parkavimosi elementų, lempų apiplovimo funkcijos ir pan., žodžiu, smulkmenos. Senas valstybinis numeris buvo labai sulankstytas, netinkamas naudoti, todėl buvo išimtas naujas. Pirkdamas žinojo, jog automobilis dviejų metų senumo, turėjęs eismo įvykį, techninė apžiūra galiojo dar metams, po to pats pravarė techninę apžiūrą. Gimė vaikas, reikėjo grynųjų pinigų įnašui už būstą, todėl nutarė automobilį parduoti, patalpino skelbimą internete. Paskambino ieškovas, jam pasakė, jog automobilis buvęs nežymiai daužtas. Ieškovas atvažiavo su draugu su automobiliu, ant kurio užrašyta „Autodalys“, suprato, jog nusimano apie automobilius. Užkūrė, tada ieškovas pasakė, jog variklis per garsiai dirba, jis atsakė, jog žiema, taip ir turi dirbti. Parodė, kad buvo iššovusios oro pagalvės, kur jos sudėtos, pakeista priekinė panelė, lempos suvirintos. Ieškovas pats nenorėjo pavažiuoti, jam viskas tiko, nenorėjo ir į servisą varyti pasitikrinti. Jis davė ieškovui vasarinių padangų komplektą, sunešė į automobilį iš rūsio, išvažiavo į prekybos ir pramogų centrą „Akropolis“, ieškovas nesėdo važiuoti. Dalį pinigų ieškovas pervedė bankiniu pavedimu, dalį - 2000 Eur po 20 Eur kupiūromis padavė Swedbank, AB. Kai grynuosius pinigus padavė, jo draugo K. B. nebuvo. Apie 15.00 val. ieškovas paskambino, pasakė, jog yra ties Kėdainiais, kad sunkus vairas, jis paaiškino, kaip išjungti sportinį vairo režimą. Pasakė, jog greičių dėžės apsukos sukilinėja, bet jis pats to nejuto, mano, jog galima važinėti. Pašalinti gedimui Šiauliuose nereikia tiek, kiek prašo ieškovas, 800 Eur pavarų dėžė ir 200 Eur pakeitimas. Grįžtant iš Šiaulių pranešė apie sunkų vairą, sakė, jog važiuos pas draugą, kuris gal ir sugadino pavarų dėžę. Sumokėjo už automobilį 10500 Eur, pavyko tiek nusiderėti. Kai parodė defektus, pavyko nusiderėti. K. B. paprašė, kad būtų įrašytas nedidelis apgadinimas į sutartį. Jis taip pat mano, jog tai nedidelis apgadinimas. Jam žmogus iš Klaipėdos, kai pardavė mašiną, sakė, jog numušė šerną. Pirko automobilį už 9400-9500 Eur, 2500 Eur papildomai investavo į sutvarkymą. Jo kieme prie namo buvo apžiūrėtas automobilis, vyko derybos, stovėjo K. B.. Pats ieškovas pasiūlė pervesti 10500 Eur per banką, o likusius - grynais sumokėti, jam pačiam jokio skirtumo. Jam grynųjų reikėjo pradiniam įnašui būstui įsigyti. Ieškovas pirko automobilį be garantijos, turėjo pats pasitikrinti. Pinigus pasitikrino UAB „Medicinos bankas“, nes ten paslauga pigiau kainavo. Pirkdamas nebaigtą remontuoti priemonę, pasireikalavo duomenis apie techninę priežiūrą ir dokumentus, techninė apžiūra galiojo dar metus, kaip naujam automobiliui, nes automobilis buvo dviejų metų senumo. Jo darbo užmokestis 500 Eur per mėnesį, butas įkeistas bankui, kito turto neturi. Jis automobilio nuotraukų po eismo įvykio neturėjo, tik pardavimo. Jis nežino, kokie buvo automobilio apgadinimai po eismo įvykio. Kai ieškovas jam perdavė grynuosius pinigus Swedbank, AB patalpose įėjus po kaire puse, K. B. to nematė, nes stovėjo koridoriuje, prie kito banko patalpų.

Atsakovo atstovė advokatė Kristina Pugačienė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodė, jog palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2018-01-11 tarp šalių buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis (8 b. l.), kuria ieškovas E. J. iš atsakovo A. S. už sutartą kainą įsigijo naudotą automobilį Nissan Qashqai, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirma registracija 2014-04-03 (49 b. l.), taip pat ieškovui buvo perduotas vasarinių padangų komplektas su 19 colių originaliais diskais. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta informacija apie įvykius ir trūkumus: „buvęs nedidelis priekinės dalies mušimas“. Iš 2018-01-11 mokėjimo nurodymo Nr. 203 (9 b. l.) matyti, jog ieškovas E. J. atsakovui A. S. bankiniu pavedimu už automobilį pervedė 10500,00 Eur, ieškovo teigimu, likusius pinigus jis atsakovui sumokėjo grynaisiais pinigais. Iš UAB „Ivuana“, įgalioto Nissan atstovo Lietuvoje, 2018-01-22 pažymos ir fotonuotraukų (10-41, 42, 80-110 b. l.) matyti, kad automobilis Nissan Qashqai, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo stipriai apgadintas eismo įvykio metu ir draudimo bendrovės If P&C Insurance AS 2015-06-02 nurašytas, kaip netinkamas remontuoti. Iš draudimo bendrovės If P&C Insurance AS filialo 2018-04-16 pranešimo (121 b. l.) matyti, jog Nissan Qashqai, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (ne (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-03-31 buvo apdraustas Kasko draudimu, 2015-04-22 draudikas informuotas apie eismo įvykį, kurio metu automobilis buvo apgadintas (kairės pusės šonas ir priekis), dėl šio eismo įvykio AB SEB bankui išmokėta 17156,30 Eur draudimo išmoka, automobilis buvo draustas nauja verte (26592,91 Eur), jo likučiai parduoti aukcione už 9328 Eur, minėto automobilio remontas buvo ekonomiškai netikslingas. Iš UAB „Ivuana“, įgalioto Nissan atstovo Lietuvoje, 2018-03-29 pažymos (122-124 b. l.) matyti, jog ieškovo prašymu atlikus automobilio patikrą, prijungus prie kompiuterio, buvo nustatytas pavarų dėžės gedimas, pagal Nissan reikalavimus pavarų dėžė neremontuotina, būtinas pavarų dėžės keitimas, šis gedimas besąlygiškai laikytinas automobilio defektu, nepakeitus pavarų dėžės, šį automobilį eksploatuoti nerekomenduojama, peržiūrėjus automobilio istoriją ir gautas nuotraukas iš draudimo kompanijos, buvo nustatyta, kad šis automobilis buvo stipriai sudaužytas, kas galėjo turėti įtakos pavarų dėžei ir vairo mechanizmui. Iš UAB „Ivuana“, įgalioto Nissan atstovo Lietuvoje, 2018-01-18 pasiūlymo (43 b. l.) matyti, jog nauja automatinė pavarų dėžė ir jos pakeitimas minėtam automobiliui kainuotų 9639,94 Eur. Iš viešo internetinio Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ tinklapio matyti, jog automobiliui Nissan Qashqai, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 2014, pirminės techninės apžiūros talonas išduotas 2014-04-03 trejiems metams, kaip naujam automobiliui, t. y., iki 2017-04-03, 2017-03-15 buvo atlikta techninė apžiūra, kuri galioja iki 2019-04-03, trūkumų nenustatyta.

Ieškovas prašo patentinti bet kurį ieškinio alternatyvų reikalavimą, nors jį labiau tenkintų sutarties nutraukimas ir daikto bei pinigų grąžinimas šalims. Nurodė, jog pirko automobilį dukrai, tačiau sužinojęs, kad automobilis buvo patekęs į eismo įvykį, kurio metu buvo labai stipriai apgadintas, mano, jog automobilis neatitinka jo lūkesčių, yra nesaugus, galbūt suklijuotas iš kelių automobilių, todėl jo pasilikti nenori. Nuvykus pirkti, atsakovas pasakė, jog automobilis truputį buvęs daužtas priekyje, numušė šerną, parodė defektus (priekinės lempos, panelė keista, nes iššovusios pagalvės), apžiūrėjo, defektų nesimatė, atsakovas patikino, jog automobilis tvarkingas, techninė apžiūra galiojanti, Nissan centro Šiauliuose meistrai nekvalifikuoti, todėl nėra ko ten važiuoti, todėl nevažiavo, pavairuoti nedavė, tik išvažiavus pastebėjo gedimus, apie kuriuos iš karto informavo atsakovą, o sužinojęs, kad automobilis stipriai daužtas, reikia keisti pavarų dėžę, iš karto informavo atsakovą, šiam nesutikus atlyginti žalą, kreipėsi į teismą. Mano, jog įsigijo automobilį su paslėptu defektu.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko visiškai, nurodė, jog apie tai, kad šernas apgadino automobilį, žinojo, tačiau, kad taip stipriai, nežinojo, kad sutartyje nurodyti, jog nežymus buvo apgadinimas, prašė K. B., jis to nebūtų nurodęs, mano, jog ieškovas neįrodė, jog reikia keisti pavarų dėžę, galbūt ją galima sutaisyti, be to, galima pakeisti už žymiai mažesnę kainą, nes ieškovas pirko ir automobilį ne naują, o naudotą, mano, jog automobiliu galima naudotis pagal paskirtį, galima važinėti.

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių ginčas kilo dėl nupirkto daikto kokybės, t. y. dėl paslėptų daikto trūkumų.

Pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės (patikėjimo) teise, o šis – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalis). Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus. Nuostatos dėl pirkimo-pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje, ir pagal šio straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs.

Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą, todėl pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (CK 6.317 straipsnio 2 dalis). Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamų daiktų kokybė atitinka reikalavimus daiktui. Kita vertus, pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę netaikoma tik įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jei nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų.

Pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nurodytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Šioje teisės normoje nurodyti pirkėjo teisių gynimo būdai yra alternatyvūs, t. y., pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nustatytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio pirmoje dalyje įtvirtintus reikalavimus. Taigi, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusių šalių pirkimo-pardavimo santykių turinys vertintinas vadovaujantis anksčiau nurodytomis parduodamų daiktų kokybę ir pardavėjo bei pirkėjo teises bei pareigas nustatančiomis teisės normomis, atsižvelgiant į tai, ar reikalavimai, keliami ginčo daiktui, yra tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, ar apie tokius reikalavimus galima spręsti ir iš kitų aplinkybių, taip pat atsižvelgiant į pirkėjo ir pardavėjo elgesį ikisutartinėje ir sutartinėje stadijose.

Byloje nustatyta, kad 2018 m. sausio 11 d. tarp šalių buvo sudaryta motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis (CK 6.431¹ straipsnis), kuria ieškovas E. J. įsigijo iš atsakovo A. S. naudotą (2014 m. gamybos) automobilį Nissan Qashqai, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartyje buvo nurodyti transporto priemonės trūkumai: buvęs nedidelis priekinės dalies mušimas. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, jog minėtą trūkumą pareikalavo įrašyti K. B., akivaizdu, jog jis pats ir minėto trūkumo net nebūtų nurodęs. Ieškovas nurodė, jog atsakovas patikino, jog automobilis tvarkoje, truputėlį buvęs daužtas priekyje, tik vėliau pasakė, jog šernas apgadino, nurodė defektus, jog buvo apgadintas priekinis bamperis, viena oro pagalvė iššovė, priekinės lempos suvirintos, neužbaigtas automatinis parkavimas. Vizualiai apžiūrėjus, kitų defektų nesimatė. Atsakovas ir liudytojas K. B. patvirtino nurodytas aplinkybes, jog buvo nurodyti minėti defektai, automobilis turėjęs eismo įvykį – šerną numušė.

Atsakovas tvirtina, jog pirkėjas, pirkdamas naudotą automobilį, t. y. sudarydamas šią prekės pirkimo-pardavimo sutartį, turi būti atidesnis, aktyvesnis, apdairesnis ir patikrinti bei atidžiai apžiūrėti prekę, kurią perka, pardavėjas (atsakovas) prieš priimant prekę pirkėjui (ieškovui) nurodė, kad rekomenduoja kreiptis pagalbos į specializuotą servisą (dėl apžiūros, patikrinimo), pirkėjas, atsisakęs tokios rekomendacijos, prisiima riziką dėl nepastebėtų prekės defektų jos priėmimo metu. Nors ieškovas nesutiko su atsakovu ir nurodė, jog jis norėjo kreiptis būtent į Nissan centrą Šiauliuose, tačiau pats atsakovas nurodė, jog ten dirba nekvalifikuoti darbuotojai, todėl neverta kreiptis, tai ir nesikreipė, pasitikėjo atsakovu. Minėtas aplinkybes patvirtino liudytojas K. B., nurodydamas, jog atsakovas manė, jog neverta kreiptis į Nissan centrą Šiauliuose, nes ten nekvalifikuoti darbuotojai. Susidaro įspūdis, jog atsakovas nenorėjo, jog ieškovas kreiptųsi į Nissan atstovą Šiauliuose, nes tada iš karto būtų paaiškėję automobilio defektai ir buvęs stiprus apgadinimas. Taigi ieškovas, sudarydamas automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, atsisakė kreiptis į specializuotą servisą, nes tada nematė būtinybės, jam tuo metu automobilio būklė buvo tinkama, nekėlė jokių abejonių. 2018-01-11 pirkimo-pardavimo sutartyje pirkėjas, pasirašydamas sutartį, savo parašu patvirtino, kad jį tenkina prekė po jos apžiūrėjimo, jokių pretenzijų dėl jos trūkumų, nurodytų sutartyje, jis neturi. Tačiau teismas nesutinka su atsakovo ir jo atstovės argumentu, kad ieškovas, pirkdamas naudotą automobilį, kaip apdairus ir protingas žmogus, privalėjo pasinaudoti teise patikrinti automobilio techninę būklę (kokybę), tačiau šia teise nepasinaudojo, prisiimdamas su tuo susijusią riziką. Pažymėtina, kad pirkėjas turi teisę patikrinti perkamus daiktus (CK 6.328 str.), bet ne pareigą, o pardavėjas turi pareigą patvirtinti (garantuoti) daikto kokybę, pranešti apie parduodamo daikto trūkumus. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo-pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; kt.).

Be to, atsakovas nurodė, jog ieškovas neprašė pavažiuoti automobiliu, kad įsitikintų, jog automobilis tvarkingas. Tačiau minėtas argumentas atmestinas, kaip nepagrįstas, nes nuo atsakovo namų (Dainų g. 18-8, Šiauliai) iki prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ labai mažas atstumas, o ieškovas ir liudytojas K. B. nurodė, jog pavarų dėžės gedimas išryškėjo važiuojant už miesto, tolygiu keliu ir įjungus autopilotą, todėl net ir pasinaudojus ieškovo pasiūlymu mieste truputį pavažiuoti pavarų dėžės defektas nebūtų buvęs pastebėtas, jis nebuvo pastebėtas ir 2017-03-15 atliekant privalomąją automobilio techninę apžiūrą, kurios metu automobilis buvo pripažintas techniškai tvarkingu, todėl paslėptas pavarų dėžės gedimas ieškovo ir liudytojo K. B. negalėjo būti matomas ir nebūtų buvęs nustatytas. Nors atsakovas teigė, jog ieškovas atvyko su liudytoju K. B., t. y., asmeniu, kuris gerai nusimano apie automobilius, nes ant jo automobilio yra tam tikras užrašas, tačiau su tuo nesutiktina, nes K. B., kaip kad nurodė ieškovas ir jis pats, turi vidurinį išsilavinimą ir yra autoserviso vadovas, todėl ir atvyko tarnybiniu automobiliu, tačiau neturi nei žinių, nei patirties, kad galėtų nustatyti pavarų dėžės defektą. Kaip nurodė ieškovas ir minėtas liudytojas, jie užkūrė automobilį, apžiūrėjo defektus, kuriuos parodė atsakovas, vizualiai daugiau nieko nesimatė.

Pažymėtina, kad ieškovas, pirkdamas naudotą automobilį, negalėjo tikėtis tokių pačių garantijų, kaip tuo atveju, jei pirktų visiškai naują. Vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 4 dalimi, kai daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Daiktas turi pasižymėti tokia kokybe ir veikimu, kokie paprastai būdingi tokio paties pobūdžio daiktams. Pripažintina, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.), savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas. Taigi, ir parduodamas nenaujas automobilis turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį.

Kaip jau minėta, ieškovas automobilį iš atsakovo įsigijo 2018-01-11 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Tą pačią dieną ieškovas visiškai atsiskaitė su atsakovu, užpildė K. B. iš interneto atspausdintą transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties projektą ir automobilis buvo perduotas ieškovui, kuris išvažiavo pirmas, o jam iš paskos su savo automobiliu važiavo K. B.. Kaip nurodė ieškovas, nuvažiavus iki pirmos sankryžos automobilis užgeso, rodė „Stop – start“ sistemos gedimą, jis iš karto paskambino atsakovui, vėliau važiuojant lygiu keliu be autopiloto viskas buvo gerai, o įjungus autopilotą - šokinėjo apsukos, pasidarė sunkus vairas. Jis vėl apie tai informavo atsakovą, atsakovas nurodė, jog gedimas nedidelis, pats susitvarkys, gali grąžinti automobilį. Tačiau jie jau buvo prie Kėdainių, todėl nutarė važiuoti į Kauną, jeigu nedidelis gedimas, jį norėjo susitvarkyti pats. Jo pažįstamas meistras sakė, kad gal nieko, pasiūlė kreiptis į Nissan centrą Kaune UAB „Ivuana“. UAB „Ivuana“ nurodė, jog būtina keisti pavarų dėžę, naudoti nerekomendavo, parodė fotonuotraukas, iš kurių ieškovas pamatė, jog automobilis buvęs visiškai sudaužytas, persuktas, gali būti suklijuotas gabalais iš skirtingų automobilių. Ieškovas paskambino atsakovui, pasiūlė automobilį pasiimti ir grąžinti pinigus, bet jis sutiko grąžinti tik mažesnę sumą, t. y., gautą pavedimu, todėl ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą. Ieškovo nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojas K. B., kuris automobilio pirkimo metu visą laiką buvo su ieškovu, jį palydėjo į Šiaulius ir kartu grįžo į Kauną, jo parodymai nuoseklūs, logiški, atitinka ieškovo parodymus ir iš dalies atsakovo paaiškinimus, jais netikėti teismui nėra jokio pagrindo ir logiško paaiškinimo. Liudytojas K. B. parodė, jog atsakovas iš pradžių nenurodė jokių automobilio gedimų, jau nuvykus apžiūrėti automobilio, pasakė, jog buvo nedidelis gedimas, taip ir įrašė sutartyje, sakė, jog šerniukas buvo pamuštas, liudytojas nesigilino, kas būtent tą šerniuką pamušė - atsakovas ar kitas asmuo. Liudytojas parodė, jog nuvykus į Nissan centrą Kaune paaiškėjo, jog automobilis buvo stipriai daužtas, priekinė ir dešinė pusės tvarkytos. Ieškovas norėjo patikrinti automobilį Nissan atstovybėje Šiauliuose, bet atsakovas perkalbėjo, nurodydamas, jog ten nėra ko važiuoti, dirba nekvalifikuoti darbuotojai, sakė į bet kurį, tik ne į Nissan centrą. Iš ieškovo ir liudytojo parodymų akivaizdu, jog atsakovas žinojo apie gedimą, tik jį norėjo nuslėpti, nes kito autoserviso darbuotojai gali neturėti tinkamos įrangos gedimui konstatuoti ir jo nepamatyti, o Nissan centro darbuotojai minėtą gedimą turėjo pamatyti ir konstatuoti, be to, galėjo pažiūrėti automobilio istoriją ir pamatyti, kad jis buvo faktiškai sudaužytas ir nurašytas, kaip neremontuotinas, parduotas, kaip laužas. Be to, atsakovas labai stengėsi nenurodyti eismo įvykio ir galimo gedimo, ir tik liudytojui pareikalavus, į sutartį įrašė, jog tai nedidelis apgadinimas. Kad apie eismo įvykį atsakovas puikiai žinojo, rodo ir tai, kad pirminis transporto priemonės valstybinis numeris priekyje buvo taip sulankstytas, jog netinkamas naudoti, jį, kaip pats patvirtino, pakeitė atsakovas, nuo nestipraus smūgio tokių apgadinimų nebūna.

Iš draudimo bendrovės If P&C Insurance AS filialo 2018-04-16 pranešimo (121 b. l.) matyti, jog Nissan Qashqai, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (ne (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-04-22 eismo įvykio buvo apgadintas (kairės pusės šonas ir priekis), dėl šio eismo įvykio AB SEB bankui išmokėta 17156,30 Eur draudimo išmoka, automobilis buvo draustas nauja verte (26592,91 Eur), jo likučiai parduoti aukcione už 9328 Eur, minėto automobilio remontas buvo ekonomiškai netikslingas. Iš UAB „Ivuana“, įgalioto Nissan atstovo Lietuvoje, 2018-03-29 pažymos (122-124 b. l.) matyti, jog ieškovo prašymu atlikus automobilio patikrą, prijungus prie kompiuterio, buvo nustatytas pavarų dėžės gedimas, pagal Nissan reikalavimus pavarų dėžė neremontuotina, būtinas pavarų dėžės keitimas, šis gedimas besąlygiškai laikytinas automobilio defektu, nepakeitus pavarų dėžės, šį automobilį eksploatuoti nerekomenduojama, peržiūrėjus automobilio istoriją ir gautas nuotraukas iš draudimo kompanijos, buvo nustatyta, kad šis automobilis buvo stipriai sudaužytas, kas galėjo turėti įtakos pavarų dėžei ir vairo mechanizmui. Iš UAB „Ivuana“, įgalioto Nissan atstovo Lietuvoje, 2018-01-18 pasiūlymo (43 b. l.) matyti, jog nauja automatinė pavarų dėžė ir jos pakeitimas minėtam automobiliui kainuotų 9639,94 Eur. Tačiau atsakovas griežtai atsisakė priimti automobilį iš ieškovo atgal, nes galimai ieškovas jį perrinko iš naujo ar sugadino per tas kelias dienas, nors tai tik jo prielaidos, kurių niekas nepagrindžia, o prielaidomis teismas remtis negali, nesutiko, kad būtų pakeista pavarų dėžė už nurodytą kainą, nesutiko apmokėti jos keitimo išlaidų, nepasiūlė pats suremontuoti automobilio, t. y., su ieškiniu visiškai nesutiko, nesiūlė jokių alternatyvių variantų, nors pats nuo ieškovo nuslėpė eismo įvykį ir su juo susijusius automobilio apgadinimus, nurodydamas tik nereikšmingas detales. Ieškovas nurodė, jog automobiliu nesinaudoja, automobilis yra nuvažiavęs gal 400 km, nes jis su juo atvyko iš Šiaulių į Kauną, nuvyko pas meistrą, po to į UAB „Ivuana“, kuri priėmė tik antradienį, o automobilį pirko ketvirtadienį, kadangi buvo pasakyta, jog automobilio naudoti negalima, jis stovi pastatytas, juo niekas nesinaudoja.

Byloje nėra nurodyta jokių aplinkybių, galinčių patvirtinti, kad automobilio remonto darbus nuo automobilio įsigijimo iki dabar būtų atlikęs ieškovas. Ieškovas iš karto tą pačią dieną atsakovą informavo telefonu apie gedimus, tai patvirtino atsakovas ir liudytojai K. B. ir M. A., atsakovo prašymu apklaustas teismo posėdyje, dėl to ginčo byloje nėra, ieškovas siuntė atsakovui SMS žinutes, 2018-01-24 pateikė atsakovui pretenziją, nurodydamas nustatytą gedimą ir prašydamas nedelsiant grąžinti už automobilį sumokėtus pinigus arba atlyginti išlaidas automobilio remontui, ieškovas taip pat nurodė, kad negrąžinus už automobilį sumokėtų pinigų, jis kreipsis į teismą (44-48, 52-54 b. l.). Minėti įrodymai patvirtina, kad ieškovas nuo pat automobilio gedimo nustatymo (2018-01-16) visą laiką reikalavo grąžinti pinigus už automobilį, visiškai neketindamas jo remontuoti. Nei vienoje SMS žinutėje, siųstoje ieškovo atsakovui, iš karto po gedimo paaiškėjimo nėra jokių užuominų apie ieškovo ketinimą remontuoti automobilį. Priešingai, siekdamas nepatirti dar daugiau išlaidų, ieškovas teismo posėdyje atsisakė ekspertizės paskyrimo, jos savo argumentams pagrįsti skirti neprašė ir atsakovas, todėl teismas šioje byloje ekspertizės neskyrė ir remiasi byloje esančiais įrodymais.

Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, spręstina, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad automobilis buvo parduotas ieškovui su paslėptu defektu – sugedusia pavarų dėže, kuriai įtakos turėjo eismo įvykis, kurio metu buvo stipriai apgadintas ieškovo įgytas automobilis. Šio gedimo nebuvo galima pastebėti nei vizualiai apžiūrint automobilį, nei važiuojant trumpu atstumu Šiaulių mieste, nei atliekant privalomąją techninę apžiūrą. Taigi, automobilio pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta 2018-01-11, ieškovas minėtu automobiliu nuvažiavo tik apie 400 kilometrų, iš karto po automobilio įsigijimo paaiškėjo, jog automobilis buvo stipriai sudaužytas eismo įvykio metu, kas galėjo turėti įtakos pavarų dėžei ir vairo mechanizmui, yra sugedusi pavarų dėžė, ją reikia pakeisti, naudotis automobiliu nerekomenduojama. Byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad automobilis, prieš parduodant jį ieškovui, buvo nekokybiškai remontuotas ir jau perleidimo ieškovo nuosavybėn metu turėjo paslėptų trūkumų, kurie atsirado iki automobilio perdavimo ieškovui ir apie kuriuos E. J. nebuvo informuotas. Nors atsakovas nurodė, jog automobilis praėjo techninę apžiūrą, trūkumų nebuvo nustatyta, ji automobilio pardavimo metu galiojo. Techninės apžiūros talonas patvirtina transporto priemonės būklę jos apžiūros atlikimo metu. Dėl to galimos situacijos, kai dėl objektyvių ar subjektyvių aplinkybių iki transporto priemonės techninės apžiūros galiojimo pabaigos jos techninė būklė pasikeičia (transporto priemonė tampa techniškai netvarkinga). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokio pobūdžio bylose vien konstatuoti faktą, kad automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra ir automobilis pripažintas tinkamu eksploatuoti, nepakanka. Turi būti svarstoma, ar yra pagrindas byloje taikyti CK 6.327 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2003). Ieškovo įgytas automobilis atitiko įprastus reikalavimus, juo buvo galima naudotis pagal tiesioginę paskirtį - važiuoti, tačiau neaišku, kokį atstumą juo galima važiuoti, nes pagal UAB „Ivuana“ pažymą, jo naudoti buvo nerekomenduojama. Be to, sprendžiant dėl automobilio atitikties jo paskirčiai, yra svarbu ne tik tai, kad automobilis gali realiai važiuoti, bet taip pat ir tai, ar jis atitinka automobiliui keliamus techninius reikalavimus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 15 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. Privaloma ekspertizė šiai transporto priemonei nebuvo atlikta, todėl neaišku, ar ji techniškai tvarkinga.

Nagrinėjamu atveju ginčas vyksta dėl kilnojamojo daikto – automobilio, kuris, be bendrųjų reikalavimų, keliamų daiktams, taip pat turi atitikti specialiuosius teisės aktų reikalavimus, keliamus transporto priemonėms. Remiantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsniu, transporto priemonė – tai priemonė žmonėms ir (arba) kroviniams, taip pat ant jos sumontuotai stacionariai įrangai vežti. Šio įstatymo 25 straipsnio, reglamentuojančio bendruosius reikalavimus motorinėms transporto priemonėms, 2 dalyje nurodyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomąją techninę apžiūrą) ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

Vadovaujantis Eismo įvykio metu sugadintų transporto priemonių, kurių remontuoti ekonomiškai netikslinga, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros panaikinimo ir pateikimo privalomajai transporto priemonių techninei apžiūrai tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 3-109(1.5E), 3–7 punktuose nustatyta tvarka, kai draudimo įmonė, apdraudusi atsakingo už eismo įvykio metu padarytą žalą asmens civilinę atsakomybę, ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro įgalioti asmenys (paskirti ekspertai), vadovaudamiesi Eismo įvykių metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokų mokėjimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 „Dėl Eismo įvykių metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, nustato, kad eismo įvykio metu nukentėjusiam trečiajam asmeniui transporto priemonę remontuoti ekonomiškai netikslinga, informaciją apie šią transporto priemonę jie turi per 3 darbo dienas pateikti Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrui. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojas privalo per 3 darbo dienas informaciją (transporto priemonės identifikavimo numerį, valstybinį numerį, draudimo įmonę, žalos bylos numerį, draudimo įmonės sprendimą) apie eismo įvykio metu sugadintą transporto priemonę, kurios remontuoti ekonomiškai netikslinga, perduoti į Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos tvarkomą Centralizuotąją techninės apžiūros duomenų bazę (toliau – CTADB). Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija, gavusi iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro informaciją apie eismo įvykio metu sugadintą transporto priemonę, kurios remontuoti ekonomiškai netikslinga, per 1 darbo dieną CTADB pažymi, kad privalomoji apžiūra panaikinta, ir nurodo privalomosios apžiūros panaikinimo priežastį. Jeigu CTADB nėra duomenų apie privalomąją apžiūrą (pvz., nauja transporto priemonė, kuri teisės aktų nustatyta tvarka tam tikrą laiką gali dalyvauti viešajame eisme neatlikus privalomosios apžiūros) arba yra įrašas, kad transporto priemonės privalomosios apžiūros galiojimas jau yra pasibaigęs, remiantis gauta informacija apie eismo įvykio metu sugadintą transporto priemonę, kurios remontuoti ekonomiškai netikslinga, CTADB pažymima apie tai, kad laikoma, jog privalomoji apžiūra panaikinta, ir nurodoma privalomosios apžiūros panaikinimo priežastis. Privalomosios apžiūros panaikinimo data laikoma ta diena, kai CTADB pažymima apie tai. Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija informaciją apie panaikintą eismo įvykio metu sugadintos transporto priemonės, kurios remontuoti ekonomiškai netikslinga, privalomąją apžiūrą per 1 darbo dieną per CTADB pateikia Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrui.

Jeigu privalomoji apžiūra buvo panaikinta Aprašo 5 punkte nustatyta tvarka, kita privalomoji apžiūra gali būti atliekama tik po atkuriamojo transporto priemonės remonto nustatyta tvarka patvirtinus, kad transporto priemonė yra tinkamai suremontuota ir yra nepavojinga žmonių sveikatai ir saugumui (Aprašo 8 p.). Pagal Aprašo 9 punktą transporto priemonės atkuriamasis remontas įvertinamas atliekant transporto priemonės techninę ekspertizę. Transporto priemonės valdytojas privalomajai apžiūrai kartu su transporto priemone turi pateikti ir transporto priemonių techninės ekspertizės įmonės išduotą pažymą, kurioje būtų nurodyta, kad transporto priemonė yra tinkamai suremontuota ir yra nepavojinga žmonių sveikatai ir saugumui (Aprašo 10, 11 punktai).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu transporto priemonė Nissan Qashqai, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo taip stipriai apgadinda, kad draudimo bendrovė, apdraudusi minėtą transporto priemonę, nusprendė, jog transporto priemonę remontuoti ekonomiškai netikslinga, tačiau, akivaizdu, jog savo įsipareigojimo, nustatyto norminiuose teisės aktuose, neįvykdė ir niekur apie tai nepranešė, ginčo automobilio techninė apžiūra nebuvo panaikinta, automobilį parduodant tebebuvo galiojanti, kas pažeidžia imperatyvias įstatymo nuostatas, nes ginčo automobilis nėra apžiūrėtas ir įvertintas ekspertų, nėra žinoma, ar po remonto jis gali būti eksploatuojamas, ar jis saugus. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo automobilį suremontavus, jam nebuvo atlikta privaloma techninė ekspertizė, nėra aišku, ar jis yra saugus, todėl minėtą automobilį palikti ieškovui ir jam, taip brangiai sumokėjus už taip apgadintą automobilį, dar leisti patirti papildomų išlaidų – ekspertizės atlikimo išlaidų, kad automobilis galėtų dalyvauti viešajame eisme, būtų ne tik kad ekonomiškai nenaudinga, tačiau prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, todėl vien dėl to automobilis turi būti grąžintas atsakovui.

Teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pardavėjas turi prievolę patvirtinti daikto kokybę pagal įstatymą, t. y. net tais atvejais, kai pardavėjas sutartimi nesuteikia daiktui garantijos, pardavėjas turi perduoti daiktus, atitinkančius įprastus reikalavimus, kad daiktą būtų galima naudoti tam, kam įprastai tokie daiktai naudojami, sprendžia, kad atsakovas yra atsakingas už paslėptus automobilio trūkumus. Pagal CK 6.327 straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, ir atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo–pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (CK 6.431¹ straipsnis).

Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad ieškovui įsigijus automobilį ir juo pasinaudojus kelias dienas, paaiškėjo tokių automobilio trūkumų, dėl kurių jo iš esmės nebuvo galima tinkamai naudoti pagal paskirtį. Įprasti reikalavimai lengvajam automobiliui yra tai, kad jis iš esmės būtų techniškai tvarkingas ir juo būtų galima naudotis pagal tiesioginę paskirtį - važiuoti. Pardavėjui buvo žinomas ieškovo įsigijimo tikslas – automobilio naudojimas ieškovo dukros asmeniniams tikslams, ieškovui reikėjo saugaus ir patikimo automobilio, o ne sudaužyto po eismo įvykio, neremontuotino, parduoto kaip laužo ir vėl suremontuoto, galbūt suklijuoto iš skirtingų automobilių dalių. Ieškovui automobilis jam teiktame pardavėjo pasiūlyme patiko ir jis jį norėjo įsigyti, tačiau pamatęs, kas iš jo liko po eismo įvykio, ieškovas nemano, jog minėtas automobilis tinka jo dukrai, kad jis yra saugus, stabilus ir pan.

Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį, šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (CK 6.217 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad kuo didesnis yra atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė yra tikimybė, kad sutarties nevykdymas, esant ginčui, bus pripažintas esminiu. Esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusioji šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagristai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004).

Teismo vertinimu, naudotos transporto priemonės, tačiau ne visiškai senos (tik 4 metų senumo) pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimas yra esminis, nes: 1) ieškovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi, t. y. ieškovas tikėjosi įsigyti automobilį, atitinkantį 2014 metais pagamintos, t. y., dar faktiškai naujos transporto priemonės parametrus bei komplektaciją; 2) griežtas transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės, t. y. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarčiai CK 6.431¹ straipsnyje ir Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąraše yra nustatyti imperatyvūs sutartyje nurodytini duomenys, jie turi būti nurodomi nepriklausomai nuo šalių pasirinkimo juos nurodyti ar ne; 3) atsakovas galimai dėl didelio neatsargumo bei siekdamas nepatirti nuostolių, neinformavo ieškovo apie parduodamo automobilio paslėptus defektus; 4) ieškovas turi pagrindą tikėtis, jog sutartis nebus įvykdyta tinkamai, nes atsakovui pardavus automobilį su paslėptais defektais, jis nėra užtikrintas, kad atsakovas nesuremontuos variklio pačiu pigiausiu ir jokių garantijų neteikiančiu būdu, o atlyginti ieškovo prašomas remonto išlaidas atsakovas atsisakė; 5) atsakovas nepatirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta, šalys būtų grąžintos į padėtį iki sutarties sudarymo, t. y. atsakovui būtų grąžintas jo parduotas automobilis, ieškovui – jo už automobilį sumokėti pinigai; 6) atsakovo parduotas automobilis, netinkamos kokybės daiktas, yra potencialiai pavojingas įrenginys, nukrypimai nuo jo kokybės reikalavimų gali turėti neigiamų padarinių ne tik jį naudojančiam subjektui, bet ir kitiems asmenims; 7) transporto priemonės negalima bus naudoti pagal paskirtį dėl jos didelių defektų (buvo nurašyta, kaip netinkama remontui ir eksploatacijai), kuriuos siekiant pašalinti, būtina atlikti remonto darbus, kainuojančius net 70 procentų visos transporto priemonės vertės; 8) ieškovas niekada nebūtų sutikęs pirkti, o juo labiau mokėti tokią sumą už transporto priemonę, kuri dėl apgadinimų masto buvo nurašyta, kaip neremontuotina, paaiškėjęs transporto priemonės sugadinimo mastas kelia pagrįstų abejonių dėl transporto priemonės eksploatacijos saugumo. Apibendrinant išdėstytus motyvus spręstina, jog ieškovas dėl netinkamo transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymo, kuris buvo esminis sutarties pažeidimas, įgijo teisę šią sutartį nutraukti.

Minėta, kad atsakovas, kaip pardavėjas, turėjo byloje įrodyti, kad automobilio trūkumai ieškovui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis), taip pat turėjo įrodyti atsakovo atsakomybę šalinančius pagrindus, tačiau atsakovas to neįrodinėjo, tik nurodė, jog gedimas galėjo atsirasti, nes ieškovas nuo ketvirtadienio iki antradienio, t. y., kol automobilis buvo patikrintas Nissan centre Kaune, galėjo automobilį sugadinti, jį perrinkti, tačiau minėtas atsakovo argumentas niekuo nepagrįstas ir atmestinas. Ieškovas įrodė, jog atsakovas pardavė automobilį su gana dideliais techniniais trūkumais, t. y. netinkamos kokybės automobilį, kurio automatinės pavarų dėžės defektas iš esmės buvo paslėptas (perkant akivaizdžiai nematomas, negirdimas ir net atliekant automobilio techninę apžiūrą negali būti nustatomas), ieškovui tapo žinomas iš karto po sutarties sudarymo – kai ieškovas nuvažiavo automobiliu nedidelį atstumą. Nors automobilį, esant šiam gedimui, galima dar eksploatuoti, tačiau jį būtina šalinti, nes toks gedimas toliau progresuoja ir automobilio nebebus galima naudoti pagal tikslinę jo paskirtį (važiuoti), o šio defekto šalinimas gana brangiai kainuoja, apie 70 procentų automobilio vertės, kurios atlyginti atsakovas nesutinka. Atsakovas neįrodė, jog ieškovas būtų pažeidęs automobilio naudojimo ir eksploatavimo taisykles.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad automobilis jo perleidimo ieškovo nuosavybėn metu jau turėjo paslėptų trūkumų, atsiradusių iki automobilio perdavimo ieškovui, kurie buvo nustatyti tik specializuotame centre ir kurių ieškovas negalėjo numatyti, teismas sprendžia, kad atsakovas nesilaikė CK 6.333 straipsnyje nustatytų reikalavimų garantuoti pirkėjui, kad automobilis atitinka sutarties sąlygas, kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų jo trūkumų, dėl kurių automobilio nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, todėl turi atsakyti už netinkamos kokybės daikto pardavimą.

CK 6.334 straipsnyje įtvirtintos netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisės. Pirkėjas turi teisę reikalauti, kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės arba, kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina, taip pat reikalauti kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti, grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Teismas taip pat pažymi, kad sutarties nutraukimas yra ultima ratio priemonė. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog sutartis gali būti nutraukiama tik nustačius, kad daikto trūkumai yra tokie, jog jie negali būti pašalinti; kad daikto pardavėjas atsisako ištaisyti daikto trūkumus ar atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas; kad daikto trūkumų pašalinimo būdai nėra priimtini pirkėjui (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-12-09 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016; kt.). Nagrinėjamoje byloje ieškovas, sužinojęs apie eismo įvykį ir automobilio apgadinimo mastą, pareikalavo sutartį nutraukti ir to nori iki šiol, automobilio trūkumai gali būti pašalinti, tačiau tai sudaro 70 procentų automobilio vertės, su tuo nesutinka atsakovas, jis atsisako ištaisyti trūkumus ar atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jis mano, jog trūkumus galima pašalinti už 400-800 Eur kainą plius 200 Eur darbas, o ieškovui toks trūkumų šalinimo būdas yra nepriimtinas, jis nežino, kiek tarnaus už tokią sumą įsigyta pavarų dėžė, ar vėl nereikės kreiptis į teismą dėl jos defekto.

Pažymėtina, kad vadovaujantis teismų praktika, specialiu pirkėjo, nusipirkusio netinkamos kokybės daiktą, teisių gynimo būdu, įtvirtintu CK 6.334 straipsnyje, pirkėjas turi teisę naudotis savo pasirinkimu (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011; kt.).

Ieškovas, kaip savo pažeistų teisių gynimo būdą pasirinko pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą, kas nagrinėjamu atveju iš esmės atitinka CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą, t. y. grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamo kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Atsakovas nesutiko atlyginti automobilio remonto išlaidų, mano, jog jos per didelės, todėl turės galimybę pats susiremontuoti automobilį už jam priimtiną kainą, be to, po tokio eismo įvykio automobiliui nebuvo atlikta privaloma ekspertizė, ekspertai nekonstatavo, jog automobilis neturi trūkumų ir juo galima važiuoti, todėl yra nesaugus, dėl ko ieškovas jo nenori remontuoti, o teikia pirmenybę sutarties nutraukimui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys tenkintinas, sutartis nutrauktina, atsakovui grąžintinas automobilis ir jo perduotos padangos, dėl kurių ginčo nėra, o jis privalo grąžinti ieškovui jo sumokėtą kainą už automobilį.

Nagrinėjamoje byloje taip pat kilo ginčas ir dėl sumokėtos kainos už parduotą automobilį, t. y., dėl grąžintinos sumos dydžio. Ieškovas teigia, kad atsakovui už automobilį sumokėjo 15500 Eur: 10500 Eur sumokėjo bankiniu pavedimu, nes daugiau pinigų atsakovas nenorėjo rodyti, o 5000 Eur po 50 Eur kupiūromis sumokėjo grynaisiais pinigais. Grynuosius pinigus atsakovui sumokėjo Swedbank, AB, o tikrino jų tikrumą UAB „Medicinos bankas“, nes ten ta paslauga kainavo pigiau. Jo nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojas K. B., nurodydamas, jog grynieji pinigai 5000 Eur po 50 Eur kupiūromis atsakovui buvo perduoti Swedbank, AB, o tikrino jų tikrumą UAB „Medicinos bankas“, nes ten ta paslauga kainavo pigiau. Pinigai buvo perduoti prie jo akių, visą laiką buvo su ieškovu, kad neapgautų. Ieškovas su atsakovu stovėjo veidas į veidą kairiau nuo jo per 2 metrus, jis buvo į juos atsisukęs, viską matė. Atsakovas prašė 15700 Eur, tik 200 Eur nuleido. Atsakovas iš pradžių ir atsiliepime tvirtino, jog gavo pinigus tik bankiniu pavedimu, teismo posėdyje jau pasakė, kad gavo dar 2000 Eur grynaisiais pinigais po 20 Eur kupiūromis, tvirtina, jog liudytojas perdavimo momento nematė, jo nebuvo, jis buvo paėjęs link kito banko patalpų, tiek daug ieškovas nusiderėjo.

Iš 2018-01-11 mokėjimo nurodymo Nr. 203 (9 b. l.) matyti, jog 2018-01-11 E. J. atsakovui pervedė 10500 Eur „už Nissan qasqai 2014“. Dėl pervestos sumos tarp šalių ginčo nėra. Kilo ginčas, kiek ieškovas sumokėjo atsakovui grynaisiais pinigais. Iš atsakovo internetiniame tinklapyje patalpinto skelbimo apie parduodamą ginčo automobilį (10 b. l.) matyti, jog jo kaina 15700 Eur. Atsakovas tvirtina, jog tiek ieškovas nusiderėjo, kas prieštarauja ieškovo ir liudytojo K. B. parodymams, kurie tvirtina, jog tiek nusiderėti (3000 Eur) neįmanoma. Teismas sutinka su minėtu argumentu, nes tiek nusiderėti tikrai neįmanoma, nebent atsakovas iš karto būtų pasakęs, kaip sunkiai po eismo įvykio buvo apgadintas ginčo automobilis, tačiau byloje nustatyta, jog jis minėtos aplinkybės nei ieškovui, nei jo draugui nenurodė. Ieškovo paaiškinimai aiškūs, logiški, nuoseklūs, tiek ieškinyje, tiek teismo posėdyje jis vienodai teigė, jog 5000 Eur perdavė grynaisiais pinigais atsakovui. Jo nurodytas aplinkybes patvirtino kartu buvęs liudytojas K. B., kuris smulkiai įvardino vietą ir padėtį, kur jie visi stovėjo pinigų perdavimo momentu. Teismui netikėti ieškovo ir jo liudytojo parodymais nėra jokio pagrindo ir logiško paaiškinimo. Tuo tarpu atsakovas atsiliepime nurodė, jog grynųjų pinigų negavo, teismo posėdyje jau tvirtino, jog gavo 2000 Eur, jo parodymai prieštaringi, nenuoseklūs, nepagrįsti niekuo, jo argumentas, jog 3000 Eur nusiderėjo, kaip minėta aukščiau, neatitinka realybės, todėl jo parodymai, atmestini, kaip nepagrįsti ir nepatikimi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, jog ieškovas atsakovui grynaisiais pinigais sumokėjo 5000 Eur, viso – 15500 Eur, todėl minėta suma ieškovui iš atsakovo ir priteistina (CPK 178 str.).

CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (15500,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-02-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Ieškinį patenkinus visiškai, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-05-07 nutartimi (160-161 b. l.) taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis). Tenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: ieškovui – 387,00 Eur žyminis mokestis ir išlaidos advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, valstybei – 8,99 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 83 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str.). Ieškovo prašymas dėl 1300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, pagrįstas rašytiniais įrodymais (55-59 b. l.), advokato ir advokato padėjėjo atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbą dydžius. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovui priteistina 1300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios atitinka suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą, rekomendacijų leistinus dydžius bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei yra pagrįstos rašytiniais įrodymais (CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 3 dalimi, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti 2018 m. sausio 11 d. tarp ieškovo E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, kuria ieškovas E. J. iš atsakovo A. S. įsigijo automobilį Nissan Qashqai, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 15500,00 Eur (penkiolikos tūkstančių penkių šimtų eurų, 00 ct) sumą už automobilį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (15500,00 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018-02-22 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1687,00 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų, 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Įpareigoti ieškovą E. J. grąžinti atsakovui A. S. automobilį Nissan Qashqai, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir vasarinių padangų komplektą su 19 colių originaliais diskais.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 8,99 Eur (aštuonių eurų, 99 ct) bylinėjimosi išlaidas, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 7 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą ne didesnei kaip 15500,00 Eur (penkiolikos tūkstančių penkių šimtų eurų) sumai atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtui, piniginėms lėšoms ir turtinėms teisėms,- palikti galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Asta Čebatoriūtė